-
Solidarumo iš koalicijos pasigedusi Laisvės partija: liūdna dėl tokio postsovietinio tvaiko Seime 12
-
A. Armonaitė po nesėkmingo balsavimo dėl narkotikų: Seime yra daug žiaurių žmonių 88
„Laisvės partija tikrai įsivertins balsavimą, bet mes dabar valdome pandeminę situaciją, yra kitų dalykų, kurie yra labai svarbūs“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė A. Armonaitė.
Politikė patikslino, kad partijoje tikrai bus diskutuojama, kaip įgyvendinti savo programines nuostatas.
„Laisvės partija svarstys, kaip padaryti, kad Laisvės partijos programa eitų į priekį“, – tęsė ji.
Vertindama Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pareiškimą, kad apie tolesnį buvimą koalicijoje „bus kalbama“, A. Armonaitė akcentavo, jog normalu yra tai, kad partijos nariai kelia šiuos klausimus.
„Yra narių, kurie kelia klausimus. Ir po ankstesnių balsavimų kėlė tuos klausimus. Nariai kalba apie tai. Natūralu, kad mes diskutuotume su nariais“, – mano ji.
Vertindama patį balsavimo dėl dekriminalizavimo rezultatą, Laisvės partijos pirmininkė akcentavo, kad jis susilaukė kur kas didesnio palaikymo nei panašūs siūlymai anksčiau, tačiau dalis parlamentarų, jos teigimu, tiesiog yra žiaurūs.
„Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu“, – tvirtino A. Armonaitė.
Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu.
ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.
Laisvės frakcijos parlamentarės M. Danielės inicijuotomis pataisomis siūlyta perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Galutiniame projekto variante numatytos baudos nuo 50 iki 350 eurų už pirmą nusižengimą bei nuo 300 iki 500 eurų už pakartotinį nusižengimą.
Po šio balsavimo M. Danielė užsiminė, kad apie koalicijos ateitį Laisvės frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu.
„Manau, kad apie tai bus kalbama koalicijoje“, – po nesėkmingo balsavimo atsakydama į žurnalistų klausimus Seime sakė ji.
Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.
„Negaliu dabar atsakyti, bet manau, kad bus tikrai kalbama, kaip toliau dirbs koalicija“, – pridūrė ji.
Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokius teiginius vadino rimtais.
„Negirdėjau jos taip sakančios. Na, čia rimtas teiginys, reikės sėst kalbėtis“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis sakė suprantąs, kad daug pastangų dėl šių pataisų įdėję Laisvės frakcijos politikai po nesėkmės jaučiasi apmaudžiai.
„Jaučiu iš tikrųjų, kad žmonės, kolegos, koalicijos partneriai labai rimtai dirbo ties šio klausimu, telkė palaikymą, dėstė argumentus. Labai daug ir nuoširdžiai dirbo ir daugelį žmonių buvo įtikinę ne dėl politinių aplinkybių palaikyti, bet tiesiog, kad tai yra svarbus klausimas. Kai jis nepavyksta, visą laiką yra apmaudu“, – mano G. Landsbergis.
P. Saudargas: prieš balsavimą galėjo būti daugiau diskusijų
Ketvirtadienį Seimui balsuojant dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų susilaikęs konservatorių frakcijos atstovas Paulius Saudargas teigia, kad šis balsavimas buvo pernelyg skubotas. Politiko nuomone, buvo galima skirti daugiau laiko ir pastangų kompromiso paieškoms.
„Ši diena ir taip įtempta Seime, nedaug laiko praėjo nuo svarstymo stadijos, vis dėlto įstatymas keliantis nerimą, keliantis diskusiją visuomenėje. Tai, aš manau, galima buvo dar šiek tiek padiskutuoti viduje, teikti pataisas kartu pečius surėmus ir tokiu atveju galbūt tas balsavimas būtų šiek tiek kitoks“, – žurnalistams Seime teigė P. Saudargas.
Dėl dekriminalizavimo buvo visada diskusija, niekada neslėpėme savo nuomonės, visada sakiau, kad esu skeptiškas šio įstatymo atžvilgiu.
„Dėl dekriminalizavimo buvo visada diskusija, niekada neslėpėme savo nuomonės, visada sakiau, kad esu skeptiškas šio įstatymo atžvilgiu, sakiau, kad reikia stiprinti būtent prevencijos dėmesį, o ne paskiau kovoti su pasekmėmis, skirti reabilitacijai lėšų, kas irgi yra labai svarbu ir tai reikia daryti“, – akcentavo jis.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui yra pavesta parengti naująjį projektą. P. Saudargas viliasi, kad naujasis projektas bus tinkamas platesnei Seimo narių grupei.
„Mes sutariame, kad problemą reikia spręsti, tai greičiausiai bus parengtas naujas įstatymo variantas, kuriam, aš tikiuosi, bus daugiau palaikymo, tačiau jis atlieps platesnį žmonių ratą“, – vylėsi jis.
ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
A. Sysas: Laisvės partija bandė „pramušti“ dekriminalizavimo projektą
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas tvirtina balsavime neparėmęs mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo projekto, kadangi jį inicijavusi Laisvės frakcija bandė naudotis „politiniu turgumi“ ir koalicijos partnerių paramą šiam projektui siekė užsitikrinti mainais siūlydama palaikymą kitų metų valstybės biudžetui. Nors pats politikas ir pasirašė dekriminalizavimo projektą dar jį registruojant Seime, tačiau sako galiausiai už pataisas nebalsavęs ir dėl to, kad išryškėjo daugiau faktų, kurių jis nežinojo.
„Toks blefavimas, kad dekriminalizuokime ir duosime daugiau lėšų sveikatai. Aš labai norėčiau, kad sveikatai, reabilitacijai, gydymui būtų skirti pinigai. Pažiūrėtume, kaip tai veikia, ir tada būtų galima grįžti prie dekriminalizavimo“ , – Eltai teigė A. Sysas.
Toks blefavimas, kad dekriminalizuokime ir duosime daugiau lėšų sveikatai.
„Jie šiek tiek blefavo su kalėjimais, nes niekas per tą laikotarpį nebuvo pasodintas. Taip, adekvatumo galbūt neatitinka, bet norėčiau, kad susitvarkytume gydymo sektoriuje, o tada būtų galima kalbėti apie dekriminalizavimą“, – pridūrė jis.
Parlamentarui abejonių sukėlė ir tai, kad projektas buvo į darbotvarkę įtrauktas tik dieną prieš – trečiadienio vakarą. Jo vertinimu, tai įrodo, kad Laisvės frakcija bando pasinaudoti šiuo metu Seime vykstančiu biudžeto svarstymo laikotarpiu ir taip paspausti koalicijos partnerius palaikyti dekriminalizavimo projektą, mainais pasiūlant paramą tam tikroms kitų metų biudžeto nuostatoms.
„Šitas įstatymas atsirado vėlai vakare darbotvarkėje. Apie tai niekur nebuvo skelbiama. Čia prasideda biudžetinis turgus, kai frakcijos, kurios yra valdančiosios, bando pasinaudoti biudžeto svarstymo laikotarpiu ir „pramušti“ tuos įstatymus, apie kuriuos jie kalbėjo savo rinkėjams. Čia akivaizdaus politinio turgaus pavyzdys“, – aiškino socialdemokratas.
Jis tvirtina, kad dabar, nepavykus priimti jų prioritetinio projekto, Laisvės partija gali neparemti ir tam tikrų koalicijos partneriams svarbių biudžeto nuostatų.
„Kad jie kur nors ragučius parodys, tai tikrai“, – įsitikinęs A. Sysas.
Politologai konflikto tarp valdančiųjų nemato
Ketvirtadienį valdančiajai daugumai atmetus tris prezidento Gitano Nausėdos veto, politologai sutinka, kad savo sprendimais, be abejonės, valdantieji pademonstravo aiškią vienybę. Vis dėlto Laisvės partijos iškeltas siūlymas dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pritarimo nesulaukė. Anot politologų, tai vertybinis klausimas, todėl valdančiosios daugumos vieningo balsavimo ir nebuvo galima tikėtis.
„Reikėtų pabrėžti, kad valdančioji dauguma parodė savo vienybę ir ambiciją. Dekriminalizavimo klausimas yra jautrus ir, sakyčiau, vertybinis. Dėl tokių klausimų diskusijos vyksta aštriausios, ir tai nebuvo paslaptis, kad ir valdančioje daugumoje yra žmonių, turinčių šiek tiek kitokį požiūrį“, – sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga.
Nors, anot S. Spurgos, Laisvės partijos inicijuota programa yra konkreti, jos nebuvo kitų partijų programoje, todėl pataisų ir nepavyko priimti.
„Manau, kad šita programinė nuostata yra labai konkreti, ji buvo vienos koalicijos partnerės programoje kaip labai ryškus punktas, bet nebuvo kitų partijų programoje, tai, matyt, taip ir išėjo“, – sakė politologas.
Dėl valdančiosios daugumos vienybės S. Spurgai antrina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis. Visgi, anot L. Bielinio, laisvės partijos siūlytam projektui valdančiųjų balsų pritrūko ne tik dėl vertybių, tačiau ir dėl pataisose esančių dviprasmybių.
„Tai, kad valdantieji surinko reikiamą skaičių balsų rodo, kad iš tikrųjų jie gali susitarti ir tarpusavyje suderinti veiksmus. Jie akivaizdžiai pademonstravo, kad veto gali būti atmestas, jeigu jų interesai nesutampa su prezidento. Kalbant apie klausimą dėl narkotikų dekriminalizavimo, manau, kad jis yra ne iki galo išdiskutuotas. Yra daug neaiškumų, daug dviprasmybių, kurias reikia aptarti, kad būtų priimtas sprendimas“, – sakė L. Bielinis.
Dėl tokių klausimų diskusijos vyksta aštriausios, ir tai nebuvo paslaptis, kad ir valdančioje daugumoje yra žmonių, turinčių šiek tiek kitokį požiūrį.
Po nevieningo balsavimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad bus kalbama, kaip toliau dirbs koalicija. M. Danielė nekonkretizavo, kas konkrečiai turėtų būti aptarta. MRU docentas Virgis Valentinavičius Laisvės partijos narės žodžiuose grėsmės koalicijai neįžvelgia.
„Svarbiausiu klausimu vienybė buvo parodyta. Buvo labai aiškiai parodyta, jeigu prezidentas mano, kad valdančiosios daugumos nėra, tai jis klysta (...). Klausimas dėl dekriminalizavimo mažiau svarbus. Laisvės partija kels klausimą, bet, akivaizdu, kad iš koalicijos neis“, – teigė V. Valentinavičius.
Vieningas prezidento veto atmetimas stabilizavo valdančiąją daugumą
Politologai sutinka, kad valdančiųjų dauguma, atmesdama tris prezidento veto, parodė, kad esant reikalui jie gali parodyti savo vieningą susitelkimą. Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, valdantieji ne tik pademonstravo savo vienybę, tačiau, anot jo, ir stabilizavo savo poziciją.
„Kadangi balsavimai buvo iškart vienas po kito, reikšmingas buvo ne tiek jų svoris, kiek valdančiosios daugumos vienybės demonstravimas“, – sakė T. Janeliūnas.
„Yra gerai kartais pasitikrinti, ar yra daugiau nei 71 balsas. Tokiu būdu yra sustiprinami tarpusavio ryšiai, nebelieka priekaištų, kodėl frakcijos nariai balsuoja skirtingai. Toks pasitikrinimas valdančiąją daugumą, be abejonės, stabilizuoja“, – pridūrė politologas.
Vis dėlto, TSPMI profesoriaus teigimu, prezidentas ateityje turėtų pagalvoti dėl sprendimų, nes vetavimo atmetimas keičia šalies vadovo politinį vaidmenį ir visuomenės požiūrį.
„Tampa akivaizdu, kad prezidentas greičiausiai turėtų įvertinti ir būsimus sprendimus, nes nėra politiškai malonu, kai tuos veto atmeta. Tada mažėja paties prezidento, kaip politinės figūros, reikšmė. Prezidentas išskirtiniais atvejais vetuoja ir tikisi pakeisti procesą. Jeigu veto bus atmetami vienas paskui kitą, tai, žinoma, prezidento politinis vaidmuo ir visuomenės politinis vertinimas gali sumažėti“, – pridūrė J. Janeliūnas.
ELTA primena, kad Seimo daugumai ketvirtadienį pavyko atmesti tris prezidento veto.
Valdantieji atmetė šalies vadovo veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad skiepytis atsisakę darbuotojai patys mokėtų už COVID-19 testus, veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) įstatymo, numatančio atstovą skirti ne tik ES, bet ir konkrečioje valstybėje. Valdančiajai daugumai pavyko atmesti ir prezidento veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.
-
Seimas balsavo: narkotikų dekriminalizavimui balsų neužteko 49
Už atitinkamas įstatymų pataisas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 58, septyni susilaikė.
Projekto nepalaikė nė vienas opozicijos atstovas bei keli valdantieji. Penki Liberalų sąjūdžio nariai nedalyvavo balsavime, konservatorius Audronius Ažubalis balsavo prieš, jo kolegos Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas susilaikė, dar penki konservatoriai nebalsavo.
Pataisomis siekta iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą, kad „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu“.
Dabartinė drakoniška narkotikų politika luošina žmonių gyvenimus.
Administracinį nusižengimų kodeksą norėta papildyti, kad nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas turėjo būti baudžiamas 300–500 eurų bauda.
Taip pat siūlyta, kad be baudos kvaišalus vartojantis asmuo gali būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, o tas, kas savanoriškai būtų atidavęs neteisėtai pasigamintas ar įsigytas narkotines medžiagas, būtų atleistas nuo administracinės atsakomybės.
Dekriminalizavimo iniciatorė Laisvės partijos narė Morgana Danielė po balsavimo Seime sakė, kad tai nėra kelio pabaiga.
Anot jos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengs naują projekto variantą ir jis grįš į Seimo salę.
„Dabartinė drakoniška narkotikų politika luošina žmonių gyvenimus, – sakė M. Danielė. – Jauni žmonės dėl padarytos klaidos netenka galimybės kurtis visavertę ateitį, o priklausomybės ligomis sergančius žmones baudžiamoji sistema įsuka į užburtą ratą, kuris juos likusiam gyvenimui pastato tarp narkotikų vartojimo ir kalėjimo be realios galimybės integruotis į visuomenę.“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arūnas Valinskas ragino palaikyti projektą.
„Nekalbame apie narkotikų legalizavimą, kalbame apie efektyviausias narkotinių medžiagų kontrolės priemones. Baudžiamoji atsakomybė tikrai tokia nėra“, – teigė jis.
Pasak Seimo nario, pati priklausomybė jau yra bausmė kvaišalus vartojančiam asmeniui.
Tai yra pasakyti, kad vartoti yra normalu.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis„ Aurelijus Veryga tvirtino, kad iš tiesų pataisomis siekta „judėti link narkotinių medžiagų normalizavimo“.
„Tai yra pasakyti, kad vartoti yra normalu“, – sakė jis.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas atkreipė dėmesį, kad baudžiamąją atsakomybę norėta panaikinti ne tik už kanapių, bet ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą.
„Tai atvers kelią laisvam heroino, LSD, kokaino vartojimui“, – tvirtino Seimo narys.
„Tai įstatymo projektas, kuriam įsigaliojus jaunimui bus pasiųsta klaidinga žinutė, kad narkotikų vartojimas nėra nieko blogo“, – pridūrė jis.
Nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti dekriminalizavimą inicijavo valdančioji Laisvės partija.
Šios partijos atstovė, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje iki 2017 metų už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą taikyta tik administracinė atsakomybė.
Praėjusios kadencijos Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
-
I. Šimonytė atkerta A. Verygai: yra manipuliuojama žodžiais 3
„Na, tai yra manipuliavimas žodžiais, dėl kurio man labai gaila. Ne vieną kartą turbūt ir Seimo salėje skambėjo žodis legalizavimas, nors niekas nekalba apie jokį legalizavimą, kalbame apie baudžiamosios atsakomybės pakeitimą administracine atsakomybe. Aš noriu priminti, kad tokia tvarka Lietuvoje galiojo iki 2018 metų. Noriu priminti, kad valstybinėje strategijoje, kurią patvirtino buvęs Seimas, dekriminalizacija buvo numatyta ir už tą strategiją balsavo turbūt nemenka dalis dabartinės opozicijos, o tuo metu valdančiosios daugumos. Čia galbūt yra bandymas manipuliuojant žodžiais suteikti regimybę projektui to, ko tame projekte iš tiesų nėra“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo premjerė.
Čia galbūt yra bandymas manipuliuojant žodžiais suteikti regimybę projektui to, ko tame projekte iš tiesų nėra.
I. Šimonytės teigimu, projektas kalba apie baudžiamosios atsakomybės, kuri, jos nuomone, yra perteklinė, pakeitimą administracine, o ne apie narkotinių medžiagų legalizavimą, todėl priežasčių nepalaikyti projekto premjerė teigė nematanti.
„Pirmiausia baudžiamoji atsakomybė atsirado prieš keletą metų, mes vargiai galime pasakyti, kad baudžiamosios atsakomybės atsiradimas kažkaip lemtingai pakeitė situaciją ir ją pagerino. Antras dalykas, aš tikiu prevencija ir efektyvia pagalba priklausomiems žmonėms, nes mes kalbame apie žmones, kuriuos mes baudžiame iš esmės už priklausomybę, kuri yra liga. Mes nekalbame apie prekeivius ar kitus žmones, kurie verčiasi kažkokia nusikalstama veika, bet mes kalbame apie tuos, kurie patys vartoja, tai yra priklausomybė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Vyriausybė yra jau dabar įtraukusi į ateinančių metų biudžeto įstatymo projektą papildomas lėšas šiems tikslams. Ir jeigu Seimas priimtų tokį sprendimą ir vis dėlto grąžintų, ne nustatytų, o grąžintų administracines atsakomybę už tokio pobūdžio nusižengimus, manau, kad tinkamai išplėtus tiek prevencijos ir gydymo, tiek ir reabilitacijos paslaugas, tikrai galima pasiekti geresnių rezultatų, ir tą liudija ir kitų valstybių patirtis“, – pridūrė premjerė
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje svarstymo stadiją turėtų pasiekti vienas iš valdančiosios Laisvės frakcijos prioritetinių klausimų – mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektas. Laisvės frakcijos narės M. Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigia, kad priėmus Laisvės frakcijos inicijuotą mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą, visuomenei būtų siunčiama žinia, kad valstybė vertina narkotines medžiagas kaip pramogą.
„Aš manau, kad tai būtų labai aiški žinia žmonėms, kad valstybė vertina narkotines medžiagas kaip tam tikrą pramogą, nemato čia didelės problemos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Veryga.
„Tiesą sakant, šių pataisų teikėjai per daug ir nesiginčija, ir neslepia, kad jų tolimasis tikslas yra visgi ne tik dekriminalizuoti, bet ir legalizuoti kai kuriuos narkotikus“, – pridūrė jis.
-
Seime – ginčai dėl narkotikų dekriminalizavimo: A. Veryga nepritaria, G. Landsbergis palaikys 25
„Mano nuomone, numatytos baudos yra kompromisinės. Mano, kaip priklausomybės ligų specialistės, nuomone, tos baudos yra per didelės, jos negalėtų būti prilygintos kitoms panašaus dydžio baudoms, nes tos veikos yra pavojingesnės žmogaus gyvybei arba sveikatai“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė M. Danielė.
Taip pat „laisvietė“ pabrėžia, kad didesni baudų dydžiai neprisideda prie narkotikų vartojimo mažinimo.
„Taip pat, mano nuomone, tai yra per didelė našta žmonėms, kurie yra priklausomi. Jie ir taip skęsta antstolių problemose, kurios dažniausiai lemia tolesnį vartojimą. Tai yra toks uždaras ratas. Tai mano, kaip specialistės, nuomone, baudos yra per didelės“, – aiškino ji.
Taip, Seimo nariai kažkaip jaučiasi ramesni, jiems yra geriau, jeigu jie žino, kad žmogus, kuris vartoja medžiagas, bus nubaustas didesne pinigine bauda.
Tačiau Laisvės frakcijos parlamentarė sutinka, kad politiniu požiūriu tokios baudos gali būti laikomos kompromisu.
„Tačiau kaip politikės nuomone, ir matant visą procesą, aš manau, kad šitas kompromisinis variantas šiandien yra tinkamas“, – mano M. Danielė.
„Taip, Seimo nariai kažkaip jaučiasi ramesni, jiems yra geriau, jeigu jie žino, kad žmogus, kuris vartoja medžiagas, bus nubaustas didesne pinigine bauda“, – pridūrė ji.
A. Veryga: siunčiama žinia, kad valstybė narkotikus vertina kaip pramogą
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad priėmus Laisvės frakcijos inicijuotą mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą, visuomenei būtų siunčiama žinia, kad valstybė vertina narkotines medžiagas kaip pramogą.
„Aš manau, kad tai būtų labai aiški žinia žmonėms, kad valstybė vertina narkotines medžiagas kaip tam tikrą pramogą, nemato čia didelės problemos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Veryga.
„Tiesą sakant, šių pataisų teikėjai per daug ir nesiginčija, ir neslepia, kad jų tolimasis tikslas yra visgi ne tik dekriminalizuoti, bet ir legalizuoti kai kuriuos narkotikus“, – pridūrė jis.
Būtų labai aiški žinia žmonėms, kad valstybė vertina narkotines medžiagas kaip tam tikrą pramogą, nemato čia didelės problemos.
Politikas mano, kad šiuo metu už disponavimą narkotinėmis medžiagomis taikomos baudos tikrai nėra per didelės.
„Ko mes siekiame bauda? Ar mes siekiame, kad bauda būtų komfortiška, kad žmonės maloniai jaustųsi parūkę žolės ir susimokėję baudą, ar mes visgi norime, kad bauda atgrasytų nuo vartojimo. Tai, aš manau, kad (baudos – ELTA) tikrai nėra per didelės ir klausimas, ar nėra per mažos“, – sakė Seimo narys.
G. Landsbergis ketina projektą palaikyti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako ketinantis palaikyti valdančiosios koalicijos partnerių iš Laisvės frakcijos iniciatyvą dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, kuri ketvirtadienį Seime pasieks svarstymo stadiją.
„Aš ketinu palaikyti. Ir dėl to, kad tai yra svarbus klausimas mūsų koalicijos partneriams, tai yra jų programinė nuostata, kuriai jie tikrai deda daug pastangų, kad įgyvendintų. Manau, kad tai reikia girdėti. Ir dėl to, kad esu didele dalimi įtikintas jų argumentų“, – Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus teigė G. Landsbergis.
Aš ketinu palaikyti. Ir dėl to, kad tai yra svarbus klausimas mūsų koalicijos partneriams, tai yra jų programinė nuostata.
Politikas pabrėžia, kad šiomis pataisomis tiesiog būtų grįžtama prie anksčiau šalyje galiojusių administracinių sankcijų, kurios praėjusioje kadencijoje buvo perkeltos į Baudžiamąjį kodeksą.
„Mes, priimdami šias pataisas, situaciją grąžintume į 2017 metus. Vėlgi nuogąstaujantiems, kad čia dabar situacija pablogėtų iš esmės, galima sakyti, jog situacija nuo 2017 metų, perkėlus nuostatas į Baudžiamąjį kodeksą iš esmės prastėjo, o ne taisėsi. Tai reiškia, kad nelabai suveikė tos nuostatos, kurios dabar ketinamos atitaisyti“, – aiškino jis.
Tačiau konservatorių lyderis sutiko, kad projekte numatytos baudos yra per mažos.
„Dėl piniginių baudų turėjome ilgą diskusiją, mūsų kolegos yra registravę tam tikras pataisas, aš manau, kad jas bus galima palaikyti“, – tvirtino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje svarstymo stadiją turėtų pasiekti vienas iš valdančiosios Laisvės frakcijos prioritetinių klausimų – mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektas. Laisvės frakcijos narės M. Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose.