Ji kartu su dar 36 Kongreso demokratais pasirašė laišką J. BIdenui ir valstybės sekretoriui Antony‘iui Blikenui, kuriame sakoma: „Atsižvelgiant į pastarąjį oro smūgį prieš humanitarinės organizacijos darbuotojus ir vis aštrėjančią humanitarinę krizę, manome, kad leidimas tiekti ginklus yra nepateisinamas“.

N. Pelosi yra viena žinomiausių politikių iš J. Bideno Demokratų partijos. Pasikeitus daugumai Atstovų Rūmuose, ji 2022 m. lapkritį neteko šių rūmų pirmininkės pareigų, tačiau ir toliau laikoma labai įtakinga. N. Pelosi pirmą kartą į Atstovų Rūmus buvo išrinkta 1987-aisiais.

Laiške vyriausybė taip pat raginama pradėti savo tyrimą dėl Izraelio oro antskrydžio, per kurį pirmadienį žuvo septyni pagalbos organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojai.

JAV yra didžiausia Izraelio karinė rėmėja. Kovo pabaigoje vyriausybė Vašingtone davė leidimą skirti šaliai ginkluotės už milijardus dolerių. Pasak „The Washington Post“, tarp šios ginkluotės yra daugiau kaip 2 000 laisvojo kritimo bombų bei 25 naikintuvai. Be JAV paramos Izraelis negalėtų tęsti savo karo Gazos Ruože kaip dabar.

63-ejų Richardas Barnettas (Ričardas Barnetas) naujienų agentūros AFP fotografo nuotraukoje, padarytoje per 2021 metų sausio 6-osios Kapitolijaus šturmą, matomas atsilošęs kėdėje, susikėlęs kojas ant stalo demokratų politikės biure. Šis vaizdas tapo vienu iš riaušių Kapitolijuje simbolių.

R. Barnettas prisidėjo prie tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkų, įsiveržusių į Kongresą sutrukdyti patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Vašingtono prisiekusieji sausį pripažino R. Barnettą kaltu dėl aštuonių kaltinimų, įskaitant trukdymą Kongresui patvirtinti rinkimų rezultatus, neteisėtą patekimą į Kapitolijų ir viešosios tvarkos pažeidimą naudojant pavojingą ginklą – elektros šoko prietaisą, užmaskuotą kaip vaikščiojimo lazda.

Prokurorai prašė teisėjo Christopherio Cooperio (Kristoferio Kuperio) skirti R. Barnettui septynerių metų įkalinimo bausmę.

Pasak prokurorų, R. Barnettas neparodė jokios atgailos ir „siekė turėti naudos iš savo prastos šlovės bei nusikalstamo elgesio“ pardavinėdamas pasirašytas savo nuotraukas, kuriose yra įamžintas N. Pelosi biure.

R. Barnetto advokatas prašė teisėjo skirti vienų metų įkalinimo bausmę.

R. Barnettas, kuris teismo dokumentuose yra apibūdintas kaip kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teorijos „QAnon“ šalininkas, savo veiksmus Kongrese vadino naudojimusi konstitucine teise protestuoti.

„QAnon“ judėjimo šalininkai teigia, kad D. Trumpas kariauja slaptą karą su pasauline liberalia Šėtoną garbinančių pedofilų sekta.

Būdamas N. Pelosi biure R. Barnettas parašė jai šiurkščią žinutę.

„Palikau jai raštelį su užrašu: „Nancy, čia buvo Bigo, tu, kale“, – žurnalistams pasakojo jis, pavartodamas savo pravardę.

Už dalyvavimą JAV Kapitolijaus šturme buvo sulaikyta per tūkstantį asmenų. Dauguma jų buvo apkaltinti neteisėtu patekimu į Kongresą arba turto sugadinimu, bet maždaug 350-iai pateikti kaltinimai užpuolus teisėsaugos pareigūnus ar pasipriešinus sulaikymui, o daugiau kaip 50 apkaltinti sunkiais sąmokslo nusikaltimais.

Bausmė „Oath Keepers“ įkūrėjui

Ketvirtadienį turi būti paskirta bausmė kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Oath Keepers“ įkūrėjui Stewartui Rhodesui (Stiuartui Roudzui), lapkritį pripažintam kaltu dėl retai pateikiamo kaltinimo sąmokslu vykdyti antivyriausybinę veiklą.

Prokurorai prašė 57-erių S. Rhodesui – Yale'io (Jeilio) universitete išsilavinimą įgijusiam buvusiam kariui – skirti 25 metų įkalinimo bausmę.

Per beveik dvi savaites Vašingtone trukusį teismo procesą prokurorai tvirtino, kad S. Rhodesas ir kiti „Oath Keepers“ nariai surezgė planą ginkluotam sukilimui ir ketino jėga priešintis Jungtinių Valstijų vyriausybei.

„Oath Keepers“ nariai buvo kaltinami tuo, jog kaupė ginklus viename viešbutyje netoli Vašingtono ir prisidėjo prie minios, šturmavusios Kapitolijų, kad šis nepatvirtintų J. Bideno rinkimų pergalės.

Prokurorai parodė prisiekusiesiems S. Rhodeso ir jo sekėjų SMS žinutes su raginimais veikti, jei pats D. Trumpas nieko nesiimtų.

S. Rhodesas pats nebuvo patekęs į Kapitolijų, bet vadovavo savo sekėjams kaip mūšio lauko generolas, teigė kaltintojai.

„Jungtinių Valstijų vaidmuo sustiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą yra ypatingai didelis ir labai vertiname jūsų asmeninį ilgametį indėlį šioje srityje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

„Šiandien Vakarų vienybė ir JAV lyderystė Ukrainos rėmėjų gretose sulaiko Rusijos agresiją nuo plitimo gilyn į Europą. Todėl labai svarbu, kad karinė parama Ukrainai būtų spartinama ir didinama, nes tik Ukrainos pergalė leis atkurti tvarią taiką Europoje ir atgrasys agresorius nuo kėsinimosi į taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – tvirtino I. Šimonytė.

Ukrainos pergalė leis atkurti tvarią taiką Europoje ir atgrasys agresorius nuo kėsinimosi į taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Pasak pranešimo, I. Šimonytės ir N. Pelosi aptarė transatlantinio saugumo stiprinimą, autokratijų iššūkį demokratijoms ir taisyklėmis paremtai pasaulio tvarkai, Rusijos karą Ukrainoje ir parama Ukrainai.

I. Šimonytės teigimu, JAV ir kitų NATO sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra esminis regiono saugumo elementas, sutvirtinantis kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir užtikrinantis patikimą atgrasymą.

Susitikime taip pat akcentuota bendradarbiavimo su demokratiniais partneriais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione svarba, demokratijų solidarumas sergint bendromis taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką autokratijų iššūkio akivaizdoje.

Nuo virtuvės iki Kongreso

Lapkričio viduryje vykusiame plenariniame posėdyje N. Pelosi pranešė paliksianti ne tik Atstovų rūmų pirmininkės postą, bet ir nebedalyvausianti Demokratų frakcijos lyderio rinkimuose. Anonsuodama jos pavarde pažymėtos eros pabaigą, politikos veteranė sakė liksianti eiline parlamento deputate ir ne be jaudulio prisiminė, kaip būdama šešerių pirmą kartą pamatė Kapitolijų. Jos tėvas italų kilmės amerikietis iš Baltimorės Thomas D’Alesandro 1938 m. buvo išrinktas į Atstovų rūmus, vėliau buvo gimtojo miesto meras.

Sakydama atsisveikinimo kalbą, sakė negalėjusi įsivaizduoti, kad vieną dieną iš namų šeimininkės virs Atstovų rūmų pirmininke. Nors ir gimė demokratiškų pažiūrų amerikiečių šeimoje, nuo mažų dienų buvo supama politikų, minčių apie politikės karjerą ji neturėjo.

Panašiai N. Pelosi kalbėjo ir 2007-aisiais, kai tapo pirmąja JAV Atstovų rūmams vadovavusia moterimi, pirmąja aukščiausią valdžios postą pasiekusia amerikiete. Formaliai vertinant, N. Pelosi buvo trečiasis pagal rangą žmogus Jungtinių Valstijų politikoje po prezidento ir viceprezidento. Tąkart ji dėkojo savo vyrui Paului ir šeimai „už jų įkvėptą pasitikėjimą, kuris padėjo man nueiti kelią nuo namų virtuvės iki Kongreso“.

Nepaisant šios vaizdingos metaforos, XX a. viduryje moterims nesvetingos JAV politinės kultūros, N. Pelosi valstybės valdymo procesai rūpėjo nuo jaunystės. 1962 m., būdama 22 metų, ji baigė Vašingtono katalikišką moterų Trejybės koledžą – įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Po metų ištekėjo už Paulo Pelosi, verslininko, kuris vėliau susikrovė turtus iš nekilnojamojo turto ir investicijų. Pora susilaukė penkių vaikų, San Fransiske nusipirko namą su vaizdu į vandenyną. Likti tik namais ir vaikais besirūpinančia moterimi kaip dauguma jos amžiaus amerikiečių N. Pelosi nenorėjo, tad aktyviai įsitraukė į vietos demokratų veiklą.

1976 m. N. Pelosi buvo išrinkta į Kalifornijos demokratų nacionalinį komitetą, šias pareigas ėjo 20 metų, siekė aukštesnių postų Demokratų partijoje.

Kai jai buvo pasiūlyta atstovauti San Fransisko rinkimų apygardai N. Pelosi jau buvo žinoma politinė figūra Šiaurės Kalifornijoje. Šiandien jos biografijoje – septyniolika pergalių rinkimuose (ji surinkdavo vidutiniškai 80 proc. balsų) ir įtakingiausio tarp San Fransisko politikų vardas. Neatsitiktinai San Fransisko miesto Auksinių vartų parke yra ir jos garbei pavadinta gatvė.

Išsiskiria principingumu

Per 2010 m. kadencijos vidurio rinkimus demokratai prarado daugumą, tačiau N. Pelosi tęsė karjerą Atstovų rūmuose. Nors ir neteko galimybės pretenduoti į pirmininkes, ji liko demokratų lyderė, grįžo į mažumos frakcijos vadovės postą. Per 35 metus, kai dirba Atstovų rūmuose, demokratų frakcijai ji vadovavo net du dešimtmečius.

Pietų Kalifornijos universiteto politikos mokslų profesorius Christianas Grose’as N. Pelosi yra pavadinęs Kongreso liūtu. Įtakingiausia JAV politikė ji išliko net ir tada, kai prieš dvejus metus valdžios hierarchijoje ją aplenkė kita moteris, viceprezidentė Kamala Harris.

Apie jos įtaką byloja ir gebėjimas dešimtmečiais užsitikrinti partijos paramą, būti nominuotai į aukštus postus net tuomet, kai atsirado reikalaujančių užleisti vietą jaunesniems kolegoms, principingumas kai kuriais aštriais tarptautiniais klausimais. Be kitų veiklų, N. Pelosi yra ir Atstovų rūmų Baltijos šalių grupės narė, aktyvi Pekino kritikė, o šią vasarą, nepaisant Kinijos grasinimų, apsilankė Taivane – tapo čia atvykusiu aukščiausias pareigas užimančiu JAV pareigūnu.

N. Pelosi principingumą iliustruoja ir, pvz., jos parama karinės jėgos naudojimui reaguojant į 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius, tačiau ne karui Irake. Nors yra praktikuojanti katalikė, ji pasisako už lygias teises homoseksualams, teisę į abortus.

Apie jos įtaką byloja ir gebėjimas dešimtmečiais užsitikrinti partijos paramą, būti nominuotai į aukštus postus.

Iš pradžių Demokratų frakcijoje ji priklausė kairiajam sparnui, tačiau ilgainiui vis labiau krypo centro link, todėl tapo kairiųjų aktyvistų kritikos objektu.

Dvikova su D. Trumpu

N. Pelosi, pačios žodžiais, teko malonumas dirbti su trimis JAV prezidentais: su George’u W. Bushu, nors buvo viena aršiausių jo kritikių ir vadino jį nekompetentingu vadovu; su Baracku Obama, kurio kadencijos metu rūpinosi sveikatos priežiūros reforma, ir Joe Bidenu, kuris ją yra pavadinęs ryžtinga demokratijos gynėja.

Savoje atsisveikinimo kalboje Donaldo Trumpo N. Pelosi neminėjo. Neatsitiktinai. Prieš ketverius metus pradėjusi antrąją Parlamento pirmininkės kadenciją, ji tapo pagrindine D. Trumpo oponente. N. Pelosi teko vadovauti susiskaldžiusiai parlamentinei grupei, laviruoti tarp plačiam politiniam spektrui atstovaujančių demokratų raginimų atvirai priešintis prezidentui, ir politinės išminties patarimų būti atsargiems.

Apie gebėjimą likti ištikimai ir savo vertybėms, ir paisyti valstybės interesų, bene ryškiausiai byloja dvi scenos. 2019-ųjų žiemą, kai N. Pelosi pradėjo eiti Parlamento pirmininkės pareigas, ji parodė komplimento ženklų D. Trumpui, per kasmetę kalbą kvietusiam atsispirti keršto pagundai, sutelkti dėmesį į kompromisą ir bendradarbiavimą. Tąkart N. Pelosi pakilo iš savo vietos ir demonstratyviai plojo, sulaukdama atsakomosios D. Trumpo padėkos.

Tačiau jau po metų amerikiečiai išvydo kitokią sceną. Kai D. Trumpas su patosu baigė savą metinę kalbą, sakydamas, kad geriausia Amerikai dar prieš akis, N. Pelosi, puikiai žinodama, kad pateks į operatorių objektyvus, atsistojo, griebė kalbos stenogramą ir suplėšė ją.

2020-ųjų spalį „The Hill“ skelbė, kad abu politikai akis į akį nesikalba jau metus. Esą jų paskutinis ilgas pokalbis per susitikimą Baltuosiuose rūmuose 2019 m. spalio 16-ąją baigėsi tuo, kad politikai nesugebėjo išsiaiškinti, ar D. Trumpas JAV Atstovų rūmų pirmininkę pavadino „trečiosios rūšies“, ar „trečiosios klasės“ politike.

Minios taikinys

Praėjus kelioms savaitėms po garsiojo stenogramos suplėšymo, JAV politinį gyvenimą pakoregavo koronavirusas, George’o Floydo nužudymas išprovokavo judėjimo „Black Lives Matter“ protestus, atsakydamas į kairiųjų radikalų riaušes D. Trumpas grasino pasitelkti kariuomenę, o galiausiai 2021 m. sausio 6 d. pabandė įvykdyti perversmą.

Toji sausio 6-oji jai buvo išskirtinė diena. Juk ji kartu su viceprezidentu Mike’u Pence’u buvo pagrindinis minios taikinys. „Kur esi, Nancy?“ – šaukė minia. Vienas iš jų prie jos kabineto durų reikalavo pasiduoti – antraip, sakė, išsivesią patys.

Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu ji kartu su kitais Kongreso vadovais buvo išvežta į netoli esančią karinę bazę ir bandė suvaldyti situaciją. Akcentuodama, kad negalima leisti sąmokslininkams iškovoti net ir simbolinės pergalės, N. Pelosi kvietė rasti būdą, kaip suteikti žmonėms pasitikėjimo ir parodyti, kad valstybė toliau funkcionuoja, o J. Bidenas yra išrinktasis prezidentas.

Ji paragino generalinį prokurorą ir gynybos sekretorių pasitelkti papildomų saugumo pajėgų. Kai Kongresas buvo išvalytas nuo maištininkų, jų paliktų šiukšlių ir oficialiai buvo patvirtinta J. Bideno pergalė rinkimuose, N. Pelosi lengviau atsikvėpė. Atstovų rūmų pirmininkė pasirūpino, kad D. Trumpas, dar dvi savaites ėjęs prezidento pareigas, nepriimtų jokių pavojingų sprendimų. Su Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley tąkart ji aptarė atsargumo priemones, kurios neleistų nestabiliam prezidentui inicijuoti karinių veiksmų arba prieiti prie branduolinių ginklų paleidimo kodų ir įsakyti surengti branduolinį smūgį.

„Iš tiesų Amerikos demokratija yra didinga, bet ji yra trapi, – vėliau sakė N. Pelosi. – Demokratija turi būti amžinai ginama nuo jėgų, kurios nori jai pakenkti.“

Tą sausį per bene didžiausią jos politinėje karjeroje išbandymą N. Pelosi išliko tvirta, tačiau šį rudenį pasirodė esanti pažeidžiama ir jautri moteris. Spalį įsiveržęs į Pelosi namus San Fransiske radikalas užpuolė jos sutuoktinį, ir, kaip vėliau paaiškėjo, ketino ją pačią paimti įkaite ir žiauriai sužaloti. Politikė neslėpė esanti sukrėsta šio įvykio ir iš dalies juo aiškino norą sumažinti savo politinius įsipareigojimus.

Davidas DePape'as (Deividas Dipeipas) policijai sakė, kad ketino pagrobti aukščiausio rango Demokratų partijos politikę Kongrese ir priversti prisipažinti „melavus“, antraip jis ketino sutraiškyti jai kelio girneles.

Tačiau spalio mėnesį įsilaužęs į jos namus San Fransiske jis rado tik jos 82-erių vyrą Paulą Pelosi (Polą Pelouzį) ir, kaip vėliau pasakojo pareigūnams, po „gana draugiško“ pokalbio uždaužė jį plaktuku.

San Fransisko aukštesniojo teismo teisėjas Stephenas Murphy (Stivenas Merfis) trečiadienį nusprendė, kad pakanka įrodymų, jog 42-ejų D. DePape'as, buvęs viešų nuogybių aktyvistas iš Kanados, galėtų stoti prieš teismą dėl užpuolimo, kurio metu P. Pelosi patyrė kaukolės lūžių.

Kaltinamasis neigė kaltinimus pasikėsinimu nužudyti, užpuolimu panaudojant mirtiną ginklą, smurtu prieš pagyvenusius žmones, įsilaužimu į gyvenamąsias patalpas, neteisėtu įkalinimu ir grasinimu valstybės pareigūno gyvybei arba sunkiu jo sužalojimu.

Kaip paskelbta teisme, D. DePape'as sakė tyrėjams, kad jo sąraše buvo ir kitų garsių asmenų, tokių kaip T. Hanksas, Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas (Geivinas Niusomas) ir Hunteris Bidenas (Hanteris Baidenas), prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sūnus ir dažnas dešiniųjų sąmokslo teorijų šalininkų taikinys.

Trečiadienį vykusiame posėdyje prokurorai paskelbė dalį D. DePape'o apklausos, kurią atliko tyrėjai po jo sulaikymo.

Įtariamasis teigė pasakęs P. Pelosi, kad neketina pasiduoti, pranešė laikraštis „The San Francisco Chronicle“.

„Porą kartų jam pagrasinau, bet didžiąją laiko dalį viskas vyko gana draugiškai“, – įraše sakė D. DePape'as.

Tačiau po to jis puolė prie P. Pelosi „iš visų jėgų“, teigė „The San Francisco Chronicle“.

N. Pelosi, kuri kaip Atstovų Rūmų pirmininkė, yra antra eilėje į JAV prezidento postą po viceprezidento, išpuolio metu San Fransiske nebuvo.

P. Pelosi pavyko iškviesti policiją, kol užpuolikas buvo jo namuose.

Pareigūnams pavyko sutramdyti užpuoliką, bet tik tada, kai jis sulaužė P. Pelosi kaukolę ir vyras neteko sąmonės.

Prokurorai trečiadienį parodė vieno iš pareigūnų kūno kamerų įrašus, pranešė „The San Francisco Chronicle“.

Buvo girdėti, kaip D. DePape'as, gavęs nurodymą numesti plaktuką, prieš užpuolimą ir vėlesnį susistumdymą sakė: „Ne, ne.“

„Vaizdo įrašo pabaigoje garsiai girdėjosi garsas, kuris atrodė kaip P. Pelosi knarkimas po to, kai jam buvo suduotas smūgis plaktuku“, – pranešė „The San Francisco Chronicle“.

Užpuolimas ir bandymas pagrobti įvyko likus vos kelioms dienoms iki itin svarbių kadencijos vidurio rinkimų, o karštligišką Amerikos politinę atmosferą nuolat kursto neįtikėtinos nacionalinių veikėjų sąmokslo teorijos.

„Vienintelis pagrįstas (D. DePape'o) pareiškimų paaiškinimas yra tas, kad jis ketino nužudyti Paulą Pelosi, kai ponas Pelosi pastojo jam kelią“, – trečiadienį sakė teisėjas.

Gruodžio 28 dieną D. DePape'ui nurodyta vėl atvykti į teismą dėl pareikštų kaltinimų.

D. DePape'o atžvilgiu vyksta atskira federalinė byla. Jis neigia joje jam pareikštus kaltinimus dėl pagrobimo ir užpuolimo.

P. Pelosi beveik savaitę praleido ligoninėje, kur po užpuolimo jam buvo atlikta operacija.

N. Pelosi vėliau sakė, kad jos vyro laukia „ilgas sveikimo procesas“.

H. Jeffriesas, demokratų vadovybėje dirbantis nuo 2019 metų, bus pirmasis juodaodis, vadovausiantis vienai iš pagrindinių partijų Kongrese.

Per balsavimą, vykusį už uždarų durų, 52 metų H. Jeffrieso kandidatūrai nesipriešino nė vienas partietis. Taip pat buvo išrinkti antrą ir trečią pagal svarbą postus užimsiantys politikai.

H. Jeffriesas yra 30 metų jaunesnis už N. Pelosi, taigi Niujorkui atstovaujančio kongresmeno išrinkimas demokratams reiškia kartų pokytį.

„Ši naujoji lyderių karta atspindi mūsų didžios tautos gyvybingumą ir įvairovę“, – pažymėjo N. Pelosi sveikinimo pareiškime, kurį paskelbė po trečiadienį įvykusio balsavimo.

Kiek anksčiau šį mėnesį N. Pelosi paskelbė, jog sausį, kai pasibaigs jos, kaip Atstovų Rūmų pirmininkės kadencija, ir respublikonai po pergalių vidurio kadencijos rinkimuose perims šių Kongreso rūmų kontrolę, ji pasitrauks iš demokratų partijos vadovybės.

Tačiau 82 metų N. Pelosi, kuri partijos frakcijos Kongrese lydere buvo pirmą kartą išrinkta 2003 metais, o 2007 metais tapo pirmąja moterimi, stojusia prie Atstovų Rūmų vairo, toliau atstovaus savo Šiaurės Kalifornijos apygardai.

Respublikonai per šio mėnesio pradžioje įvykusius vidurio kadencijos rinkimus užsitikrino nedidelę daugumą Atstovų Rūmuose, tačiau demokratai išsaugojo Senato kontrolę.

„Nesieksiu perrinkimo į demokratų vadovybę kitame Kongrese, – pareiškė 82 metų N. Pelosi emocingoje kalboje Atstovų Rūmuose. – Išmušė valanda naujajai kartai vadovauti demokratų frakcijai.“

Respublikonai per praėjusią savaitę įvykusius vidurio kadencijos rinkimus užsitikrino nedidelę daugumą Atstovų Rūmuose, o demokratai išsaugojo Senato kontrolę.

N. Pelosi pasitraukimas iš demokratų partijos vadovybės reikš eros pabaigą Vašingtone.

Į Kongresą ji buvo išrinkta 1987 metais, o 2007 metais tapo pirmąja moterimi, stojusia prie Atstovų Rūmų vairo.

N. Pelosi, kuri šiuo metu yra antra eilėje į JAV prezidento postą po viceprezidentės, praėjusią savaitę sakė, kad jos sprendimą dėl ateities įtakos, be kita ko, brutalus jos vyro užpuolimas prieš lapkričio 8-ąją įvykusius vidurio kadencijos rinkimus.

Paulas Pelosi (Polas Pelouzis), kuriam taip pat yra 82-eji, buvo sunkiai sužalotas, kai užpuolikas, kuris galbūt ieškojo Atstovų Rūmų pirmininkės, įsibrovė į jų namus San Fransiske ir puolė jį plaktuku.

N. Pelosi pareiškė ir toliau atstovausianti savo San Fransisko apygardai kitame Kongrese. Ji taip pat pagyrė geresnius negu tikėtasi demokratų rezultatus vidurio kadencijos rinkimuose.

„Mes vis dar manome, kad turime galimybę laimėti“, – sakė ji CNN pokalbių laidoje „State of the Union“.

Kalbėdama apie Senato rezultatus, N. Pelosi pridūrė, kad „tai puiki priežastis švęsti“.

Respublikonai, patyrę nesėkmę po to, kai svarbiose lenktynėse dėl vietos Senate Nevadoje demokratė Catherine Cortez Masto (Ketrin Cortes Masto) iškovojo pergalę, išsaugodama demokratams rūmų kontrolę, vis dar turi lengvesnį kelią į pergalę Atstovų Rūmuose, kur dar neišspręstas maždaug 20 iš 435 mandatų klausimas.

Tačiau demokratų kandidatai sumažino atotrūkį, ir, jei respublikonai laimės, tai gerokai mažesniu skirtumu, nei buvo plačiai prognozuojama – galbūt vos vienu balsu.

„Kas prieš du mėnesius būtų pagalvojęs, kad ši „raudonoji banga“ pavirs mažyte srovele“, – su šypsena retoriškai klausė N. Pelosi.

CNN ir ABC vertinimais, respublikonai kol kas laimėjo 211 vietų iš 218, reikalingų daugumai gauti.

Manau, kad matote kelią į ateitį, kuri yra daug šviesesnė, nei buvo prognozuota.

„Dar trūksta tiek daug balsų, – sakė N. Pelosi. – Manau, kad matote kelią į ateitį, kuri yra daug šviesesnė, nei buvo prognozuota.“

Atstovų Rūmų kontrolė turėtų didžiulę įtaką politiniam procesui ir esminėms teisėkūros perspektyvoms per ateinančius dvejus Joe Bideno (Džo Baideno) prezidentavimo metus.

Respublikonai pergalės atveju ketina atlikti daugybę tyrimų, susijusių su J. Bideno administracija, įskaitant prezidento sūnaus Hunterio Bideno (Hanterio Baideno) verslo sandorius, COVID-19 pandemijos valdymą ir chaotišką JAV pasitraukimą iš Afganistano.

82 metų N. Pelosi, pirmoji moteris, ėjusi Kongreso žemųjų rūmų pirmininkės pareigas, CNN televizijos laidoje buvo paklausta, ar ji sieks likti šiame poste, jei demokratai laimės Atstovų Rūmų rinkimus.

„Mano sprendimas vėlgi bus paremtas mano šeimos ir mano frakcijos pageidavimais“, – sakė ji.

„Tačiau nė vienas iš jų nebus labai svarstomas, kol nematysime, koks bus viso to rezultatas“, – užbaigė politikė.

Interviu televizijai CNN jis sakė, kad, be kita ko, gali būti pradėti tyrimai dėl JAV pasitraukimo iš Afganistano ir dėl COVID-19 pandemijos kilmės.

Jis taip pat neatmetė galimybės galiausiai imtis iniciatyvos dėl apkaltos, už kurią pasisako kai kurie labiau kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos nariai.

„Niekada nenaudosime apkaltos politiniais tikslais, – pareiškė K. McCarthy. – Tačiau tai nereiškia, kad pasitaikius tokiai progai, ja nebus pasinaudota bet kuriuo kitu metu.“

Jei respublikonai per kadencijos vidurio rinkimus perims Atstovų Rūmų kontrolę, šis 57 metų kongresmenas iš Kalifornijos, kaip manoma, pakeis demokratę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) Atstovų Rūmų pirmininko poste.

K. McCarthy sakė esąs tikras, kad respublikonai gaus pakankamai vietų ir galės užsitikrinti daugumą. Jis taip pat mano, kad jo siekį tapti Atstovų Rūmų pirmininku palaiko buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Manau, Trumpas labai [tai] palaikys“, – pareiškė jis.

Demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai buvo dukart surengę apkaltą D. Trumpui, tačiau Senatas jį išteisino ir jis tebėra svarbus Respublikonų partijos veikėjas.

K. McCarthy televizijai CNN taip pat pareiškė, kad respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų prioritetai būtų JAV ir Meksikos sienos saugumo užtikrinimas, infliacijos suvaldymas bei valstybės išlaidų mažinimas.

„Pirmiausia pamatysite įstatymo projektą dėl sienos kontrolės, – pareiškė jis. – Vien šiais metais ją jau kirto beveik 2 mln. žmonių.“

Tyrimui vadovaujanti prokurorė incidentą vadina politiškai motyvuotu.

Įtariamasis Davidas DePape'as (Deividas Dipeipas) iš Kalifornijos buvo suimtas ankstų penktadienio rytą po to, kai, kaip įtariama, įsilaužė į Pelosi šeimos namus San Franciske, ketindamas surišti įtakingą politikę ir plaktuku sulaužyti jai kelio girneles, jei ji neprisipažins dėl demokratų „melo“, nurodė JAV teisingumo departamentas teismo dokumentuose.

Pasak Teisingumo departamento, į namus įsilaužęs D. DePape'as su savimi turėjo lipnios juostos, virvės, tvirtinimo dirželių ir kitų medžiagų, tačiau ten rado tik N. Pelosi vyrą Paulą (Polą), kuriam trenkė į galvą plaktuku.

Pirmadienį federalinės valdžios institucijos apkaltino 42 metų D. DePape'ą pasikėsinimu pagrobti JAV pareigūnę ir jos šeimos nario užpuolimu dėl jos veiksmų darbe.

Keliomis valandomis vėliau San Fransisko apygardos prokurorė Brooke Jenkins (Bruk Dženkins) paskelbė apie šiam vyrui pareikštą virtinę naujų valstijos kaltinimų, kurie, pasak jos, apima „pasikėsinimą nužudyti, įsilaužimą į gyvenamąsias patalpas, užpuolimą mirtinu ginklu, prievartą prieš pagyvenusį žmogų, neteisėtą pagyvenusio žmogaus įkalinimą, taip pat grasinimus valstybės pareigūnui ir jo šeimai“.

B. Jenkins teigimu, jei D. DePape'as būtų pripažintas kaltu pagal valstijos kaltinimus, jam grėstų kalėjimas nuo 13 metų iki gyvos galvos.

Ji sakė, kad valstijos ir federalinis baudžiamasis persekiojimas vyks lygiagrečiai ir kad jos biuras sieks, kad D. DePape'as būtų sulaikytas be galimybės būti paleistam už užstatą, kai antradienį jis stos prieš teismą.

Už federalinį kaltinimą pasikėsinimu pagrobti gresia iki 20 metų kalėjimo, o už užpuolimą – iki 30 metų kalėjimo.

Ketino sužaloti N. Pelosi

Teismui pateiktame pareiškime FTB teigė, kad po suėmimo D. DePape'as pareigūnams pasakė, jog, jo nuomone, N. Pelosi yra atsakinga „už Demokratų partijos melą“.

Jis ketino laikyti N. Pelosi, kuri yra antra eilėje į JAV prezidento postą po viceprezidentės, įkaite ir kalbėtis su ja, sakoma pareiškime.

„Jei Nancy pasakytų DePape'ui „tiesą“, jis ją paleistų, o jei ji „meluotų“, jis ketino sulaužyti „jai kelių girneles“, – priduriama jame.

Jei Nancy pasakytų DePape'ui „tiesą“, jis ją paleistų, o jei ji „meluotų“, jis ketino sulaužyti „jai kelių girneles.

Tuo metu, kai įvyko incidentas, N. Pelosi San Fransiske nebuvo.

Išgirdęs, kad kažkas laužiasi į namus, P. Pelosi surinko skubios pagalbos telefono numerį 911, o tada kalbėjosi su D. DePape'u, stengdamasis nuraminti situaciją, kol atvyks policija.

Tačiau atvykusi policija pamatė, kaip jiedu grūmėsi dėl plaktuko. D. DePape'as juo smogė P. Pelosi į galvą, palikdamas vyrą be sąmonės, teigiama pareiškime.

Policija sulaikė D. DePape'ą, o 82 metų P. Pelosi buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi operacija dėl kaukolės lūžio ir rimtų dešinės rankos ir plaštakų sužalojimų.

Vėliau D. DePape'as pareigūnams pasakė, kad P. Pelosi „prisiėmė bausmę“ vietoj savo žmonos, nes jos nebuvo namie.

N. Pelosi vėlai pirmadienį sakė, kad jos šeimą pasiekė tūkstančiai žinučių su šiltais linkėjimais, ir nors tikimasi, kad jos vyras pasveiks, jo laukia ilga reabilitacija.

„Puikios San Fransisko  Zuckerbergo (Zukerbergo) ligoninės traumatologų komandos dėka, Paulas daro nuolatinę pažangą, bet tai bus ilgas sveikimo procesas“, – sakė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė.

Išaugusi įtampa

Užpuolimas ir bandymas pagrobti įvyko JAV išaugus politinei įtampai prieš lapkričio 8 dieną vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus. Prognozuojama, kad per juos demokratai praras daugumą N. Pelosi vadovaujamuose Atstovų Rūmuose.

Paklausta apie galimus smurto motyvus, apygardos prokurorė B. Jenkins sakė, kad, remiantis D. DePape'o pareiškimais ir jo pastabomis Pelosi namuose, „tai buvo politiškai motyvuotas“ incidentas.

Penktadienį, dar prieš paskelbiant informaciją apie P. Pelosi užpuolimą, JAV saugumo pareigūnai priešrinkiminiame žvalgybos informaciniame biuletenyje išreiškė susirūpinimą, kad dezinformacija gali paskatinti ekstremistų išpuolius.

D. DePape'as, kuris gyveno garaže netoli Ričmondo Kalifornijoje, nebuvo žinomas ekstremistas, tačiau pastaraisiais mėnesiais dalijosi nepagrįstais teiginiais, kad rinkimai buvo suklastoti, kad klimato mokslas ir vakcinos nuo COVID-19 yra netikros, kad Holokaustas buvo suklastotas, ir skelbė kitas sąmokslo teorijas.

Inti Gonzalez (Inti Gonsales), kurios motina kelerius metus buvo D. DePape'o partnerė, teigė, kad jis turėjo psichikos sveikatos problemų ir pastaruoju metu buvo pasinėręs į dešiniųjų sąmokslus.