„Mums aišku, kad Iranui tenka atsakomybė. Nėra kito įtikinamo paaiškinimo. Remiame vykdomus tyrimus, kad būtų nustatytos kitos detalės“, – teigiama bendrame šių trijų Europos šalių pareiškime. 

Iranas netrukus atmetė bendrą Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderių pareiškimą. Irano užsienio reikalų ministras apkaltino juos „kartojant absurdiškus JAV tvirtinimus“.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrą pareiškimą paskelbė Niujorke, kur pasaulio lyderiai susirinko į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesiją.

Tuo pačiu trys lyderiai pareiškė, kad išlieka įsipareigoję 2015 metais pasiektam daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, iš kurio pernai vienašališkai pasitraukė JAV. Prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė išvesti JAV iš susitarimo, nes jis neva yra blogas.

Įtampa tarp JAV ir Irano auga nuo to laiko, kai JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo.

Vėliau pirmadienį kalbėdamas B. Johnsonas paragino sudaryti naują branduolinį susitarimą su Iranu.

„Jei tai buvo blogas susitarimas, ir aš noriu pritarti, kad jis turėjo daug trūkumų, tada sudarykime geresnį susitarimą“, – interviu JAV transliuotojui NBC sakė B. Johnsonas.

„Manau, kad yra vienas vyrukas, kuris gali pasiekti geresnį susitarimą, ir tai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Tikiuosi, kad bus D. Trumpo susitarimas“, – pridūrė B. Johnsonas.

Už rugsėjo 14 d. atakas atsakomybę prisiėmė Jemeno husių sukilėliai, bet Saudo Arabija, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija kaltina Iraną. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tiesiogiai kaltina Iraną, D. Trumpas nebuvo toks konkretus, bet vis dėlto leido suprasti, kad atsakomybę priskiria Iranui. JAV, be kita, paskelbė siunčiančios papildomas pajėgas į Saudo Arabiją.

Kaip nurodoma, 18 dronų ir septynios sparnuotosios raketos smogė naftos gavybos ir perdirbimo objektams Saudo Arabijoje.

Tai B. Johnsonas sakė reporteriams pakeliui į Niujorką, kur numatytas jo susitikimas su Irano prezidentu. B. Johnsonas turi susitikti su Irano prezidentu Hassanu Rouhaniu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) Niujorke.

Pasak B. Johnsono, „labai didelė tikimybė“, kad Iranas yra atsakingas už dronų ir raketų atakas prieš du naftos kompleksus Saudo Arabijoje, nors pats Iranas tai neigia.

„Mūsų manymu, labai tikėtina, kad iš tiesų Iranas yra atsakingas už nepilotuojamų orlaivių – dronų ir sparnuotųjų raketų – panaudojimą“, – reporteriams sakė B. Johnsonas.

„Akivaizdu, kad pagrindinė problema yra ta, kaip mes galime suorganizuoti visuotinį atsaką. Kokie tolesni žingsniai?“, – komentavo JK premjeras.

„Dirbsime su mūsų draugais amerikiečiais ir europiečiais, kad parengtume veiksmus, kuriais siekiama sumažinti įtampą Persijos įlankos regione“, – pridūrė B. Johnsonas.

Atsakomybę už atakas prisiėmė Jemeno husių sukilėliai. Iranas neigia bet kokį dalyvavimą atakose, nors JAV ir Saudo Arabija kaltina Iraną. JAV savaitgalį paskelbus apie papildomų pajėgų siuntimą į Saudo Arabiją, Iranas įspėjo esąs pasirengęs bet kokiam scenarijui.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) televizijai „CNews“ sakė, kad tie pareiškimai „nėra labai įtikinami“. Jis nenurodė, kas galėtų būti atsakingas už šeštadienio atakas, bet pakartojo, kad Prancūzija į Saudo Arabiją išsiuntė savo ekspertų, kad ištirtų, kas įvyko.

JAV ir Saudo Arabija įtaria, kad Iranas atsakingas už ataką prieš didžiausią Saudo Arabijoje ir pasaulyje naftos apdorojimo įmonę, taip pat vieną naftos telkinį.

J.-Y. Le Drianas paragino Iraną gerbti savo įsipareigojimus pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą ir „grįžti prie (derybų) stalo“, kad būtų atkurta ramybė Persijos įlankos regione.

Jo teigimu, Prancūzija kalbasi su „visais regione“, besistengdama rasti diplomatinį sprendimą ir išvengti naujo karinio konflikto.

Tuo tarpu Rijadas pateikė naujų įrodymų, kurie, anot jo, patvirtina, kad puolimą „neginčijamai“ parėmė senas priešininkas Iranas.

Šie pareiškimai gali dar padidinti įtampą Persijos įlankos regione, tapusiame parako statine.

Praėjusio savaitgalio atakos perpus sumažino didžiausios naftos eksportuotojos naftos gavybos pajėgumus ir supurtė energijos rinkas.

„Tai buvo iraniečių įvykdyta ataka“, – sakė M. Pompeo jį lydėjusiems žurnalistams lėktuve pakeliui į vakarinį Džidos miestą. 

„Tai karo aktas, – kalbėjo jis. – Tokio masto atakos anksčiau nesame matę.“

Saudo Arabija savo ruožtu pademonstravo nuolaužas, surinktas po atakų prie du kompleksus šalies rytuose, per kurias esą buvo panaudota 18 dronų ir septynios sparnuotosios raketos.

„Ataka buvo surengta iš šiaurės ir neginčijamai paremta Irano“, – sakė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas spaudai pulkininkas Turki al Maliki (Turkis Malikis).

Atsakomybę už atakas prisiėmė Teherano palaikomi Saudo Arabijos pietinio kaimyno Jemeno husių sukilėliai, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Rijadas tai atmeta.

Visgi M. Pompeo neatsakė į klausimą, ar Saudo Arabijos pareigūnai mano, kad Iranas galiausiai bus pripažintas kaltu dėl atakų. 

Valstybės sekretorius sakė, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių žiniasklaidos pranešimus, kad ataka buvo surengta iš Irako, patekusio į dviejų savo sąjungininkų – Teherano ir Vašingtono – kryžminę ugnį.

Trečiadienį vėlai vakare televizija „CBS News“, remdamasi neįvardytu amerikiečių pareigūnu, pranešė, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pritarė atakai, tačiau su sąlyga, kad ji bus surengta taip, kad nebūtų galima įrodyti iraniečių dalyvavimo. 

Televizijos šaltinių teigimu, Irano kaltę įrodo kol kas nepaskelbtos iš palydovų padarytos nuotraukos, kuriose matyti Ahvazo aviacijos bazėje atakai besirengiantys Irano revoliucinės gvardijos kariai.

„Nenorime karo“

Jungtinių Tautų diplomatai sakė, kad tikimasi, jog ekspertai vadovaus tarptautiniam tyrimui karalystėje.

M. Pompeo Džidoje susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) aptarti savaitgalio atakų.

Tuo metu husiai pagrasino smogti „dešimtims taikinių“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie priklauso Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai, Jemene kovojančiai su sukilėliais.

Vienas JAV pareigūnas, norėjęs likti anonimu, kiek anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, jog administracija išsiaiškino, kad per atakas buvo panaudotos Irano sparnuotosios raketos. Jo teigimu, įrodymai bus pateikti per JT Generalinę Asamblėją kitą savaitę.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pakartojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarus pareiškęs, kad „nenorime karo su niekuo, bet Jungtinės Valstijos yra pasirengusios“.

D. Trumpas, jau anksčiau atnaujinęs sankcijas, kurios suluošino Irano ekonomiką, trečiadienį pažadėjo „reikšmingai padidinti“ baudžiamąsias priemones Teheranui. Toks prezidento pareiškimas netrukus sulaukė Rijado pagyrų.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas), kuriam nuo liepos 31 dienos galioja JAV sankcijos, pareiškė, kad naujos priemonės yra „neteisėtos“ ir „nežmoniškos“.

Naujausias D. Trumpo pareiškimas yra „pripažinimas, kad JAV TYČIA taikosi į eilinius piliečius“, pareiškė iraniečių diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“.

JAV pozicija sugriežtėjo Irano aukščiausiajam lyderiui atmetus galimybę, kad tarp Vašingtono ir Irano „bet kokiu lygiu“ gali vykti derybos.

Regis, tai sudaužė viltis, kad Jungtinėse Tautose kitą savaitę galėtų įvykti dramatiškas D. Trumpo ir iraniečių prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) susitikimas.

Vėlyvą trečiadienį JAV dar nebuvo išdavusios vizų H. Rouhani ir jo delegacijai, pranešė Irano žiniasklaida.

T. al Maliki teigimu, „nepaisant Irano pastangų, kad taip atrodytų“, šeštadienio ataka nebuvo surengta iš Jemeno, kur Saudo Arabija yra įsitraukusi į užsitęsusį konfliktą su husiais.

Jis sakė, kad toks smūgis viršija kovotojų galimybes. Vis dėlto husiai yra surengę kelias dešimtis mažesnių atakų Saudo Arabijos teritorijoje.

Pakilusios naftos kainos

Stebėtojai sako, kad Saudo Arabijos patirtis Jemene, kur nepaisant didelio apsiginklavimo jai nepavyko įveikti neorganizuotų, bet itin motyvuotų kovotojų, suteikė Rijadui apdairumo dėl įsitraukimo į dar vieną konfliktą.

„Tikrai tikiuosi, kad neturėsime“ karo, britų transliuotojui BBC sakė Rijado ambasadorius Londone princas Khalidas bin Bandaras (Chalidas bin Bandaras).

Iranas parėmė husių tvirtinimus, kad jie surengė tas atakas Saudo Arabijoje, o H. Rouhani trečiadienį pareiškė, kad tai buvo sukilėlių „perspėjimas“ apie potencialų platesnį atsaką į Rijado vadovaujamą operaciją Jemene.

Valstybinė Irano žiniasklaida taip pat paskelbė, kad Teheranas per Šveicarijos ambasadą pirmadienį perdavė Vašingtonui notą, kurioje paneigė prisidėjusi prie minimų atakų ir perspėjo, kad atsakys į bet kokius veiksmus prieš Iraną.

D. Trumpo administracija svarsto galimą atsaką į atakas, įskaitant variantus surengti kibernetinę ataką arba fizinį smūgį prieš Irano naftos infrastruktūrą ar jo Revoliucinę gvardiją, pranešė televizija „NBC News“, remdamasi neįvardytais amerikiečių pareigūnais.

Po atakų pakilo naftos kainos; pirmadienį pasiekusios rekordines aukštumas kitą dieną jos nukrito, kai Rijado duotos garantijos dėl atsargų nuramino rinkas.

„Jūs žinote, kad mes neigiamai vertiname įtampos didinimą regione, ir raginame visas regione ir už jo ribų esančias šalis nedaryti jokių skubotų žingsnių ar išvadų, galinčių dar labiau destabilizuoti (padėtį). Atvirkščiai, (raginame) laikytis pozicijos, kuri padėtų amortizuoti dabar susidariusią įtampą“, – žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Taip jis atsakė į žurnalistų klausimą, ar susidariusi padėtis padidins įtampą regione, ir kaip Kremlius vertina JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) pareiškimą, kad Iranas yra atsakingas už atakas prieš Saudo Arabijos naftos pramonės objektus.

„Kalbant apie kokias nors skubotas išvadas, mes niekada nebuvome ir nesame tokios linijos šalininkai“, – pridūrė D. Peskovas.

Po šeštadienio išpuolių prieš didžiausią naftos perdirbimo įmonę pasaulyje valstybinės energetikos milžinės „Saudi Aramco“ naftos perdirbimo gamyklą Abkaike ir prieš Churaiso naftos gavybos kompleksą, Saudo Arabijos naftos gavybos apimtys sumažėjo 5,7 mln. barelių per parą.

Atsakomybę už išpuolius kiek vėliau prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, bet JAV suabejojo šiuo prisipažinimu ir dėl atakų apkaltino Teheraną.

„Tuo metu, kai [Irano prezidentas Hassanas] Rouhani (Hasanas Rouhanis)  ir (URM vadovas Mohammadas Javadas) Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) apsimeta, kad užsiima diplomatija, Teheranas prisidėjo prie maždaug 100 išpuolių prieš Saudo Arabiją. Tuo metu, kai skamba raginimai deeskaluoti [konfliktą], Iranas įvykdė precedento neturinčią ataką prieš pasaulinę energijos resursų tiekimo sistemą. Nėra įrodymų, kad atakos buvo surengtos iš Jemeno“, – parašė M. Pompeo socialiniame tinkle „Twitter“.

Teheranas šiuos kaltinimus atmeta.

Tai pirmasis kartas, kai prezidentas užsiminė apie galimą karinį amerikiečių atsaką į ataką, dėl kurios perpus sumažėjo Saudo Arabijos naftos gavybos pajėgumai, o karalystė ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad gali pradėti naudoti savo strategines atsargas.   

„Buvo užpultos Saudo Arabijos naftos atsargos. Esama priežasties tikėti, kad žinome kaltininką, priklausomai nuo patvirtinimo esame kovinėje parengtyje, bet laukiame (Saudo Arabijos) Karalystės (atsakymo), kokia, jos manymu, buvo šios atakos priežastis ir kokiomis sąlygomis turėtume veikti!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė JAV vadovas.

Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ naftos perdirbimo įmonė ir Churaiso naftos gavybos kompleksas šalies rytuose šeštadienį tapo bepiločių skraidyklių atakų taikiniais.

Atsakomybę už išpuolius kiek vėliau prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, bet JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sakė, jog „nėra įrodymų, kad atakos buvo surengtos iš Jemeno“, ir bedė pirštu į Teheraną.

„Jungtinės Valstijos kartu su mūsų partnerėmis ir sąjungininkėmis stengsis užtikrinti pakankamą energijos rinkų aprūpinimą ir Irano patraukimą atsakomybėn už jo agresiją“, – sakė valstybės sekretorius.  

Tai sulaukė griežtos reakcijos iš Teherano. Šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Abbasas Mousavi (Abasas Musavis) pareiškė: „Tokie bergždi ir melagingi kaltinimai bei pareiškimai yra nesuprantami ir beprasmiški.“

Anot ministerijos atstovo, tokiais pareiškimais siekiama pakenkti Irano reputacijai ir sukurti dingstį „būsimiems veiksmams“ prieš Iraną. 

Bagdadas, patekęs į dviejų savo sąjungininkų – Teherano ir Vašingtono – kryžminę ugnį, taip pat paneigė bet kokias sąsajas su atakomis, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad bepilotės skraidyklės atskrido iš Irako.  

Saudo Arabijos de facto valdytojas sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas) pareiškė, kad karalystė „nori ir gali“ atsakyti į šią „teroristinę agresiją“.

Visgi Artimųjų Rytų ekspertas Jamesas Dorsey (Džeimsas Dorsis) mano, kad atsakomasis smūgis Irano naftos telkiniams yra „mažai tikėtinas“.

„Saudo Arabija nenori pradėti atviro konflikto su Iranu. Saudo Arabija norėtų, kad tą karą kariautų kiti, o tie kiti to nenori“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Dorsey iš Singapūre įsikūrusios S. Rajaratnamo (S. Radžaratnamo) tarptautinių studijų mokyklos.

„Džinas paleistas iš butelio“

Užuot kurpusi atsakomųjų veiksmų planus, Saudo Arabija sutelkė dėmesį į naftos gavybos pajėgumų atkūrimą. Saudo Arabijos akcijų birža sekmadienio rytą, prasidedant prekybos savaitei, smuko 3 procentais.

Po šeštadienio sprogimų Abkaiko gamykloje, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos komplekse kilo gaisrai.

Husių sukilėliai anksčiau yra nekart atakavę Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, bet šis smūgis buvo kitoks. Jis Saudo Arabijos naftos gavybą sumažino 5,7 mln. barelių per dieną, o tai sudaro apie 6 proc. pasaulinės naftos gavybos per dieną.

„Džinas paleistas iš butelio“, – sakė Londone įsikūrusios energetikos įmonės „RS Energy Group“ vadovas Billas Farrenas Price'as (Bilas Farenas Praisas).

„Dabar jau aišku, kad Saudo Arabijos ir kitų Persijos įlankos valstybių naftos kompleksai nėra apsaugoti nuo tokio pobūdžio atakų, o tai reiškia, kad geopolitinės rizikos priemoka už naftą turi didėti“, – sakė jis. 

Po šeštadienio atakos pranešimų apie žuvusius žmones negauta. Padarytos žalos mastas kol kas neaiškus, taip pat nežinoma, kokio tipo ginklai buvo panaudoti. Dėl sugriežtintų saugumo priemonių žurnalistams neleidžiama priartėti prie gamyklų.   

„Aramco“ taip pat pranešė, kad pasitelks savo naftos atsargas pajėgumų sumažėjimui kompensuoti. Šeštadienį bendrovės vadovas Aminas Nasseras (Aminas Naseras) sakė, kad stengiamasi atkurti naftos gavybos pajėgumus, bet šis incidentas gali paveikti investuotojų pasitikėjimą prieš „Aramco“ debiutą biržoje.   

Dalis naftos gavybos pajėgumų bus atkurta per kelias dienas, tačiau bendrovei reikės ne vienos savaitės pasiekti įprastas gavybos apimtis, sekmadienį nurodė naujienų agentūra „Bloomberg News“, remdamasi neįvardytais šaltiniais.

D. Trumpas tviteryje pranešė „nurodęs esant reikalui panaudoti naftą iš strateginių atsargų“. 

Priešprieša

Po D. Trumpo ir princo Mohammedo pokalbio telefonu Baltieji rūmai pasmerkė atakas „prieš pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbią infrastruktūrą“.

Priešprieša tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi sugrąžinti sankcijas, kurios skaudžiai smogė šiitiškos respublikos ekonomikai.

Nepaisant Vašingtono kaltinimų sekmadienį Baltieji rūmai nurodė, kad D. Trumpas vis tiek gali susitikti su Irano prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) per artėjančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.

Saudo Arabija išleidžia milijardus karinei įrangai, tačiau pastarieji įvykiai išryškino karalystės infrastruktūros pažeidžiamumą. 

Husių sukilėliai dažnai rengia raketų ir dronų atakas prieš Saudo Arabijos aviacijos bazes ir kitus kompleksus. Anot jų, šios atakos yra atsakas į Rijado vadovaujamą bombardavimų kampaniją sukilėlių kontroliuojamose teritorijose Jemene.

Kinija ragina JAV ir Iraną laikytis santūrumo

Kinija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas ir Iraną „laikytis santūrumo“ po savaitgalį Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą sukrėtusių dronų atakų, dėl kurių Vašingtonas apkaltino Teheraną.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čunjing) taip pat pabrėžė, kad neatsakinga kaltinti kitus „nesant baigtinio tyrimo ar verdikto“.

ES: atakos yra reali grėsmė saugumui

ES pirmadienį paragino laikytis „maksimalaus santūrumo“ po naftos infrastruktūrai smogusių dronų atakų.

ES atstovė Maja Kocijančič pareiškė žurnalistams: „Laikome jas (atakas) realia grėsme regioniniam saugumui, o tokiu metu, kai įtampa regione yra labai didelė, šios atakos pabrėžia besitęsiančio darbo dėl eskalacijos ir dialogo (poreikį).“