Tarsi vizitinė kortelė

Ž. Aleknaitė tikina, kad apvalios formos jai suteikia harmonijos. „Prie apskrito stalo sėdintys ir diskutuojantys žmonės nesipyksta, kaip ir apvaliame name gyvenantys išvengia aštrių kampų ir konfliktinių situacijų“, – įsitikinusi menininkė.

Ją žavi apvalumai tiek gamtoje, tiek namų interjere ir eksterjere. Apvalūs ir Žiedūnės piešiniai ant tekstilės. Dažniausiai – išskirtinio dizaino skarelės, dekoruotos ranka tapytomis gėlėmis. Per dešimtį metų jos tapo tarsi kūrėjos vizitine kortele.

„Gėlių žiedai, kaip ir kiti floristiniai dekorai mane lydėjo nuo pat vaikystės. Mama palankiai žiūrėjo į mano kūrybiškumą ir leisdavo eksperimentuoti. Pirmas mano sieninės tapybos darbas buvo svetainės siena. Kai man buvo šešiolika, mama nupirko dažų ir leido išpiešti ją taip, kaip man tada atrodė gražu“, – prisimena tąkart tapiusi geometrines formas, kurios jungėsi į augalinius motyvus.

Pašnekovė gimė ir augo Kėdainiuose. Jau nuo paauglystės, sako, buvo versli mergina. „Gal dešimtoje klasėje paskelbiau reklamą žurnale „Mano namai“. Parašiau: piešiu, tapau, dekoruoju. Dar nurodžiau savo telefoną ir vardą“, – pasakoja ji, tąkart sulaukusi ir pirmojo užsakymo.

Vienos Kėdainių meno galerijos savininkė paprašė užrašyti ant parduotuvės pastato sienos žodžius: „Ars longa, vita brevis“ (liet. – menas ilgas, gyvenimas trumpas). Šiandien Žiedūnė stebisi, kaip užsakovė pasitikėjo vaiku.

„Manau, padėjo užtikrintumas. Vidinės drąsos man niekada netrūko. Darbas pavyko, užrašas ant sienos galeriją puošia net ir dabar, po 20 metų“, – šypsosi jo autorė.

Sutapimas: gėlių motyvai ir apvalios formos – Žiedūnės mėgstamiausi. Nenuostabu, kai moteris turi tokį gražų vardą. / Ž. Aleknaitės asmeninio archyvo nuotr.

Sėkmingas eksperimentas

Žiedūnei visada labai patiko skaros, skarelės, šalikėliai. Kai pradėjo dirbti inžiniere, kolegės ją praminė stiuardese, nes visuomet būdavo su kokia nors skarele ar šalikėliu.

„Tačiau vis ieškojau tokios, kuri man patiktų iki galo: būtų išskirtinai graži ir, kaip aš sakau, su cinkeliu“, – juokiasi pašnekovė, nusprendusi imtis iniciatyvos.

Įsigijusi kokybiškų tekstilės dažų, ji pamėgino ištapyti vieną skarelę pati. Kai piešinys tapo žaviu ir originaliu akcentu, o piešimo procesas paliko malonų įspūdį, moteris pradėjo daugiau eksperimentuoti.

Šiandien nuo pirmojo bandymo, pasak Žiedūnės, jau prabėgo dešimt metų. Per tą laiką nutapyta beveik 50 tūkst. skarelių.

„Norėjau, kad moterys tą mažą meno kūrinį – mano skarelę – galėtų turėti visur, ne tik kaip paveikslą namuose, pakabintą uždaroje erdvėje ant sienos“, – aiškina ji ir priduria, kad tapo ne tik skareles, bet ir apvalius paveikslus. Tinkamai parinkti jie gali tapti puikiu vizualiniu akcentu kiekvieno namuose.

Pabandžiusi tapyti ant krepsatino, šilko, vėliau ėmėsi vilnos, o vieną dieną jai šovė išganinga mintis, kad galėtų užsiimti tvariais projektais. Juk kiekvienos moters spintoje yra bent po keletą drabužių su dėmėmis ar kokiais nors kitais defektais, bet kuriuos vis dar gaila išmesti. Žiedūnė sumanė, kaip juos atnaujinti.

„Sugalvojau, kad su tekstilės dažais galiu labai išradingai paslėpti tuos netyčia atsiradusius negražumus“, – paaiškina ji.

Kai viena pažįstama šviesaus palto rankovę netyčia apsipylė kava, Žiedūnė teptuku kavos lašelius pavertė gėlių motyvais. Idėja pasidalijo feisbuke ir sulaukė nemažai atsiliepimų, kurie paskatino kūrėją toliau plėtoti šią tvarios mados idėją ir netgi rengti edukacijas.

Ž. Aleknaitės asmeninio archyvo nuotr.

Erdvė, skirta kūrybai

Nors Ž. Aleknaitės namai yra Kėdainių senamiestyje, pro langus matyti Rinkos aikštė, moterį dažniau sutiksi kupole už miesto. Ten, sako, yra jos kūrybinė erdvė, kur tapo skaras, paveikslus. Ten vyksta edukacijos ir netgi pramoginiai renginiai.

Iš pradžių savo sklype kėdainietė pasistatė kur kas mažesnį kupolą – veikiau šiltnamio tipo kupolinį statinį, kokį buvo mačiusi viename žurnale.

„Jis buvo 5 m skersmens, turėjo medinį karkasą, dengtą stora plėvele. Ten pasidariau pakeltų lysvių, kuriose su dukrele auginome svyrančias braškes, gėles, o kai lauke atvėsdavo, pasistatydavome elektrinį šildytuvą ir puikiai leisdavome jame laiką“, – prisimena menininkė, ėmusi brandinti svajonę apie didesnį kupolinį namą.

Kadangi turi statybų inžinierės diplomą, projektą nusibraižė pati – išėjo 79 kv. m apvalus namas, kurio skersmuo – 10 m. Pati ir pačiame objekte kasdien su guminiais batais braidė – žiūrėjo, kaip ir ką daryti.

„Labai pravertė statybinis raštingumas, įgytas universitete. Sklypas iš pradžių buvo visiškai tuščias, be komunikacijų: elektros, vandentiekio, nuotekų sistemos. Viską teko daryti pačiai ir nuo nulio“, – prisimena apvaliojo namo projektą drauge su statytojais kūrusi Žiedūnė.

Prie apskrito stalo sėdintys ir diskutuojantys žmonės nesipyksta, kaip ir apvaliame name gyvenantys išvengia aštrių kampų ir konfliktinių situacijų.

Traukia smalsuolius

Prieš pandemiją prekės ženklo „Design by Žiedūnė“ kūrėja turėjo dvi parduotuves, kuriose prekiavo savo tapytomis skaromis ir kitais tekstilės gaminiais. Viena parduotuvė buvo Kaune, kita – gimtuosiuose Kėdainiuose. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, abi teko uždaryti, todėl atsirado daugiau laisvo laiko. Veikli moteris nešvaistė jo veltui.

„Jau seniai svajojau apie apvalų namą. Kupolo statyba truko pusmetį. Pavadinau jį dukrelės Luknės vardu. Pirmoji šventė kupole buvo Luknytės trejų metų gimtadienis“, – prisimena Ž. Aleknaitė.

Moteris džiaugiasi, kad smagiai atšvęstas dukros gimtadienis inspiravo mintį, kad kupole galima rengti įvairias šventes. Šiandien čia vyksta ne tik privatūs renginiai, bet ir Žiedūnės vedamos piešimo ant tekstilės edukacijos.

„Pasistačiusi kupolą iš pradžių nė nežinojau, ką ten darysiu. Buvo visokių pamąstymų. Vis dėlto šiandien kupolas yra įdarbintas“, – šypsosi pašnekovė, neseniai čia įkūrusi ir interjero dizaino studiją „Dizaino Burbulai“.

Statybos inžinierė čia kuria interjerus ne tik kupoliniams namams, bet ir tiems, kurių savininkai pageidauja įdomesnių ir netradicinių sprendimų, Žiedūnės pamėgtų apvalių formų.

Pasak kupolo „Luknė“ šeimininkės, vos jam iškilus Kėdainių rajone, pirmus metus čia plaukte plaukė svečiai iš visų Lietuvos kampelių. Žmonėms buvo smalsu pamatyti, kaip atrodo kupolinis namas, o ypač jo vidus.

„Prieš jį statydama pati važiavau apsižvalgyti į Kretingoje tuo metu statomą, tik jau mažesnio diametro kupolą. Svarsčiau ir apie molinį namą, tačiau išsigandau, kad kiekvienais metais reikės jį atnaujinti – vėl ir vėl aplipdyti moliu“, – prisipažįsta Žiedūnė ir aiškina, kad jos kupolą sudaro polistireninio putplasčio blokai, kurie tarsi lego jungiasi vieni su kitais.

Dar įdomiau užėjus į kupolo vidų. Statinį puošia ypatingas interjero akcentas – šviestuvai, primenantys išsiskleidusius gėlių žiedus arba besiskleidžiančius pumpurus.

„Pirmiausia palubėje prie centrinės kolonos tvirtinome metalines, beveik 6 m ilgio, gembes. Paskui pro jas pratempėme kabelius ir tik tada montavome šviestuvus, kurie atkeliavo net iš Danijos. Kadangi šviestuvai buvo nesurinkti, teko juos dėlioti kaip origamius“, – juokiasi menininkė.

Įkurtuvės: dukrelės Luknės vardu pavadintame kupole pirmasis renginys buvo mergaitės trejų metukų gimtadienis, davęs pradžią ir kitoms šventėms. / Ž. Aleknaitės asmeninio archyvo nuotr.

Namai ten, kur širdis

Paklausta, kur šiandien yra jos namai, Žiedūnė susimąsto. Galiausiai sako, kad kupolas „Luknė“ yra tarsi jos širdis, o štai prieširdis – namai Kėdainių centre.

Juose kūrėja praleidžia daug mažiau laiko. Jei patingi važiuoti namo, kupole ir nakvoja. Ypač vasaromis. Prie kupolo, sako, turi pasistačiusi kubilą. Gali mirkti jame ir stebėti pačius gražiausius saulėlydžius.

„Esu girdėjusi mintį, kad namai yra ten, kur širdis. Tai štai mūsų su Lukne namai – kupolas“, – šypsosi jo sumanytoja ir priduria, kad statyti kupolo formos namą norėjo ne tik ji, bet ir jos dukrelė, nuo mažumės labai mėgusi balionus, kamuolius, burbulus, apvalius šviestuvus – žodžiu, viską, kas apvalu.

Šiandien Luknei penkeri. Mamą ir dukrą sieja ypatingas ryšys. Žiedūnė neleidžia jos į darželį, bet vedasi mažąją kartu su savimi į darbą. Dukra mato visus tekstilės gaminių kūrimo etapus, piešimo eigą, todėl, anot mamos, net jei užaugusi Luknė pasirinks visiškai kitą ir nemenišką profesinę kryptį, šis gyvenimo etapas jai bus labai gera pamoka. Jis vis tiek bus labai naudingas ieškant ir atrandant save.

„Nuo pat kūdikystės mes dirbame drauge. Kai tapydavau ant skarų, viena ranka laikydavau ją, o kitoje būdavo teptukas“, – juokiasi Žiedūnė ir pasakoja istoriją, kaip trimetei Luknei nupirko žaislinę siuvimo mašiną.

„Žaisdavome, kad dukra yra mano siuvėja, tad tekdavo po darbo jai ir sumokėti. Grįžusi namo Luknytė sumesdavo monetas į taupyklę“, – prisimena Luknės mama, šitaip, sako, mokiusi ją ir finansinio raštingumo.

Laisvalaikiu mama ir dukra lanko vieną tapybos studiją Kėdainiuose. Žiedūnei tai atgaiva, pabuvimas su bendraminčiais, o Luknei – įdomi kūrybiškumą ugdanti veikla.

Ž. Aleknaitės asmeninio archyvo nuotr.

Malonūs ryto ritualai

Pašnekovė prisipažįsta, kad labai nemėgsta rytinio šurmulio, kai dauguma žmonių prieš 8 val. ryto skuba į darbus. Todėl džiaugiasi, kad juodvi su dukra gali sau leisti mažus ryto ritualus. Kol Luknė saldžiai miega, Žiedūnė išsiverda kavos, užsidega žvakę, pasiima poezijos knygą ir ramiai perskaito vieną eilėraštį.

„Tai tarsi dienos burtas ar žinutė. Perskaičiusi jį visada permąstau. Tuomet einu kelti dukrelės, gaminu jai pusryčius, mes ramiai pavalgome ir važiuojame į darbą arba užsiimame kitomis tą dieną numatytomis veiklomis“, – dalijasi malonia kasdiene rutina kūrėja.

Be Luknės ji šiandien neįsivaizduoja nei savo darbo, nei kelionių. Abi drauge važiuoja tiek į užsienį, tiek ir į kitus Lietuvos miestus, kur vyksta mados mugės, kiti renginiai.

„Luknė dar nemokėjo kalbėti, kai aš ją įsisodindavau į automobilį ir važiuodama viską pasakodavau: privažiavome žiedą, dabar suksime į dešinę… Žodžiu, patirtinis vaiko ugdymo procesas vyko kiekviename žingsnyje – per pokalbį, per vaizdus, per buvimą kartu, per mano pavyzdį“, – aiškina mama.

Neseniai Žiedūnė savo gimtadienio proga keliavo po Kiprą. Be abejo, su dukrele. Ką menininkei duoda kelionės? Pasak jos, sustabdo akimirką ir pažadina kūrybiškumą.

„Kai tu keliauji, nori nenori esi čia ir dabar. Visas keliones organizuoju pati, todėl turiu viską pastebėti: kur išėjimas, kur autobusų stotelė ir pan. Būna ir įtampos akimirkų. Užtai grįžusi namo viską išvystu tarsi nauju žvilgsniu“, – šypsosi pašnekovė, kurią labiausiai traukia Italijos miestai – Venecija, Florencija.

Gal norėtų ten ir gyventi? „Man svarbi ne tiek vieta, kiek žmonės, su kuriais ten esu. Artimųjų jaukumas ir šiluma. Todėl, kaip ir sakiau, namai man yra ten, kur širdis, o svarbiausia – kur mane supa artimi, mylintys žmonės“, – sako Ž. Aleknaitė.

Kaip išsirinkti

Floristas Antanas Mažonas pastebi, kad populiariausios pavasario gėlės Lietuvoje dažnai būna tulpės, krokai, hiacintai ir narcizai. Renkantis šias ar kitos rūšies pavasario gėles ir perkant jų svogūnėlius, ekspertas rekomenduoja atkreipti dėmesį į bendrą gėlės būklę, žiedo prasiskleidimą ir svogūnėlių išvaizdą – jie turėtų būti sveiki ir sausi.

„Perkant pavasarines gėles parduotuvėje svarbu atkreipti dėmesį į kelis faktorius. Pirmiausia, rinkitės gėles su sveikais lapais ir pumpurais, be matomų ligos požymių ar kenkėjų. Taip pat reikėtų vengti puvinio ar kitų pažeidimų ant gėlės ar jų svogūnėlių. Be to, gėlės pumpuras turėtų būti iki galo neprasiskleidęs – tai užtikrins ilgesnį žydėjimo laikotarpį namuose. Jeigu perkami svogūnėliai pražydinimui, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie būtų sveiki, sausi, be gleivių, nesupeliję, nesusitraukę“, – požymius vardija A. Mažonas.

Kaip prižiūrėti

Floristo teigimu, pavasario gėlių žiedadulkės retai sukelia alergiją, nes jos sunkiai sklinda ore ir jų paprastai būna itin nedaug, tačiau reikėtų atsižvelgti į kitas apsisaugojimo nuo odos sudirgimo priemones.

„Pavyzdžiui, hiacintų ir tulpių kotelių išleidžiami syvai gali dirginti odą, todėl reikėtų juos pjauti ir merkti atsargiai, geriausiai su pirštinėmis. Kalbant apie pavasario gėlių priežiūrą namuose, vertėtų joms užtikrinti optimalią kambario temperatūrą: nuo 15 °C iki 20 °C. Žinoma, kuo šilčiau, tuo greičiau skleidžiasi žiedai. Be to, tokioms gėlėms kaip hiacintai ir tulpės, auginamoms vazonėlyje, reikia šviesos, todėl jas geriausia laikyti šviesioje vietoje, arčiau langų. Laistymo režimas priklauso nuo substrato drėgmės lygio – svarbu neleisti dirvai visiškai išdžiūti arba būti permirkusiai“, – pataria A. Mažonas.

Kaip prailginti gyvavimą

Gėlių žinovas pažymi, kad pavasarinės gėlės, tokios kaip hiacintai, tulpės ar narcizai, namuose gali išsilaikyti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo priežiūros sąlygų, drėgmės ir temperatūros, o po žydėjimo galima leisti joms šiek tiek pailsėti ir persodinti į žemę lauke, kur jos žydės kasmet.

„Hiacintus, tulpes ir kitas svogūnines gėles galima persodinti į gruntą lauke, bet tai geriausiai daryti nužydėjus gėlėms. Reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą sodinimo gylį ir dirvos sudėtį: kuo giliau sodiname, tuo ilgiau lauksime išlendančių stiebų ir žiedų“, – atkreipia dėmesį floristas A. Mažonas.

Ženklai: Laikrodininkas, Debesėlis, Vakarėlių Liūtas, Povas, Burtininkas, Budistas, Kaubojus, Estetas, Žiurkėnas

Laikrodininkas. Ryškiausia savybė – mėgsta tvarką. Nelygiagrečiai sudėlioti stalo įrankiai ar neidealiai išplautas puodelis gali sukelti, priklausomai nuo temperamento, isterijos priepuolį arba ilgalaikį bambėjimą. Švara ir tvarka – vienodai svarbios prioritetų sąraše, tačiau, iškilus absoliučiai būtinybei rinktis, pasirinktų tvarką. Vertina minimalizmą, tačiau iš esmės daiktų, dekoro elementų skaičius namuose nelabai svarbus, jei tik jie visi yra tvarkingai ir pagal išankstinę schemą surikiuoti, nuo jų reguliariai valomos dulkės. Nemėgsta antikvarinių daiktų, išskyrus savo šeimos palikimą (neduokdie, bent pirštu paliesti ar kaip nors neigiamai atsiliepti apie kokį dar senelio dovanotą plastikinį automobilio modeliuką ar vaikystės lėlę išlūžusia koja). Toleruoja tik tokius kambarinius augalus, kurie nemeta lapų, neišskiria kokių nors syvų ir niekaip kitaip negriauna nusistovėjusio namų tvarkos modelio. Vieninteliai atitinkantys šiuos reikalavimus – kaktusai. Juos ir augina. Jei nusprendžia įsigyti naminį gyvūną, vadovaujasi tokiais pat kriterijais, taigi labiausiai tiktų akvariumas su žuvytėmis.

Meno kūrinys šiuose namuose turi atitikti vieną iš trijų kriterijų: būti sukurtas žymaus menininko; dovanotas (geriau – įtakingo pažįstamo); yra šeimos relikvija. Geriausia, jei atitinka visus tris. Technologijų naujoves toks šeimininkas renkasi pirmiausia tas, kurios yra praktiškos ir prisideda prie tvarkos namuose palaikymo.

Burtininkas. Šių žmonių namuose viskas klesti ir veši, jie tartum Krezai ar gerosios fėjos savo prisilietimu priverčia gyvuoti net didžiausius susnas. Todėl šiuose namuose augalų gausu ir jie auga lyg pamišę, gyvūnų taip pat gausu ir jie visi – riebūs, žvilgančiu kailiu, puikiai jaučiasi ir kasmet atsiveda jauniklių. Švara ir tvarka tokiuose namuose – vidutiniška, tačiau daiktų, daiktelių, relikvinių krištolinių vazelių ir šeimos nuotraukų gausa nenusileidžia iškerojusiems augalams. Tokių namų šeimininkai – paprastai stipria vidine energija ir dvasios šiluma pasižymintys žmonės, kuriems nebūdingas smulkmeniškumas, todėl keletas dulkelių ant komodos ar trupinėlių ant stalo nepakliūva į jų regėjimo lauką. Jiems būdingas didžiavimasis savo šeima ir artimaisiais (dažniausiai, nuostabu, pelnytas), todėl jų mėgstamiausi dekoro elementai – šeimos, vaikų nuotraukos, užfiksuotos įsimintinos akimirkos, jubiliejai, šventės, atostogos. Antikvariniai daiktai vertingi tiek, kiek primena kokį konkretų šeimos narį, ir ne daugiau: prireikus atnaujinami, naudojami tik tada, jei atlieka savo pirminę funkciją (stalas turi visas kojas, komodos stalčiai atsidaro, o spintos durelės neišklerusios). Priešingu atveju daiktas keliauja į rūsį, kur laukia geresnių laikų, arba jį tiesiog tenka išmesti. Menas šio tipo namuose paprastai nepatenka į vertybių sąrašą, nebent jis būtų šeimos narių kūrybos vaisius arba yra, pvz., šeimos nario portretas. Technologijų naujovės vertinamos pagal reikalingumą šeimos narių gerovei ir įsigyjamos šeimos tarybos sprendimu.

Kaubojus. Šie žmonės nepakeliamą buities naštą dažniausiai užkrauna sutuoktiniui ar kitam artimajam.  Namai jiems asocijuojasi su pareigomis, rutina, kasdienybe, kurios jie negali pakęsti, nes širdyje yra prisiekę nuotykių ieškotojai. Šie žmonės nuolat keliauja, todėl jų namai – funkcionalūs, minimalistiniai, maksimaliai aprūpinti buities darbus palengvinančiais ir pagreitinančiais prietaisais. Tradiciškai suprantamų dekoro elementų juose reikėtų ieškoti net ne su žiburiu, o su galingu prožektoriumi. Vienintelės interjero puošybos detalės, kurias šie žmonės vertina ir mielai demonstruoja savo gausiai ir dažnai susirenkančiam draugų būriui (kai nekeliauja po pasaulį, kviečia pasaulį pas save) – tokios, kurios apeliuoja į jų šmaikštų, drąsų, ironišką požiūrį į aplinką ir save. Tai gali būti įrėmintas tualetinio popieriaus ritinėlis, šeimininko šaržas, juokingą gestą rodanti figūrėlė ar įmantriai užkimštas vyno butelis. Meno vertybes šie žmonės neša į rūsį, biurą ar uošvių namus, nes pripažįsta tiesioginį ir materialų pasaulio pažinimą. Tokius šeimininkus gali pakęsti tik visiškai nereiklūs augalai ir gyvūnai (galbūt vėžliai), tačiau dažniausiai šie žmonės jų neaugina, o sodą, jei tokį turi, užleidžia pačia atspariausia nepriežiūrai žalia veja, kokią tik įmanoma rasti. Technologijų naujoves renkasi ne dėl mados ar prestižo, o dėl greičio ir patogumo, vertina tik funkcionalius ir pritaikomus jų kasdieniams poreikiams antikvarinius daiktus. Tvarka ir švara šiuose namuose karaliauja labai retai ir trumpai – kai ištvermingasis sutuoktinis ar sutuoktinė randa laiko iškuopti namus prieš atvykstant naujam svečių būriui.

Debesėlis. Kol šie žmonės jauni, jų namai – žaviai sujaukti. Šeimininkams senstant, būstas pamažu virsta nevaldomu chaosu. Tvarka tokiuose namuose įsivyrauja tik keletą kartų per metus – kai neapsikentęs sutuoktinis ar pats šeimininkas, nerasdamas ko nors svarbaus, vieną po kitos išverčia ant grindų visas spintas ir sudeda viską į tvarkingas krūveles. Vienas iš keistų ir protui sunkiai suvokiamų dalykų – tai, kad švara tokiuose namuose kažkokiu stebuklingu būdu palaikoma nuolat. Dar keisčiau yra tai, kad toji netvarka turi savo vidinę logiką, kuri yra suprantama bent jau pačiam šeimininkui. Nors, kaip minėta, irgi tik iki tam tikros ribos.

Tokių namų šeimininkai dažniausiai yra visų gyvosios gamtos formų mylėtojai ir jaučia su ja (gamta) glaudų vidinį ryšį. Tai jaučia ir jų naminiai gyvūnai, augalai, todėl puikiai gyvuoja ir auga tokiuose namuose, ypač todėl, kad jiems netaikomi beveik jokie tvarkos apribojimai, kurių turėtų laikytis įprastiniuose būstuose.

Antikvariniai daiktai, meno vertybės pramaišiui su vaikiškais piešiniais ir šventiniais balionais – viskas randa savo vietą šioje netvarkos karalijoje ir sukuria bendrą neblogą dekoro įspūdį. Mėgstamiausi tokio šeimininko namų puošybos elementai – savos kūrybos interjero detalės, knygos, artimųjų dovanotos smulkmenos ir šeimos nuotraukos. Meno vertybės – gerbiamos, tačiau paprastai atkeliauja atsitiktinai. Antikvarinės detalės – tik funkcionalios, būtinai naudojamos, dažniausiai visai ne pagal paskirtį. Technologijų naujovių tokiuose namuose atsiranda tada, kai visur kitur jos jau naudojamos kaip standartinė įranga. Be savo tiesioginių funkcijų, joms dažnai tenka atlikti ir keletą papildomų (knygų lentynos ar skelbimų lentos).

Vakarėlių liūtas. Šio tipo žmonės paprastai yra ypač lengvai bendraujantys ekstravertai, mėgstantys viešąsias erdves ir visuomenės dėmesį, todėl jų požiūrį į interjero dekorą sunku nusakyti, nes jie jo paprasčiausiai neturi. Dekorą jie pirmiausiai supranta kaip savęs gražinimą. Būstas jiems – vieta, kur galima pernakvoti, kai nėra vakarėlių, pasikeisti drabužius ir pasiruošti naujiems vakarėliams. Švaros, tvarkos reikalavimai taip pat taikomi daugiausia asmens dekoro elementams – drabužiams, batams, šukuosenai. Namams tiesiog nebelieka laiko. Taigi taukuotas stalas, trupinių pilnos grindys, dulkiu ir neplautų indų krūvos (kartais net nekoks kvapelis dėl perpildytos šiukšlių dėžės) – įprastas vaizdas tokio šeimininko namuose. Dekoro elementai – atsitiktiniai, dažniausiai dovanoti draugų ar giminaičių. Tas pats pasakytina ir apie augalus – ištveria tik patys nereikliausi (kaktusai, sansevjeros). Patys niekada nesumanys įsigyti naminio gyvūno, nebent bus priversti nusileisti vaikų ar kitų šeimos narių užgaidai. Tokio šeimininko gyvūnėlį galima tik užjausti – jis prisimenamas tik tada, kai gresia nudvėsti iš bado ar dėl nepriežiūros.

Technologijų  naujoves labai vertina, ypač tas, kurios palengvina kasdienę nepakeliamą buities naštą, ir tas, kuriomis galima pasipuikuoti prieš kitus: išmanusis telefonas ir nešiojamasis kompiuteris – visada brangiausias, naujausio modelio. Antikvarinius daiktus ir meno dirbinius laiko vertybe tik tuo atveju, jei tai madinga ir vertinama Vakarėlių liūto aplinkoje.

Povas. Viskas bet kaip, svarbu, kad gražiai. Šio tipo žmonėms juos supančios aplinkos grožis yra svarbiausias dalykas pasaulyje. Savo išorei ir išvaizdai jie skiria tik tiek dėmesio, kiek tai yra būtina. Visa kita likusi energija atitenka aplinkai puoselėti. Šie žmonės yra pagrindiniai dekoro elementų, užuolaidų salonų, tapetų parduotuvių, meno galerijų lankytojai, bet nebūtinai pirkėjai. Jie nuolat keičia malonias smulkmenas namuose, perdažo sienas, perklijuoja tapetus, perkabina paveikslus ar bent jau perstumdo baldus. Kambarinius augalus jie augina irgi pagal grožio kriterijus – ne toje vietoje, kur augalui palankios augimo sąlygos, o ten, kur reikalauja bendra būsto grožio koncepcija. Augalas, kuris dėl savo įnoringumo neprisitaiko prie šių šeimininko reikalavimų, yra pats kaltas ir jo laukia liūdnas likimas šiukšlių dėžėje. Šiems žmonėms tinka tik nedidelio dydžio gyvūnai (nedideli šunys, katės), kurie gražiai įsikomponuotų į namuose kuriamą idilę ir  nesugebėtų padaryti daug žalos.

Jų namai paprastai – gražiausi iš visų pažįstamų rato ir šis žinojimas teikia jiems begalinį pasitenkinimą. Meną šie žmonės vertina pagal dekoratyvumą, technologijų naujovės jiems aktualios tik tiek, kiek jos gali gražiai įsilieti į jų sukurtą aplinką. Antikvarinės vertybės turi atitikti tuos pačius grožio kriterijus. Jokios kitos jų savybės (amžius, istorinė vertė, meistro rankų darbas ar pan.) nevaidina jokio svarbesnio vaidmens. Dėmė ant staltiesės ar trupiniai po stalu yra žymiai mažesnė blogybė nei negraži ar nepriderinta staltiesė. Todėl nenustebkite, jei ten, kur nesimato, šiuose gražiuose namuose rasite pagaliu paremtas spintos duris ar lipnia juosta užklijuotą skylutę sienoje. Svarbiausia, kad būtų gražu!

Estetas. Tai žmogus, kuriam gyvenime viskas turi būti gražu, – pradedant savimi, baigiant visu pasauliu. Grožį jis supranta plačiai, giliai ir visapusiškai. Maisto skonis ir jo pateikimas lėkštėje jam yra vienodos svarbos elementai, sudarantys patiekalo visumą. Grožio ir harmonijos jis siekia visur – tiek savo garderobe, tiek namų interjere. Nepavykus jos pasiekti, jaučiasi blogai ir gali susirgti depresija.

Daiktų tokių žmonių namuose – daug ir jų nuolat daugėja. Pagrindinis dekoro elementų, meno vertybių, augalų ir gyvūnų atrankos kriterijus – retumas, išskirtinumas. Kaina ir pastangos, reikalingos daiktui įsigyti ir kokybiškai prižiūrėti, nevaidina jokio vaidmens. Egzotinės gėlės, rečiausios ir sunkiausiai gaunamos ar eksploatuojamos interjero detalės – jų arkliukas. Jei sumanys gauti Naujosios Zelandijos tulpių,  jų ir gaus, nesvarbu, kiek laiko, pastangų ir pinigų tai kainuotų.

Svečiai tokiuose namuose dažnai jaučiasi kaip drambliai porceliano parduotuvėje, nes baisu ką nors užminti, pastumti ar sudaužyti. Taip pat sunku pasakyti kokį nors komplimentą šeimininkui, nes neįmanoma atsiminti, kuris daiktas jau buvo ar nebuvo, kai čia lankėtės pastarąjį kartą.

Suprantama, kad naminiai gyvūnai tokiuose namuose nepageidaujami, nebent dekoratyvios žuvytės arba labai ramaus būdo katinas, būtinai kastruotas ir karpomais nagais. Augalų gausa paprastai įspūdinga. Deja, dėl noro aprėpti kuo daugiau ir kuo įvairesnių rūšių nukenčia kompozicija, todėl, kad ir kaip šeimininkas stengtųsi, palangės primena džiunglių gilumą. Tvarka ir švara palaikoma taip pat gan paviršutiniškai (suprantama, tiek smulkmenų kasdien nenuvalysi), tačiau kai vyksta generalinis valymas (kokį kartą per metus), išblizginami ir sutvarkomi net tolimiausi, nematomiausi kampeliai.

Antikvariniai daiktai šiuose namuose mielai laukiami, kaip ir visi kiti, kurie atitinka šeimininko grožio kriterijus. Jų ryšys su Esteto asmeniu ar šeima nesvarbus, kaip ir jų funkcionalumas – svarbu, kad būtų retenybė ir gerai atrodytų. Renkantis technologijų naujoves, dekoratyvumo, retumo kriterijai – taip pat svarbiausi ir dažnai vieninteliai.

Žiurkėnas. Šio žmogaus pagrindinis patiriamas malonumas – laimė turėti. Jo namai – labai tvarkingi, tačiau prigrūsti daugybės galbūt reikalingų, tačiau niekada nenaudojamų daiktų. Šiuose namuose dažniausiai tamsu, nes kiekvieną laisvą sieną užima spinta, kurioje sandėliuojami drabužiai, indai, smulki buitinė technika, knygos, įrankiai ir daugybė kitų dalykų, kurių gali kada nors prireikti. Jei toks žmogus mėgsta augalus, jų namuose taip pat gausu. Naminiai gyvūnai, jei jų yra, taip pat gyvena ne po vieną, o bent jau poromis. Antikvariniai daiktai kaupiami dažniausiai garaže ar rūsyje, nes jų gali kada nors  prireikti, o namuose paprasčiausiai nebėra vietos. Technologijų naujovės mielai įsigyjamos, ypač smulki buitinė technika, nes ją paprasčiau sandėliuoti. Naudojamos retai, tačiau mielai demonstruojamos svečiams. Meno vertybės – labai gerbiamos, taip pat kaupiamos, eksponuojamos tik vertingiausios ir mėgstamiausios, kitos laikomos vaikams, anūkams. Labiausiai vertina rankų darbo daiktus, pagamintus būtent jiems. Mėgstami ir eksponuojami visi dekoro elementai – ar tai būtų atsitiktinė dovana, kainuojanti kelis eurus, ar stiklinis arbatinis, ar senelės krištolo vaza. Tvarkos ir švaros palaikymas tarp tokios gausybės daiktų užima visą namiškių laisvą laiką. Žinoma, pastangos ką nors surasti tokioje daugybėje daiktų dažniausiai būna bergždžios, taigi kažko prireikus tenka pirkti naują prietaisą ar indų komplektą.

Budistas. Šis žmogus dažniausiai gyvena aktyvų profesinį ar vidinį, dvasinį gyvenimą,  išorinė aplinka jam – antraeilis dalykas. Jis pastebi gražius dekoro elementus svetimuose namuose (taip pat pastebi ir augalus, gyvūnus), tačiau savo būstui kelia vienintelius – patogumo ir praktiškumo – reikalavimus. Tvarka ir švara čia – dažnos viešnios, nes būstas įrengtas taip, kad būtų maksimaliai greitai ir patogiai sutvarkomas. Dekoro elementų mažai, dažniausiai tai – kuklūs kelionių suvenyrai ar artimųjų dovanos. Technologijų naujovės – tik tos, kurios absoliučiai būtinos arba susijusios su kokiu nors šeimininko hobiu. Naminiams gyvūnams ar augalams toks žmogus dažniausiai neturi laiko, todėl tenkinasi ištvermingiausiomis, mažiausiai priežiūros reikalaujančiomis rūšimis (sansevjeromis, žuvytėmis). Antikvarinės šeimos relikvijos tokiuose namuose labai gerbiamos, dažniausiai jos tampa dekoro elementais, tačiau praktiškai jas pritaikyti paprastai pritrūksta laiko. Meno vertybės taip pat labai gerbiamos, bet didelio jų poreikio nėra, todėl namuose turimos dažniausiai dovanotos ar gautos kaip palikimas.

Sprendimai pagal poreikius

Interjero dizainerė Morta Bučinskiene pataria, kur ir kaip rūšiuoti, net jei atrodo, kad namuose tam stinga vietos.

„Kalbant apie maisto atliekų rūšiavimą, gali kilti įvairių klausimų: kur padėti dar vieną šiukšliadėžę, kaip išvengti nemalonių kvapų ir dėmių, ar bus patogu nešti sukauptas atliekas į konteinerį arba komposto vietą ir pan. Atsižvelgus į poreikius, tikrai galima rasti sprendimą už prieinamą kainą, o kartais tereikia iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turite namuose“, – pabrėžia M. Bučinskienė.

Ji primena, kad kompostuoti galima įvairias maisto ir virtuvės atliekas: patiekalų likučius, vaisių ir daržovių žieveles, žuvų kaulus, kavos ir arbatos tirščius, arbatos maišelius ir popierinius filtrus. Prie tokių atliekų priskiriami kambariniai augalai ir jų dalys, nuvytusios gėlės, sustingę riebalai, kiaušinių dėžutės, popieriniai virtuvės rankšluosčiai ir servetėlės.

Galimybės: gyvenantiems nuosavuose namuose ir nesusiduriantiems su erdvės stoka rūšiavimo sprendimų įvairovė – didesnė. / „Ikea“ nuotr.

Įvertinkite turimą erdvę

Svarstantiems, kaip namuose rasti vietos dar vienai atliekų rūšiavimo dėžei, interjero dizainerė siūlo pirmiausia įvertinti, kiek erdvės tam galėtumėte skirti.

„Patogiausia tokias atliekas rūšiuoti nedidelėje sandarioje šiukšliadėžėje su dangčiu. Laikykite ją taip, kad būtų lengva pasiekti. Tuomet galėsite stebėti situaciją ir šiukšles išnešti dažniau (kas antrą dieną ar kasdien), išvengdami nemalonaus kvapo ir muselių. Puikus pasirinkimas – mažos talpos šiukšliadėžė, kurią patogu tvirtinti prie virtuvinės spintelės durų. Į tokios šiukšliadėžės vidų įdėję suyrantį 10–15 litrų maišelį, kaskart išnešę šiukšles galėsite jos net neplauti. O gaivai palaikyti tiks net ir pačios atliekos, pavyzdžiui, į šiukšliadėžę išmestos citrusinių vaisių žievelės“, – sako M. Bučinskienė.

Atsižvelgus į poreikius, tikrai galima rasti sprendimą už prieinamą kainą, o kartais tereikia iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turite namuose.

Interjero dizainerė primena auksinę vietos taupymo taisyklę. „Aukšti, siauri baldai ir kiti daiktų laikymo sprendimai labai praverčia, jei namuose trūksta vietos. Tas pats galioja ir kalbant apie atliekų rūšiavimą – aukšta šiukšliadėžė ar krepšys su rankenomis lengvai tilps prieškambario nišoje ar virtuvės pašonėje ir visada atrodys tvarkingai. O nenaudojant jį bus paprasta sulankstyti ir tiesiog laikyti spintelėje. Siaurose vietose pravers šiukšliadėžės su dviem skyriais, o kiek erdvesniuose namuose – dėžės, kurias galima statyti vieną ant kitos. Tokiose patogu rūšiuoti atliekas, kurių nereikia išnešti dažnai“, – sako interjero dizainerė.

Gyvenantiems nuosavuose namuose ir nesusiduriantiems su erdvės stoka interjero dizainerė siūlo atkreipti dėmesį į rūšiavimo sprendimų įvairovę ir rinktis ne pagal dydį, o pagal savo norus ir poreikius.

Pasirinkimas: mažos talpos šiukšliadėžę patogu tvirtinti prie virtuvinės spintelės durų. / „Ikea“ nuotr.

Rūšiavimas kaip žaidimas

Neretai žmonės baiminasi pokyčių namuose, nes mano, kad tai pareikalaus didelių investicijų. Interjero dizainerė tikina, kad, norint patogiai rūšiuoti atliekas namuose, išlaidauti nebūtina.

„Apsisprendę, kur laikysite biologiškai skaidžias atliekas, galite pagalvoti ir apie kitų šiukšlių rūšiavimą, – rekomenduoja žinovė. – Pavyzdžiui, kartoninė dėžė, likusi nuo didesnio pirkinio, ar ant durų pakabintas krepšys bus puiki vieta plastiko pakuotėms, o viena ant kitos sustatomos dėžės – popieriui, kartonui ar skardinėms rūšiuoti. Atliekų rūšiavimo dėžę gali atstoti ir skalbinių krepšys su rankenomis. Kad rūšiuoti būtų paprasčiau, visas dėžes galima išradingai pažymėti, ant kiekvienos priklijuojant lipduką su užrašu ar piešinėliu, paaiškinančiu, ką ir kur mesti. Tuomet rūšiuodami atliekas nesuklys net patys mažiausi šeimos nariai ir į namus užsukę svečiai.“

Svarbu pagalvoti ne tik apie atliekų rūšiavimą, bet ir apie maisto tausojimą. „Parduotuvėje stenkitės rinktis produktus be pakuočių ir atsisakyti papildomų plastiko maišelių, o grįžę į namus maisto produktus iš karto padėkite į jiems skirtą vietą spintelėje ar šaldytuve. Laikomi atvirai, produktai ilgiau išliks švieži nei maišeliuose, o jūs visada matysite, ko dar turite, ir pagal tai galėsite planuoti valgiaraštį, užuot pamiršę ir išmetę sugedusį maistą. Jei matote, kad kažko suvalgyti nespėsite, užšaldykite – taip pratęsite produktų galiojimo laiką ir galėsite iš jų gaminti vėliau“, – pataria M. Bučinskienė.

Namai – ekspozicija

Kačerginėje gyvenančios Editos Keblikienės namų duris jau puošia žalias advento vainikas, o namų palangės, stalas nukrauti natūraliomis medžiagomis dekoruotais, įspūdingais vainikais, įvairiomis kalėdinėmis dekoracijomis. Didelę svetainės dalį užima dėžės, kuriose – įvairiausios, pačios surinktos natūralios medžiagos vainikams dekoruoti.

„Dėl šito šeima nesidžiaugia, – šypsodamasi mosteli į dėžes. – Tačiau man patinka. Pati sau žaidžiu, viską susiruošiu pati, tik karkasą perku. Galėčiau ir pati pasidaryti, bet reikia nemažai šieno.“

Vainiko karkasą Edita dar tobulina – siekdama išgauti pločio, papildomai prideda šieno arba klijuoja kankorėžių, nes platesnis vainikas gražiau atrodo, ant jo geriau sudėti dekoravimui pasirinktas medžiagas.

Edita sako nesanti profesionali floristė, o patirties sėmėsi ir tebesisemia įvairiuose mokymuose. Pažindama dekoravimo natūraliomis medžiagomis paslaptis, moteris suprato, kad tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dekoravimas yra paprastas užsiėmimas. Realybė kitokia: reikia žinių ir auksinės kantrybės.

„Šitas vainikas yra iš mano hortenzijų. Jas reikia laiku nuskinti, žinoti, kada tam tinkamiausias metas, nes keičiasi spalva, jei ėmė lyti – tuoj ruduoja, todėl svarbu pataikyti laiką. Vainikas rišamas iš dar žalių augalų ir tik paskui džiovinamas. Šis etapas labai svarbus, nes reikia stebėti, kad vainikas nepradėtų pelyti. Juk augalai savyje laiko drėgmę“, – pirmą kartą pagamintu hortenzijų vainiku džiaugiasi E. Keblikienė.

Panašia technika sukurtas ir kitas, ne mažiau akį traukiantis vainikas iš ginkmedžio lapų. Juos į vainiką Edita komponavo taip pat žalius. Neslepia, kad prireikė labai daug kieme augančio ginkmedžio lapų, o išdžiovinti storą vainiką nebuvo paprasta. Tačiau rezultatas atpirko pastangas – sunkiai atspėjama, iš ko pagamintas žalsvai garstyčių spalvos, kiek garbanotais krašteliais vainikas.

Įvairovė: vainikai iš ginkmedžio lapų, nužydėjusių liepų ar hortenzijų žiedų. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dekoravimo garderobas

„Kaip turėtų atrodyti advento vainikas? Jis neturi būti blizgus, puošnus. Tik prieš Kalėdas jis turi pradėti šiek tiek blizgėti, o Naujiesiems metams jau tinka pompastika. Tačiau žmonės neperka skirtingų, o patys ne visi moka pasipuošti. Nusiperka vieną vainiką ir jis toks, koks yra, būna ir per advento laikotarpį, ir per Kalėdas, ir per Naujuosius“, – pastebi E. Keblikienė.

Moteris tęsia ekskursiją po savo sukurtų vainikų įvairovę: iš nužydėjusių suskintų ir dar žalių surištų liepos žiedų karkasas dekoruotas įvairių rūšių ąžuolų gilėmis, kaštonais, aitriosiomis paprikomis, apelsinų žievelėmis. Pačios nuo medžių surinktų ir išdžiovintų samanų vainikas dekoruotas gilių kepurėlėmis, eglutė iš sedulų šakelių – būtinai vienodai sukarpytų, nes kitaip negražiai atrodys, arba – pušų spyglių kamuoliukai, kuriems karkasas pagamintas iš metalo vielučių – paskui vieną spygliuką kiši į lipalo klijus ir taip pamažu suklijuoji pasišiaušusį daikčiuką.

Kaip turėtų atrodyti advento vainikas? Jis neturi būti blizgus, puošnus. Tik prieš Kalėdas jis turi pradėti šiek tiek blizgėti, o Naujiesiems metams jau tinka pompastika.

Aišku, medžiagų vainikams dekoruoti galima ir nusipirkti. Moteris neslepia ir pati nusipirkusi dirbtinių samanų, kitų medžiagų, tačiau mieliau renkasi pačios pamatytas ir pritaikytas gamtos dovanas.

„Labai daug laiko užima paruošti medžiagas. Tam reikia ir vietos. Džiovinu namuose, tai, žiūrėk, kokių vabaliukų parsinešiau, tai pelyti pradėjo, o medžiagų reikia daug ir įvairių. Aš kaip ligonis – einu, žiūriu ir iš karto matau, ką daryti“, – pasakoja Edita, per pusę metų perėjusi visas dekoravimo iš natūralių medžiagų mokymosi pakopas.

Tačiau vien žinių, anot moters, nepakanka – tokiu darbu gali užsiimti, jei jis teikia malonumą. Tada atsiranda ir kantrybės, nes, tarkime, liepų karkasui nupinti prireikė keturių valandų, panašiai tiek laiko skyrė ir ginkmedžio lapų ir hortenzijų vainikui.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Širdžiai mielas darbas

Nors E. Keblikienė nuolat mokosi dekoravimo meno, norinčių išbandyti save šioje srityje mėgėjiškai nestabdo: „Juk dabar žmonės mėgsta važiuoti į mišką. Dar ir dabar galima rasti įvairių dekoravimui tinkamų medžiagų – sušalusių uogyčių, kankorėžių, šakelių. Pas močiutes turbūt visada rasime džiovintų obuoliukų, kuriuos taip pat galime panaudoti dekoravimui.“

Tik į vieną pagrindinį dalyką Edita ragina naujokus atkreipti dėmesį – jokiu būdu nedekoruoti šachmatais, nes taip nuobodu ir vargiai, ar glostys akį, geriau pamėginti grupuoti dekoracijas ir tomis grupėmis gražinti visą vainiką.

Dėl savo potraukio augalams, dekoravimui E. Keblikienė kaltina mamą, nes ji visą gyvenimą labai mėgo auginti gėles, įvairius augalus, tad tikėtina, kad tai subrendo ir Editos širdyje, tačiau užaugo ne iš karto.

„Vaikai užaugo ir neturėjau ką veikti, o kažką veikti norėjosi. Galvoju, kodėl man eiti bet kur dirbti, geriau darysiu tai, ką noriu. Nuėjau mokytis, o kai pradėjau mokytis, supratau, kad ne viskas čia taip paprasta, žinoma, jei nori gražiai padaryti“, – pradžią prisimena Edita.

Įgavusi daugiau patirties ir pasitikėjimo, E. Keblikienė feisbuke susikūrė „Šilo dūzgių“ profilį: „Pagalvojau, reikia parodyti ir kitiems, kas bus, tas bus. Ir sulaukiu pagyrimų.“

Edita džiaugiasi, kad draugai namus puošia jos sukurtais vainikais ir dekoracijomis. Darbų autorė pabrėžia ir tai, kad jos kūriniai iš natūralių medžiagų yra ilgaamžiai – tinkamai laikomas advento vainikas gali džiuginti ir trejus metus.

Kauno rajono gyventoja kuria ne tik kalėdines puošmenas. Ne mažiau kūrybingas yra ir velykinis laikotarpis, kai komponuojama daugiau medžiagų, simbolizuojančių atgimstančią gamtą. Ne taip seniai pas mus pasirodę vainikėliai Vėlinių laikotarpiui taip pat neprasprūdo pro E. Keblikienės akis. Nors ir pamažu, tačiau poreikis tokio pobūdžio kapų puošmenoms auga.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Simbolizuoja viltį

Adventas prasideda Šv. Andriejaus dieną (lapkričio 30-ąją), o baigiasi Kūčių vakarą (gruodžio 24-ąją). Tai rimties, susikaupimo, dvasinio apsivalymo ir ūkio darbų pabaigos metas. „Adventus“, „adventire“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „atėjimas“.

Advento vainiką sugalvojo vokiečių pastorius Johanas Heinrichas Vichernas. Jis rūpinosi vaikais iš vargingai gyvenančių šeimų, našlaičiais ir benamiais. Šie labai laukdavo Kalėdų ir klausdavo, kada gi pagaliau ateis šventė. Kad neprailgtų laikas, kartą ant seno medinio vežimo rato pastorius pritvirtino devyniolika mažų raudonų žvakių ir keturias dideles baltas. Kas rytą globėjas kartu su vaikais uždegdavo po mažą žvakutę, o kiekvieną sekmadienį – po didelę baltą. J. H. Vichernas tikriausiai net neįsivaizdavo, kad jo sumanymas (pirmas vainikas sukurtas 1839 m.) gyvuos iki šių dienų. Dabar vainikai daromi iš spygliuočių šakelių ir dažniausiai puošiami keturiomis žvakėmis, kurios po vieną uždegamos kiekvieną sekmadienį.

Advento vainikas simbolizuoja amžinybę, ištikimybę Dievui, atgailą, viltį ir džiaugsmą dėl gimsiančio Kūdikėlio Jėzaus.

Stilingi eksperimentai

„Šalia romantikos yra ir racionalumas, todėl atsižvelgiant į tai, kad tai yra mūsų atostogų namai, norėjosi, kad šis būstas visų pirma tiktų pajūriui, nebūtų perkrautas asmeniniais akcentais. Iš tiesų būtų buvę labai keista, jei interjero dizainerės namai atrodytų blankiai ir nepatraukliai, todėl po kompromisinių derybų su namiškiais leidau sau šiek paeksperimentuoti“, – šypsosi interjero specialistė.

A. Stanikūnaitė-Pocienė savo dviejų aukštų 84 kv. m. kotedžą su pora miegamųjų, vaiko kambariu ir bendra erdve įrengė apjungdama bent kelis šiuo metu itin populiarius interjero dizaino stilius.

„Interjero dizaino miksą sudaro vadinamasis amžiaus vidurio (angl. „mid-century”) ir „japandi“ stiliai bei įvairūs vintažo elementai. Pavyzdžiui, „mid-century“ stiliumi įrengti namai yra gana minimalistiniai, neištaigingi ir, rodos, stokoja dekoro detalių. Tačiau iš tikrųjų akį traukiantis akcentas čia sukuriamas dėmesį kreipiant ne į detalių gausą, bet į jų išskirtinumą: puikiai derantį griežtų geometrinių formų ir abstrakcijos kontrastą, asimetriją“, – paaiškina pašnekovė.

A. Stanikūnaitės-Pocienės asmeninio archyvo nuotr.

Tuo tarpu „japandi“ (angl. „Japanese“ + „Scandi“) interjero dekoravimo stiliuje, dizainerės teigimu, skandinaviško ir japoniško interjero dizaino stiliaus panašumai ir skirtumai susipina į žavų, unikalų minimalistinį stilių. Pavyzdžiui, japoniško interjero dizaino kultūroje svarbiausia „wabi-sabi“ filosofija – siekis įžvelgti grožį netobulume, o skandinavai akcentuoja „hygge“ gyvenimo būdo tendenciją – šiluma ir jaukumu persmelktą atmosferą.

Japoniško interjero dizaino kultūroje svarbiausia „wabi-sabi“ filosofija – siekis įžvelgti grožį netobulume, o skandinavai akcentuoja „hygge“ – šiluma ir jaukumu persmelktą atmosferą.

Dėmesys pajūrio spalvoms

Dizainerė tebėra įsitikinusi, kad kuriant būsto interjerą dažnai pakanka trijų spalvų: baltos, mėlynos ir juodos. Šiuo atveju, įsirengdama pajūrio rezidenciją, ji juodą iš dalies pakeitė ruda–smėline, taip atiduodama duoklę pajūriui.

„Balduose vyrauja rudi atspalviai. Sienos irgi atrodo tarsi užneštos smėlio, o jas palietus jaučiama grubi smėlio tekstūra. Kaip akcentą ant baltų grindų panaudojau ryškiai mėlynos spalvos kilimą – juk esu dizainerė, norisi šiek tiek kitoniškumo, tačiau apskritai visame būste dominuoja ramybė ir šiluma“, – šypsosi pašnekovė.

A. Stanikūnaitės-Pocienės asmeninio archyvo nuotr.

Anot A. Stanikūnaitės-Pocienės, įrengdama pajūrio namus ji negalėjo atsispirti ir kitai populiariai interjero dizaino kūrimo tendencijai: būsto baldus paversti skulptūriniais elementais. Todėl dizainerės naktinis miegamojo staliukas virto graikiško stiliaus kolonomis, o kavos staliukas svetainėje – lieto akmens skulptūra su ryškia rutulio formos koja.

Funkciniai komponentai

Pasak A. Stanikūnaitės-Pocienės, šių namų išskirtinumas – ne tik vintažo detalės ar stilių miksas, bet ir vientisos erdvės kūrimas, derinant tokius funkcionalius komponentus, kaip jungikliai, kištukiniai lizdai ar termostatai. Dizainerės teigimu, tebėra didžiulė edukacinė spraga, kuomet žmonės yra įsitikinę, kad jei sienos baltos, tai reikia tik baltų jungiklių ar kištukinių lizdų.

A. Stanikūnaitės-Pocienės asmeninio archyvo nuotr.

„Dizainerių projektuose neįmanoma išvengti nestandartinių sprendimų, pavyzdžiui, baldais dengtų sienų, kur prasitęsia dengti fasadai, o ant pastarųjų dažniausiai yra montuojami jungikliai, kištukiniai lizdai, termostatai. Todėl tokiuose būstuose, kaip taisyklė, tiek dėl savo funkcinės pusės, tiek dėl dizaino, įvairių elektros instaliacijos prietaisų spalvų paletė svyruoja iki penkių skirtingų atspalvių“, – pasakoja pašnekovė.

Į rudus medinius baldus ji įkomponavo spalviškai derančius prietaisus. Smėlio tekstūra ant sienų – jungikliai ir kištukiniai lizdai taip pat atitinkamo atspalvio.

„Sakyčiau, kad tai ir yra didysis nematomas dizainerio darbas: per praktines detales sukurti dizaino elementus, o ne tik funkciją“, – pabrėžia A.Stanikūnaitė-Pocienė.

Pasak „Senukų“ specialistų, nuosavo būsto interjero viziją reikėtų pradėti nuo individualių poreikių išgryninimo. Kokie baldai ar daiktai yra būtini, kokie jūsų pomėgiai ir kaip jie turėtų atsispindėti, ką labiausiai mėgstate veikti namuose? Atsakius į šiuos klausimus, lengviau susivokti, kuria kryptimi kurti interjerą.

Svarbiausia nepamiršti, kad kiekviena namų vizija pirmiausia kyla iš emocijos, norų arba svajonės. Tik vėliau išgryninami esminiai elementai, be kurių neįsivaizduojami naujieji namai. Labai svarbu atrasti balansą tarp „noriu“ ir „galiu“. Kiekvieni namai, kaip ir juose gyvenantys žmonės, yra unikalūs. Nėra dviejų vienodų žmonių, todėl nereikia bijoti kurti savo aplinką pagal savo poreikius.

Atlikite namų darbus

Prieš kreipiantis į interjero dizainerį, visų pirma reikėtų atlikti savo namų darbus. Ekspertai pataria apsvarstyti kelis esminius aspektus:

Individualūs poreikiai. Reikėtų susidėlioti punktus, kas jums yra itin svarbu ir be ko neįsivaizduojate kasdienybės. Galbūt jums svarbi erdvi ir talpi virtuvės zona, nes daug gaminate. Gal norėtumėte turėti jaukią vietą skaityti knygas, nes skaitymas jums – didžiausias malonumas. O galbūt prioritetą teiksite vaikų žaidimų erdvei, nes auginate tris vaikus ir nenorite, kad jų žaislai mėtytųsi po visus namus.

Stilius. Prieš susitinkant su dizaineriu, reikėtų apgalvoti, koks stilius jums artimiausias. Taip pat reikėtų įvardinti, kokias medžiagas matote savo svajonių namuose. Galbūt tai medis, galbūt natūralios medžiagos, o gal mėgstate kontrastą ir dievinate metalinius akcentus. Net ir iš mažų detalių bus galima susidaryti bendrą vaizdą ir sukurti skoningą, jums artimą namų interjerą.

Namų funkcionalumas. Iš anksto įvertinkite, kokios bus namų erdvių paskirtys. Jei būste nėra įrengtų pertvarų, reikėtų apsvarstyti, kurios erdvės turėtų būti didžiausios ir svarbiausios. Jeigu įrengiate ne naują būstą, o rekonstruojate esamą, taip pat įvertinkite, kuriuos objektus ir erdves norite išlaikyti, o ką esate pasiryžę keisti. Pavyzdžiui, ar jums tinka esama elektros instaliacija, pertvaros, durys, santechnika, pagaliau – baldai. Galbūt kažkas esamuose namuose erzina, ir tai proga pagaliau pakeisti.

Biudžetas ir laikas. Įvertinkite, kiek biudžeto galite skirti namų įrengimui ar atnaujinimui. Tai labai svarbus aspektas, kad dizaineris galėtų parinkti geriausius sprendimus, leidžiančius neviršyti nusimatyto biudžeto.

Taip pat „Senukų“ dizaineriai rekomenduoja pagalvoti ir apie tai, per kiek laiko tikitės įgyvendinti projektą. Tai svarbu renkantis, kurias prekes galima užsakyti iš tiekėjų ir jų šiek tiek palaukti, o kurių reikia iš karto, kad būtų galima atlikti suplanuotus darbus.

Dizaineris turi suprasti jūsų poreikius

Kai išsigryninate pagrindinius aspektus, galima pradėti ieškoti dizainerio paslaugų. Pirmiausia pasikliaukite ne tik rekomendacijomis ir atsiliepimais internete, bet taip pat paprašykite jau atliktų darbų pavyzdžių.

Jeigu dizainerio kuriamas interjeras ir stilius atitinka jūsų poreikius, ekspertai pataria susitikti gyvai ir aptarti lūkesčius, vizijas, paprašyti atsakymų į kylančius klausimus. Pirmo susitikimo metu pajausite, ar dizaineris iki galo supranta jūsų norus ir galite juo pasitikėti.

Interjerus kuriantys „Senukų“ dizaineriai sako, kad pastaraisiais metais viena ypač ryški tendencija – anksčiau klientai buvo labiau linkę dalį darbų daryti patys, o dabar patiki specialistams. Dizaineris gali pasiūlyti ne tik interjero projektą, bet ir patarti, kaip įgyvendinti suplanuotus sprendimus. Taip pat jis padės sutaupyti laiko ir sumažins rūpesčių įsirengiant namus: išrinks tinkamiausias medžiagas, suskaičiuos reikiamų prekių kiekius, rezervuos jas parduotuvėje, suderins prekių pristatymą arba užsakys iš tiekėjų.

Ryškėjančios tendencijos

Kaip ir aprangos, namų interjero mados keičiasi. Dizainerių teigimu, šiuo metu populiarėja didesnių formatų plytelės, o mozaikos, klasikiniai apvadai ir dekoro juostelės lieka nuošalyje.

Interjere populiarūs yra tonuoti veidrodžiai, juodi ir žalvario arba vario akcentai. Sienų apdailai dažniau naudojami dažai, o tapetai pasirenkami tik kaip tam tikri akcentai, siekiant pagyvinti interjerą. Erdvės pojūčiui kurti vis dažniau naudojamos stiklinės pertvaros. Pageidaujama spalvinė gama išlieka labai įvairi: nuo žemiškų atspalvių iki pastelinių spalvų.

Taip pat vis daugiau žmonių domisi išmanių namų įrengimo galimybėmis, dažniau atkreipiamas dėmesys į natūralias bei ekologiškas namų įrengimo medžiagas. Labai svarbus išlieka ir praktiškumo aspektas, todėl dažniau pirmenybė teikiama žinomiems prekių ženklams, vertinamas jų ilgaamžiškumas ir kokybė, atkreipia dėmesį „Senukų“ specialistai.

Minkštos formos ir žemės tonai

Ilgą laiką populiariu buvęs modernios klasikos stilius vietą užleido amžiaus vidurio moderniam stiliui (angl. mid-century), pasižyminčiam švariomis linijomis, lenktomis formomis, prislopintais spalvų tonais, natūralių medžiagų vyravimu.

„Balduose vyrauja apvalios, minkštos formos, mažai aštrių kampų, simetrija ir daug apskritimo detalių: apvalūs kavos staliukai, veidrodžiai, paveikslai, kilimai, pagalvėlės. Sofos, foteliai ir kėdės – žemomis atkaltėmis, daugiausia ant plonų kojelių. Balduose išlaikomas minimalizmas – vengiama bereikalingų detalių, atsisakoma rankenėlių. Matyti daug skulptūriškų formų, pavyzdžiui, valgomojo staluose ir kavos staliukuose. Kilimų, pagalvėlių raštuose neretai vyrauja geometrinės figūros“, – vardija E.Nemanė.

Šiemet parodoje sunkiai buvo galima rasti tamsių, gilių spalvų. Atrodo, kad daugelis išsiilgę gamtos arba ryškesnių, nuotaikingų atspalvių. Vyravo dvi kryptys: šviesios žemės spalvos, tarp kurių – rudos, pilkos, žalios, terakotos, kreminės atspalviai ir Bauhaus stiliui būdinga pagrindinių spalvų gama. Šioje figūruoja indigo mėlyna, garstyčių geltona, terakotos oranžinė, rožinė, violetinė. Šios krypties interjeruose šiemet galima matyti netikėtų ir drąsių spalvų derinių.

Kalbėdama apie audinius interjero specialistė pastebi, kad minkštuose balduose jau ne pirmi metai vyrauja paltinis audinys. Skirtingų spalvų ir audimų jis matyti sofose, foteliuose, kėdžių minkštosiose dalyse. Veliūrą po truputį keičia velvetas. Šiemet balduose atsirado daugiau odos.

Jau ne pirmus metus pastebima tendencija – vietoje vieno kavos staliuko yra bent du ar trys. Jie ne tik atlieka funkciją, bet ir tampa estetiniu akcentu. Tarpusavyje maišomi staliukai gali būti skirtingų spalvų ir iš skirtingų medžiagų, pavyzdžiui, keramikos, akmens ir medžio.

Daugiau gamtos namuose

„Po pandemijos harmonijos ir buvimo arčiau gamtos troškulys pasireiškia net tik per žemės spalvų, gamtoje randamų apvalių formų naudojimą interjeruose, bet ir natūralias medžiagas. Nors ši tendencija vyrauja jau ne vienus metus, šiemet prie marmuro, medžio, rotango, akmens ir kitų jau kuris laikas gausiai naudojamų medžiagų prisijungė ir smiltainis, terakota, molis, keramika, o minkštuose balduose – oda“, – sako E.Nemanė.

Minkšta: amžiaus vidurio modernus stilius pasižymi lenktomis formomis, prislopintais spalvų tonais, natūralių medžiagų vyravimu / Dizainerių nuotr.

„Tvarumas, kalbant apie interjero tendencijas, užima ypatingą vietą jau ne pirmus metus. Baldai gaminami iš perdirbtų medžiagų, gamyboje atsakingai naudojami ištekliai“, – pastebi specialistė ir ragina rinktis medžio masyvo baldus, rotango detales, natūralių medžiagų aksesuarus: bambukinius šviestuvų gaubtus, pintus kilimus, keramines vazas.

Norint prisidėti prie švaresnės aplinkos, rinkitės baldus ir aksesuarus iš atsinaujinančių ar perdirbtų medžiagų, pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas ar virtuvės fasadus iš perdirbto plastiko.

Hibridinės erdvės ir daugiau laiko sau

Pandemija lėmė, kad dabar ne tik svetainių, miegamųjų, bet ir virtuvių interjeruose atsiranda darbo vietų. Tai gali būti tiek atskiras nedidelis staliukas, tiek visa siena, skirta darbo vietai ir lentynoms.

Virtuvė apskritai tampa daugiau nei tik maisto gaminimo erdve: čia vis daugiau matoma atsirandančių laiko sau erdvių su minkštaisiais baldais, funkciniu apšvietimu ir kavos staliuku, kur galima leisti laiką.

„Vonios kambariai taip pat tarnauja nebe tik įprastoms funkcijoms, bet ir kaip laiko sau zona, vis labiau primenančia SPA: čia atsiranda dekoracijų, minkštųjų baldų, vietų žurnalams. Į vonias įsiveržė ir mediniai baldai, suteikiantys intymiausiai namų erdvei jaukumo ir gamtos artumo pojūtį. Vonios kambariuose įsikuria ir mini sporto salės: treniruokliai, skersiniai, jogos kilimėliai“, – vardija E.Nemanė.

Dar viena iš naujienų, greičiausiai nulemta pandemijos ir poreikio atskirti erdves, – pertvarų naudojimas. Jos leidžia padalyti erdves ir sukurti daugiau privatumo kiekvienam namų gyventojui. Jomis tampa tiek širmos, tiek stilizuotos knygų ar gėlių lentynos, pritvirtintos prie lubų.

Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė papasakojo, į ką svarbu atsižvelgti, norint suteikti namams autentiškumo, ir kartu su „Senukų“ ekspertais pasidalijo patarimais, kurie padės lengvai atnaujinti namų interjerą.

Turėkite aiškų planą

Kiekvienas savo namuose nori komforto, tačiau D. Sakevičė pastebi, kad imdamiesi interjero atnaujinimo darbų, žmonės kartais pridaro klaidų – skuba, neįsivertina visų galimybių, laiko ir pasimeta skirtingų nuomonių liūne.

„Atnaujinant namų interjerą, svarbu atsižvelgti ne tik į vyraujančias tendencijas. Verta pagalvoti apie savo erdvės kūrimą, namų praktiškumą ir individualumą. Be to, reikia nepamiršti auksinės taisyklės, kad kartais tai, kas gražu – ne visada praktiška. Kad interjero atnaujinimas būtų lengvesnis, svarbu susidėlioti konkrečius darbus, jų eiliškumą ir neskubėti“, – pataria interjero dizainerė.

Prieš pradedant planuoti namų atnaujinimo darbus, ji pataria pradėti nuo esamos erdvės sutvarkymo. Jeigu namuose daug smulkių baldų ar daiktų, galbūt reikėtų peržiūrėti, ar jie visi reikalingi ir naudojami. Mažesnis daiktų kiekis ir neapkrauta erdvė leis turėti tvarkingus bei patogius namus, o tuo pačiu ir aiškiau matyti, kuriose vietose norisi pokyčių.

Atnaujinant namus, „Senukų“ ekspertai ragina nebijoti eksperimentuoti, atrasti detales, kurios suteiktų unikalumo namų interjerui ir prieš pradedant naujų daiktų ar aksesuarų įsigijimą – susidaryti konkretų planą. Tai leis greičiau pasiekti norimų rezultatų ir namų atnaujinimą pavers vienu malonumu.

Gyvesnis interjeras be sudėtingo remonto

Pastaraisiais metais vienas įdomesnių būdų atnaujinti namus, nedažant sienų ar lubų, tai jų dekoravimas dailylentėmis ir dekoratyvinėmis tekstilės plokštėmis. Tokius sprendimus renkasi ne tik naujakuriai, bet ir atnaujinantys savo namus.

„Senukų“ specialistai pastebi, kad pirkėjai tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje vis dažniau ieško detalių, kurios suteiktų namams natūralumo, pavyzdžiui, medienos raštą atkartojančių dailylenčių. Jų pasirinkimą lemia ir estetinis aspektas – dailylentėmis galima be įtrūkimų ir siūlių išlyginti sienas bei lubas, o padengus jas matiniu arba blizgiu laku sukuriamas norimas interjeras be jokių plyšių.

Šiandien rinkoje galima rasti įvairiausių vidaus dailylenčių, kurios lengvai priderinamos įvairių stilių interjere. Interjero dizainerės teigimu, viena didžiausių pastarojo meto tendencijų – tašelių imitacijos dekoratyvinės dailylentės, kurių pagalba galima sukurti 3D efektą ir suteikti namams autentiškumo.

„Sienos ar jos dalies apdaila tašelių imitacijos dekoratyvinėmis dailylentėmis gali tapti stilingu namų akcentu. Dėl plataus jų spalvų pasirinkimo – nuo natūralios ar balintos medžio iki aukso ar grafito – šios dailylentės puikiai tinka ir kuriantiems namuose skandinavišką stilių, ir modernaus interjero puoselėtojams, ir ieškantiems išskirtinumo bei prabangos. Galima rinktis dailylentes stambiais, vidutiniais arba smulkiais tašeliais, o jų dėjimo būdai yra du – vertikalus arba horizontalus. Gražu, kuomet atsikartoja keliose namų zonose“, – sako D. Sakevičė.

„Senukų“ nuotr.

Išskirtiniams namams – išskirtiniai sprendimai

Šiandien daugelis ieško būdų, kaip atskleisti savo namų unikalumą. Norisi, kad namai atspindėtų juose gyvenančio žmogaus asmenybę. Pasak interjero dizainerės, esant tokiam poreikiui, atsiranda ir daugiau galimybių juos įgyvendinti.

„Lietuvoje vis drąsiau kelią skinasi tendencija sienų apdailai rinktis tekstilines dekoratyvines plokštes. Dėl MDF plokštės, tinkamo putplasčio storio ir tankio bei aukštos kokybės audinio, tai yra ne tik praktiškas, bet ir skoningas sprendimas. Jį lengvai galima pritaikyti bet kuriame namų kambaryje. Tekstilinėmis dekoratyvinėmis žaismingo dizaino plokštėmis galima dekoruoti vaiko kambarį, tamsių audinių plokštėmis galima susikurti prabangų miegamojo interjerą, taip pat jos puikiai tinka prieškambario ar televizoriaus sienelės dekorui. Norint atnaujinti namų interjerą ir suteikti erdvėms unikalumo, šių plokščių panaudojimo galimybės gali priklausyti tik nuo jūsų fantazijos“, – tikina interjero dizainerė.

Specialistų teigimu, kurdami arba atnaujindami namų interjerą, žmonės ieško tiek stilingų, tiek praktiškų sprendimų, leidžiančių pagerinti gyvenimo namuose kokybę. Augančią tekstilinių dekoratyvinių plokščių paklausą lemia ne tik galimybė susikurti unikalų interjerą, bet ir paprasta jų priežiūra, kadangi atsiradus nešvarumams pakanka tik nusiurbti dulkes ir pavalyti jas drėgna šluoste.

Dėmesys namų tekstilei

Kilimas – vienas iš jaukumo kūrėjų interjere, todėl būtų sunku įsivaizduoti svetainę be jo. Interjero dizainerės teigimu, prie sofos jis tikrai būtinas, tad jei jo neturėjote – galbūt metas įsigyti arba, kitu atveju, pakeisti seną nauju.

„Jei interjere vyrauja neutralios spalvos galima būtų rinktis ir ryškesnių atspalvių kilimą, kuris pagyvintų namus. Jei turite mažamečių vaikų ar gyvūnų, rinkitės stilingus trumpo plauko kilimus, kurie bus praktiški, nes jų priežiūra žymiai lengvesnė nei ilgo plauko kilimų. Naujas kilimas – paprastas būdas atsinaujinti“, – sako interjero meistrė.

Pavasarį visi skuba atlikti generalinę namų tvarką, o vienas svarbiausių darbų neretai būna langų valymas. D. Sakevičė siūlo nepamiršti ir užuolaidų – jas išplauti arba atnaujinti, pakeisti lengvesniu audiniu. Tekstilės keitimas gali įnešti naujų spalvų į namų interjerą, todėl vertėtų pagalvoti ir apie dušo užuolaidos, kilimėlio, rankšluosčių ar net patalynės atnaujinimą.

„Patalynės atnaujinimas yra turbūt vienas paprasčiausių būdų greitai ir stilingai atnaujinti interjerą. Šiuo atveju spalvos ir raštai patalynėje yra labai svarbūs, nes gali sukurti norimą nuotaiką bei stilių kambaryje. Tarkim, pavasario nuotaiką sukurs šviesi su augalų ar gėlių raštais patalynė, o jei norisi lengvos harmonijos – puikiausiai tiks vienspalvė pastelinių spalvų patalynė“, – pataria D. Sakevičė.

Pražydęs pavasaris namuose

Žydinčių gėlių žiedai namuose gali pakelti nuotaiką, suteikti teigiamų emocijų. Šiuo laikotarpiu namų vazose žydinčios tulpės mums primena apie atėjusį pavasarį, tačiau dizainerė siūlo apsvarstyti ir ilgiau išsilaikančias gėles – eukalipto, monsteros, strelicijos lapus, kraspedijas ar medvilnę.

Taip pat daugelis namuose turi kambarinių augalų, tad dabar gali būti puikus laikas juos persodinti. Tuo pačiu tai gali tapti gera proga pakeisti senus vazonus į naujus.

„Augalai – gyvybė, kuri kartu ramina mus ir puošia namus. Beje, šiuo metu interjero tendencijose dideli masyvūs augalai – stilinga puošmena iš savęs. Tokio augalo pakanka ir vieno šalia sofos ar prie tuščios sienos. Jis suteiks namams išskirtinumo. Mažiau yra daugiau – taisyklė. Be to, ne visi esame puikūs augalų prižiūrėtojai, todėl jei galvojate, kad neturėsite pakankamai laiko priežiūrai – geriau rinktis vieną ar kelis didesnius augalus. Taip pat populiaru auginti prieskoninius augalus, kurie kartu jaukiai papuošia virtuvę“, – sako D. Sakevičė.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad pavasarį pirkėjai ieško naujų augalų vazonų tiek kambarinėms gėlėms, tiek laikomoms balkonuose ar namų terasose. Pastarųjų metų pardavimų duomenys rodo, kad daugiausiai pirkėjų dėmesio sulaukia masyvūs, neutralių spalvų vazonai, kurie lengvai pritaikomi įvairiausių stilių namų interjere.

Mažos detalės – dideli pokyčiai

Pavasarinio dekoro į namus galima įnešti įvairių aksesuarų pagalba. Net esamų daiktų perdėliojimas atvirose lentynose gali suteikti namams įvairovę.

„Pagalvėlės, vazos, augalai, gėlės, žvakės, knygos, namų kvapai – atrodo nedidelės detalės, bet be abejonės turi didelę galią ir yra populiarios dekoruojant namus. Esu visiškai įsitikinusi, kad interjero aksesuarai padeda sukurti autentiškumą, išbaigtumo įspūdį, kuria harmoniją namuose. Tai be galo svarbu, nes namai – erdvė, kurioje turime jaustis gerai“, – sako interjerų kūrėja.

Dizainerė taip pat primena, kad paveikslai irgi yra puikus būdas pagyvinti ar atnaujinti namų interjerą. Kartais užtenka tiesiog pakeisti paveikslo rėmą ar įrėminti naują paveikslą, pasikabinti šeimos nuotraukų ant laisvos sienos, o gal net griebti teptuką, leisti atsiskleisti kūrybiškumui ir pačiam nutapyti paveikslą.

„Paveikslai įneša originalumo, unikalumo, savitumo. Meno kūriniai yra gražūs iš esmės, mėgavimasis jais teikia malonumą, o šeimos nuotraukos primena brangias akimirkas drauge ir suasmenina erdvę“, – pasakoja D. Sakevičė.

Pritaikymas erdvėje

Komponuojant interjerą pasitelkiami skirtingi stikliniai, veidrodiniai paviršiai, kurie ne tik atlieka atvaizdo atspindėjimo funkciją, bet ir gali sukurti optines apgaules, prabangos ar erdvumo, šviesesnės erdvės pojūtį.

Namų interjere įprasti standartiniai veidrodžiai. Dažniausiai jie kabinami prieškambaryje, drabužinėje ar vonios kambaryje. Kiti veidrodžiai stebina savo forma, juose kartais net sunku įžvelgti savo atvaizdą, tačiau jie tampa efektinga puošybos detale. Tokiais veidrodžiais puošiami ne tik namai, bet ir viešos erdvės, restoranai. Tačiau tiek namų, tiek viešų erdvių interjere itin populiarūs veidrodžiai su integruotu LED apšvietimu, kurie sujungia puošnumą ir funkcionalumą.

Interjerą puošti galima pavieniais veidrodžiais arba veidrodžių kompozicijomis. Tačiau ekspertai pataria atkreipti dėmesį į tai, kas juose atsispindės. Ar šis įrėmintas atvaizdas jums patinka? O galbūt norite atspindėti į kambarį sklindančią šviesą, taip sukurdami šviesesnės ir erdvesnės aplinkos pojūtį? Gudrybė slypi ir pasirinktame veidrodžio formate – horizontalūs veidrodžiai vizualiai praplečia erdvę, o vertikalūs – paaukština.

"Veidrodis – daugiafunkcinė interjero detalė, neretai naudojama kaip puošmena. Dažnai jis kabinamas ir virš židinio, ir valgomajame, tarsi paveikslas su gražiu rėmu. Aukšti veidrodžiai suteikia erdvei didingumo. Vakarais, esant dirbtiniam apšvietimui, atspindžiai juose sukuria iškilmingą nuotaiką", – pasakoja interjero dizainerė ir architektė Ieva Veilandienė.

Veidrodis – daugiafunkcinė interjero detalė, neretai naudojama ne pagal savo tiesioginę funkciją, o kaip puošmena.

Šviesos aureolė

Pašnekovė atkreipia dėmesį į veidrodžius su LED apšvietimu, turinčius aureolę. "Jie – tarsi šviestuvai, tik apšviečia ne tiek aplinką, kiek patį žiūrintįjį. O jei šviesa paslėpta už veidrodžio – išryškina jo siluetą", – aiškina I.Veilandienė.

Šviestuvai su integruotu LED apšvietimu gali būti stačiakampiai ir apvalūs, šviesa sklinda tiesiai į atvaizdą arba į šonus. Į šonus sklindanti šviesa – puošni, suteikianti namams jaukumo, o tiesiai sklindanti šviesa – tinkamas sprendimas grožio ritualams namuose. Galima pasirinkti ne tik šių viedrodžių formą, bet ir šviesos spalvą, apšvietimo modelį (šviesa gali sklisti perimetru, juosta, keliomis juostomis ar pasirinktu raštu). Tai – ne tik efektyvus, ekonomiškas, bet ir modernus, prabangos jausmą suteikiantis sprendimas.

"Šie veidrodžiai ne tik praktiška (nebereikia papildomo sieninio šviestuvo), bet ir estetinį vaizdą kurianti detalė. Ypač dabar, kai daugelis linksta prie minimalistinių, neperkrautų interjero sprendimų. Juos verta rinktis vonios patalpoms, tačiau galima įkomponuoti ir prieškambaryje arba prie grožio stalelių", – pataria I.Veilandienė.

Tiesa ar mitas?

Kiekvienas žinome, kad pasakų veidrodis turi nepaprastų galių. Šis žiūrintįjį atspindintis stiklas dažnai mistifikuojamas, esą gali atspindėti kokį tik norį atvaizdą – realų, gražiausią ar kaip tik nepatrauklų... Pasakose šis magiškas objektas net geba sujungti skirtingus pasaulius.

Itin svarbią reikšmę veidrodžiams suteikia fengšui – kinų harmoningos gyvensenos ir harmoningo būsto doktrina. Remiantis ja, veidrodis gali netgi nulemti gyvenimo sėkmę ar nesėkmes, todėl svarbu jam surasti vietą, kurioje veidrodžio skleidžiama energija būtų nukreipta teisinga linkme: nekabinti prieš lauko duris (geriau – šonu), vienas prieš kitą ir jokiu būdu – ne miegamajame. Tikima, kad veidrodžiai ne tik atsimena buvusius savininkus, tačiau ir atveria duris į dvasių pasaulį, todėl nevalia ilgai žiūrėti į senus veidrodžius, o savo namams patartina įsigyti naujus. Fengšui pabrėžia ne tik energiją, kuri esą kaupiasi veidrodžiuose, tačiau ir pataria naudoti veidrodžius, kurie atspindi žmogaus atvaizdą visu ūgiu.

Galingas įrankis

Į veidrodžius, kaip į objektus, padedančius suartinti dvi skirtingas tikroves, pažvelgė stiklo menininkas Mantas Mikutavičius. Autorius kvietė keliauti laiku, aplankant veidrodinę instaliaciją meno renginiuose Kaune, ir priminė, kad kasdienė kelionė laiku įmanoma ir namuose, į interjerą įkomponavus veidrodį.

Dizainerė I.Veilandienė apibendrina, kad veidrodžiai – galingas įrankis, kuriant erdvės, laisvės ir iliuzijos pojūčius interjere. I.Veilandienės nuomone, stulbinantį įspūdį padeda sukurti ne tiek veidrodžio dydis, kiek jo proporcija ir pasirinkta vieta.

"Veidrodžiai dažnai pasitelkiami erdvei išplėsti arba ištirpdyti tam tikrus tūrius. Dažnai to siekiama ir architektūroje (veidrodiniai stiklai), kai norima, kad pastatas tarsi ištirptų aplinkoje. Bet, mano nuomone, tai nėra vienintelis būdas vidaus erdvei padidinti ir ne visada tinkamas. Kartais geriau, kai veidrodis interjere atlieka tik savo tiesioginę funkciją", – pastebi interjerų kūrėja.

Interjero dizainerė drąsina eksperimentuoti, komponuojant veidrodžius interjere, ir taip pat primena apie jų priežiūrą – veidrodiniai paviršiai turi tiesiog spindėti.