Kovo 16 dieną 34 naminių paukščių ūkyje tarnyba nustatė labai patogenišką H5N1 potipio paukščių gripą (LPPG). Aplink ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

Laikinai VMVT direktoriaus pareigas einanti Audronė Mikalauskienė teigė, kad jau yra prasidėjusi intensyvi laukinių paukščių migracija, todėl visiems paukščių laikytojams reikia laikytis papildomų atsargos priemonių: laikyti paukščius uždarytus arba išleisti į lauką aptvertose aikštelėse, neleisti prie atvirų vandens telkinių, užtikrinti biosaugos laikymąsi, o pastebėjus jų būklės pakitimus nedelsiant pranešti VMVT.

„Tikimės, kad paukščių augintojų ir laikytojų sąmoningumas padės užkirsti kelią naujų šio ypač patogeniško viruso židinių atsiradimui Lietuvoje“, – pranešime sakė A. Mikalauskienė.

VMVT apie protrūkį informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją, sustiprino pasyvią stebėseną laukinių paukščių susibūrimo vietose ir naminių paukščių laikymo vietose.

Paukščių gripo protrūkis naminių paukščių ūkyje Lietuvoje paskutinį kartą fiksuotas 2021 metais.

Europoje toliau didėja tiek laukiniams, tiek ir naminiams paukščiams nustatomų didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų skaičius. Specialistai fiksuoja, kad šiuo metu Europos valstybėse dažniausiai nustatomas H5N1 viruso potipis: laukiniams paukščiams šis virusas jau pasireiškė 1343 atvejais, naminių paukščių ūkiuose patvirtinta 718 ligos protrūkių. Dėl pavojingo viruso Europos valstybių ūkiuose teko sunaikinti daugiau kaip 10 mln. naminių paukščių.

„Dėl laukinių paukščių migracijos ir būriavimosi, nelegalios paukščių prekybos, neatsargių žmonių veiklos ir kitų veiksnių virusas gali būti pernešamas iš vieno ūkio į kitą, tai pat keliauti didelius atstumus, todėl neišvengiamai paukščių gripas gali pasireikšti nenuspėjamai bet kuriuo metų laiku ir bet kurioje vietoje“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.

Specialistės teigimu, dėl paukščių gripo virusų koncentracijos tarp laukinių paukščių, atsparumo žemai temperatūrai, jie gali iš laukinės aplinkos kartu su ūkio įranga, batais, drabužiais patekti į naminių paukščių laikymo vietas ir lengvai išplisti tarp naminių paukščių.

Paukščių gripas pavojingas ne tik dideliems paukštynams, bet ir kiekviename nedideliame ūkyje laikomiems naminiams paukščiams. Virusas kelia didelę grėsmę paukščių, gyvūnų sveikatai ir gerovei, gali sukelti ekonominių pasekmių. Pasireiškus paukščių gripui ūkininkai, gali netekti visų ūkyje auginamų paukščių. Nustačius paukščių gripo virusą naminių paukščių laikymo vietoje, visi (100 proc.) paukščiai esantys ūkyje saugiai nugaišinami.

Ši liga stipriai paveikia smulkių ir stambių paukščių augintojų ūkius, taip pat ir kitų paukščių ir jų produktų tiekimo grandinėje dalyvaujančius veiksnius. Specialistai akcentuoja, kad norint sustabdyti protrūkius ir kontroliuoti ligą, dažnai reikia naikinti užsikrėtusius pulkus ir kontaktinius paukščių ūkius (kaimyninius ), o tai kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje. Paukščių gripo nustatymas šalyje riboja tarptautinę prekybą gyvais paukščiais ir paukštiena, o tai daro poveikį nacionalinei ekonomikai.

„Paukščių gripu sergantys paukščiai gali turėti įvairių klinikinių požymių, kurie priklauso nuo paukščių rūšies, jų amžiaus, lyties, antrinės infekcijos, viruso potipio, aplinkos faktorių. Virusai dažniausiai pažeidžia kvėpavimo, virškinimo trakto ar reprodukcijos organus, nervų sistemą. Sergantys paukščiai būna apatiški, jie nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja, kvėpavimo takuose girdimi karkalai, paukščiai spiečiasi į grupes, paukščių plunksnos būna pašiauštos, patinsta galvos audiniai, pamėlsta oda, paukščiai viduriuoja, atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymiai, sutrinka perėjimas, sumažėja dėslumas“, – primena V. Grigaliūnienė.

Nuo metų pradžios Lietuvoje patvirtintas jau 41 paukščių gripu užkrėstas nedidelis ūkis – visi jie nekomerciniai, paukščiai juose laikomi savo reikmėms, ne pardavimui.

VMVT duomenimis, įtarimų dėl ligos Rokiškio rajono ūkyje kilo staiga nugaišus neseniai įsigytiems kalakutų jaunikliams, kurių mėginius ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), buvo patvirtintas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas. Tame pačiame ūkyje laikytos vištos buvo nugaišintos, likviduojant židinį.

NMVRVI pirmadienį atliktais tyrimais nustatyta, kad šiuo virusu užsikrėtė ir Lazdijų rajone laikytos antys, viščiukai ir vištos dedeklės. Šiuo metu vykdomi židinio likvidavimo darbai, atliekama dezinfekcija.

Kaip virusas pateko į Rokiškio ir Lazdijų rajonuose esančius nedidelius ūkius, aiškinasi veterinarijos specialistai, atliekamas epidemiologinis tyrimas. Tikėtina, kad paukščių gripo virusas galėjo būti perneštas iš užsikrėtusių laukinių vandens paukščių.

VMVT praneša, kad šiuo metu aplink ligos paveiktus ūkius nustatytos apribojimų ir stebėsenos zonos, į šias zonas komerciniai paukščių ūkiai nepatenka. Kadangi paukščių gripo protrūkiai kilo nekomerciniuose, savo reikmėms laikomų paukščių ūkiuose, prekyba nėra ribojama.

VMVT duomenimis, daugiausiai paukščių gripo viruso protrūkių fiksuota Vilniaus mieste ir rajone (29), 4 židiniai nustatyti Trakų rajone, 2 – Elektrėnų, po 1 – Kauno (pirmasis atvejis), Širvintų, Molėtų, Prienų, Rokiškio bei Lazdijų rajonų savivaldybėse.

Praėjusią savaitę miesto pakraštyje, Amaliuose, buvo nustatytas paukščių gripo atvejis namų ūkyje, auginusiame po keletą vištų, žąsų, ančių ir kalakutų. Siekiant suvaldyti ligos plitimą ir užbėgti tokiems atvejams už akių, Kaune griežtinama kontrolė.

Atsakomybė nesilaikantiems taisyklių

Nors nustatyto tipo paukščių gripas žmonėms nepavojingas, sparnuočiams jis gali būti pragaištingas. Amaliuose užfiksavus šio gripo atvejį, kuomet dar gruodžio paskutinėmis dienomis privačiame namų ūkyje ėmė gaišti ten auginami naminiai paukščiai, žymiai išaugo apsikrėtimo rizika.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės bei kiti teisės aktai aiškiai nurodo, kad naminius paukščius auginti galima tik žemės ūkio paskirties žemės valdose ir turint raštišką kaimynų sutikimą bei kitus dokumentus. Kitaip tariant, be kelių išimčių, naminių paukščių auginimas, išskyrus dekoratyvinius sparnuočius, miesto teritorijoje yra draudžiamas. Už taisyklių pažeidimus numatytos piniginės baudos.

„Vis dar pasitaiko žmonių, kurie nori apeiti taisykles. Tačiau jos tam ir sukurtos, kad būtų išvengta tokių incidentų kaip šis. Būtent dėl to Kaune stipriname kontrolę. Viešosios tvarkos specialistai kartu su seniūnijų darbuotojais aktyviau tikrins namų valdas miesto teritorijoje, žvalgydamiesi nelegaliai auginamų paukščių. Norisi tikėti, kad tikrintojams gyventojų bausti nereikės, tačiau kol kas tai vienintelis būdas užkirsti kelią pažeidimams“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie nori apeiti taisykles. Tačiau jos tam ir sukurtos, kad būtų išvengta tokių incidentų kaip šis.

Nešerti laukinių paukščių

Kauniečiams, kurie iki šiol pro pirštus žiūrėjo į galiojančias taisykles, primygtinai siūloma miesto teritorijoje auginamus paukščius laikyti tik uždarose patalpose ar bent sandariuose aptvaruose. Tai padės juos apsaugoti nuo tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.

Būtina pasirūpinti, kad naminiai paukščiai nebūtų girdomi vandeniu iš atvirų vandens telkinių ir apskritai negalėtų prie jų prieiti. Labai svarbu užtikrinti, kad atvirose erdvėse neliktų nė vieno sparnuočio. Tik taip bus sumažinama apsikrėtimo ir paukščių gripo plitimo rizika.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Tiesa, šis gripas pavojingas ne tik naminiams paukščiams. Specialistai ragina žiemą nemaitinti laukinių sparnuočių, nes toks penėjimas jiems nenaudingas fiziologiškai, o tuo pačiu skatina paukščius būriuotis. Dabartinėmis sąlygomis, siaučiant itin užkrečiamam paukščių gripo virusui H5N8, tai itin pavojinga.

Pastebėjus laukinių vandens paukščių gaišenas apie tai reikia pranešti ištisą parą veikiančia nemokamo telefono linija 8 800 40 403 arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentui tel. 8 37 313 516.

Naminius paukščius galima išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais. Be to, jie negali būti girdomi paviršinių vandens telkinių vandeniu. Naminių paukščių girdyklos ir pašaras turi būti laikomi po stogu arba paukščių laikymo patalpose, kad nebūtų pasiekiami laukiniams paukščiams, kurie yra pagrindiniai paukščių gripo virusio platintojai.

VMVT atkreipia dėmesį, kad iki kol baigsis paukščių gripo viruso plitimo grėsmė, VMVT inspektoriai kontroliuos ir tikrins ūkius, kaip juose užtikrinamas biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas. Padėti paukščių augintojams ir laikytojams tinkamai užtikrinti nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir apsisaugoti nuo paukščių gripo viruso bus siekiama inspektorių konsultacijomis bei patarimais.

Praėjusią savaitę nedideliame naminių paukščių ūkyje Kaune buvo patvirtintas didelio patogeniškumo, t. y. H5N8 potipio, paukščių gripo atvejis.

Nors Lietuvą pasiekusio paukščių gripo atmaina žmonėms nepavojinga, užkratui patekus į komercinius ūkius, privalomas masinis paukščių gaišinimas ir dėl to patiriama didelių ekonominių nuostolių. Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį net ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs gyvūnų ir produkcijos judėjimo apribojimai. Todėl kiekvienas paukščių laikytojas tiesiogiai atsakingas už savo paukščių sveikatą ir tinkamą jų laikymą.

Norvegijos maisto saugos tarnyba pranešė, kad užsikrėtimo paukščių gripo virusu H5N8 atvejis patvirtintas vakarinėje Sandneso savivaldybėje. 

Anot tarnybos, artimiausiomis dienomis kai kuriose šalies vietose bus įvestas reikalavimas laikyti visus naminius paukščius po stogu.

Kai kurios Europos šalys jau anksčiau nustatė paukščių gripo atvejų ir ėmėsi veiksmų Šis virusas nekenksmingas žmonėms, bet gali būti pražūtingas žemės ūkiui.

Kol įsigalios naujoji priemonė, Norvegijos valdžia paprašė naminių paukščių augintojų, ypač vakarinėje šalies pakrantėje, pasirūpinti, kad jų paukščiai kuo mažiau kontaktuotų su laukiniais, ir pranešti, jei padaugėtų naminių paukščių kritimo atvejų.

„Komercinės paukštininkystės ūkiai turėtų saugotis galimo užkrato ir iki naujo nurodymo laikyti antis bei kitus paukščius uždarose patalpose“, – sakoma maisto saugos tarnybos gyvūnų sveikatos skyriaus vadovo Ole-Hermano Tronerudo (Olės Hermano Tronerudo) pranešime.

Atvejis Sandnese – pirmasis Norvegijoje, tačiau anksčiau šį rudenį virusas pasirodė Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Rusijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur.

Nyderlandų pareigūnai anksčiau šį mėnesį pranešė, kad sunaikinta daugiau nei 200 tūkstančių paukščių.

Nors Lietuvoje paukščių gripo protrūkių šiemet pavyko išvengti, rizika jam patekti į mūsų šalies teritoriją išlieka, juolab kad sulaukiama vis naujų Vengrijos pranešimų apie paukščių gripo protrūkius šios šalies paukščių ūkiuose. Todėl kiekvienas naminių paukščių laikytojas turi įvertinti kylančias rizikas ir toliau atidžiai stebėti savo auginamus paukščius, saugoti juos nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais.

VMVT duomenimis, balandžio 16–gegužės 7 d. Vengrijoje toliau intensyviai plito didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripas, nustatyti dar 132 nauji viruso židiniai. Protrūkiai pasireiškė tuose pačiuose Vengrijos rajonuose, kuriuose liga patvirtinta anksčiau: 112 protrūkių – Bač Kiškūno, 3 – Beckes ir dar 17 – Čongrado regionuose esančiose kalakutų ir ančių fermose. Dėl itin greitai plintančio viruso šiuose ūkiuose sunaikinta daugiau kaip 1 mln. paukščių, o iš viso per šiuos metus Vengrijoje – jau beveik 2,7 mln. paukščių.

Vengrijos ūkiuose imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, ūkiuose dirbantys veterinarijos specialistai atlieka epizootinius tyrimus, vykdomos kitos kontrolės priemonės.

Be to, apie pirmuosius šiais metais mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkius kalakutų ūkiuose pranešė Italija. 2 viruso židiniai šalies Treviso regione patvirtinti, vykdant paukščių gripo stebėsenos planą. Italijos veterinarijos specialistai taip pat jau ėmėsi būtinų kontrolės priemonių: nustatytos apsaugos zonos aplink ūkius, čia saugiai sunaikinta 14,3 tūkst. augintų kalakutų.

Veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį, kad mažo patogeniškumo paukščių gripo virusas skiriasi nuo šiuo metu Europoje cirkuliuojančio didelio patogeniškumo viruso: paprastai liga pasireiškia lengva forma, klinikiniai jos požymiai gali būti nepastebėti arba jų apskritai nėra, paukščių gaištamumas nedidelis, gali būti pastebimas paukščių dėslumo sumažėjimas. Tiek didelio, tiek mažo patogeniškumo paukščių gripo virusus perneša migruojantys laukiniai vandens paukščiai.

Šiais metais Lenkijoje iš viso užfiksuoti 32 didelio patogeniškumo paukščių gripo židiniai (sunaikinta per 572 tūkst. paukščių), Bulgarijoje – 8, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2 , Ukrainoje – 1, Vokietijoje – 3 paukščių gripo židiniai naminių paukščių laikymo vietoje, 1 nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje ir 2 laukiniams paukščiams. Slovakijoje 3 protrūkiai patvirtinti naminių paukščių ūkiuose ir 1 – nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje. Vienas mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkis nustatytas Danijoje.

Pasak VMVT atstovo, paskutiniai ligos židiniai nustatyti kovo pradžioje Lenkijoje ir Bulgarijoje.

„Šiai dienai kažkokių naujų (paukščių gripo protrūkių nėra – ELTA). (...) Nuo vasario 21 dienos tik Lenkija ir Bulgarija pranešė apie protrūkius, kitose šalyse informacijos negauname. Galbūt ta banga praėjo ir pavasarinė paukščių migracija, kaip mes stebime Lietuvoje, irgi eina į pabaigą“, – Eltai sakė P. Bušauskas.

Anot jo, rizika dėl paukščių gripo protrūkių mažėja.

„Manau, kad artimiausiu metu ta rizika mažėja (paukščių gripo – ELTA), bet tai nereiškia, kad jos visai nėra. Saugos reikalavimų turi būti laikomasi visus metus“, – tikino jis.

Mažėjant protrūkių skaičiui, kaip sakė P. Bušaukas, kitą savaitę bus svarstoma galimybė nutraukti įsakymą dėl naminių paukščių laikymo aptvaruose, aptvertuose kiemuose ar uždarytus patalpose.

„Ta galimybė yra svarstoma (dėl nurodymo nutraukimo – ELTA). Kitą savaitę (...) svarstysime, ar panaikinti ar dar kažkiek pratęsti. Aišku, atsižvelgiant į situaciją – jeigu drastiškai nesikeis, nepasipils kaimyninėse šalyse naujų protrūkių, naujų židinių ūkiuose, tai tikrai šitas įsakymas bus pakeistas“, – aiškino VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas.

Jo teigimu, didžioji dalis šalies paukščių laikytojų laikosi nuo vasario 4 dienos įsigaliojusio nurodymo.

„Kadangi tas reikalavimas nebuvo perteklinis, (...) tokių kažkokių incidentų ar didelių pažeidimų tikrai nėra nustatyta. Aišku, buvo gauta vienur ar kitur informacija, taip pat kiaulininkystės ūkius tikrinantys inspektoriai atsižvelgdavo ir kaip laikomasi šitų reikalavimų“, – sakė P. Bušauskas.

Visgi pavienių nusižengimų, anot jo, buvo užfiksuota.

„Didžioji dalis jų buvo įspėjimų (...) – pasakyta, priminta laikytojams, kokie yra reikalavimai“, – pridūrė jis.

Šiuo metu galioja įsakymas, kuriuo dėl paukščių gripo grėsmės visi naminiai paukščiai Lietuvoje turi būti laikomi aptvaruose.

Iš viso per pastaruosius tris mėnesius Lenkijoje patvirtinti 32 paukščių gripo protrūkiai, Bulgarijoje – 6, Vengrijoje – 4, Slovakijoje – 3, Rumunijoje ir Čekijoje – po 2, Vokietijoje ir Ukrainoje – po 1, primena ELTA.

Lietuvoje paukščių gripo virusas kol kas nenustatytas.

„Iš tikrųjų kažkokių drastiškų, (...) konfliktinių situacijų nebuvo. Draudimas tikrai nėra perdėtas, praktiškai jis lengvai įgyvendinamas. (...) Didžioji dalis laikytojų tikrai laikosi šito dalyko ir bendraujame su kolegomis iš aplinkinių rajonų. Tikrai dirbama su savivaldybėmis, seniūnijomis. Su kažkokiomis problemomis, kad reikėtų bausti, priemones kažkokias taikyti, tikrai nebuvo. Nebent pavieniai atvejai“, – Eltai sakė P. Bušauskas.

Jo teigimu, VMVT tikslas nėra bausti prasižengusius paukščių laikytojus, tačiau, kaip teigia P. Bušauskas, piktybiškai nesilaikant paskelbtų reikalavimų, gali grėsti 50-100 eurų siekiančios baudos.

„Baudos yra nustatytos kaip ir už kiekvieną nesilaikymą. (...) Pirmu atveju mūsų tikslas nėra bausti, o pasikalbėti su laikytoju ir suteikti informaciją jam, paprašyti. (...) Blogiausiu atveju taikomas pirmą kartą įspėjimas, o po to, jei piktybiškai nevykdo šitų reikalavimų, gali būti ir finansinė nuobauda, kuri gali svyruoti 50-100 eurų, priklausomai nuo situacijos“, – teigė P. Bušauskas.

Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjo, šiuo metu dėl paukščių gripo prevencijos vykdomas intensyvus bendradarbiavimas su seniūnijomis bei savivaldybėmis.

„Kiekvieną nekomercinį ūkį aplankyti nėra realu (...). Kažkokio kontrolės plano tikrai nėra, bet didelis darbas vyksta su seniūnijomis, savivaldybėmis, rengiami bendri susirinkimai tiek su gyventojais, paukščių laikytojais, tiek su seniūnijų darbuotojais, kad paskleistų tą informaciją“, – sakė jis.

Visgi, kaip teigia P. Bušauskas, dideliuose komerciniuose ūkiuose vykdomos patikros dėl saugos priemonių įgyvendinimo.

„Taip pat vyksta didelių komercinių ūkių patikros, atkreipiant dėmesį dėl saugos priemonių įgyvendinimo ir kaip tie ūkiai yra pasiruošę, kaip jie saugosi. Tad dėl didžiųjų ūkių, iš tikrųjų, (jie. – ELTA) yra tikrinami, o dėl smulkiųjų – tai daugiau per viešinimą“, – tikino VMVT atstovas.

Kaip Eltai teigė P. Bušauskas, su kaimynine Lenkija, kurioje nustatytas 21 paukščių gripo protrūkis, bendraujama nuolat.

VMVT, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) valstybių teritorijose plintantį patogenišką paukščių gripą (Lenkijoje užregistruotas 21, Vengrijoje ir Slovakijoje – po 4, Rumunijoje – 2, Čekijoje ir Vokietijoje – po 1 protrūkį) ir padidėjusią riziką virusui patekti į Lietuvos teritoriją, nuo vasario 4 dienos šalies paukščių laikytojams nurodė naminius paukščius laikyti aptvertuose kiemuose, aptvaruose arba uždarytus patalpose.

Naujoje, erdvesnėje vietoje daugiau nei pusmetį kiekvieną savaitgalį vykstančio turgaus rengėjai pastaruoju metu sulaukė daug ūkininkų užklausų ir prašymų prekiauti augalais.

„Poreikis prekiauti augalais buvo jau seniai. Juos parduoti norėjo Bagažinių turguje apsilankantys ūkininkai ir nuolat čia daiktais prekiaujantys žmonės, kurie turi atliekamų sodinukų iš savo asmeninių ūkių. Nusprendėme idėjai pritarti, nes Bagažinių turgaus aikštelė yra didelė, tad tilps visi norintys prekiauti“, – sako prekybos miestelio „Urmas“, organizuojančio Bagažinių turgų, rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Prekyba augalais, pašarais ir naminiais paukščiais vyks kiekvieną savaitgalį, o norintys prekiauti tai galės padaryti nemokamai specialiai tam išskirtoje Bagažinių turgaus aikštelės dalyje.

Kaunietė Rita Šliūpienė, į Bagažinių turgų atsivežusi keletą jos auginamų viksvų sodinukų, sako, kad susidomėjimas jos auginamais dekoratyviais žolynais auga, o Bagažinių turgus – gera vieta juos parduoti, taip pat rasti naujų rūšių augalų.

„Viksvas auginu daugiau nei 30 metų, o pardavinėti sugalvojau vos prieš aštuonerius metus. Kuo daugiau vietų prekiauti augalais – tuo geriau. Bagažinių turguje lankausi ne pirmą kartą, o atsiradus galimybei parduoti čia ne tik daiktus, bet ir augalus, apsilankysiu dažniau, atsivešiu daugiau augalų“, – sako aleksotiškė R.Šliūpienė.

Nors geriausias laikas sodinti yra ankstyvas pavasaris pasibaigus šalnoms, tačiau prekyba augalais vyksta ištisus metus. Dažniausiai parduodami medeliai, vaiskrūmiai, skiepai, gėlės, o jais prekiaujantys ūkininkai ne tik ieško pirkėjų, bet ir domisi naujomis rūšimis bei naujais auginimo būdais. „Augalų auginimas – daugelio pomėgis. Nuolat išvedamos naujos augalų rūšys, keičiasi ir jų priežiūra. Todėl turgus – geriausia vieta pirkti sodinukus, kitus augalus, nes čia juos parduoda jų augintojai, kurie pasidalys patarimais, kaip tinkamai sodinti ir prižiūrėti. Iš susidomėjimo matome, kad Bagažinių turguje turėtų vykti ir aktyvi prekyba pašarais ir naminiais paukščiais, kurių auginimu užsiima vis daugiau žmonių“, – sako J.Plenta.

Bagažinių turgaus organizatoriai primena, kad ūkininkai, norintys nemokamai prekiauti augalais, pašarais ir naminiais paukščiais, laukiami kiekvieną savaitgalį Elektrėnų g. 1F, Kaune. Atvykti rekomenduojama anksti ryte.