Sutaupė milijardus dolerių

Naujasis Delis ir Maskva santykius užmezgė dar Šaltojo karo laikais ir Rusija vis dar yra didžiausia ginklų gyventojų skaičiumi gausiausiai pasaulio šaliai tiekėja.

Indija vengia aiškiai pasmerkti Rusijos invaziją Ukrainoje, nors ir mėgina stiprinti saugumo ryšius su JAV. Užuot pasekusi Vakarų pavyzdžiu, šalis prisiminė savo ilgametę partnerystę su Rusija, kad apsirūpintų pigia energija, padėsiančia jai augti nedidinant savo finansinio deficito.

Indija yra trečia pagal dydį naftos importuotoja ir vartotoja pasaulyje, importuojanti bemaž 80 proc. viso šalies poreikiams patenkinti reikalingo naftos kiekio. Pagal perkamos naftos apimtį Indija Rusijos klientų sąraše atsidūrė antroje vietoje po Kinijos, o šalies pareigūnai atvirai kalbėjo apie savo sprendimą nacionalinį interesą iškelti virš Maskvai taikomų tarptautinių sankcijų.

Beveik per dvejus metus nuo invazijos Ukrainoje pradžios Indija iš Rusijos nupirko šimtus milijonų barelių nupigintos žalios naftos, taip sutaupydama milijardus dolerių ir papildydama Maskvos karo biudžetą.

Vieno Indijos valdančiajai partijai atstovaujančio parlamentaro paskelbtais duomenimis, per pirmuosius dešimt Rusijos karo Ukrainoje mėnesių Indija, žalią naftą iš Rusijos pirkdama gerokai mažesne kaina, sutaupė 3,6 mlrd. JAV dolerių.

Ažiotažas slūgsta

Iš Rusijos į Indiją importuojamos naftos kiekis piką pasiekė 2023 m. birželį, kai per dieną buvo nuperkama beveik 2 mln. barelių, tačiau nuo to laiko importo apimtis nuolat mažėjo.

Pagal perkamos naftos apimtį Indija Rusijos klientų sąraše atsidūrė antroje vietoje po Kinijos, o šalies pareigūnai atvirai kalbėjo apie savo sprendimą nacionalinį interesą iškelti virš Maskvai taikomų tarptautinių sankcijų.

Tačiau, sumažėjus OPEC+ gamybos apimčiai ir išaugus paklausai iš Kinijos, rusiška žalia nafta pabrango ir tapo mažiau patraukli pirkėjams Indijoje. Bendrovės „Bloomberg“ atliktos analizės ir vyriausybės duomenimis, lapkritį Indijos naftos perdirbimo bendrovės už žalios rusiškos naftos barelį vidutiniškai mokėjo po 85,90 JAV dolerio – kiek daugiau nei Irako siūloma 85,70 JAV dolerio kaina ir maždaug 25 JAV doleriais brangiau nei Didžiojo septyneto nustatyta kainos riba.

Gruodį Indijos naftos perdirbimo įmonės kasdien nupirkdavo po 1,45 mln. barelių rusiškos naftos – pasaulinės prekybos energijos ištekliais duomenų platformos „Kpler“ teigimu, tai mažiausiais kiekis nuo praėjusių metų sausio ir maždaug 16 proc. mažiau nei lapkritį.

Sivaram V. / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pasikeitė adresatas

„Indijos ir Kinijos sąveika“ buvo pagrindinis šį pokytį lėmęs veiksnys, naujienų agentūrai AFP paaiškino platformos „Kpler“ vyriausiasis žalios naftos analitikas Viktoras Katona, „kadangi dabar abi šalys varžosi dėl tų pačių barelių“.

Be to, rusiškos lengvosios, mažai sieros turinčios naftos rūšies „Sokol“ importą į Indiją lydi problemos dėl atsiskaitymų. Naujasis Delis ir kiti rusiškos naftos pirkėjai už naftą nenori atsiskaityti JAV doleriais, kadangi taip jiems gali būti pritaikyta papildomų sankcijų.

Gruodį Indijos naftos korporacija sutiko iš Rusijai priklausančios Sachalino salos Ramiajame vandenyne pirkti „Sokol“ rūšies naftos ir už ją atsiskaityti JAE dirhamais. Tačiau sandoris neįvyko, kadangi naftos tiekėjas Rusijoje nesugebėjo JAE atidaryti banko sąskaitos, į kurią būtų pervedamos lėšos minėta valiuta. Prekybos energijos ištekliais platformos „Vortexa“ duomenimis, siunta pakeliui pakeitė kursą ir pasuko į naftos perdirbimo įmonę Kinijoje.

Kinija toliau yra didžiausia rusiškos naftos pirkėja, o platformos „Kpler“ stebėjimo duomenys rodo, kad per pastaruosius du mėnesius kursą pakeitė arba staiga sustojo dešimt naftos „Sokol“ krovinį į Indiją gabenusių tanklaivių.

Dairosi į arabų kraštus

Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, Indijos didžiausios naftos perdirbimo gamyklos – „Bharat Petroleum“ ir „Indian Oil“ – svarsto galimybę iš „Saudi Aramco“ įsigyti po 1 mln. barelių žaliavos, o „Indian Oil“ – dar ir iš Vakarų Afrikos.

Be to, Saudo Arabija savo naftos kainas šį mėnesį sumažino iki žemiausio per 27 mėnesius lygio, o didžiausia Indijos naftos perdirbėja susidomėjo papildomo užsakymo galimybėmis.

Pragmatika, ne politika

Sumažėjusias Naujojo Delio importo apimtį turėtų teigiamai įvertinti kai kurie Europos politikai, nerimavę, kad Indijos naftos perdirbimo gamyklose iš rusiškos naftos gaminami Europos rinkai skirti degalai, taip iš esmės apeinant ES sankcijas.

Valstybės pareigūnų teigimu, toks pokytis yra ne politinis, o grynai pragmatinis ir susijęs su kaina. „Jei mums nesiūlo nuolaidų, kodėl turime iš jų pirkti“, – praėjusią savaitę kalbėdamas su žurnalistais sakė Indijos naftos ministras Hardeepas Singhas Puri.

„Indijos valdžia teturi vienintelį reikalavimą – kad Indijos vartotojai gautų energiją už mažiausią kainą ir be jokių sutrikimų“, – pridūrė jis.

Valstybės pareigūnų teigimu, toks pokytis yra ne politinis, o grynai pragmatinis ir susijęs su kaina.

Ministras teigė, kad importo apimtis sumažėjo ne dėl atsiskaitymo sunkumų, sakydamas, jog „viskas priklauso tik nuo kainos, už kurią mūsų perdirbimo bendrovės sutiks ją pirkti“.

Naujos perspektyvos

Nuo Rusijos Indija tolsta ir kitoje srityje – ginklų importo klausimu. JAV taip pat siekia stiprinti ryšius Indostano ir Ramiojo vandenyno regione, tikėdamosi sulaikyti Kinijos augimą ir susilpninti Rusijos įtaką.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius Rusija tiekė 65 proc. ginklų, kurių Indija įsigijo daugiau kaip už 60 mlrd. dolerių. Viešai skelbiama, kad Indijos kariuomenė turi Rusijos lėktuvų „Su-30MKI“, sraigtasparnių „Mi-17“, SAM sistemų „S-400“ ir tankų „T-90“.

Tačiau karas Ukrainoje paspartino Naujojo Delio siekį diversifikuoti savo ginklų bazę, stiprinti vidaus gamybą. Be to, pernai Indija ir JAV pasirašė susitarimą dėl gynybos, konkrečiai dėl bendros naikintuvų variklių gamybos.

Kita vertus, kaip pastebi „Reuters“, panašiai kaip ir naftos atveju, Indijai pasitraukus iš artimiausio Rusijos prekybos partnerio klubo, Maskva suartės su Pekinu.

Indija ir Prancūzija susitarė bendrai gaminti karinę techniką, įskaitant sraigtasparnius ir povandeninius laivus, Indijos ginkluotosioms pajėgoms ir draugiškoms šalims. Susitarimas pasiektas per Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitą Indijoje. Pažymima, kad šalys susitarė plėsti dvišalius ryšius gynybos gamybos, branduolinės energijos, kosmoso tyrimų ir dirbtinio intelekto naudojimo viešosioms paslaugoms srityse.

Be to, „Tata Group“ ir „Airbus“ pasirašė susitarimą dėl bendros civilinių sraigtasparnių gamybos. Prancūzijos reaktyvinių variklių gamintoja „CFM International“ taip pat paskelbė apie susitarimą su Indijos bendrove „Akasa Air“ pirkti daugiau kaip 300 „LEAP-1B“ variklių, kurie bus sumontuoti 150 „Boeing“ orlaivių.

Indija ir Prancūzija susitarė intensyvinti bendradarbiavimą pietvakarių Indijos vandenyne.

AFP nuotr.

Šešėlinis Rusijos laivynas

Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų priežiūros komitetas trečiadienį įspėjo, kad randama vis daugiau įrodymų, kad Rusija, naudodamasi vadinamaisiais šešėliniais tanklaivių laivynais, apeina Vakarų nustatytą naftos kainų apribojimą.

Teigdamas, kad Londonas ir jo sąjungininkės turi toliau taikyti sankcijas ir teikti karinę paramą Ukrainai tiek, kiek reikės, nerenkamų Lordų Rūmų komitetas paragino jas imtis ryžtingų veiksmų šiuo klausimu.

Kiek daugiau nei prieš metus Didžiojo septyneto (G7) šalys, ES ir Australija nustatė precedento neturintį kainos apribojimą Rusijos naftai, tikėdamosi atimti iš prezidento Vladimiro Putino labai reikalingas pajamas, kartu užtikrinant, kad Rusija toliau tiektų naftą pasaulinei rinkai.

Iš pradžių sėkmingai taikyta 60 JAV dolerių (55,47 euro) už barelį rusiškos naftos kainos viršutinė riba prarado savo poveikį, kai Maskva rado naujų pirkėjų ir naujų tanklaivių eksportuojamai naftai pristatyti.

Naujausi vertinimai rodo, kad Maskva sumažino savo priklausomybę nuo Vakarų laivybos paslaugų ir išvengė apribojimų sukurdama vadinamuosius šešėlinius tanklaivių laivynus, pirkdama senus laivus ir siūlydama savo draudimo paslaugas.

„Esame susirūpinę atsirandant vis daugiau įrodymų, kad Rusijai pavyko apeiti sankcijas, be kita ko, per trečiąsias valstybes ir neapdraustus šešėlinius tanklaivių laivynus“, – sakoma naujoje Lordų Rūmų Europos reikalų komiteto ataskaitoje, kurioje Londonas ir sąjungininkės raginamos imtis ryžtingų veiksmų.

ES, G7 valstybėse narėse ir Australijoje įsikūrusioms įmonėms uždrausta teikti paslaugas, leidžiančias transportuoti naftą jūra, pavyzdžiui, ją apdrausti, jei jos jos kaina viršija nustatytą viršutinę ribą.

Tačiau Kyjivo ekonomikos mokykla (KSE) atkreipė dėmesį į tai, kokiu mastu Rusija dabar gali apeiti šį mechanizmą.

Gruodį parengtoje, sausį paskelbtoje ataskaitoje „Rusijos naftos sekimas“ apskaičiuota, kad „2023-iųjų lapkritį iš Rusijos uostų išplaukė 179 pakrauti Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai“. Apie 70 proc. šių laivų buvo pastatyti daugiau nei prieš penkiolika metų.

KSE duomenimis, 2023 m. spalį šešėlinis laivynas eksportavo apie 2,3 mln. barelių naftos žaliavos ir 0,8 mln. barelių naftos produktų per dieną.

Šaltinis: AFP-BNS

Praėjusį mėnesį antra pagal didumą pasaulio ekonomika importavo iš Rusijos apie 8,42 mln. tonų naftos, Pekinas ir toliau atsisako pasmerkti Maskvos karą. Remiantis Muitinės administracijos duomenimis, šis skaičius padidėjo nuo 5,44 mln. tonų Kinijos importo 2021 m. gegužę, Rusija aplenkė Saudo Arabiją kaip svarbiausią Kinijos naftos šaltinį. Gegužę Kinija iš Saudo Arabijos importavo 7,82 mln. tonų naftos.

Nauji muitinės duomenys pasirodė praėjus keturiems mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, kitiems pirkėjams vengiant Rusijos energijos importo. Nors paklausa Kinijoje tebėra nuslopusi, praėjusį mėnesį buvo šiokio tokio pagerėjimo, nes po didžiausio nuo pirmųjų pandemijos dienų COVID protrūkio šalyje miestai pradėjo švelninti apribojimus dėl viruso. Tai leido palengvinti kai kurias tiekimo grandinės problemas ir suaktyvino pramoninę gamybą, rodo oficialūs duomenys.

Remiantis „Bloomberg News“, naujausi rusiškos naftos pirkimai Kinijoje buvo rekordiniai.

Parama Rusijai

Pekinas, nuolat atsisakantis pasmerkti kruviną Maskvos invaziją į Ukrainą, taip pat kaltinamas diplomatiniu Rusijos dangstymu, ardančiu Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kyjivui. Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva, kadaise aršūs šaltojo karo priešai, stiprino bendradarbiavimą kaip atsvarą pasauliniam JAV dominavimui. Šalys suartėjo politinėje, prekybos ir karinėje srityse, savo santykius jos apibūdina kaip „neturinčius ribų“. Anksčiau šį mėnesį jos atidarė pirmąjį kelią tiltu, kuris sujungė dvi šalis iš Rusijos Tolimųjų Rytų Blagoveščensko į Šiaurės Kinijos Heihės miestą. Praėjusią savaitę per pokalbį telefonu prezidentas Xi Jinpingas patikino prezidentą Vladimirą Putiną, kad Kinija remia Rusijos „suverenumą ir saugumą“. Kremlius pareiškė, kad šalys susitarė paspartinti ekonominį bendradarbiavimą „neteisėtų“ Vakarų sankcijų akivaizdoje.

Vakarai paskelbė precedento neturinčias sankcijas Rusijai kaip atsaką į karą Ukrainoje, tad Maskva ieško naujų rinkų ir tiekėjų, kurie pakeistų pagrindines užsienio įmones, po invazijos palikusias Rusiją. 27 narių Europos Sąjunga gegužės pabaigoje susitarė dėl sankcijų paketo, stabdančio didelę Rusijos naftos importo dalį. JAV jau anksčiau uždraudė Rusijos naftą, o Europos šalys nuo šio importo priklausomos kur kas labiau. Energija yra pagrindinis V. Putino vyriausybės pajamų šaltinis, o Vakarų valstybės bando izoliuoti Maskvą ir pakirsti jos galimybes tęsti karą.

Buvo tik bendra diskusija, pirmadienį po ministrų susitikimo Liuksemburge sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Tačiau jis, turėdamas omenyje tolesnes sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, pabrėžė: „Nieko neatmetame, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms“.

Anot J. Borrelio, reikėtų atskirti šiuos du energijos šaltinius ir pradėti nuo naftos. Sąskaita už naftos importą pernai buvo keturiskart didesnė nei už dujas, sakė jis. Iš esmės esą svarbu kiek įmanoma greičiau sumažinti ES energetinę priklausomybę. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, pasak J. Borrellio, prisideda prie strateginės valstybių bendrijos autonomijos.

ES diplomatijos vadovas „siaubu“ pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą. Rusų kariuomenė palieka nužudytus civilius ir sugriautus miestus. Laukiamas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje esą didina ES pasirengimą karinėmis priemonėmis toliau remti Ukrainą.

Už rezoliuciją balsavo 117 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. 

Dokumente Vyriausybė kviečiama siūlyti sprendimus siekiant per trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą ir vartojimą. 

Seimas siūlo Vyriausybei spartinti strateginį Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą bei parengti teisės aktus, leisiančius įmonėms nutraukti sutartis dėl Rusijos išteklių įsigijimo. Vyriausybė, be to, raginama skubiai teikti pasiūlymus dėl atsinaujinančios energijos išteklių plėtros, skatinti nuosavą elektros gamybą.

Be to, Vyriausybė raginama nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių bei išaugusių energetikos išlaidų kompensavimo Lietuvos gyventojams ir verslui planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.

„Paraginimo reikia mums visiems, nes energetinis saugumas ir tie sprendimai, kurie siūlomi rezoliucijoje, yra nacionalinio susitarimo klausimas. (...) Reikia ne tiek raginti, o reikia suformuoti labai aiškią politinę valią, kad mums reikia atsisakyti energetinių išteklių priklausomybės, nes pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) naujausius duomenis, iš EBPO šalių Lietuva išlieka nuo Rusijos energetinių išteklių labiausiai priklausoma šalis“, – pristatydamas rezoliucijos projektą prieš balsavimą sakė Vytautas Bakas. 

Kaip įsivaizduojate, kaip darysi įtaką Lenkijai, kad būtų atsisakyta rusiškos naftos?

Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, EBPO duomenys, kad Lietuva labiausiai priklausoma nuo rusiškų energetinių išteklių, nėra pagrįsti.

„Ten tik nafta yra lemiantis dydis pagal 2021 metų duomenis, kai „Orlen“ beveik visą naftą pirko iš Rusijos. Bet jos gali atsisakyti ir imti iš kitur. Lietuvos ekspertai sukritikavo tokias išvadas“, – teigė J. Razma. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė klausė, kai paveikti Lenkiją, kurios nftos koncernas „Olen“ perka žaliavą ir įmonei „Orlen Lietuva““.

„Kaip įsivaizduojate, kaip darysi įtaką Lenkijai, kad būtų atsisakyta rusiškos naftos?“ – klausė ji.  

V. Bako teigimu, Lietuva su Lenkija ras būdą, kuo pakeisti „Orlen Lietuvos“ perdirbamą rusišką naftą.

„Ir pati Lenkija puikiai supranta situaciją. Kiek girdime Lenkijos balsą, ji viena aktyviausių ir  garsiausiai palaikanti Ukrainos interesus, garsiausiai siekia padėti Ukrainai padėti įveikti Rusiją. Rasime būdą kartu su lenkais, kuo pakeisti rusišką naftą“, – tvirtino V. Bakas. 

Seime buvo registruoti du rezoliucijos projektai, bet vėliau jie buvo sujungti. Galutinį variantą savo parašais parėmė 58 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai.

J. Bidenas 15.45 val. Grinvičo (17.45 val. Lietuvos) laiku turi paskelbti tolesnius veiksmus dėl Rusijos „neišprovokuoto ir nepateisinamo karo Ukrainoje“, sakė Baltieji rūmai.

JAV įstatymų leidėjai vis labiau spaudė administraciją žengti šį žingsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau prašė JAV ir Vakarų pareigūnų nebeimportuoti naftos iš Rusijos ir taip užpildyti žiojinčią jau įvestų griežtų sankcijų Rusijai spragą.

Nors Rusijos finansų sektoriui dėl invazijos į Ukrainą įvesti griežti suvaržymai, energijos eksportas užtikrina pastovų pinigų srautą į Rusiją.

JAV veiks vienos, bet tardamosi su sąjungininkėmis Europoje, labiau priklausomomis nuo energijos tiekimo iš Rusijos. Trečdalį Europos suvartojamo iškastinio kuro sudaro gamtinės dujos iš Rusijos. JAV neimportuoja rusiškų gamtinių dujų.

Konfliktui prieš dvi savaites prasidėjus, J. Bidenas savo nenorą skelbti sankcijas energijos sektoriui aiškino tuo, kad jis bando „riboti skausmą, Amerikos žmonių jaučiamą degalinėse“.

Pirmoji naujienas apie jo sprendimą antradienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Prezidentas didžiausią dėmesį skiria užtikrinimui, kad ir toliau imsimės veiksmų, kuriais (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui būtų sukeltos skaudžios ekonominės pasekmės, ir kartu imsimės visų būtinų veiksmų, kad sumažintume poveikį kainoms degalinėse“, – pirmadienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Iki šiol Vakarai, ekonomiškai smaugdami Rusiją dėl jos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą, apeidavo stiprų jos energetikos sektorių, o administracijos pareigūnai teigė, kad toks žingsnis gali susilpninti pasaulio ekonomiką.

Tačiau Rusijai vis stipriau bombarduojant Ukrainos miestus, didėja politinis spaudimas Vakarams, kad šie imtųsi daugiau veiksmų siekiant priversti V. Putiną sustabdyti puolimą. JAV pareigūnai teigė, kad J. Bideno administracija svarsto galimybę sušvelninti naftos importo iš Venesuelos apribojimus, kad būtų užpildyta tuštuma, atsiradusi dėl draudimų importuoti rusišką naftą, o tai yra politiškai problemiškas žingsnis.

JAV taip pat siekia įtikinti Saudo Arabiją, sulaukusią JAV ir Europos pareigūnų kritikos dėl žmogaus teisių padėties, padidinti naftos gavybą.

J. Bidenas pirmadienį daugiau nei valandą kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, nors oficialioje Baltųjų rūmų pokalbio išklotinėje aiškiai nenurodyta, kad jie aptarė rusiškos energijos draudimą.

Pasak Baltųjų rūmų, „vadovai patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti Rusijos nuostolius už jos neišprovokuotą ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą. Jie taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą toliau teikti Ukrainai saugumo, ekonominę ir humanitarinę pagalbą“.

J. Psaki informavo, kad administracijos pareigūnai taip pat aptarinėjo, ar JAV siųstų karinius orlaivius į Lenkiją, jei šios vadovai suteiktų sovietinių bombonešių Ukrainai paremti, tačiau pažymėjo, kad Baltieji rūmai „netrukdo, neblokuoja ir neatkalbinėja“ pareigūnų Varšuvoje. „Jie yra suvereni šalis. Jie patys priima sprendimus, bet tai nėra taip paprasta, kaip tiesiog permesti lėktuvus“, – sakė ji.

JAV nenori užbėgti už akių Europos sąjungininkams, reaguojant į V. Putino agresiją. Nors Vašingtono naftos embargas turėtų tam tikrą poveikį, tačiau jei jis būtų taikomas kartu su Europa, poveikis būtų kur kas didesnis. Europa importuoja 4 mln. barelių rusiškos naftos per dieną, o JAV – tik 700 tūkstančių.

JAV valstybės sekretorius Antony J. Blinkenas sekmadienį interviu CNN sakė, kad administracija iš tiesų su sąjungininkais „koordinuotai“ nagrinėja energijos draudimo „perspektyvą“, nors neatmetė galimybės, kad Vašingtonas gali imtis savarankiškų veiksmų ir uždrausti tiekti rusišką naftą.

Administracija gali neturėti didelio pasirinkimo. Abiejų politinių partijų nariai abiejuose Kongreso rūmuose pateikė įstatymų projektus, kuriais siekiama blokuoti tokį importą.

Kongresas svarsto galimybę uždrausti naftos prekybą ir kartu siekia priimti priemonę, pagal kurią Ukrainai būtų skirta skubi milijardinė pagalba. Senato daugumos lyderis, Niujorko demokratas Charlesas E. Schumeris pirmadienį paragino šią savaitę priimti 12 mlrd. dolerių pagalbos paketą, sakydamas, kad jis „suteiks tiek humanitarinę, tiek karinę pagalbą Ukrainai: finansavimą pabėgėliams, medicinos reikmenims, skubiam aprūpinimui maistu, taip pat finansavimą ginklų pervežimui į Ukrainą ir pagalbą mūsų rytiniam NATO flangui".

Atstovų Rūmų pirmininkė, San Fransisko demokratė Nancy Pelosi sekmadienį laiške Atstovų Rūmų demokratams pareiškė, kad Kongresas ketina patvirtinti 10 mlrd. dolerių skubią pagalbą Ukrainai kaip dalį didesnės vyriausybės finansavimo priemonės. Atstovų Rūmai taip pat svarsto teisės aktus, kurie „dar labiau izoliuotų“ Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, sakė N. Pelosi.

Aiškiai parodydami, kaip rimtai J. Bideno administracija svarsto galimybę uždrausti prekybą rusiška nafta, JAV pareigūnai savaitgalį atvyko į Venesuelos sostinę Karakasą derybų dėl galimo sankcijų, kurias D. Trumpo administracija 2019 metais įvedė šiai Pietų Amerikos valstybei, sušvelninimo. Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas žengė šį žingsnį po to, kai prezidento Nicolaso Maduro pergalė rinkimuose buvo paskelbta suklastota, ir teisėtu šalies vadovu pripažino Juaną Guaido, o J. Bidenas šią poziciją patvirtino.

Venesuelos ekonomika smunka, nors turi vienus didžiausių pasaulyje naftos išteklių, ir N. Maduro tikriausiai trokšta išsivaduoti nuo sankcijų. Tačiau jo ekonomika ir daugelis vyriausybės agentūrų yra glaudžiai susijusios su Rusijos aktyvais ir patarėjais. Bet koks Baltųjų rūmų atlaidumas N. Maduro atžvilgiu, net jei jį lemia noras susidoroti su V. Putinu, gali pakenkti J. Bideno žinutei apie autokratinių valstybių keliamą grėsmę demokratijai.

J. Psaki pirmadienį atmetė abejones dėl galimo suartėjimo su Venesuela ir žurnalistams sakė, kad bet koks sankcijų sušvelninimas yra „šuolis keliais etapais į priekį“, palyginti su dabartine derybų padėtimi.

Situaciją apsunkina Venesuelos sprendimas įkalinti šešis naftos bendrovės „Citgo“ vadovus per pastaruosius ketverius metus. Penki iš jų yra JAV piliečiai, o šeštasis – nuolatinis JAV rezidentas. Pasak jų šeimų ir žmogaus teisių aktyvistų, jie buvo nuteisti parodomuosiuose teismuose, sufabrikavus kaltinimus turto pasisavinimu ir kitais nusikaltimais.

Pasak J. Psaki, diskusijos dėl asmenų išlaisvinimo ir sankcijų sušvelninimo vyko „skirtingais kanalais“ ir nebuvo susietos tarpusavyje.

Respublikonai, kurie, pasinaudodami potencialia energetikos krize, ragina didinti vietinę iškastinio kuro gavybą, jau leido suprasti, kad smarkiai kirs Baltiesiems rūmams, jei šie sieks kompensuoti bet kokį Rusijos naftos draudimą, ieškodami užsienio tiekėjų.

Floridos senatorius Marco Rubio sekmadienį „Twitter“ tinkle kritikavo J. Bideną, sakydamas: „Užuot išgavus daugiau amerikietiškos naftos, jis nori naftą, kurią perkame iš vieno žudiko diktatoriaus, pakeisti kito žudiko diktatoriaus nafta“.

„Eksporto kontrolė jau taikoma tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos atžvilgiu. Embargas paskelbtas kelių kategorijų produkcijos importui iš Baltarusijos. Planuojama tokius apribojimus taikyti ir Rusijai“, – sakė V. Dombrovskis, nepatikslindamas, kokioms Rusijos prekėms embargas galėtų būti įvestas.

Pasak jo, Didžiojo septyneto (G-7) šalys svarsto galimybę panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą.

„Tai leistų taikyti papildomus muitų tarifus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamoms prekėms. Kanada tokį žingsnį jau žengė, o G-7 ir kitais lygmenimis dirbama, kad ši priemonė būtų pradėta įgyvendinti plačiau. Tai gali būti kelių artimiausių dienų klausimas“, – sakė V. Dombrovskis.

EK viceprezidentas pabrėžė, kad taip pat svarstomos tolesnės sankcijos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams.

BNS žurnalisto paklaustas apie pasirengimą sankcijoms Rusijos energetikos sektoriui, atsižvelgiant į Europos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, V. Dombrovskis sakė, kad „diskusijos šiuo klausimu tęsiasi ir joks variantas nėra atmestas“.

Jis akcentavo, jog EK išanalizavo galimą situaciją, kai Europai būtų nutrauktas Rusijos dujų tiekimas kaip Maskvos atsakas į Vakarų sankcijas.

„Prieita išvados, kad galima būtų rasti išeitį iš tokios padėties, nors problemų veikiausiai nepavyks išvengti. Artėja pavasaris, o tai reiškia, kad reikia rimtai ruoštis kitai žiemai, imtis tokių priemonių kaip bendri gamtinių dujų pirkimai, galvoti apie dujų atsargų formavimą ir sprendimus, kurie sumažintų ES priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos“, – kalbėjo V. Dombrovskis.

Paklaustas, ar yra kokių nors požymių, kad Rusija gali reaguoti į sankcijas sustabdydama dujų tiekimą į ES, jis atsakė, kad kol kas tokių požymių nėra, tačiau pridūrė, jog Europa analizuoja galimas Rusijos atsakomąsias priemones prieš sankcijas, įskaitant dujų tiekimo nutraukimą.

Kovo 8-ąją Europos Komisija turėtų paskelbti pasiūlymus dėl energetikos sektoriaus ir galimų veiksmų.

O. Scholzas: Rusijos energijos importas iš esmės svarbus kasdieniam europiečių gyvenimui 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui.

„Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime.

„Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei. Tai yra iš esmės svarbu viešųjų paslaugų teikimui ir kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui“, – nurodoma jame.

„Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį prekybos sesijos pradžioje pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį, palyginti su 118,03 JAV dolerio už barelį penktadienį.

Visų laikų kainos rekordas, siekiantis 147,50 JAV dolerio už barelį, buvo užfiksuotas 2008 metų liepą, tačiau kai kurie analitikai mano, kad ši riba dėl geopolitinių karo Ukrainoje padarinių gali būti peržengta.

Negana to, pirmadienį taip pat išaugo aukso kaina ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020 metų vidurio – 2 000,86 JAV dolerio už Trojos unciją.

Nors naftos kainos vėliau nusmuko iki 130 JAV dolerio už barelį, vartotojams veikiausiai vis vien teks mokėti daugiau už elektrą ir degalus.

Aliuminio ir vario kainos pasiekė rekordines aukštumas

Dėl su tiekimu susijusių būgštavimų, kilusių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, aliuminio ir vario kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas.

Aliuminio kaina pirmą kartą viršijo 4 000 JAV dolerių už toną ribą ir siekė 4 026,5 JAV dolerio. Tuo metu vario kaina siekė 10 845 JAV dolerius už toną.

Pirmadienį taip pat išaugo nikelio kainos. Augimas prilygo 25 proc.

„Kažkur mums reikia poros jungčių, kurias vyriausybė planuoja tiesti net per trejus metus. Nebus taip. Pusantrų ar dveji metai, ne daugiau! 100-120 mln. JAV dolerių šioms jungtims surasime patys“, – kalbėjo A. Lukašenka pasitarime su ministrų kabineto nariais dėl šalies aprūpinimo nafta.

Baltarusijos lyderis pakartojo, jog vasario pradžioje Minske viešėjęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) jam pažadėjo, kad JAV kompanijos pasirengusios konkurencingomis kainomis aprūpinti nafta Baltarusijos gamyklas.

„Su (JAV – red.) valstybės sekretoriumi kalbėjau šia tema – padėti mums sukurti infrastruktūrą apsirūpinimui nafta. Pompeo pats pasiūlė naftos konkurencingomis kainomis, o Miuncheno konferencijoje buvo pareiškimas: jie skyrė 1 mlrd. dolerių logistikos objektų statybai, tai yra naftos tiekimui. Taip pat ir mes galime tikėtis, kad gausime iš jų visiškai pigių paskolų šio nelaimingo vamzdžio nuo Baltijos statybai“, – sakė A. Lukašenka.

„Beje, yra pora vamzdžių, kurie mums tiktų, jei juos sutvarkytume ir dėl jų susitartume su Baltijos valstybėmis“, – pridūrė jis.

A. Lukašenka taip pat pareiškė, jog Baltarusija ir toliau importuos rusišką naftą vamzdynais, tačiau šis apsirūpimo ja būdas nebebus vienintelis ir jo reikšmė mažės.

„Importo vamzdynais iš Rusijos neatsisakome, nes ši logistika dabar patogiausia. Tačiau kai monopolijos neliks, bus lengviau susitarti dėl kainos. (...) Aš jau kalbėjau, kad maždaug 40-50 proc. naftos poreikio galime patenkinti tiekimu vamzdynais iš Rusijos, o po likusią dalį apytikriai po lygiai – per Ukrainos ir Baltijos uostus. Tai bus trys šaltiniai apsirūpinimui diversifikuoti“, – pabrėžė A. Lukašenka.

Pagrindinis Rusijos naftos eksporto į Europą koridorius „Družba“ Baltarusijoje atsišakoja dviem kryptimis. Pietinė atšaka skirta rusiškos naftos eksportui į Ukrainą, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, taip pat tiekimui į Baltarusijos Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklą. Šiaurine atšaka nafta pumpuojama į antrąją Baltarusijos gamyklą „Naftan“, eksportuojama į Lenkiją ir Vokietiją. Šiaurinė atšaka turi atsišakojimą link Baltijos valstybių (vamzdynai Polockas-Biržai-Mažeikiai ir Polockas-Ventspilis), kuris nenaudojamas nuo 2006-ųjų, tačiau vis dar techniškai įmanoma jį pradėti eksploatuoti naftos perpumpavimui priešinga kryptimi.

Lenkijos naujienų agentūra PAP praėjusią savaitę skelbė, jog Lenkijos vyriausybės delegacija Jungtinėse Valstijose aptarė JAV naftos tiekimo Baltarusijai per Lenkijos uostus galimybes.

Rusijos eksporto naftotiekio „Družba“ atkarpų Lenkijoje operatorė PERN penktadienį patvirtino, jog įmanoma panaudoti vieną jo gijų atbuline eiga naftos perpumpavimui iš Gdansko uosto į Baltarusiją.

Rusijai nuo šių metų smarkiai sumažinus žaliavos tiekimą vamzdynais į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas, A. Lukašenka nurodė jos ieškoti kitur.

Sausį Baltarusija maždaug 86 tūkst. tonų naftos importavo per Klaipėdos uostą ir geležinkeliais, o šį mėnesį planuoja šiuo maršrutu gauti dar du tokio pat dydžio naftos krovinius.

Praėjusią savaitę Baltarusijos koncernas „Belneftechim“ pranešė su Azerbaidžano valstybine naftos ir dujų kompanija „Socar“ pasirašęs susitarimą dėl 160 tūkst. tonų naftos pirkimo. Du tanklaiviai kovą atplauks į Ukrainos uostus ir naftotiekiu Odesa-Brodai pasieks Baltarusiją.

„Mes išsiuntėme atitinkamus komercinius pasiūlymus. Visos galimos šalys – tai Ukraina, Lenkija, Baltijos šalys, Kazachstanas, Azerbaidžanas“, – sakė jis valstybinei naujienų agentūrai „Belta“.

„Visų mūsų gamyklų, „Baltarusijos naftos kompanijos“ komercinės tarnybos derasi beveik kasdien. Manau, kad netrukus sulauksime konkrečių alternatyvaus naftos tiekimo pasiūlymų“, – pridūrė D. Krutojus.

Komentuodamas derybas su Rusija dėl naftos tiekimo atnaujinimo įprastomis apimtimis, Baltarusijos vicepremjeras pripažino, jog jos kol kas nerezultatyvios.

„Jokių naujų niuansų derybose su Rusija dabar nėra. Mes ir toliau laikomės pozicijos, jog mokesčių perskirstymo Rusijos naftos pramonėje bei kasmet mums brangstančios rusiškos naftos sąlygomis neįžvelgiame jokios prasmės jos tiekėjams mokėti premijas dydžiais, dėl kurių buvo sutarta 2011 metais“, – sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, po kelių nesėkmingų bandymų tiesiogiai su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu susitarti dėl rusiškos naftos kainos nuo 2020-ųjų, paskutinę praėjusių metų dieną nurodė pradėti alternatyvų šalies naftos perdirbimo gamyklų aprūpinimą žaliava. Anot A. Lukašenkos, alternatyvi rusiškai nafta į Baltarusiją turėtų būti tiekiama geležinkeliais, tam gali būti panaudotos ir dvi iš trijų Rusijos eksporto naftotiekio „Družba“ gijos, o tai reikštų rusiškos naftos tranzito per Baltarusiją sumažėjimą triskart.

Rusija Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų aprūpinimą žaliava nutraukė sausio 1-ąją. Tiekimas tik iš dalies buvo atnaujintas po kelių parų ir tik į vieną iš dviejų gamyklų – Novopolocko „Naftan“.

Abi baltarusių naftos perdirbimo įmonės dabar dirba minimalia apkrova, leidžiančia užtikrinti technologinį perdirbimo ciklą, naudodamos kuklias žaliavos atsargas bei gaudamos šiek tiek jos iš Rusijos.

Kremlius pastaruoju metu vis labiau spaudžia Baltarusiją, keldamas energijos išteklių kainas ir mažindamas subsidijas. Pasak Maskvos, Minskas turėtų sutikti su didesne ekonomine integracija, jei nori ir toliau gauti energijos išteklius Rusijos vidaus rinkos kainomis.