Po to, kai praėjusį mėnesį Turkija ratifikavo švedų paraišką, Vengrija liko paskutine to dar nepadariusia šalimi. Vis dėlto pirmadienį Vengrijos parlamentas ketina surengti lemiamą balsavimą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, 2022 metų gegužę Švedija kartu su kaimynine Suomija pateikė paraišką prisijungti prie NATO. 2023 metų balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.

„Sveiki atvykę į Vengriją, Švedijos premjere!“ – V. Orbanas rašė socialiniame tinkle „X“, pridėdamas nuotrauką, kurioje jis matomas spaudžiantis ranką U. Kristerssonui.

Abu lyderiai planuoja aptarti „bendradarbiavimo gynybos ir saugumo politikos srityje“ stiprinimą, teigiama Švedijos vyriausybės pareiškime.

Šią savaitę Vengrijos provyriausybinis naujienų portalas „Index“ pranešė, kad rengiamasi sudaryti „plataus masto karinę ir gynybos sutartį“ tarp abiejų šalių.

Vengrija turi 14 Švedijoje pagamintų naikintuvų „Jas-39 Gripen“, kuriuos eksploatuoja pagal 2001 metais pasirašytą ir vėliau du kartus pratęstą nuomos sutartį.

Anksčiau penktadienį V. Orbanas valstybiniam radijui sakė, kad „kai kurie neišspręsti [dvišaliai] kariniai ir ginkluotės klausimai“ turi būti išspręsti prieš tai, kai Vengrijos parlamentas pirmadienį „galės padėti galutinį antspaudą“ ratifikuodami paraišką.

„Mes pasisakome už taiką, o švedai – už karą Rusijos ir Ukrainos konflikte“, – teigė V. Orbanas, tačiau pridūrė, kad šiuos „aiškius vertybinius skirtumus“ galima įveikti.

Susidūręs su didėjančiu Jungtinių Valstijų ir kitų ES valstybių narių spaudimu pritarti Švedijos paraiškai į NATO, V. Orbanas praėjusią savaitę paskelbė, kad Budapeštas yra pasirengęs ją ratifikuoti.

V. Orbano nacionalistinė partija „Fidesz“, kurios valdančioji koalicija su krikščionių demokratų partija KDNP turi daugumą parlamente, nurodė, kad parems Švedijos paraišką pirmadienį.

Visos opozicinės partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Mūsų tėvynė“, pasisako už ratifikavimą.

Nors Vengrija ne kartą sakė, kad iš esmės remia Stokholmą, ji ilgus mėnesius vilkino paraiškos patvirtinimo procesą, prašydama Švedijos liautis daryti tai, ką vadino V. Orbano nacionalistinės vyriausybės šmeižimu.

Budapeštas dažnai smerkė, kaip jis vadina, Švedijos „atvirai priešišką požiūrį“, kaltindamas švedų atstovus, kad jie kritikuoja Vengriją teisinės valstybės klausimais.

V. Orbanas sausį pakvietė švedų premjerą atvykti į Vengriją, nurodydamas, kad reikia „kurti tvirtą abipusį pasitikėjimą“ per „intensyvesnį politinį dialogą“.

„Aš dar kartą patvirtinau, kad Vengrijos vyriausybė pritaria Švedijos narystei NATO. Taip pat pabrėžiau, kad mes ir toliau raginsime Vengrijos nacionalinę asamblėją balsuoti už Švedijos priėmimą ir užbaigti ratifikavimą, kai pasitaikys pirmoji galimybė“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „X“.

Vengrija yra paskutinė šalis, neratifikavusi Švedijos narystės NATO. Turkijos parlamentas tai padarė antradienį, delsęs ilgiau nei metus.

Antradienį V. Orbanas išsiuntė laišką Švedijos ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui ir pakvietė į Budapeštą jam „patogiu metu“ aptarti Švedijos siekį. Praėjusią savaitę Vengrija kritikavo Švediją, kad ji nesiėmė žingsnių dvišaliams santykiams stiprinti. Budapeštas ne kartą smerkė Stokholmą dėl „atvirai priešiško požiūrio“, kaltino Švedijos atstovus „nuolat kritikuojant Vengriją“ teisinės valstybės klausimais.

J. Stoltenbergas gyrė „gerą pokalbį“ su V. Orbanu. „Sveikinu aiškią ministro pirmininko ir jo vyriausybės paramą Švedijos narystei NATO. Laukiu ratifikavimo, kai tik parlamentas vėl susirinks“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. Vengrijos parlamentas turi susirinkti vasario viduryje.

Tikimasi, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas artimiausiomis dienomis pasirašys Švedijos ratifikavimo dokumentą ir Ankaros vaidmuo priimant Švediją į NATO bus baigtas.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V. Orbanas ir R. T. Erdoganas ir toliau palaiko gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Būgštaujama, kad Kremlius naudojasi abiem vadovais, kad suskaldytų Vakarus.

Švedija ir Suomija pateikė paraiškas dėl narystės NATO, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Suomija tapo 31-ąja NATO nare pernai balandį.

„Tikiuosi ir turiu vilties, kad NATO lyderiai viršūnių susitikime nuspręs pradėti derybas dėl stojimo“, - NATO vadovas pareiškė pirmadienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir jo NATO partneriai susitiks Briuselyje liepos 11–12 dienomis.

Anksčiau Graikija ir Makedonija susitarė užbaigti 27 metus trukusį jų ginčą dėl šios buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo pakeitimo. Atėnų ir Skopjės susitarime buvo numatyta, kad šalis ateityje bus vadinama Šiaurės Makedonijos Respublika.

Nuo 1991 metų Atėnai atsisako pripažinti konstitucijoje įtvirtintą savo kaimynės pavadinimą „Makedonijos Respublika“, būgštaudami, kad tai galėtų paskatinti teritorines pretenzijas

Graikija prieštaravo, kad jos kaimynė būtų vadinama Makedonija, nes tokį patį pavadinimą turi Graikijos šiaurinė provincija, senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšys ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinis.

Dabar Atėnai ketina atšaukti savo prieštaravimus dėl Makedonijos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą.

Lietuvos narystė NATO yra ne tik privilegija, bet ir pareiga, sveikindama šalies gyventojus su 11-osiomis narystės Aljanse metinėmis sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos narystė NATO – tai ne tik privilegija būti galingiausio pasaulyje aljanso nariais, bet ir pareiga būti stipriems, budriems ir pasiryžusiems gintis“, - sakoma Prezidentūros išplatintame sveikinime.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linekvičius sveikindamas su narystės 11-osiomis metinėmis primena - Ukrainos rytuose tebesitęsianti Rusijos agresija dar labiau pabrėžia narystės NATO svarbą.

„Šiandien galime pagrįstai didžiuotis visuomenės solidarumu ir parama Lietuvos gynybos ir saugumo politikos klausimams. Tai yra stiprus signalas, atgrasantis kitas šalis nuo bet kokių mėginimų abejoti Lietuvos pasirengimu drauge su savo sąjungininkais apginti mūsų žmones ir valstybę“, - Užsienio reikalų ministerijos išplatintame sveikinime sako L.Linkevičius.

Šeštadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose minint 11-ųjų įstojimo į NATO metinių proga vyko tradiciniu tapęs bėgimas kilimo-tūpimo taku „Runway Run 2015“. Jame dalyvavo daugiau kaip 1,5 tūkst. bėgikų.