„Dislokavome kovinius dalinius prie mūsų sienų, siekdami aiškiai parodyti, kad nebūtų jokių abejonių ar nesupratimo grėsmės: niekada neleisime pakartoti Krymo (scenarijaus) kurioje nors iš NATO valstybių. Tai aiškus signalas. Jeigu kuri nors iš NATO narių bus užpulta, atsakys visas Aljansas“, – sakė J. Stoltenbergas trečiadienį publikuotame interviu.     

NATO vadovo nuomone, Aljanso viduje būtinas bendradarbiavimas tiek europiniu, tiek transatlantiniu lygiu.

„Negalime rinktis tarp transatlantinės vienybės ir europinės vienybės – mums reikia abiejų. Bet koks bandymas atitolinti Europą nuo Šiaurės Amerikos ne tik susilpnins NATO, bet ir suskaldys Europą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Europos Sąjunga – galingas instrumentas taikai, stabilumui ir gerovei užtikrinti. Tačiau ES negali pakeisti NATO“, – pažymėjo jis.  

„Norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie reiškia skepticizmą dėl NATO ateities, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) – NATO lanksti ir gyvybinga, ji svarbi mūsų saugumui. ES taip pat svarbi, bet ji negali apginti Europos“, – sakė J. Stoltenbergas.

„NАТО gyvuoja ir saugo taiką 70 metų. Toliau tęsime tai taip pat nusiteikę dar daugelį dešimtmečių“, – sakė jis.

„Padidinus ekonomikos augimo prognozes, planuojama pasinaudoti numatytu mechanizmu skolintis lėšų, kad būtų užtikrintas NATO 2 proc. rodiklis“, – BNS trečiadienį sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Pasak jo, konkreti suma, kiek gali tekti skolintis, turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis.

Finansų ministerija trečiadienį paskelbė, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 3,7 procento. Anksčiau planuota, kad augimas sieks 2,6 procento.

Šių metų gynybos biudžete numatyta 948 mln. eurų. Pagal praėjusių metų prognozes skaičiuota, kad tai sudarys 2,01 proc. BVP. Naujausiais duomenimis, šios sumos neužtektų pasiekti 2 procentų.

Oficialūs NATO duomenys rodo, kad Lietuva 2 proc. rodiklio nepasiekė ir praėjusiais metais.

D. Trumpas šiuos komentarus, kuriuos vienas buvęs JAV ambasadorius NATO pasmerkė kaip „dovaną Putinui“, išsakė interviu televizijai „Fox News“. Prezidento buvo paklausta apie NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, kuriame sakoma, kad vienos narės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu.

„Kodėl mano sūnus turėtų vykti į Juodkalniją ginti jos nuo užpuolimo?“, – paklausė „Fox“ vedėjas Tuckeris Carlsonas (Takeris Karlsonas).

D. Trumpas atsakė: „Suprantu, ką sakote. Aš keliu tą patį klausimą.“

„Juodkalnija yra mažytė šalis su labai stipriais žmonėmis ... Tai labai agresyvūs žmonės. Jie gali pasidaryti agresyvūs ir – sveikinimai, jūs jau Trečiajame pasauliniame kare“, – sakė prezidentas.

Buvusios Jugoslavijos respublika Juodkalnija, kurioje gyvena maždaug 630 tūkst. žmonių, į NATO įstojo pernai, tapdama 29-ąja Aljanso nare. Jos ginkluotąsias pajėgas sudaro tik maždaug 2 tūkst. kariškių.

Juodkalnijos premjeras Duško Markovičius (Duškas Markovičius) sakė, kad D. Trumpo komentaro kontekstas buvo „ne NATO egzistencijos pateisinimas, o NATO finansavimas“.

„Jis atsakė į klausimą pasakydamas, jog Juodkalnijos žmonės yra drąsūs ir jis nenori, kad JAV piliečiai vyktų kovoti ir žūtų dėl kitų NATO valstybių narių“, – vėlai trečiadienį parlamentui Podgoricoje sakė D. Markovičius.

NATO sutarties 5-asis straipsnis kol kas buvo inicijuotas tik vieną kartą – tai padarė Amerika po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, kurias jos teritorijoje įvykdė „al Qaeda“.

Praėjus beveik 17 metų NATO pajėgos vis dar veikia Afganistane, į kurį JAV vadovaujama invazija buvo surengta siekiant nubausti šalį už saugaus prieglobsčio suteikimą šiai teroristinei organizacijai.

„D. Trumpas sėja tolesnes abejones (dėl to), ar jo vadovaujamos JAV gintų mūsų sąjungininkes. Dar viena dovana Putinui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas), kuris JAV ambasadoriumi NATO dirbo po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.

Įtakingas respublikonų senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), kuris D. Trumpo pirmadienio susitikimą Helsinkyje su V. Putinu pavadino „tragiška klaida“, sakė, kad D. Trumpas daro tiksliai tai, ko nori Rusijos lyderis.

"#Juodkalnijos žmonės drąsiai atlaikė #Putino Rusijos spaudimą ir priėmė demokratiją“, – tviteryje parašė J. McCainas.

„Senatas 97 balsais prieš du parėmė jos įstojimą į #NATO. Užsipuldamas Juodkalniją ir abejodamas mūsų įsipareigojimais NATO prezidentas daro kaip tik tai, ko nori Putinas“, – pridūrė jis.

Tačiau Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert) suskubo pareikšti, kad D. Trumpas nedviprasmiškai remia NATO kolektyvinę gynybą.

„Baigiantis viršūnių susitikimui paskelbtoje deklaracijoje aiškiai sakoma, kad bet kokia ataka prieš vieną sąjungininkę būtų laikoma ataka prieš visas“, – žurnalistams sakė H. Nauert.

Juodkalnijos santykiai su Rusija pastaraisiais metais pablogėjo dėl šios Balkanų valstybės siekio įstoti į NATO. Šalis taip pat viliasi įstoti į Europos Sąjungą ir tai taip pat nepatinka V. Putinui, kuriam atrodo, kad Vakarai nuolat slenka Rusijos link.

Maskva buvo kaltinama kišimųsi į Juodkalnijos rinkimus, o nesėkmingą 2016 metų bandymą įvykdyti šioje šalyje perversmą, kaip įtariama, suplanavo prorusiškos jėgos.

JAV įsikūrusio ne pelno strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“ prezidentas Richardas Haassas (Ričardas Hasas) D. Trumpo pastabas pavadino „išskirtinėmis“.

„Prezidentas ne tik išduoda Juodkalniją – jis padaro sąlyginiu JAV įsipareigojimą NATO ir aiškiai išreiškia savo diskomfortą dėl 5-ojo straipsnio bei kolektyvinio saugumo, Aljanso kertinio akmens“, – „Twitter“ rašė R. Haassas.

Kadangi Juodkalnijos armija itin maža, sunku pasakyti, ką D. Trumpas turėjo omenyje, kai pavadino Juodkalnijos žmones „labai agresyviais“.

Pentagonas kol kas nepateikė jokių komentarų.

Kai kurie apžvalgininkai išjuokė D. Trumpo pareiškimą, esą Juodkalnija yra agresyvi, ir vėl ėmė platinti internete įrašą iš praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo, kuriame JAV prezidentas per pozavimą nuotraukoms nustumia į šalį Juodkalnijos premjerą.

Dougas Bandow (Dagas Bandou) iš liberalią poziciją užimančio strateginių studijų centro „Cato Institute“ sakė, kad D. Trumpo komentarai, labiau tikėtina, atspindėjo jo pyktį NATO atžvilgiu, o ne kokį nors konkretų Rusijos susirūpinimą dėl Juodkalnijos.

D. Trumpas ne kartą užsipuolė NATO, kaltino jo nares nepakankamai finansuojant savo ginkluotąsias pajėgas ir pernelyg kliaujantis Amerika.

„Dėl to kyla tinkamas klausimas, ar NATO iš saugumo bloko nevirto tam tikru labdaros organu “, – AFP sakė D. Bandow.

„Ne visai suprantu mintį, kad juodkalniečiai yra labai agresyvūs ir kad jie su savo dviejų tūkstančių vyrų kariuomene galėtų pradėti Trečiąjį pasaulinį karą“, – pridūrė jis.

D. Bandow pažymėjo, kad Juodkalnija į NATO įstojo prezidentaujant D. Trumpui.

„Šis prezidentas pernai leido tam įvykti. Tad jeigu leidi tam įvykti, kodėl dėl to skundiesi?“ – sakė D. Bandow.

Johnas Hannah (Džonas Hana) iš strateginių studijų centro „Foundation for Defense of Democracies“, buvęs viceprezidento Dicko Cheney (Diko Čeinio) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pažymėjo, jog D. Trumpas NATO užsipuola todėl, kad mano ją esant blogiausia daugiašališkumo forma.

Mintis, kad tokia maža šalis kaip Juodkalnija „galėtų padaryti kažką, kas galėtų supykdyti ar nuliūdinti didelę kaimyninę valstybę, tokią kaip Rusija, ir automatiškai įtraukti Jungtines Valstijas į didelį karą, kertasi su visais Trumpo instinktais“, sakė J. Hannah.

„(D. Trumpo) vertinimu, tai nėra (politika) „Pirmiausia – Amerika“. Tai priešingas dalykas. Tai Amerikos mulkinimas“, – AFP sakė jis.

Juodkalnija sako prisidedanti prie taikos

Juodkalnijos vyriausybė, ketvirtadienį atsakydama į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žodinę ataką, akcentavo savo indėlį į taiką.

Juodkalnija „prisideda prie taikos ir stabilumo ne tik Europos žemyne, bet ir visame pasaulyje, drauge su JAV kariais Afganistane“, sakoma vyriausybės pareiškime.

„Juodkalnija didžiuojasi savo istorija, tradicijomis ir taikia politika, leidusia sukurti regione stabilizuojančią valstybę – vienintelę šalį, kurioje per buvusios Jugoslavijos suirimą neįsiplieskė karas“, – pridūrė vyriausybė.

Šalis taip pat pabrėžė, kad jos aljansas su JAV lieka „stiprus ir pastovus“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad transatlantinis aljansas lieka budrus, padidėjus Rusijos kariniam aktyvumui Europos oro erdvėje.

„NATO yra stipri; ji išlieka budri“, – Aljanso generalinis sekretorius sakė viešėdamas Atėnuose.

Rusijos strateginiai bombonešiai, naikintuvai ir degalų papildymo lėktuvai buvo perimti antradienį ir trečiadienį, – NATO tai pavadino „neįprasta“ Rusijos veikla.

„Ši stiprybė yra mūsų atsakas“ į veiksmus, kuriuos NATO įvardijo kaip anksčiau šią savaitę stebėtus didelio masto Rusijos manevrus virš Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Atlanto vandenyno ir Juodosios jūros, lėktuvams skraidant palei pat NATO oro erdvę.

„Dabartinė padėtis nėra Šaltasis karas, bet Rusija labai pakenkė pasitikėjimui ja, – sakė J.Stoltenbergas. – Turime palaikyti NATO stiprią“.

NATO sąjungininkės pasiuntė savo lėktuvus perimti ir atpažinti Rusijos lėktuvų, kurie taip pat buvo nuolat sekami radiolokatoriais nuo žemės, sakoma pranešime, kurį paskelbė Aljanso karinė būstinė SHAPE, įsikūrusi Monse vakarų Belgijoje.

Rytinės NATO narės, tarp kurių yra ir Baltijos valstybės, kurias kadaise valdė Maskva, dėl tokio karinio Rusijos aktyvumo stipriai nerimauja, todėl JAV vadovaujamas Aljansas dislokavo papildomas pajėgas, kurios rotacine tvarka užtikrina jų saugumą.

Šaltojo karo laikų lenkų nepriklausomybės kovotojas Lechas Walesa (Lechas Valensa) pareiškė, kad Lenkija turėtų pasirūpinti branduoliniais ginklais kaip saugikliu nuo Rusijos, kurią jis kaltina krizės kurstymu kaimyninėje Ukrainoje.

„Lenkijai reikia atstovėti prieš Rusiją“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas, vadovavęs Lenkijos demokratijos judėjimui ir tapęs pirmuoju pokomunistiniu šalies prezidentu, interviu, kuris buvo išspausdintas trečiadienį.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando įbauginti mus savo branduoliniais ginklais, tai kodėl mes negalime turėti savo arsenalo?“, – sakė L.Walesa dienraščiui „Rzeczpospolita“.

„Mes turėtumėme pasiskolinti, išsinuomoti branduolinių ginklų, kad parodytumėme Putinui, jog, jeigu nors vienas rusų karys neprašytas įkels koją į mūsų žemę, mes atakuosime. Kad būtų aišku“, – sakė 70-metis.

Kelios šalys, tarp jų Belgija, Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Turkija yra dislokavusios branduolinius ginklus savo teritorijoje pagal NATO sprendimą.

Tačiau branduolinių ginklų skolinimosi arba nuomos tradicijos Aljanse kol kas nėra.

Lenkija turėtų atvirai kalbėti ir pasakyti: „Pone Putinai, mes neleisime jums žengti nė žingsnio į priekį. Tik pabandykite ir jūs pražūsite, pražūsime ir mes“, – pridūrė L.Walesa, buvęs profesinių sąjungų judėjimo „Solidarumas“ lyderis, kuris pagarsėjo tuo, kad išsiderėjo bekrauję komunizmo baigtį Lenkijoje 1989 metais.

Ar kelių tūkstančių NATO karių, jei jie bus atsiųsti į Rytų Europą, pakaktų sustabdyti Kremliaus kariuomenę, kuri – čia pat, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Baltijos šalių sostinių?

Panosėje – tūkstančiai karių

Rusijos pajėgos turi beveik milijoną karių, 2,5 tūkst. tankų, 1,3 tūkst. naikintuvų, 171 karo laivą. Ukrainos pajėgos – vos 129 tūkst. karių, 1,1 tūkst. tankų, 221 naikintuvą ir 17 karinių laivų.

Šiame kontekste, kaip tvirtino italų spauda, Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytas komentaras apie "žygį į Kijevą per dvi savaites" atrodo pagrįstas.

Rusija sugebėjo mažiau nei per dvi savaites permesti šimtus karių – "žaliųjų žmogeliukų" – į Krymą, sakoma, net iš Čečėnijos. Maža to, nors Rusija karine galia neprilygsta, tarkime, Jungtinėms Valstijoms, ji regione turi gana stiprias aviacijos, raketų, priešlėktuvines pajėgas, nuolat vykdo plataus masto karines pratybas šalies teritorijoje, o šalies Vakarinė karinė apygarda (VKA), besiribojanti su Latvija ir Estija, apima kone 40 proc. visų Rusijos ginkluotųjų pajėgų. VKA yra dislokuoti įvairūs kariuomenės daliniai: nuo specialiosios paskirties pajėgų, oro pajėgų, priešlėktuvinių sistemų iki Baltijos jūros laivyno pajėgų, kurios dislokuotos Kaliningrado uoste, Lietuvos pašonėje. Šios apygardos sudėtyje – daugiau kaip 2,5 tūkst. įvairių junginių ir dalinių, kuriuose tarnauja per 400 tūkst. kariškių.

Kaliningradas – karinis forpostas. Čia ne tik bazuojasi Rusijos Baltijos jūros laivynas, anklave tarp Lietuvos ir Lenkijos  dislokuotos ir moderniausios Rusijos priešlėktuvinės sistemos S400, apimančios ne tik Baltijos šalių teritoriją, tačiau ir dalį šiaurinės Lenkijos. Rusija, 2008 m. reaguodama į pareiškimus, kad amerikiečiai Rytų Europoje ketina dislokuoti priešraketinį skydą, įspėjo, kad Kaliningrado srityje nedelsiant dislokuos raketų kompleksus "Iskander". 2013 m. Vokietijos spauda tvirtino, kad "Iskander" – jau Kaliningrade.

"Iskander" – operatyvinis-taktinis raketų kompleksas, skirtas paleisti trumpo nuotolio, vienapakopėms raketoms. Raketos skrydžio nuotolis – 400 km, taigi apima ne tik Lietuvos, bet ir dalį Latvijos bei Lenkijos teritorijų.

Baltijos šalių pajėgos sudaro ne daugiau kaip 30 tūkst. karių. Lietuva, Latvija ir Estija neturi jokios įmantrios karinės technikos, kuri leistų efektyviai pasipriešinti galimam puolimui, o šalių oro erdvę saugo vos keliolika NATO naikintuvų – panašiai tiek, kiek Baltarusijos oro erdvę.

Lietuvos ir Latvijos išlaidos gynybai nesiekia rekomenduojamų NATO 2 proc., o Latvija ir Estija, be to, dar laikomos pažeidžiamos dėl jose gyvenančių rusų tautinių mažumų.

Rotuojamos pajėgos

Baltijos šalių politikai norėtų regione dažniau, o gal net nuolatos matyti amerikiečių ar kitų Aljanso šalių karius. "NATO neturėtų priklausyti dvejopos šalys: su nuolatinėmis NATO bazėmis ir neturinčios jų. Tai neteisingas signalas potencialiam agresoriui", – prieš Velso susitikimą pažymėjo Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Tiesa, estų premjeras Taavi Roivo kiek vėliau aiškino, kad Baltijos šalims nebūtinai reikia nuolatinių karinių bazių, tačiau reikia "ryškaus Aljanso dalyvavimo" užtikrinant saugumą. "Mes nekalbame apie dešimtis tūkstančių nuolat dislokuotų karių bet kokiu artimu laiku – tai nėra mūsų tikslas, – kalbėjo T.Roivo. – Mes kalbame apie aiškų ir matomą buvimą, kalbame apie oro policiją ir pasirengimą prireikus. Tai reiškia apmokymus ir specialią įrangą."

Būtent tokį planą Velse pristatė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Pasak Aljanso vadovo, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuotos greitojo reagavimo pajėgos, tiesa, ne nuolatinėse karinėse bazėse, o rotuojamos, panašiai kaip šiuo metu vykstanti Baltijos šalių oro policijos misija. Naująsias pajėgas turėtų sudaryti maždaug 4 tūkst. karių, kuriuos skirtų 28 NATO šalys rotacijos principu. Taip pat regione būtų įkurdintos karinių atsargų bazės, kurios, reikalui esanti, būtų panaudotos.

Turėdamas oro ir jūrų pajėgų paramą šis dalinys, NATO vadovo teigimu, bus pajėgų smaigalys, kurį galima skubiai dislokuoti per ne daugiau kaip 48 valandas.

Anksčiau numatytas reagavimo pajėgų dislokavimo laikas buvo maždaug penkios dienos. Taip pat būtų stiprinama infrastruktūra – jūrų ir oro uostai, rengiama daugiau karinių pratybų ir didinamas dalijimasis žvalgybos informacija.

Išlaidos – opus klausimas

Vis dėlto, jei Aljansas nutartų dislokuoti nuolatines karines bazes Rytų Europoje, tai, pasak Rusijos, pažeistų 1997 m. NATO–Rusijos santykių pagrindų aktą. Aljansas pagal šį aktą įsipareigojo naujas NATO nares Rytų Europoje ginti ne nuolatinėmis, o atvykstančiomis pajėgomis.

Rytų Europos šalys aiškina, kad pati Rusija nuolatos pažeidinėja susitarimą: 2008 m. Gruzijoje, o dabar Ukrainoje. Pasak Baltijos šalių pareigūnų, šiuo metu saugumo situacija, lyginant su 1997 m., Senajame žemyne smarkiai pasikeitė ir nėra prasmės kalbėti apie kokių nors sutarčių laikymąsi. Pagrindinės NATO valstybės – Jungtinių Valstijų – prezidentas Barackas Obama, apsilankęs Taline, įspėjo Rusiją, kad Vašingtonas gali peržiūrėti 1997 m. aktą.

"Jeigu esant dabartinei saugumo padėčiai dėl pažeidimų iš Rusijos pusės kai kurios sutarties dalys neveikia, tuomet reikia kažką keisti", – aiškino B.Obama.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas taip pat pažymėjo, kad NATO turėtų pagalvoti apie nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje. "Privalome panaudoti savo karines pajėgas užtikrinti nuolatinį buvimą Rytų Europoje, aiškiai parodydami Rusijai, kad visuomet laikysimės 5 straipsnio kolektyvinės savigynos įsipareigojimų", – tvirtino B.Obama ir D.Cameronas.

Tačiau Aljanso gretose yra nemažai valstybių, kurios linkusios laikytis 1997 m. susitarimo ir neerzinti Rusijos.

Vienas Prancūzijos generolas taip pat paragino Aljanso šalis įvertinti karinių junginių dislokavimo išlaidas. "Žmonių laikymas parengtyje reikalauja tam tikrų išlaidų", – tvirtino generolas Jeanas Paulis Palomeros, vadovaujantis vienam iš dviejų NATO strateginių štabų. Vis dėlto kariškis pridūrė, kad ši kaina būtų investicija, kurią būtų verta mokėti už patikimą gynybą.

Europos valstybių išlaidos gynybai – opus klausimas. Dauguma Aljanso sąjungininkių Europoje pernai gynybai skyrė apie 1,6 proc. BVP – tai yra mažiau nei numatyti 2 proc. Tik trys šalys – Didžioji Britanija, Estija ir Graikija įvykdė šį reikalavimą. Rusija kasmet kariuomenei atseikėja po daugiau kaip 4 proc. BVP.

Kremliaus atsakymas

Rusija po kalbų apie gynybos pajėgumų didinimą jos pasienyje pareiškė, kad NATO šalys susilauks adekvataus atsako.

"Neabejoju, kad klausimas dėl NATO narių karinės infrastruktūros artėjimo prie mūsų šalies sienų, įskaitant bloko plėtrą, išliks viena iš didžiausių karinių grėsmių Rusijos Federacijai, – kalbėdamas apie Rusijos karinės doktrinos performulavimą pastebėjo Michailas Popovas, Rusijos nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas. – Vis labiau aiškėja JAV ir kitų NATO šalių pastangos stiprinti savo strateginį puolamąjį potencialą, įskaitant pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, pajėgų panaudojimo naujų strateginių koncepcijų priėmimą, iš principo naujų ginkluotos kovos priemonių, įskaitant viršgarsinius ginklus, kūrimą."

Anksčiau Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas įspėjo NATO šalis, kad 1997 m. sutarčių sulaužymas tik parodys, kad Rusijai NATO – didžiausia grėsmė.

"Kadangi NATO pareigūnai priversti nagrinėti pajėgų ir priemonių dislokavimą teritorijose, tiesiogiai besiribojančiose su Rusijos teritorijomis, tai yra Steigiamojo akto (sutarto 1997 m. tarp NATO ir Rusijos) pažeidimas, Vienos deklaracijos pažeidimas", – pastebėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Rusijos generolas Piotras Deinekinas, 1991–1998 m. vadovavęs Rusijos karinėms oro pajėgoms, pastebėjo, kad jei Baltijos šalyse būtų įsteigtos Aljanso karinės bazės, būtent jos taptų pirmuoju taikiniu.

"Kalbant apie Baltijos šalių panaudojimą aviacijos bazėms įkurdinti, tokia pozicija yra teisinga, vertinant agresoriaus požiūriu, – tvirtino P.Deinekinas. – Bet reikėtų atminti, kad tos aviacijos bazės, be abejo, bus pirmieji taikiniai siekiant padaryti žalos priešui kovojant dėl pranašumo ore."

Karinės pagalbos Ukrainai nereikėtų tikėtis

Dar vienas klausimas – karinė pagalba Ukrainai. Vokietija atsisakė paremti ginklų tiekimo Ukrainos kariuomenei sumanymą, bet pareiškė, kad pasiųs humanitarinę pagalbą. Vašingtonas, kaip tvirtino B.Obama, siūlys apmokymus ir pagalbą Ukrainos kariuomenei, kad padėtų jai sustiprėti, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas nieko neužsiminė apie galimą naujų narių priėmimą ateityje.

Nepaisant to, Ukrainos vyriausybė prieš susitikimą Velse pareiškė, kad pateiks Aukščiausiajai Radai svarstyti teisės aktą, kuris atnaujintų Kijevo pastangas siekti narystės Šiaurės Atlanto aljanse. Procedūra nutrūko 2010 m. "Norėčiau paminėti, kad mūsų tikslas yra gauti specialų statusą Ukrainos ir NATO santykiuose, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. – NATO turėtų suteikti Ukrainai specialų ypatingosios partnerės statusą."

Vis dėlto Kijevo perspektyvos įstoti į NATO karinį bloką yra tolimos. Ukrainos arsenalas, kurį sudaro daugiausiai sovietinių laikų ginkluotė, turėtų pirmiausiai būtų atnaujintas, kad atitiktų NATO standartus. Be to, tik nedaugelis NATO narių iš tikrųjų būtų linkusios pritarti Ukrainos įstojimui, nes tuomet NATO būtų įpareigota įsikišti į potencialius konfliktus toje šalyje.

Ekspertai sako, kad esant šiai situacijai, nereikėtų tikėtis konkrečios NATO paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

"Bet kokios atviros karinės Aljanso intervencijos galimybė yra labai mažai tikėtina, – tvirtino Londone įsikūrusio Karališkojo tarptautinių reikalų instituto direktorius Robinas Niblettas. – Tam nėra palaikymo Aljanso lygmeniu. Niekas neketina veikti savarankiškai."

Lietuvoje – NATO vadavietės

NATO vadovai viršūnių susitikime Velse sutarė steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, jų tikslios funkcijos ir struktūra paaiškės per rudenį, pranešė Lietuvos pareigūnai.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis sakė, kad vadavietės užsiims planavimu, vadovavimu ir galbūt kitomis funkcijomis. Pasak jo, po politinio sprendimo konkrečiu planavimu dabar užsiims kariai.

"Mistral": ar Prancūzija parduos Rusijai laivus?

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad ugnies nutraukimas ir politinis sprendimas Ukrainoje yra Prancūzijos sąlygos Rusijai dėl pastatyto karo laivo pristatymo. NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose F.Hollande'as žurnalistams teigė, kad kontraktas dėl dviejų "Mistral" klasės laivų pristatymo nėra nei atšauktas, nei sustabdytas, bet sąlygos pirmojo laivo pristatymui, kuris numatytas spalį, dar nesusidariusios. F.Hollande'as pasakė, kad Prancūzija pristatytų karo laivą Rusijai lapkritį, jeigu iki to laiko Ukrainoje įsivyrautų tvirtos paliaubos ir susidarytų tinkamos politinės sąlygos.

NATO šalims, kurios ribojasi su Rusija, reikia papildomų garantijų, kad jos bus ginamos Aljanso, padidėjus įtampai dėl Ukrainoje besivystančio karo, antradienį pareiškė būsimoji Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

Rusija taip pat nebėra Bendrijos „strateginė partnerė“, pridūrė F.Mogherini, šiuo metu einanti Italijos užsienio reikalų ministrės pareigas, atsakydama į Europos Parlamento narių klausimus po to, kai šeštadienį buvo iškelta jos kandidatūra tapti ES išorės politikos vadove.

Atsakydama į abejones, ar jos pozicija yra „prorusiška, ar antirusiška“, F.Mogherini sakė, kad „tikrasis klausimas“ – kaip Europa palaikys demokratinius procesus Kijeve, taip pat politinį, o ne karinį sprendinį per konfliktą rytų Ukrainoje.

Vėliau F.Mogherini kreipėsi į rytines NATO nares – Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją – susirūpinusias dėl didėjančių Rusijos pastangų stiprinti savo įtaką ir numanomos Maskvos intervencijos į Ukrainą, kuri nėra Aljanso narė.

„Visos Aljanso šalys, turinčios bendrą sieną su Rusija, turi būtų tikros, kad (NATO sutarties) 5-asis straipsnis nėra vien rašytinis tekstas – jos esama priemonių, kurių gali būti imtasi, siekiant užtikrinti jų saugumą“, – pabrėžė ji.

Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos nurodo, kad ataka prieš bet kurią NATO narę būtų laikoma ataka prieš visą Aljansą.

F.Mogherini sakė sutinkanti su Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko (Joachimo Gauko) pozicija, jog Rusija „faktiškai nutraukė savo partnerystę“ su Europa ir nori kurti naują tvarką.

„Dabar padėtis tokia, kad strateginė partnerystė baigėsi – aišku, kad ji baigėsi. Visų pirma tai buvo Maskvos pasirinkimas“, – pabrėžė ji.

„Manau, Rusija išliks strategine žaidėja regioniniuose ir pasauliniuose iššūkiuose, patinka mums tai ar ne – tačiau nemanau, kad ji tebėra strateginė partnerė“, – aiškino F.Mogherini.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad Rusija „nuspręs grįžti atgal ir tapti strategine partnere ateityje, tačiau dabar tai nevyksta“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Baltijos šalims, kad NATO gins jas, nors nuolatinių karinių pajėgų nesiųs, bet bus daugiau karinių pratybų šiame regione.

Latvija, Lietuva ir Estija – buvusios sovietinės respublikos, turinčios rusakalbių gyventojų mažumas, vis labiau nerimauja, kad konfliktas Ukrainoje ir Rusijos įvykdyta Krymo aneksija gali pranašauti Maskvos rengiamą destabilizavimą ir šiame regione, pažymi „Reuters“.

Baltijos valstybės yra paprašiusios sutelkti daugiau NATO pajėgų regione, kad būtų geriau užtikrintas Aljanso įstatų 5-tojo straipsnio taikymas – agresijos prieš vieną NATO šalių atveju, aljansas nedelsiant reaguotų.

„Noriu pabrėžti, kad ... 5-asis NATO sutarties straipsnis – pareiga teikti savitarpio paramą – nėra tik kažkas vien tik popieriuje, o ir kažkas, kurį reikia pripildyti gyvybės“, – sakė ji per savo vizitą Latvijos sostinėje Rygoje.

Praėjusį savaitgalį NATO vyriausiasis vadas sakė, kad Aljansas atsakys karinėmis priemonėmis, jeigu Rusija mėgins infiltruoti savo karius į NATO šalį.

Per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Latvijos ministre pirmininke Laimduota Straujuma, A.Merkel pasakė, kad Vokietija nuo rugpjūčio 20 dienos perims „oro policijos“ funkcijas Baltijos šalyse.

„Tačiau mes taip pat turime dabar tai papildyti naujomis pratybomis ir manevrais, kad galėtume reaguoti greitai ir be dvejonių, – sakė ji. – Reikia padaryti viską, kad turėtume Baltijos šalyse infrastruktūrą greitam reagavimui“.

A.Merkel pažymėjo, kad NATO lyderiai tai aptars susitikę Kardife rugsėjo 1-5 dienomis, ir ji tikisi, jog ten bus pasiektas vieningas požiūris.

„Mes nedislokuosime nuolatinių kovos pajėgų, bet stiprinsime savo dalyvavimą kitais būdais... Mes darysime tai, kas galės garantuoti, jog, Latvijai patekus į sunkią padėtį, NATO galės nedelsiant padėti“, – pridūrė ji.

Latvijos premjerė L.Straujuma pažymėjo, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje „iš esmės pakeitė saugumo aplinką Europoje“.

„Pasitikėjimas prarastas. Mums visiems reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų, ir mes turime duoti aiškų atsakymą“, – sakė ji.

A.Merkel taip pat pažymėjo, kad jai lankantis Europos pietų šalyse, ten buvo reiškiamas didelis nerimas dėl įvykių Ukrainoje.

„Būtina stengtis ir daryti viską, kad šie nerimai būtų išsklaidyti“,– sakė kanclerė.

Anksčiau pirmadienį A.Merkel pareiškė, kad Vakarų sankcijos Rusijai „turi tęstis, kad parodytume, jog mes rimtai“ žiūrime į Ukrainos krizę.

„Jeigu mes sėdėsime ramiai ir leisime padėčiai eskaluotis, padėtis nebus pageidautina“, – sakė ji po derybų Rygoje su Latvijos ministre pirmininke L.Straujuma.