Jis ėjo 86-tus metus.

K. Bobko 2011 metais pateko į NASA šlovės muziejų. Bet ne todėl, kad pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Tokio įvertinimo K. Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu.

Velionis buvo amerikiečių aerokosmoso inžinierius, į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų karininkas, lakūnas bandytojas, buvęs JAV karinių oro pajėgų ir NASA astronautas. Jis buvo pirmasis JAV karinių oro pajėgų akademijos absolventas, keliavęs į kosmosą.

K. Bobko gimė 1937 m. gruodžio 23 d. Kvinse, Niujorke, ukrainietiškų ir lietuviškų šaknų turinčioje šeimoje. 1955 m. baigė Bruklino technikos vidurinę mokyklą Niujorke, 1959 m. JAV karinių oro pajėgų akademijoje įgijo mokslų bakalauro laipsnį, o 1970 m. Pietų Kalifornijos universitete – aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį.

Praėjusių metų spalio 11 dieną pilotuojamo erdvėlaivio „Sojuz MS-10“ ekipažas – amerikietis N. Hague'as ir rusų kosmonautas Aleksejus Ovčininas – tik per plauką išvengė mirties, kai dėl avarijos, įvykusios dvi minutės po raketos starto iš Baikonuro kosmodromo, jiems teko avariniu būdu nusileisti Kazachstano stepėse.

Tai buvo pirmas toks incidentas Rusijos posovietinio laikotarpio istorijoje.

Antradienį paskelbtame dekrete 44 metų NASA astronautas giriamas „už narsą ir aukštą profesionalumą, parodytus vykdant tarnybinę pareigą“ gyvybei pavojingomis sąlygomis. 

Kovo mėnesį N. Hague'as ir A. Ovčininas sėkmingai pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (TKS) kitu erdvėlaiviu „Sojuz“, o praėjusią savaitę sugrįžo į Žemę.  

Narsumo ordinas yra vienas aukščiausių Rusijos valstybės apdovanojimų ir yra dažnai skiriamas po mirties. 

Kosmoso tyrimai yra viena iš nedaugelio sričių, kur Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimui nepakenkė nesutarimai dėl Ukrainos, Sirijos ir kitų problemų.