„Bus patvirtintas ir rotacinis oro gynybos modelis, kurį siūlė Baltijos šalys. Perspektyva yra tokia“, – BNS ketvirtadienį iš Briuselio sakė ministras.

A. Anušausko teigimu, dėl dalyvavimo šiame modelyje „šalys turės apsispręsti pačios“.

„Čia mums reikės daugiau dvišalių susitikimų ir kontaktų, kad pasiektume jo įgyvendinimą“, – teigė jis.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau kurį laiką siekia, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.

Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Vis dėlto suprantant tokios ginkluotės trūkumą, pasiūlyta oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

„Nė viena šalis neturi tokių pajėgumų, kad nuolat už savo šalies ribų turėtų oro gynybos pajėgumus, aviacijos pajėgumus. Galbūt atrodytų panašiai kaip oro policijos misija, kuri rotuojasi“, – sakė A. Anušauskas.

Baltijos šalyse šiuo metu dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.

Kovo 23-24 dienomis vykusiame susitikime NATO ministrai aptarė Aljanso adaptaciją, atsaką į destabilizuojančius Rusijos veiksmus, situaciją Afganistane bei saugumo situaciją regione.

Pasak G. Landsbergio, atsižvelgiant į dinamiškai kintančią saugumo aplinką, būtinas strateginis NATO planavimas dešimtmečiams į priekį. Pasak ministro, turime padaryti viską, kad Aljansas ir toliau užtikrintų taiką ir saugumą milijardui gyventojų.

Vieningas Vakarų atsakas į agresyvų Rusijos elgesį ir grėsmę euroatlantiniam saugumui buvo aptartas bendroje sesijoje su Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos Vyriausiuoju įgaliotiniu Josepu Borrelliu. Susitikimuose pabrėžta, jog svarbu įdėmiai stebėti augančią Rusijos karinę grėsmę NATO kaimynystėje, įskaitant gilėjančią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją.

NATO, tęsdama adaptaciją, turi įgyvendinti jau sutartus sprendimus dėl gynybos ir atgrasymo priemonių Baltijos regione. Anot G. Landsbergio, Lietuva yra atvira dialogui NATO-Rusijos taryboje, tačiau atviras ir konstruktyvus dialogas galimas tik pasikeitus Rusijos elgesiui.

G. Landsbergis kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais susitiko su JAV Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Šio susitikimo metu aptartas JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas saugumo srityje, NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimas bei tolesnė parama Rytų partneriams.

„Turime stiprinti demokratinio pasaulio vertybines pozicijas, telkdami sąjungininkų atsaką į autoritarinių režimų agresyvėjimą. Turime siekti pažangos žmogaus teisių ir demokratijos klausimais“, – teigė G. Landsbergis.

Valstybės departamentas negalėjo patvirtinti, ar naujasis, kovo 31 dienos susitikimas Briuselyje pakeis planuotą užsienio reikalų ministrų susitikimą balandžio 5-6 dienomis, kuriame R.Tillersonas nedalyvaus.

Anksčiau šią savaitę R.Tillersonas privertė sunerimti Vašingtono sąjungininkes Europoje: jo biuras paskelbė, kad jis negalės dalyvauti šiame Aljanso susitikime.

Tačiau diplomatai stengėsi surasti kitą datą, tinkamą pasiuntiniui iš pagrindinės NATO narės.

„Valstybės sekretorius aplankys NATO Briuselyje ... kovo 31 dieną. Šis vizitas įvyks po jo kelionės į Ankarą ... Detalės apie jo tvarkaraštį bus paskelbtos vėliau“, – sakė atstovas.

Kitas pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, jog dar neaišku, ar visas užsienio reikalų ministrų susitikimas bus paankstintas iki R.Tillersonui tinkamos datos, ar tai bus atskiros jo derybos.

Balandžio pradžioje prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) Jungtinėse Valstijose turi aplankyti Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir R.Tillersonas turėtų dalyvauti jų susitikimuose.

Tačiau jo biuras to dar nepatvirtino, o R.Tillersono atsisakymas dalyvauti seniai planuotose NATO derybose iškėlė klausimų dėl JAV įsipareigojimų savo sąjungininkėms.