Tai antradienį po pasitarimo pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.

„Gavau ataskaitas apie pastarąją parą gautus šaudmenis, techniką ir įrangą. Partnerių perduotos pildomos NASAMS sistemos pradėjo kovinį budėjimą. Laiku sustiprinta mūsų oro gynyba artėjant žiemai", - sakė jis.

Komentuodamas situaciją fronte, prezidentas pažymėjo, kad karo veiksmai tęsiasi Kupiansko, Bachmuto, Avdijivkos kryptimis ir pietuose.

„Išklausėme žvalgybos duomenis apie padėtį laikinai okupuotose teritorijose, Juodosios jūros regione ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalyse. Saugumo tarnyba informavo apie savo kontržvalgybos priemones“, - pridūrė V. Zelenskis.

NASAMS yra Norvegijoje pagaminta mobilioji oro gynybos sistema, galinti paleisti 72 raketas per 12 sekundžių. Ji naikina lėktuvus, sraigtasparnius ir sparnuotąsias raketas 40 km spinduliu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmąją NASAMS sistemą gavo 2022 metų lapkritį. Maždaug prieš savaitę buvo sužinota, kad Norvegijos gynybos ministerija susitarė patobulinti NASAMS oro gynybos sistemas su JAV kompanija „Raytheon“ ir Norvegijos „Kongsberg Gruppen“. O spalio viduryje buvo pranešta, kad Lietuva netrukus perduos Ukrainai dvi NASAMS sistemas.

Anot ambasados, sistemos prisidės prie renginio saugumo.

„Galime patvirtinti, kad Ispanija prisideda prie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje saugumo užtikrinimo pasitelkdama oro gynybos paleidimo sistemas NASAMS“, – atsakyme BNS pažymi ambasada.

Teigiama, jog Ispanijos dalinys į Lietuvą susitikimui bus laikinai perkeliamas iš Latvijos, kur anksčiau buvo čia dislokuoto tarptautinio sąjungininkų bataliono dalis.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys BNS yra sakęs, jog renginio saugumui užtikrinti NATO sąjungininkai skirs ypatingą dėmesį ir konkrečias priemones.

Vokietija Lietuvoje jau dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.

Lietuvos kariuomenė yra skelbusi, jog prie renginio saugumo prisidės per 3 tūkst. karių.

Jie kartu su sąjungininkais papildomai užtikrins oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose.

„Rytoj vykstu į Ukrainą, vežuosi gerų žinių, kurias galiu pagaliau pateikti savo bičiuliui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui. Ukrainos prezidentas ne kartą kėlė klausimą dėl galimo NASAMS sistemų perdavimo Ukrainai, ir šiandien buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Norvegijos kompanijos „Kongsberg“, kad nupirksime ir suteiksime Ukrainai dvi NASAMS paleidimo atnaujintas sistemas, ir jos bus patiektos Ukrainai pačiu artimiausiu metu“, – vėlų antradienio vakarą Hagoje sakė prezidentas.

„Tai yra labai geras ženklas, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, kai aruodai tušti, mes vis dar randame galimybių pasistengę padėti mūsų draugams, padėti ne žodžiais, o darbais“, – G. Nausėda pažymėjo Prezidentūros paskelbtame įraše iš Hagos.

Jis teigė, kad NASAM perdavimas Ukrainai yra tęstinis procesas, prisiminė savo vizitą Norvegijoje, apsilankymą šias sistemas gaminančioje įmonėje „Kongsberg“.

Mes vis dar randame galimybių pasistengę padėti mūsų draugams, padėti ne žodžiais, o darbais.

„Aš prisimenu savo vizitą Norvegijoje, susitikimą su premjeru. Norvegija yra patvirtinusi ilgalaikius pagalbos Ukrainai planus, po to lankiausi kompanijoje „Kongsberg“, su kuria kalbėjome  apie tai, kaip dabartinėmis aplinkybėmis galima paspartinti sistemų NASAMS perdavimą Ukrainai, ir todėl labai džiugu konstatuoti, kad po šitų diskusijų ir po gero ministerijų įdirbio mes galime šiandien nusiųsti šią gerą naujieną mūsų draugams, ir aš tai rytoj Kyjive padarysiu“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuvos perduoti Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pernai prašė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Valstybės gynimo taryba pernai metų pabaigoje nusprendė perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne vokiškų haubicų ar NASAMS, kurių prašė Kyjivas, argumentuodama savo pačios gynybiniais poreikiais.

Komentuodamas sprendimą neperduoti Ukrainai NASAMS, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tuomet teigė, kad taip elgtis nutarta, nes derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.

„Jeigu paprašys, mes svarstysime“, – antradienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo Arvydas Aušauskas.

Norvegijoje susitikęs su sistemų gamintojos „Kongsberg“ atstovais, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vilnius galėtų padėti ukrainiečiams remontuoti ir prižiūrėti NASAMS.

Vis dėlto A. Anušauskas plačiau tokios galimos pagalbos Kyjivui nekomentavo.

„Į detales nesileisiu“, – kalbėjo ministras.

Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.

Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, vadai pasikeis įžvalgomis apie saugumo situaciją ir ilgalaikio atgrasymo stiprinimą regione, aptars dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo projektus, įrangos įsigijimo ir išlaikymo klausimus, taip pat ir bendrų šaudymų ar kitų pratybų poreikį.

Dviejų dienų vizito metu Lietuvos kariuomenės vadas dalyvaus Norvegijos oro gynybos bataliono kovinio šaudymo pratybose su NASAMS sistema ir naujos kartos paleidėju – High mobility Launcher (didelio mobilumo paleidėju, HML).

Pasak pranešimo, pratybų metu bus įvertintas naujo ginklo mobilumo ir greito parengimo kovai galimybės. Ateityje į tokius mokymus planuojama siųsti Lietuvos karius.