Susitikime kalbėta apie aktualiausius žmogaus teisių iššūkius, ypač smurto prieš moteris ir mergaites problemą, daug dėmesio skirta jazidų bendruomenės patiriamoms represijoms bei sunkumams, aptarta Baltarusijos sukurta nelegalios migracijos į Europos Sąjungą (ES) ataka, sakoma pranešime.

„Atviras kalbėjimas apie iššūkius ir padeda geriau suprasti vieni kitų situaciją bei neabejotinai prisideda prie sėkmingo problemų sprendimo, o kartu stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą“, – kalbėjo ministras G. Landsbergis, dėkodamas žmogaus teisių gynėjai už vizitą į Lietuvą.

Susitikime aptarti galimi bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene ir ES būdai prisidėti prie pagalbos jazidų bendruomenei bei saugumo ir žmogaus teisių užtikrinimo jų gimtajame regione. Ministras pažadėjo Lietuvos pusės paramą „Nadios iniciatyvai“, plečiant tarptautinių partnerių tinklą Šiaurės Europos ir Baltijos regione bei ES.

„Nadios iniciatyvos“ tikslas yra padėti seksualinės prievartos aukoms ir atkurti bendruomenes, atsidūrusias krizėje, remiant švietimą, sveikatos apsaugą, socialinių paslaugų teikimą Sindžaro provincijoje.

Religijos ir tikėjimo laisvė yra viena iš temų, kurioms Lietuva skiria didelį dėmesį. Ši tema bus svarbi ir Lietuvos narystės Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje 2022–2024 metų laikotarpiu.

„Pasienyje ir stovyklose yra šimtai jazidų. (...) Tiems, kurie siekia prieglobsčio, reikia padėti rasti saugų ir teisėtą būdą jį gauti ir vėl netapti prekiautojų žmonėmis aukomis“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė aktyvistė.

Pasak jos, iš Irako bėgantys ir Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, įstrigę jazidai yra nukentėję nuo genocido: buvo išnaudojami, neteko šeimos narių, namų, tad jiems būtina pagalba.

Nobelio premijos laureatės teigimu, jazidams sugrįžimas į Iraką yra pavojingas, mat ten jų saugumu nesirūpinama.

Jazidai yra kurdų etnoreliginė grupė, daugiausiai gyvenanti šiaurės Irake.

Irako piliečių yra daugiausiai tarp migrantų, šiemet kirtusių ir bandančių kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną iš Baltarusijos.

Vakarai kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė nacionaliniam transliuotojui LRT sakė, jog apie keli šimtai migrantų Lietuvoje prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad yra jazidai.

Vis dėlto, anot jos, šie prieglobsčio prašytojai nepagrindė, kad jiems dėl to kils reali grėsmė.

„Nepakanka vien savęs identifikavimo kaip jazido. Reikia nurodyti konkrečias kitas, papildomas priežastis, kodėl Irake konkrečiam asmeniui, konkrečiam jazidui yra nesaugu“, – LRT teigė E. Gudzinskaitė.

Anot N. Murad, tarptautinės bendruomenės spaudimas reikalingas siekiant užtikrinti ir jazidų teise Irake.

Jie nebuvo apsaugoti, kai „Islamo valstybė“ puolė, jie nėra apsaugoti ir dabar.

„Dirbdami su Irako vyriausybe, įsitikinkite, kad bendruomenėms, patyrusioms genocidą ir smurtą, suteikiama tinkama pagalba. (...) ES parama, skirta Irakui, nepasiekia žmonių, kurie susidūrė su smurtu ir gyvena stovyklose“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėja.

„Jie nebuvo apsaugoti, kai „Islamo valstybė“ puolė, jie nėra apsaugoti ir dabar“, – pridūrė ji.

N. Murad teigimu, dalis jazidų dar ir šiuo metu gyvena stovyklose.

Jungtinių Tautų geros valios ambasadore kovos su prekyba žmonėmis klausimais N. Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurias 2014 metais per savo didžiulio masto puolimą pagrobė džihadistai.

„Nors matome pažangą kovoje su „Islamo valstybe“, deja, pasaulyje vis dar vyksta daug ginkluotų konfliktų, o autoritariniai režimai darosi vis įžūlesni, įskaitant ir Europos žemyną“, – sakė ministrė pirmininkė. – Todėl labai svarbu, kad demokratinės valstybės, pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje palaikytų vieni kitus, koordinuotų savo veiksmus teikdami pagalbą.“

Jungtinių Tautų geros valios ambasadore kovos su prekyba žmonėmis klausimais N. Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurias 2014 metais per savo didžiulio masto puolimą pagrobė džihadistai.

Nelaisvėje šios moterys ir mergaitės buvo prievartaujamos ir žalojamos.

Vyresnėms moterims ir vyrams per šį džihadistų puolimą, kurį JT yra įvardijusios tikėtinu genocidu, buvo rengiamos masinės egzekucijos. N. Murad neteko motinos ir šešių brolių.

2014 metais į nelaisvę paimta Nobelio premijos laureatė buvo prievarta ištekinta, mušama ir žaginama, kol galiausiai sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų.

Atgavusi laisvę ji pradėjo organizuoti kampanijas nuo genocido apsaugoti šiaurės Irake gyvenančią jazidų bendruomenę, kurią sudaro apie 500 tūkst. žmonių.

N. Murad Nobelio taikos premija skirta 2018 metais už kovą su lytiniu smurtu karo ir ginkluotų konfliktų metu.

N. Murad pernai kartu su Kongo ginekologu Denisu Mukwege gavo Nobelio taikos premiją už savo veiklą prieš seksualinį smurtą krizių metais. Ji 2014 metų rugpjūtį Irake buvo pagrobta „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų ir paversta sekso verge - kaip ir tūkstančiai kitų šios etninės religinės mažumos moterų.

Po trumpos pauzės N. Murad prezidentui atsakė: „Po visko, kas man nutiko, aš nepasidaviau. Aš kiekvienam paaiškinu, kad IS išprievartavo tūkstančius jazidžių moterų“. Ji paprašė D. Trumpo „ką nors daryti“. Jis esą turi įtikinti Irako vyriausybę ir kurdų vadovybę Irake pasirūpinti, kad jazidai galėtų saugiai sugrįžti.

D. Trumpas, kuris sau prisiima nuopelnus, kad sunaikino vadinamąjį IS kalifatą, atrodė pasimetęs: „Bet IS neliko, - sakė jis. – Ir dabar tai yra kurdai ar kas?“ Netrukus prezidentas patikino: „Aš gerai žinau regioną“.

N. Murad lankosi Vašingtone pakviesta JAV valstybės departamento, kuris rengia trijų dienų susitikimą religijų laisvės tema.

„Visoms aukoms reikia saugios vietos, kol „Daesh“ neatsidurs tarptautiniuose teismuose“, - per tarptautinę konferenciją Dohoje pareiškė 25 metų Irako jazidė, pavartojusi arabišką „Islamo valstybės“ pavadinimą.

N. Murad taip pat dar kartą paragino iraką ir kitas šalis tirti „Islamo valstybės“ pagrobtų jos tautiečių likimą.

Norvegijos Nobelio komitetas spalį paskelbė, kad Nobelio taikos premija skiriama Kongo medikui Denisui Mukwege (Denisui Mukvegei) ir 25 metų N. Murad „už jų pastangas padaryti galą lytinio smurto kaip karo ir ginkluoto konflikto ginklo naudojimui“.

N. Murad, kaip ir daugelis jazidžių moterų ir mergaičių, buvo „Islamo valstybės“ 2014 metais pagrobtos ir laikomos vergovėje ir seksualiai išnaudojamas.

Dohos forume dalyvavusi N. Murad sakė, kad jos svajonė yra grįžti namo. „Svajoju grįžti į Sindžarą ir laimingai gyventi. Atidaryti grožio saloną ir padėti jazidėms moterims“, – sakė ji.

Kongo Demokratinės Respublikos gydytojas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė), per du dešimtmečius trunkančius konfliktus suteikęs pagalbą dešimtis tūkstančių lytinio smurto aukų savo ligoninėje, ir irakiečių aktyvistė Nadia Murad buvo apdovanoti per iškilmingą ceremoniją Norvegijos sostinėje Osle. Jie pasidalino 9 mln. Švedijos kronų (860 tūkst. eurų) premiją.

Savo kalboje, kurią ne kartą nutraukė susirinkusiųjų plojimai, D. Mukwege kritikavo tarptautinę bendruomenę, leidusią, kad Kongo gyventojai būtų „žeminami, išnaudojami ir žudomi visų akivaizdoje daugiau nei du dešimtmečius“.

„Aš reikalauju reparacijų, priemonių, kurios suteiktų kompensaciją ir satisfakciją išgyvenusiesiems, ir leistų jiems pradėti naują gyvenimą, – sakė jis. – Aš raginu valstybes paremti šią iniciatyvą ir įkurti pasaulinį reparacijų fondą lytinio smurto per ginkluotus konfliktus aukoms.“

Pasak jo, šalys turėtų kartu stoti prieš „lyderius, kurie toleravo, arba – dar blogiau – panaudojo lytinę prievartą valdžiai pasiekti... Ekonominių ir politinių sankcijų įvedimas tiems lyderiams ir jų teismas reikštų raudoną liniją“.

Dešimtys Kongo ginkluotų grupuočių pelnosi iš milijardų JAV dolerių vertų šalies mineralų resursų. Dauguma jų iškasamų ir parduodamų mineralų yra naudojami populiarių elektronikos produktų, tokių kaip išmanieji telefonai, gamyboje.

„Kaip vartotojai bent jau galime pareikalauti, kad šie produktai būtų gaminami gerbiant žmogaus orumą. Ignoruoti šią tragediją reiškia būti (nusikaltėlių) bendrininku“, – sakė D. Mukwege.

„Mano šalis yra nuolat apiplėšinėjama bendrininkaujant žmonėms, kurie tvirtina esantys mūsų vadovai“, – sakė gydytojas, neretai kritikuojantis savo šalies vyriausybę.

Irako jazidų mažumos atstovė N. Murad 2014 metais buvo paimta į džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų nelaisvę. Ji buvo prievarta ištekinta, mušama ir žaginama, kol galiausiai sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų ir rado prieglobstį Vokietijoje.

Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje ji sakė norinti, kad pasaulio lyderių užuojauta lytinio smurto aukoms virstų veiksmais prieš jų išnaudotojus.

„Faktas yra tas, kad vienintelis apdovanojimas pasaulyje, galintis sugrąžinti mums orumą, yra teisingumas ir nusikaltėlių baudžiamasis persekiojimas“, – kalbėjo N. Murad.

„Jaunos merginos pačiame jėgų žydėjime yra perkamos, parduodamos, laikomos nelaisvėje ir kasdien prievartaujamos. Nesuvokiama, kad 195 pasaulio šalių lyderiai nesutelkia savo pastangų toms merginoms išlaisvinti“, – sakė ji.

„Kas, jeigu tai būtų komercinis sandoris, naftos telkinys ar ginklų siunta? Be jokios abejonės nebūtų gailima jėgų jiems išlaisvinti“, – tikino moteris.

Premijų laureatus renkančio Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) taip pat pripažino, kad būtina imtis veiksmų.

„Ši premija įpareigoja Denisą Mukwege ir Nadią Murad tęsti savo svarbų darbą. Tačiau ši premija įpareigoja ir mus palaikyti juos kovoje prieš lytinį smurtą karo konfliktuose“, – sakė ji.

Stokholme vėliau pirmadienį bus apdovanoti medicinos, fizikos, chemijos ir ekonomikos Nobelio premijų laureatai. Šiemet literatūros Nobelio premija nebuvo paskirta.

„Tai labai reikšminga ne tik man, bet ir visoms šioms moterims Irake ir visame pasaulyje“, - duodama interviu telefonu sakė N. Murad.

Penktadienį Norvegijos Nobelio institutas paskelbė N. Murad iš Irako ir ginekologą Denisą Mukwegę iš Kongo Demokratinės Respublikos 2018 metų Nobelio taikos premijos laureatais, „už jų pastangas nutraukti seksualinės prievartos kaip karo ir ginkluotų konfliktų ginklo naudojimą“.

Pati N. Murad 2014 metais buvo pagrobta teroristinės „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės smogikų. Moteris tris mėnesius buvo sekso vergė, kol galiausiai jai pavyko pabėgti.

Irako Sindžaro regioną, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai jazidai, 2015 metų pabaigoje išvadavo kurdų ginkluotos formuotės - pešmergai. 2016 metais buvusi IS belaisvė tapo Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) geros valios ambasadore.

Ji buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurios buvo pagrobtos, išprievartautos ir su kuriomis buvo žiauriai elgiamasi.

„Man nebuvo lengva kalbėti apie tai, kas man nutiko, nes tai nėra lengva, ypač moterims Artimuosiuose Rytuose nelengva kalbėti apie buvimą sekso vergėmis“, - telefonu sakė N. Murad.

Premija jiems paskirta „už jų pastangas padaryti galą lytinio smurto kaip karo ir ginkluoto konflikto ginklo naudojimui“.

Gydytojas D. Mukwege, gydantis lytinio smurto aukas, yra Kongo vyriausybės kritikas. Jazidė N. Murad yra buvusi džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) belaisvė.

„Taikesnį pasaulį galima sukurti, jei moterys ir jų pagrindinės teisės bei saugumas karo metu bus pripažįstamos ir ginamos“, – Osle paskelbdama laureatų vardus sakė Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen).

Ir D. Mukwege, ir N. Murad tapo kovos su šia pasauline rykšte simboliu. Kaip parodė vis dar augantis judėjimas „#MeToo“, ši problema smarkiai pranoksta kurį nors vieną konfliktą.

63 metų D. Mukwege pagerbiamas už du dešimtmečius trunkantį darbą padedant moterims atsigauti nuo lytinio išnaudojimo ir žaginimo karo draskomuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose traumų.

Ligoninėje „Panzi“, kurią 1999 metais įsteigė Pietų Kivu provincijoje, D. Mukwege gydė dešimtis tūkstančių išžaginimo aukų – moterų, vaikų ir net kelių mėnesių amžiaus kūdikių.

„Daktaru Stebuklu“ vadinamas D. Mukwege garsiai kritikuoja moterų išnaudojimą karo metu ir vadina žaginimą „masinio naikinimo ginklu“.

25 metų irakietę N. Murad iš jazidų bendruomenės 2014-aisiais pagrobė IS kovotojai. Ji tris mėnesius buvo sekso vergijoje, kol jai pavyko pabėgti.

Atgavusi laisvę ji taip pat pradėjo organizuoti kampanijas jazidų bendruomenei, kurią sudaro 500 tūkst. žmonių ir kuri gyvena daugiausia Šiaurės Irake, apsaugoti nuo genocido grėsmės.

IS kovotojai Irake ir Sirijoje tebelaiko šimtus jazidų moterų ir mergaičių. Senovinę jazidų religiją IS ir kiti islamo griežtosios linijos šalininkai laiko erezija.

„Denisas Mukwege ir Nadia Murad rizikavo savo asmeniniu saugumu drąsiai kovodami su karo nusikaltimais ir siekdami teisingumo aukoms, – pažymėjo Norvegijos Nobelio komitetas. – Tuo būdu jie propagavo tautų brolybę taikant tarptautinės teisės principus.“

Praėjusių metų Nobelio taikos premija buvo paskirta Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN).

Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Pirmadienį 2018-ųjų Nobelio medicinos premija buvo paskirta dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P. Allisonui (Džeimsui P. Alisonui) ir japonui Tasuku Honjo (Tasukui Hondžiui), tyrusiems, kaip natūralias organizmo gynybos sistemas būtų galima panaudoti kovai su vėžiu.

Antradienį Nobelio premija fizikos srityje atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui) ir prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) bei kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.

Nobelio chemijos premija trečiadienį buvo paskirta amerikiečiams Frances Arnold (Fransis Arnold) ir George'ui P. Smithui (Džordžui P. Smitui) bei britui Gregory P. Winteriui (Gregoriui P. Vinteriui), kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas pirmadienį baigsis ekonomikos premijos laureato paskelbimu.

Pirmąkart nuo 1949 metų Švedijos akademija nutarė atidėti 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimą iki kitų metų, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui ir iškilus aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.

Apie apdovanojimą sužinojo operacinėje

Kongo chirurgas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė) penktadienį buvo operacinėje, kai sužinojo apie jam skirtą Nobelio taikos premiją, jo ligoninėje „Panzi“ kitiems žmonėms pradėjus džiūgauti dėl šios žinios. 

Rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje 1999 metais D. Mukwege įsteigtos ligoninės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip žmonės būriuojasi prie ką tik iš operacinės išėjusio 63 metų gydytojo, jį sveikina, glėbesčiuoja.

„Buvau operacinėje, todėl išorėje jiems pradėjus triukšmauti net nepagalvojau, kas ten vyksta. Staiga kažkas atėjęs pranešė man tą naujieną“, - pasakojo D. Mukwege Norvegijos dienraščiui VG.

Europos Parlamentas šiemet šį prestižinį apdovanojimą paskyrė N.Murad ir jos bendražygei Lamia Haji Bashar (Lamijai Hadži Bašar) už neįtikėtiną drąsą IS žiaurumų Sirijoje ir Irake akivaizdoje.

„Šis jezidų moterų ir jezidų žmonių kančių pripažinimas yra giliaprasmė žinia ISIS teroristinei grupuotei, kad jų nusikalstamas nežmoniškumas yra pasmerktas, o jų aukas apdovanoja laisvasis pasaulis“, – sakoma N.Murad pareiškime, kuriame vartojamas alternatyvus „Islamo valstybės“ akronimas.

N.Murad ir Y.L.Bashar džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai pagrobė iš jų namų, šalia šiaurinio Irako Sindžaro miesto, ir mėnsių mėnesius kankino ir prievartavo.

Pabėgusios nuo džihadistų moterys tapo kovotojomis už kitų išgyvenusių jezidų teises.

23 metų N.Murad sakė, kad ji ir Y.L.Bashar priima šią Sacharovo premiją „tūkstančių pagrobtų jezidų moterų ir mergaičių, visų jezidų genocido aukų vardu“.

„Ši premija yra galinga demokratiškai išrinktų Europos atstovų žinia mūsų žmonėms, ypač tiems daugiau nei 6 700 moterų, mergaičių ir vaikų, kurie tapo ISIS vergovės ir prekybos žmonėmis aukomis, kad šis genocidas daugiau nepasikartotų“, – sakė ji.

„Mes ir toliau dirbsime, kad pasiektume, jog ISIS stotų prieš teisingumą dėl savo nusikaltimų prieš pažeidžiamas bendruomenes, ypač prieš moteris ir mergaites“, – kalbėjo N.Murad, pabrėždama, kad jos kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, prašydamos, kad IS įvykdytus nusikaltimus nagrinėtų Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.