„Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras.

„Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti. Nes jeigu bus brigada, mes galime ir savo dalį pajėgumų skirti į tą brigadą, ką daro, pavyzdžiui, estai“, – kalbėjo jis.

Lietuva ir kitos rytinės NATO šalys siekia, kad Aljanso viršūnių susitikime Madride birželį būtų apsispręsta dėl Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų tarptautinių NATO batalionų padidinimo iki brigados dydžio vienetų.

Batalionai čia buvo dislokuoti 2017 metais, siekiant atgrasyti Rusiją, o didinti karių skaičių regione svarstoma baiminantis dėl regiono saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Aš manau, kad mes vis tiek linkę link brigados, link išankstinio amunicijos dislokavimo, pavyzdžiui, ir ginkluotės dislokavimo Baltijos šalyse, nes kaip rodo patirtis, kai jau prasideda, netgi jeigu neprasideda karas, bet tiesiog Rusija kaitina padėtį, tiekimas, kaip taisyklė, labai sutrinka“, – sakė A. Anušauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau šiuo metu Baltijos šalyse dislokuotos pajėgos yra padidintos ir apimtimi viršijusios batalionus, tačiau šis sustiprinimas yra laikinas ir susijęs su Rusijos invazija.

„Sakyčiau dažniausiai tai trijų batalionų apimties, vos ne brigados dydžio, bet pastiprinimų šalys atsiuntė ribotam laikotarpiui. Žinoma, tas ribotas laikotarpis gali užsitęsti tiek, kiek truks karas Ukrainoje, tačiau mes savo tikslų neatsisakome, įtikinėjame ir kitas valstybes remti“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, diskutuojant dėl NATO brigadų, kalbama apie visas Rytų Europos šalis. Tuo atveju, jeigu aljanso nare taptų ir Suomija, papildomos pajėgos galėtų atsirasti ir ten.

„Suomijai tapus NATO nare, atsiveria kitos galimybės. Ir Suvalkų koridorius strategiškai jau nėra toks taškas, kuris užkirstų visapusišką tiekimą ar ginkluotės, ar karių į Baltijos šalis“, – sakė ministras.

JAV aptarė įsigijimus

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose lankęsis ministras teigė, jog ten aptarė karinius įsigijimus.

Ministerija anksčiau skelbė, jog iš JAV pirks kovinius dronus „Switchblade“, kurie leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 kilometrų atstumu.

Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio prieštankinės sistemos „Javelin“. Bus įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, perkami šarvuoti visureigiai, bepiločiai.

Be to, iš JAV planuojama pirkti salvinės ugnies sistemų.

Iš viso iš JAV ir Vokietijos keleriems metams į priekį planuojami įsigijimai už daugiau nei po 1 mlrd. eurų.

„Mes, aišku, buvome visa delegacija supažindinti, kokia dabar yra padėtis, puikiai suprantame, kad amerikiečiai labai daug atiduoda ir dar atiduos ukrainiečiams, jiems irgi reikia kompensuoti savo pajėgumus, atsargas amunicijos, – sakė A. Anušauskas. – Tačiau mes esame greta amerikiečių: anksčiausiai sudarę sutartis, anksčiausiai pareiškę savo pageidavimus, ką mes norėtume įsigyti“.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjams patvirtinus vadinamąjį lendlizo projektą, išplečiančio prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, A. Anušausko teigimu, tai atveria galimybę tiekti ginkluotę ir šalims, kurios nedalyvauja kare, tačiau atidavė savo pajėgumus Kijevui

„Irgi keliai atsiveria, vyriausybė vyriausybei gali perduoti – Jungtinių Amerikos Valstijų, pavyzdžiui, Baltijos šalių vyriausybėms irgi ginkluotę“, – sakė jis.

Jungtinių Valstijų partneriams ministras vizito metu sako priminęs, jog Lietuva yra pasiruošusi apmokyti ukrainiečių karius dirbti su naujai gaunama technika ir šiuos mokymus jau sėkmingai vykdo.

Tai po Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Vašingtone su naujuoju Jungtinių Valstijų prezidento patarėju nacionaliniam saugumui Johnu Boltonu sako Linas Linkevičius.

Besiruošiant liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, ministrai su J. Boltonu aptarė galimybes pagreitinti sprendimų priėmimą Aljanse ir pajėgų judėjimą bloko šalyse, taip pat prašė didesnio Amerikos dėmesio Baltijos šalių oro gynybai.

J. Boltonas į Jungtinių Valstijų prezidento patarėjo pareigas paskirtas praėjusį mėnesį.

Jis trečiadienį su Latvijos ir Estijos kolegomis vieši Vašingtone, kur aptarė tai su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėju nacionaliniam saugumui Johnu Boltonu (Džonu Boltonu).

„Mes dabar turime priešakinę dislokaciją pajėgų ir tam tikras ribotas, bet tarptautinis kontingentas yra pagalba mūsų saugumui. Mes kalbame ne tik apie sausumos pajėgas, norėtume, kad ateityje būtų bent jau perspektyva, kad būtų ir jūrų pajėgos, ir oro pajėgos įtrauktos į tai“, – po susitikimo BNS telefonu iš Vašingtono sakė L. Linkevičius.

Šie tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, Aljansas juos vadina atsaku į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Lietuvoje esančiame vienete tarnauja apie 1,2 tūkst. karių.

Besiruošiant liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, ministrai su J. Boltonu aptarė galimybes pagreitinti sprendimų priėmimą Aljanse ir pajėgų judėjimą bloko šalyse, taip pat prašė didesnio JAV dėmesio Baltijos šalių oro gynybai.

„Spragos mūsų pajėgumų, kurios ypatingai yra ryškios, kaip pavyzdys būtų oro gynyba, ir mes nacionaliniais pajėgumais nelabai galime tai kompensuoti, nors skiriame tam dėmesio ir resursų. Čia tikimės iš NATO, iš Jungtinių Valstijų supratimo ir pagalbos šiose srityse“, – sakė ministras.

Baltijos šalių oro gynyba yra viena silpniausių jų vietų karine prasme.

Jos neturi savo naikintuvų ir antžeminių ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų, todėl prašo JAV į regioną dažniau atsiųsti raketų sistemas „Patriot“ ir siekia, kad šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija galėtų būti transformuota į oro gynybos misiją.

Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

L. Linkevičiaus teigimu, Baltijos šalims svarbu, kad sąjungininkų buvimas „būtų ne tik skaitine prasme didesnis, bet ir įvairesnis savo formomis“: tai galėtų užtikrinti pratybos, vizitai, technikos dislokavimas, karinių bazių filialai.

Pasak ministro, susitikimas su J. Boltonu nuteikė pozityviai ir leidžia tikėtis gražaus bendradarbiavimo su šiuo prieš kelias savaites pradėjusiu dirbti D. Trumpo patarėju.

„Manau, kad tikrai puikus supratimas yra visų tų problemų ir mes labai gražiai dirbsime. (...) Šis mūsų kontaktas ankstyvoje stadijoje yra labai naudingas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, susitikime taip pat aptarti JAV svarbūs klausimai, tokie kaip gynybos finansavimas, pajėgų Europoje stiprinimas.

„Jiems labai svarbu, kad tai, kas vyksta Europoje, stiprinant pajėgumus, nebūtų dubliuojama, nebūtų kažkokios lenktynės su tuo, ką daro NATO, ką daro Jungtinės Valstijos. Mes pabrėžėme, kad tai yra būtent ta sąlyga, su kuria mes dalyvaujame europinių pajėgų vystyme“, – tvirtino L. Linkevičius.

Buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose J. Boltonas į JAV prezidento patarėjo pareigas paskirtas balandžio 9 dieną.

Anksčiau šias pareigas ėjo Herbertas McMasteris (Herbertas Makmasteris), šiose pareigose pakeitęs 2017 metų vasarį atsistatydinusį pirmąjį D. Trumpo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Michaelą Flynną (Maiklą Fliną).

Pasak jo, „naujų karinių kontingentų dislokavimas nepaskatins stabilumo ir saugumo regione“.

„Todėl mes esame kategoriškai prieš NATO kontingentų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tai ragina kitą pusę imtis kontrpriemonių ir skatina ginklavimosi varžybas lygiai taip pat, kaip Šaltojo karo metais“, - sakė ministras.

Visgi jis pridūrė, kad Rusijos karinė bazė Baltarusijoje neturėtų jokios prasmės.

„Modernūs ginklai leidžia Rusijai atsakyti lygiai taip pat greitai ir iš jos teritorijos. Mes neturėtume norėti tapti nauju dirginančiu faktoriumi mūsų regione“, - kalbėjo V.Makėjus.

Vokietija, Britanija, Jungtinės Valstijos ir Kanada šiuo metu vadovauja keturiems tarptautiniams batalionams Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, dislokuotiems reaguojant į padidėjusią Rusijos potencialios agresijos grėsmę.

„Šiandien mes pranešame, kad (šie batalionai) yra pasiruošę ir gali atgrasinti bei, esant būtinybei, nedelsiant atsakyti į bet kokią agresiją kartu su tarptautinėmis pajėgomis, pagal įgyvendinamą (pajėgumų) stiprinimo strategiją“, – sakoma bendrame gynybos ministrų pareiškime, kuris buvo priimtas po susitikimo Briuselyje.

Šie batalionai Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti pagal NATO sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose programą (EFP), atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje.

Įtampą dar labiau didina Rusijos ruošimasis didelio masto karinėms pratyboms rugsėjo mėnesį vakarinėje Sąjunginės valstybės dalyje, Kaliningrade dislokavus raketų sistemą.

2016 metų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo nuspręsta stiprinti NATO pajėgų buvimą Aljanso rytiniame sparne.

Šiuose keturiuose rotuojamuose batalionuose dislokuota maždaug 4 tūkst. 500 karių iš 15 šalių.

EFP programa „yra tiesioginis atsakas į Rusijos agresyvius veiksmus, jos provokuojančius karinius veiksmus NATO teritorijos paribyje, dėl kurių silpnėja stabilumas ir saugumas, didėja neprognozuojamumas ir kinta saugumo padėtis“, – nurodoma bendroje deklaracijoje.

„Džiaugiamės tuo, kad darome pažangą stiprindami buvimą priešakinėse pozicijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, – NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė ketvirtadienį. – Taip pat toliau stipriname savo buvimą Juodosios jūros regione“.

Praėjusį mėnesį JAV Pentagono vadovas Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) aplankė Vokietijos vadovaujamą tarptautinį batalioną Lietuvoje, kuriame tarnauja kariai iš Belgijos, Norvegijos, Amerikos ir kitų šalių, pademonstravę jam tankus ir kitą karinę techniką.

„Tai yra geras vieningos NATO pavyzdys“, – J.Mattisas sakė antradienį per susitikimą su Vokietijos kolege Ursuala von der Leyen (Ursula fon der Lejen) ir pranešė, kad JAV iki 2020 metų dalyvaus šioje Aljanso programoje.

„Mūsų Aljansas jau seniai yra stabilizuojanti jėga Europoje. Tai padeda išsaugoti taisyklėmis paremtą tarptautinę tvarką“, -kalbėjo jis.

Be to, JAV, Britanija ir Norvegija pasirašė bendrą ketinimų protokolą kuriame išdėstė savo trišalio bendradarbiavimo, panaudojant povandeninių laivų ieškančius lėktuvus P-8A „Poseidon“, partnerystės „pagrindinius principus“, „reaguojant į kintančią saugumo aplinką Šiaurės Atlante“.

NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jeigu Rusija pamėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.

„Iš tikrųjų esu labai įkvėptas šiandienos susitikimo, nes labai daug šalių padarė labai, labai tvirtų ir konkrečių sprendimų bei pranešė apie savo indėlį į šiuos keturis batalionus“, – J.Stoltenbergas sakė žurnalistams per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.

Tokie įsipareigojimai yra „tvirto kaip uola mūsų sąjungininkų palaikymo transatlantinė demonstracija“, pabrėžė jis.

Jeigu pasiruošimų tempas išliks kaip dabar, koviniai daliniai bus pasiųsti į minėtas keturias šalis kaip planuota – ateinančių metų pradžioje, pridūrė Aljanso lyderis.

Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija liepą susitarė vadovauti batalionams, kuriuos sudarys maždaug po tūkstantį karių. Šioje programoje dalyvaus 24 kitos NATO sąjungininkės, prisidėsiančios įvairiais komponentais – transportu, ryšių priemonėmis ir karo medikų grupėmis.

Pasak J.Stoltenbergo, prie Kanados vadovaujamo bataliono Latvijoje prisidės Albanija, Italija, Lenkija ir Slovėnija.

Vokietijos vadovaujamas batalionas Lietuvoje sulauks palaikymo iš Belgijos, Kroatijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Norvegijos.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad Lietuvoje kuriamame tarptautiniame NATO batalione bus ir tankų, ir pėstininkų kovos mašinų.

„Iš tikrųjų, vokiečiai čia atvažiuos su pėstininkų kovos mašinomis, taip pat su tankais“, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Olekas po NATO gynybos ministrų posėdžio.

Danija ir Prancūzija padės Britanijos vadovaujamam daliniui Estijoje, o Rumunija ir Britanija prisidės prie JAV vadovaujamo bataliono Lenkijoje.

J.Stoltenbergas pažymėjo, kad šie įsipareigojimai rodo, kad batalionai bus „tvirti, daugiašaliai ir parengti koviniams veiksmams“.

Jų dislokavimas turi pasiųsti „nedviprasmišką žinią – NATO yra vieninga. Ataka prieš vieną sąjungininkę bus laikoma ataka prieš jas visas“, sakė generalinis sekretorius.

J.Stoltenbergas, buvęs Norvegijos premjeras, pažymėjo, kad sąjungininkai taip pat vykdo savo įsipareigojimus dėl rumunų vadovaujamo dalinio, turinčio sustiprinti saugumą Juodosios jūros regione – panašiai kaip Baltijos regione.

Jis pakartojo, kad NATO simetriškai reaguoja į Rusijos karinių pajėgų stiprinimą ir suintensyvėjusią karinę veiklą prie Aljanso sienų.

Blokas imsis visų priemonių, kurios jam atrodys būtinos, bet taip pat lieka atviras dialogui su Maskva, o tai ypač svarbu padidėjusios įtampos laikais, pažymėjo J.Stoltenbergas.

„Varšuvoje vykusio NATO viršūnių susitikimo svarbiausias sprendimas mums yra sprendimas dislokuoti tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, – sakė K.Kaljuland, penktadienį Rygoje susitikusi su Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu.  

Tai pirmasis K.Kaljuland, prezidentės pareigas einančios nuo spalio 10-osios, vizitas į užsienį.

K.Kaljulaid susitikime su R.Vėjuoniu taip pat pabrėžė, jog saugumo prasme Baltijos šalims tiek pat svarbi ir energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos.

Estijos ir Latvijos vadovai taip pat išsakė bendrą nuomonę, jog būtina daugiau investuoti į informacines technologijas.

„Keitimasis duomenimis galėtų vykti ir trišaliu pagrindu – tarp Suomijos, Estijos ir Latvijos, nes Estija jau vykdo tarpvalstybinį bendradarbiavimą su Suomija IT srityje“, – sakė Estijos vadovė.

Apibendrindama   savo vizito į Latviją rezultatus, K.Kaljulaid pabrėžė, kad abi šalys vienodai žiūri į Baltijos regiono ateitį.

„Džiaugiuosi, kad mes su Latvija panašiai vertiname Baltijos valstybių bendradarbiavimą tiek saugumo ir energetinės nepriklausomybės srityse, tiek dėl iniciatyvų, susijusių su transporto jungtimis. Geri kaimynų santykiai yra ilgalaikių tikslų įgyvendinimo pagrindas. Estija ir Latvija vienodai vertina regiono ateitį“, – sakė prezidentė.