Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) turkų kolegai Hakanui Fidanui (Chakanui Fidanui) pasakė, kad Švedijos paraiška turėtų būti ratifikuota kuo greičiau, sakė jo atstovas spaudai.

„Ant kortos pastatyta mūsų aljanso stiprybė ir patikimumas. Negalime prarasti dar vienos dienos“, – teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Nuo to laiko, kai ji pateikė paraišką, jau praėjo pusantrų metų.

Turkija iki šiol stabdė Švedijos narystės NATO ratifikavimą, kaltindama šią šalį pernelyg atlaidžiu požiūriu į grupes, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.

Turkiją taip pat piktina uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkų demonstracijos Švedijoje ir musulmoniškas šalis sukrėtę Korano deginimo protestai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime atšaukė savo prieštaravimą Švedijos kandidatūrai ir praėjusį mėnesį nusiuntė stojimo protokolą parlamentui ratifikuoti.

Ankara pakeitė savo poziciją po to, kai Stokholmas pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovos su terorizmu srityje ir remti Turkijos siekį atgaivinti savo narystės ES paraišką. Be to, NATO susitarė įsteigti specialią kovos su terorizmu koordinatoriaus instituciją.

Norint išplėsti NATO, reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios atsisako tai padaryti. Vengrija stabdė Švedijos paraišką, teigdama, kad švedų politikai melavo apie Vengrijos demokratijos būklę.

Kitos NATO sąjungininkės tikėjosi, kad šiomis dienomis Briuselyje vykstančiame užsienio reikalų ministrų susitikime galės pasveikinti Švediją kaip naujausią Aljanso narę.

Tačiau procesas vis dar įstrigęs Turkijos parlamento komitetų lygmenyje.

2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.

Balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen sakė, kad Helsinkis labai nusivylęs, jog Stokholmui dar nebuvo leista pasekti jo pavyzdžiu.

„Švedijos narystė yra labai svarbi visam aljansui ir tikimės, kad netolimoje ateityje bus imtasi tolesnių veiksmų šia linkme“, – pridūrė ji.

Jomis bus siekiama padaryti įspūdį tiek sąjungininkams, tiek potencialiems priešininkams, pavyzdžiui, Rusijai.

Birželio 12–23 dienomis vyksiančiose pratybose „Air Defender 23“ dalyvaus 10 tūkst. karių ir 250 orlaivių iš 25 šalių. Vien Jungtinės Valstijos siunčia 2 tūkst. karių ir apie 100 lėktuvų.

Pratybose bus reaguojama į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę.

„Tai pratybos, kurios padarytų didžiulį įspūdį bet kam“, – sakė JAV ambasadorė Vokietijoje Amy Gutmann (Eimi Gutman).

Tai pratybos, kurios padarytų didžiulį įspūdį bet kam.

„Tai neabejotinai pademonstruos mūsų sąjungininkų pajėgų NATO, kaip pirmojo reagavimo priemonės, miklumą ir greitumą, – kalbėjo ji. – Būčiau labai nustebusi, jei kuris nors pasaulio lyderis neatsižvelgtų į tai, ką tas rodo, kalbant apie šio aljanso dvasią.“

„Įskaitant poną Putiną“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Nors šios pratybos, kurioms vadovauja Vokietija, buvo planuojamos nuo 2018-ųjų, praėjusiais metais prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą paskatino NATO pradėti rimtai rengtis galimam puolimui jos teritorijoje.

Pratybose taip pat dalyvaus prie Aljanso prisijungti besitikinti Švedija ir Japonija.

„Parodome, kad NATO teritorija yra mūsų raudonoji linija, kad esame pasirengę ginti kiekvieną šios teritorijos centimetrą“, – sakė pratybas koordinuojančių Vokietijos karinių oro pajėgų generolas leitenantas Ingo Gerhartzas (Ingas Gerharcas).

„Tačiau mes, pavyzdžiui, nevykdysime jokių skrydžių Kalinigrado link. Taigi, šios pratybos yra skirtos gynybai“, – pridūrė jis.

Kaliningradas yra Rusijos eksklavas prie Baltijos jūros tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Generolas leitenantas Michaelas A. Lohas (Maiklas E. Lohas), JAV nacionalinės gvardijos oro pajėgų direktorius, sakė, kad šios pratybos neapsiriboja tik atgrasymu.

„Tai susiję su mūsų pajėgų pasirengimu. Tai susiję su koordinavimu ne tik NATO viduje, bet ir su kitais mūsų sąjungininkais bei partneriais už NATO ribų“, – sakė jis.

M. A. Lohas teigė, kad šios pratybos suteiks galimybę jaunesniems JAV kariniams lakūnams, kurių dauguma patirties įgijo daugiausia tarnaudami Artimuosiuose Rytuose, užmegzti ryšius su sąjungininkais Europoje ir pasirengti kitokiam kariniam scenarijui.

„Taigi dabar siekiama nustatyti, ką reiškia varžytis su didele galybe“, – sakė jis.

Pareigūnai teigė, kad dėl pratybų tuo laikotarpiu bus sutrikdyti civiliniai skrydžiai Europoje.

„Išvedimas bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas“, – sakoma po sąjungininkių gynybos ir užsienio reikalų ministrų derybų paskelbtame NATO pareiškime.

„Planuojame visų JAV ir [NATO] misijos „Tvirta parama“ (Resolute Support) pajėgų išvedimą užbaigti per kelis mėnesius“, – sakoma jame.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės „drauge ėjo į Afganistaną, drauge... koregavo savo poziciją ir vieningai drauge išeis“.

„Tai nėra lengvas sprendimas ir jis kelia pavojų“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Kaip daug mėnesių kartojau, susiduriame su dilema. Nes alternatyva tvarkingam pasitraukimui yra pasirengimas ilgalaikiam, neribotam kariniam įsipareigojimui ir galbūt didesniam NATO karių skaičiui“, – pažymėjo jis.

Išvedimas bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė apie Vašingtono sprendimą išvesti savo karius iš Afganistano, į kurį JAV įsiveržė po rugsėjo 11-osios atakų prieš beveik du dešimtmečius.

Jo planas yra iki rugsėjo 11-osios – išpuolių, kurie buvo koordinuojami iš Afganistano, 20-ųjų metinių – išvesti iš tos šalies visus amerikiečių karius, kurių dabar yra 2 500.

Karių išvedimas prasidės gegužės 1 dieną, o ne bus baigtas iki jos – galutinio visiško pajėgų išvedimo termino pagal taikos susitarimą, kurį tuometinio JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pernai pasiekė su Talibanu.

JAV pajėgų išvedimu ilgiausias Amerikos karas turi būti užbaigtas nepaisant vis didėjančių nuogąstavimų dėl Talibano pergalės, tačiau Vašingtone ryškėja konsensusas, kad konflikto draskomame Afganistane daugiau nelabai ką galima pasiekti.

NATO 9,6 tūkst. karių misijoje dalyvauja 36 Aljanso narės ir partnerės. Ši instruktavimo ir paramos misija yra labai priklausoma nuo JAV karinių išteklių.

Užsienio kariai iš Afganistano bus išvedami, nors Talibano ir Afganistano vyriausybės taikos pastangos įstrigo, o talibai paskelbė boikotuosiantys būsimas derybas Turkijoje.

„Afganistano ateitis galiausiai yra Afganistano žmonių rankose, kaip ir turi būti“, – Briuselyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Tačiau mūsų parama, mūsų įsipareigojimas ir mūsų ryžtas išlieka“, – pridūrė jis.

Kai kurios NATO narės, regis, abejojo sprendimu pajėgų išvedimo planus paskelbti prieš numatomas derybas Turkijoje.

„Pranešimas apie mūsų karių išvedimą likus kelioms dienoms iki šios konferencijos galėjo sumažinti spaudimą... Talibanui ir jis dėl to gali būti mažiau linkęs siekti susitarimo“, – sakoma Belgijos užsienio reikalų ministrės Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) pareiškime.

„Nenorime pakenkti pastarųjų dviejų dešimtmečių laimėjimams. Pavyzdžiui, yra padaryta pažangos dėl Afganistano žmonių teisių ir laisvių“, – sakė ji.

Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder (Liudivinė Dedonder) savo ruožtu nurodė, kad šalis savo 72 karių išvedimą iš Afganistano pradės planuoti pirmadienį, drauge su kita Aljanso nare Vokietija.

Atsakydamas į Užsienio ryšių tarybos klausimus apie prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritiką kitoms NATO narėms M. Esperis sakė, kad Jungtinės Valstijos nesielgia neprotingai, reikalaudamos jų išleisti daugiau pinigų.

„Mūsų aljansai nėra grindžiami [finansiniais] sandoriais. Jie veikiau grindžiami abipuse pagarba, bendromis vertybėmis ir bendru noru už jas kovoti“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

„Didžioji dalis pasaulio laiko Jungtines Valstijas tinkamiausiomis pasaulinio saugumo partnerėmis. Ne vien dėl mūsų pranašesnių karinių pajėgumų ir technikos, bet ir dėl mūsų vertybių“, – pridūrė jis.

M. Esperis pabrėžė, kad šalys yra įsipareigojusios daugiau prisidėti prie Aljanso išlaikymo.

2014 metais NATO šalys susitarė kasmet didinti savo išlaidas gynybai, kad jos iki 2024-ųjų pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau iki šiol tik devynios narės yra pasiekusios šį lygį, o Vokietija, viena turtingiausių bloko valstybių, sako negalėsianti pasiekti šio tikslo anksčiau kaip 2030 metais.

Pasak M. Esperio, Jungtinės Valstijos gynybai skiria 3,5 proc. BVP, o kai kurių NATO narių gynybos išlaidos dar nėra pasiekusios vieno procento.

„Metus, dešimtmečius prašėme mūsų partnerių Europoje didinti, skirti daugiau gynybai, prisidėti prie Aljanso. Tačiau jos indėlio nedidino“, – kalbėjo gynybos sekretorius.

„Negali būti jokių dykaduonių. Negali būti nuolaidų planų. Mes dalyvaujame visi kartu“, – pridūrė M. Esperis.

JAV, didžiausia NATO šalis sąjungininkė, jau kurį laiką reiškia susirūpinimą dėl „Huawei“ dalyvavimo 5G ryšių plėtojime. JAV teigia, kad ši bendrovė bendradarbiauja su Kinijos valdžia ir technologijas naudoja žvalgybai.

„Pagal naujas taisykles, taikomas civilinėms telekomunikacijų sistemoms, šalys turės nuodugniai įvertinti visus pavojus ir apsvarstyti „užsienio nuosavybės, kontrolės ir investicijų pasekmes“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Šalims reikės atsižvelgti į šiuos reikalavimus projektuojant, statant ir eksploatuojant 5G ryšio tinklus. „Šie reikalavimai nebus taikomi vienai šaliai ar bendrovei, – trečiadienį prieš NATO susitikimą žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Juos taikyti turės visos aljanso narės.“

„Huawei“ Eltai atsiųstame komentare teigia apgailestaujanti dėl, bendrovės teigimu, „bandymo paversti 5G tinklų saugumą politiniu sprendimu.“

„Esame įmonė, turinti aiškią valdymo struktūrą ir 100 proc. priklausanti darbuotojams. „Huawei“ laikosi laisvosios rinkos taisyklių, ir visi teiginiai, kad įmonę kontroliuoja kažkas kitas, yra neteisingi. Niekas, įskaitant Lietuvą ir JAV vyriausybę, nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi. „Huawei“ laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų ir ateityje jų laikysis“, – komentare Eltai nurodo „Huawei“.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO sąjungininkės 2014 metais sutiko atšaukti gynybos biudžeto apkarpymus ir augant ekonomikai pradėti didinti išlaidas, norint per dešimtmetį pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Antradienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ atsiųstame laiške Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas (Frankas Bakė-Jensenas) sakė, kad „Norvegija laikosi savo 2014 metų NATO viršūnių susitikimo sprendimo ir jį įgyvendina“.

Prieš liepos 11-12 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą D. Trumpas nusiuntė laiškus Norvegijai ir kelioms kitoms sąjungininkėms, kuriuose reikalauja iš naujo įsipareigoti dėl išlaidų gynybai.