Festivalio programą sudaro ne tik spektakliai ir pasirodymai, bet ir edukacinės veiklos. Organizatoriai kviečia susipažinti ir prisijaukinti įtraukiantį teatrą, kuriame reikia pasikliauti savo pojūčiais, būti atviriems ir smalsiems: įsitraukti kartu į čia ir dabar vykstantį kūrybinį procesą.

Festivalis vyks istorija alsuojančiame pastate. Buvusios mokyklos pastatą pastatė ir 1903–1904 m. fundavo žydas Leiba M.Markusas. Jame veikė 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas, vėliau jame buvo įsikūrusios įvairios Lietuvos kariuomenės įstaigos. Kai stabilizavosi valstybės gyvenimas, nuo 1935 m. pastate ėmė veikti 28-oji Kauno miesto pradinė mokykla.

Renginį atidarys suomių kolektyvas "Center Of Everything" teatriniu emociniu užtaisu intriguojančiu pavadinimu "Pojūčių kokteilių baras".

Režisieriaus Sami Henrikas Haapala pasirodymas idealiai tinka tiems, kurie dar niekada nėra buvę įtraukiančio teatro pasirodyme ir nežino, ar tikrai jam toks teatras patiks. Tai 20 koncentruotų minučių, kurių metu aktoriai iš jūsų pasirinktų ingredientų jums asmeniškai sukurs vaidinimą, t.y. suplaks pojūčių kokteilį.

"Pojūčių kokteilių baro" pasirodymas bus pritaikytas festivalio erdvei – vienai seniausių buvusių Kauno medinių mokyklų ir visuomenės aktualijoms. Atvykę suomiai kauniečiams sukurs  100 individualių teatro kokteilių. Žiūrovai galės išsirinkti jiems patinkantį kokteilį iš meniu arba susidaryti savo asmeninį receptą iš norimų ingredientų.

S.H.Haapala – beveik 20 metų dirba prodiuseriumi, režisieriumi ir atlikėju Suomijoje, šiuo metu yra teatro "Center Of Everything" meno vadovas. Kompanijos didžiausias dėmesys skirtas jungti meną su mokslu ir technologijomis. Prieš kelionę į Kauną suomių menininkas papasakojo apie save ir netradicinį kūrybos meniu.

Siūlau iš anksto pasvarstyti, kokio kokteilio norėsite: lengvo ir atpalaiduojančio ar šiek tiek stipresnio ir intensyvesnio.

– Kaip ir kada gimė idėja sukurti "Pojūčių kokteilių baro" pasirodymą?

– "Pojūčių kokteilių baro" spektaklio idėja gimė vieno iš įtraukiančio teatro pasirodymo metu, "Turku – Europos kultūros sostinė 2011" programos dalyje. Sakyčiau, kad tai bendras kūrybinis darbas, o ne vienam žmogui gimusi mintis. Norėjome triukšmingo ir įtraukiančio pasirodymo, kuris galėtų atidaryti "Patirčių parko Turku 2011" programą, klubo koncepcija labai tiko.

– Koks kokteilis pasirodymo metu buvo pats netikėčiausias?

– Festivalyje "Flow" Helsinkyje žiūrovams sukūrėme 250 pojūčių kokteilių. Bendras pasirodymo laikas truko ilgiau nei 13 valandų. Vienas juokingiausių ir įsimintiniausių momentų nutiko būtent šio festivalio metu. Vieną dalyvių nuvedžiau į specialią palapinę trumpo poilsio, nes jis kaip ingredientą pasirinko relaksaciją. Pats buvau toks pavargęs, kad šį dalyvį pamiršau ir išėjau vaidinti kito kokteilio. Paliktąjį prisiminiau tik po geros valandos, kai buvo užsakytas panašus kokteilis, apsilankyti poilsio palapinėje. Kai atėjome kartu su nauju žiūrovu, paliktasis žiūrovas saldžiai miegojo.

– Ką turėtų žinoti žiūrovai, prieš ateidami į spektaklį? Ar reikia kažką specialiai pasiruošti?

– Žiūrovas neturi nieko žinoti ar specialiai ruoštis. Pasirodymas sukurtas taip, kad juo gera mėgautis, jeigu neturi jokių išankstinių lūkesčių. Jeigu vis tiek kankina nežinia ir norite bent kažką žinoti apie pasirodymą, tuomet siūlau iš anksto pasvarstyti, kokio kokteilio norėsite: lengvo ir atpalaiduojančio ar šiek tiek stipresnio ir intensyvesnio.

– Kodėl jus traukia alternatyvus teatras?

– Teatras turėtų būti erdvė nuolatiniam kūrimui ir vystymuisi visais aspektais – ne viena forma. Jei laikomės vienos formos, apribojame meno galimybes. Kalbant apie normas, viena forma taip pat rodo hegemonijos pasaulį. Noriu pasipriešinti hegemonijoms ir siekti įvairiapusiškumo, ar kalba eitų apie meno formas, ar jūsų tapatybę, lytį, seksualumą, etninę kilmę.

Paliesti pojūčiai

Festivalio organizatorių duetas – Renata Bartusevičiūtė ir Paulina Nešukaitytė – pastebi, kad būtent mokykla dažnai yra ta stotelė, kur žmogus susipažįsta su teatru. "Pirmaisiais festivalio metais norėjosi pasibelsti į privačią, intymią erdvę, todėl veiksmui pasirinkome gyvenamąjį namą, – pasakojo R.Bartusevičiūtė – Šiais metais paaugome iki kito etapo – mokyklos. V.Bacevičiaus pradinė mokykla mūsų sumanymui puikiai tiko, nes yra nedidelė, kamerinė, turinti ilgą istoriją."

Iš tikrųjų mokyklos pastatas iškilo dar 1903–1904 m. Tuomet jame įsikūrė 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas, taip pat čia veikė Kauno milicijos mokykla, komendantūros įstaigos. Vėliau veiklą pradėjo pradinė mokykla, išleidusi ne vieną dešimtį laidų.

Vis dėlto, R.Bartusevičiūtės teigimu, šiais metais festivalyje bus gerokai mažiau paties pastato istorijos analizės. Kūrėjai daugiau dėmesio skirs mokymosi procesui, interaktyviam teatrui pažinti. Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teatralai gilinsis į vietos aktualijas, miesto kontekstą.

"Jeigu nori sujaudinti žmogų, privalai žinoti, kas jam rūpi, ką skauda. Svarbu kalbėti ne tik apie bendražmogiškas problemas, kurios jaudina visus, tačiau paliesti ir mikrorajono kontekstą, – sakė neeilinio festivalio organizatorė. – Mūsų tikslas yra parodyti žmonėms, kad teatras gali būti ne tik tradicinių formų, paremtas dramaturginėmis pjesėmis, bet ir įtraukti žiūrovą per pojūčius, asmeninius jo patyrimus."

R.Bartusevičiūtė džiaugėsi, kad šiemet festivalio programa kur kas margesnė – į alternatyvaus teatro sūkurį įsitraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkai, vyks kūrybinės dirbtuvės, stovykla vaikams.

"Pojūčių kokteilių baras" veiks kelias valandas – kas 15 minučių bus įleidžiama maža lankytojų grupė. Su kiekvienu jų spektaklio kokteilį maišys atskiras aktorius.

Renginio akcentu taps neįprastą interaktyvų pasirodymą "Pojūčių kokteilių baras" rengianti suomių teatro trupė "Center of everything". Iš viso bus paruošta šimtas "kokteilių" – mini spektaklių. Kiekvienas žiūrovas savo kokteilį galės susiplakti pats.

"Remdamasis įvairiomis emocijomis ir patyrimais, pasirodymo metu lankytojas kartu su aktoriumi sukonstruos tai, ką būtent jis norėtų išvysti. Kiekvienas pasirodymas truks apie 15–20 min., tad bus labai koncentruotas, įdomus ir individualus", – apie neįprastą reginį pasakojo pašnekovė.

"Pojūčių kokteilių baras" veiks kelias valandas – kas 15 minučių bus įleidžiama maža lankytojų grupė. Su kiekvienu jų spektaklio kokteilį maišys atskiras aktorius, o tai, koks jis bus, priklausys tik nuo paties žiūrovo. Tad laukia net 100 visiškai skirtingų spektaklių, sukurtų pagal individualius įgeidžius.

"Patys gyvai pasirodymo dar nematėme, tik vaizdo įrašus – pripažino R.Bartusevičiūtė. – Tad ne tik žiūrovų, bet ir mūsų lauks staigmena. Kadangi kokteilių ingredientai priklauso nuo lokalaus konteksto, kaskart yra unikalūs. Manau, kad tai puiki proga susipažinti su interaktyviu teatru tiems, kurie niekada nesilankė tokiuose spektakliuose."

Be barjerų

Festivalyje lankysis ir svečiai iš Nyderlandų bei JAV – jungtinė šių šalių atlikėjų trupė su interaktyviu pasirodymu "KORiDorius". Kaip pasirodymo erdvę panaudodami koridorių, menininkai kalbės apie žmogaus ir laiko transformacijas. Spektaklį "#beskambučio" festivaliui ruošia ir aktorius Paulius Tamolė. Jo pasirodymas koncentruosis į problemas, su kuriomis susiduria paaugliai. Tai vienintelis spektaklis, kurį organizatoriai rodys ne V.Bacevičiaus pradinės mokyklos patalpose, bet J.Jablonskio gimnazijoje, kadangi pasirodymas reikalauja didesnės erdvės.

Nors mokykla ir užsidarė, šis pastatas nėra apleistas. Festivalis į šią erdvę užsuka labai trumpam. Tapsime blyksniu ilgame šios erdvės istorijos tarpsnyje.

Birželio gale į stovyklą "Kuriame teatrą!" festivalis pakvies mokyklinio amžiaus vaikus. "Visą savaitę čia klegės mažieji, mokydamiesi interaktyvaus teatro paslapčių. Savaitgalį tėvams ir kitiems artimiesiems jie parodys pačių parengtą spektaklį", – atskleidė pašnekovė.

Į Kauną atvyks ir italai kūrėjai Emanuele Nargi ir Riccardo Brunetti su savo projektu "Terre-Moto". Jie taip pat surengs ir kūrybines dirbtuves, skirtas profesionalams – aktoriams, režisieriams, scenografams, kurie nori daugiau pasigilinti į interaktyvaus teatro technikas. Rezidencijos pabaigoje italų menininkai kartu su dirbtuvių dalyviais pakvies į interaktyvią pojūčių ir patirčių kelionę.

R.Bartusevičiūtės teigimu, užsienio kūrėjai festivalio programoje atsirado dėl siekio parodyti, kad užsienyje interaktyvus teatras nėra jokia naujovė. "Lietuvoje alternatyvaus teatro turime labai mažai, o Kaune dar mažiau, – pastebėjo ji. – Žmonės netradicinių spektaklių neretai netgi prisibijo, kadangi nežino, ko tikėtis. Tuo tarpu užsienyje tai visiškai įprasta teatro praktika. Tad, organizuodamos pirmąjį "Namą", tikėjomės bent šiek tiek užpildyti tuščią lauką Kaune", – apie idėjos pradžią pasakojo pašnekovė.

Nors pirmasis blynas neprisvilo ir "Namas Nr. 1" buvo sėkmingas, organizatorės supranta, kad festivalis dar turės vykti ne kartą, kol publika pamils interaktyvų teatrą. Vis dėlto jau po pirmojo renginio sulaukta tiek kūrėjų pasiūlymų bendradarbiauti, tiek įvairiausių lankytojų atsiliepimų.

"Pirmąjį festivalį organanizavome gydytojo Tomo Biržiečio šeimai priklausančiame name. Lankytojai negalėjo atsistebėti, kad šis žmogus taip lengvai mus įleido į savo namus, – pasakojo R.Bartusevičiūtė. – Iš tikrųjų labai susidraugavome su T.Biržiečiu ir jo šeima, nuostabu, kaip visi įsitraukė į bendrą kūrybinį procesą. Interaktyvus teatras tuomet pasitarnavo, kaip komunikacijos forma, pasakojanti mums apie mūsų miestą ir mus pačius."

Abi organizatorės maloniai priima visus lankytojų atsiliepimus – tiek gerus, tiek besistebinčius neįprastu renginiu. "Vieniems toks netradicinis teatro festivalis labai patiko, o kiti stebėjosi ir klausė, kam iš viso to reikia. Iš tikrųjų, kol nesi susidūręs su tokia teatro forma, ji gali atrodyti keista. Vis dėlto kiekvienam rekomenduoju susipažinti ir dalyvauti netradiciniame spektaklyje: juk tai praplečia akiratį, parodo, koks teatras gali būti įvairialypis", – kvietė R.Bartusevičiūtė.

Išmokti pajusti

Pirmojo festivalio namais tapęs namas V.Putvinskio gatvėje ilgą laiką stovėjo tuščias. V.Bacevičiaus pradinė mokykla tik neseniai užvėrė savo duris. Kol kas neaišku, koks bus pastarojo pastato tolesnis likimas – organizatorės tikisi, kad jis nebus nugriautas, o renovuotas ir toliau tęs savo istoriją.

"Nors mokykla ir užsidarė, šis pastatas nėra apleistas. Festivalis į šią erdvę užsuka labai trumpam. Tapsime blyksniu ilgame šios erdvės istorijos tarpsnyje", – pašnekovė vylėsi, kad buvusiose mokyklos patalpose po dešimtmečio galbūt kas nors dirbs arba mokysis. – Ten pat, kur maišėme teatro pojūčių kokteilį, kas nors rengs ataskaitą, o gal laikys egzaminą. Tokie aspektai labai žavūs, jie sukuria pastatui pridėtinę vertę."

R.Bartusevičiūtė prisiminė ir su teatrologe Ina Pukelyte organizuotą Žaliakalnio turgaus teatro festivalį, vykusį Mėsos halėje. "Viena nuolatinė pirkėja pasakojo, kaip nuo šiol kaskart pirkdama mėsą ji regi spektaklio šviesas ir vaizdus. Turgus jai niekada nebebus toks, kaip anksčiau, – džiaugėsi festivalio organizatorė. – Tokie renginiai be galo praturtina ir papildo erdvės atmosferą, miesto kultūrinį lauką."

Festivalis "Namas Nr. 2" vyks birželio 15 d. – liepos 10 d. "Šiais metais renginys bus ilgesnis. Pernai susikoncentravome į vos kelias dienas, tačiau šįkart organizuojame ir dirbtuves, stovyklą, tad veiklos bus labiau nukreiptos į ilgalaikį procesą – mokymąsi pajusti teatrą, o ne tik atėjimą jo pažiūrėti", – viltimi dalijosi R.Bartusevičiūtė.