Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.

„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerinių sviedinių. Tai yra būtina, kad išliktume saugūs“, –  interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda. 

„Jei NATO iš tiesų nori atgrasyti galimas atakas, privalo gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas. 

Jis pabrėžė, kad šiuo metu turimos amunicijos NATO šalyse visiškai nepakanka. 

A. Duda taip pat teigė, jog šiandien NATO šalims Rusijos atžvilgiu reikia kietos, gynybos potencialą didinančios politikos. 

„Prieš šiandien atkuriamą rusiškąjį imperializmą taip pat reikia naudoti ir kietą gynybos didinimo Vakaruose politiką. Taigi Šiaurės Atlanto organizacijos šalyse, taip pat ir pas mus, Vidurio Europoje, tai šiandien svarbiausia užduotis“, – sakė A. Duda.

„Tikiu, kad ją įgyvendindami ir remdami Ukrainą galime būtent tokiu taikiu keliu apsiginti prieš rusiškąjį imperializmą“, – sakė Lenkijos prezidentas. 

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) sausį viešėdamas Taline teigė, jog Europos Sąjunga (ES) iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. šovinių.

Remiantis ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pristatyta ataskaita, tik 11 NATO narių iš 31 pernai įvykdė karinių išlaidų tikslą. Kai kurios kitos nuo tikslo smarkiai atsiliko.

Pačiame gale rikiuojasi tokios šalys kaip Ispanija (1,24 proc.), Belgija (1,21 proc.) ir Liuksemburgas (1,01 proc.). NATO tikslą pasiekė JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Graikija, Vengrija, Slovakija bei trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija.

Daugiausiai lėšų gynybai skyrė Lenkija – 3,92 proc. BVP. Ji net lenkia JAV, kurių karinės išlaidos 2023 m., remiantis naujausiais skaičiavimais, sudarė 3,24 proc.

JAV įstatymų leidėjams diskutuojant dėl naujos pagalbos Ukrainai, jau beveik dvejus metus kovojančiai su Rusijos agresija, buvęs prezidentas kartojo, jog nesąžininga įpareigoti Jungtines Valstijas ginti 30 kitų NATO šalių narių.

Šeštadienį kalbėdamas rinkimų kampanijos mitinge Pietų Karolinoje, D. Trumpas papasakojo apie pokalbį su kitos, nenurodytos NATO šalies vadovu per kažkurį Aljanso susitikimą.

„Vienas iš didelių šalių prezidentų atsistojo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nemokėsime ir jei mus užpuls Rusija, ar jūs ginsite mus?“ Aš pasakiau: „Jūs nemokėjote, jūs nesumokėję? Ne, aš jūsų neginčiau. Iš tiesų aš skatinčiau juos daryti viską, ką jie, po velnių, nori. Turit sumokėti. Turit apmokėti savo sąskaitas“, – pasakojo eksprezidentas.

Šis D. Trumpo pareiškimas pasirodė po to, kai Senato respublikonai trečiadienį atmetė abiejų partijų remtą įstatymo projektą, apimantį labai reikalingą naują finansavimą Ukrainai, pagalbą sąjungininkui Izraeliui ir reformas dėl krizės prie JAV ir Meksikos sienos.

Jūs nemokėjote, jūs nesumokėję? Ne, aš jūsų neginčiau. Iš tiesų aš skatinčiau juos daryti viską, ką jie, po velnių, nori. Turit sumokėti. Turit apmokėti savo sąskaitas.

Baltieji rūmai D. Trumpui atkirto akcentuodami prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pastangas stiprinti aljansus visame pasaulyje.

„Žudikiškų režimų invazijų į mūsų artimiausias sąjungininkes skatinimas yra pasibaisėtinas ir pamišėliškas“, – vėlai šeštadienį paskelbtame pareiškime sakė Baltųjų rūmų atstovas Andrew Batesas (Endrius Beitsas).

„Vietoje to, kad ragintų pradėti karus ir skatintų beprotišką chaosą, prezidentas Bidenas toliau stiprins Amerikos lyderystę“, – pridūrė A. Batesas.

„Deportacijos operacija“

Senato įstatymo projekto žlugimas parodo D. Trumpo įtaką Respublikonų partijoje – jos įstatymų leidėjai pakluso buvusio prezidento raginimui sužlugdyti bet kokį susitarimą, kad J. Bidenas prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus nepasiektų laimėjimo dėl imigracijos.

Per šeštadienio mitingą D. Trumpas džiaugėsi įstatymo projekto žlugimu ir pažadėjo, kad, jei bus perrinktas, jau pirmą savo darbo dieną vykdys didžiulę „deportacijos operaciją“.

„Nepamirškime, kad šią savaitę taip pat pasiekėme kitą didžiulę pergalę, kurią turėtų švęsti kiekvienas konservatorius. Mes sutriuškinome negarbingo Joe Bideno katastrofišką atvirų sienų įstatymo projektą, – per mitingą Pietų Karolinoje skelbė D. Trumpas. – Visa grupė puikiai pasidarbavo Kongrese.“

D. Trumpas, kuris per savo pirmą prezidentinę kampaniją žadėjo pastatyti „didelę, gražią sieną“ prie JAV ir Meksikos valstybinės sienos, šeštadienį pareiškė, kad viena pirmųjų jo užduočių būtų migrantų deportavimas.

„Pirmąją dieną nutrauksiu visas Bideno administracijos atviros sienos politikas ir mes pradėsime didžiausią vidaus deportacijos operaciją per Amerikos istoriją. Neturime [kito] pasirinkimo“, – skelbė jis.

Senatas šiuo metu svarsto užsienio pagalbos paketą, kuriuo ši pagalba visiškai atsiejama nuo sienos klausimo.

95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketas, dėl kurio debatai vyks kitą savaitę, apima finansavimą Izraelio kovai su „Hamas“ ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui. Tačiau didžiausia paketo dalis būtų skirta padėti Ukrainai atkurti išeikvotas šaudmenų, ginklų ir kitų būtinų dalykų atsargas.

Kuo skiriasi žmonės ir gyvūnai? Gyvūnai niekada neleistų didžiausiems kvailiams vadovauti gaujai.

N. Haley sutuoktinis

Per mitingą Pietų Karolinoje D. Trumpas įgėlė savo buvusiai ambasadorei prie Jungtinių Tautų Nikki Haley (Niki Heili), taip pat siekiančiai tapti Respublikonų partijos kandidate prezidento rinkimuose, nors ji labai smarkiai atsilieka nuo savo buvusio boso.

Kreipdamasis į rinkėjus N. Haley gimtojoje valstijoje D. Trumpas klausė, kur yra jos vyras Michaelas (Maiklas). Jo nesimato rinkimų kampanijos renginiuose, nes jis kaip kariškis yra metams dislokuotas Afrikos šalyje Džibutyje.

„Kur jos vyras? Ar, jis išvykęs. Jis išvykęs. Kas nutiko jos vyrui? Kas nutiko jos vyrui?“ – klausė D. Trumpas, dramatiškai pakeldamas balsą.

N. Haley socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ atkirto: „Michaelas yra dislokuotas tarnauti savo šaliai, jūs apie tai nieko nežinote. Ne žmogaus, nuolat rodančio nepagarbą kariškių šeimų aukoms, reikalas būti vyriausiuoju vadu.“

Michaelas Haley taip pat turėjo ką pasakyti D. Trumpui ir tinkle „X“ su vilko nuotrauka paskelbė žinutę: „Kuo skiriasi žmonės ir gyvūnai? Gyvūnai niekada neleistų didžiausiems kvailiams vadovauti gaujai.“

„Kalbamės su Nyderlandais, kalbamės su Vokietija ir matome jau tam tikrus tų pokalbių rezultatus, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda. – Tačiau kol visa tai nematerealizuosis, aš nenoriu kalbėti apie konkretiką.“

„Bet tikrai, patikėkite, tai gali duoti vaisių jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Turėdamos omenyje oro gynybos ginkluotės trūkumą, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija.

Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas. „Mūsų ekspertai kalba apie 5–8 metų laikotarpį, per kurį tai galėtų būti įmanoma“, – teigė jis. Anot B. Pistorijaus, savo perspėjimu ar reikalavimu, kad Bundesveras būtų „pasirengęs karui“, jis, be kita ko, norįs „pažadinti mūsų visuomenę“.

Ministras pažymėjo, kad būtina imtis priemonių dabar. B. Pistorius jau yra iškėlęs idėją dėl modifikuotos privalomos karinės tarnybos. Dabar jis iš savo ministerijos laukia pasiūlymų iki balandžio. Jis neatmestų ir galimybės, kad Bundesvere tarnautų vokiško paso neturintys kariai. „Mes nebūtume pirmosios ginkluotosios pajėgos Europoje, kurios tai darytų“, – sakė ministras. Esą yra žmonių, kurie yra antros ar trečios kartos gyventojai Vokietijoje, tačiau dar neturi Vokietijos pilietybės. Našesne, anot B. Pistorijaus, reikėtų padaryti ir ginklų pramonę.

B. Pistorius dėl saugumo priežasčių pasisakė ir už vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės reformą Vokietijoje. Turėdami tokį skolos stabdį, mes neįveiksime šių krizių be nuostolių, teigė jis. Turimų lėšų esą neužtenka, kad būtų užtikrintas šalies saugumas, įveikti pandemijos padariniai ir tuo pat metu investuojama į švietimą ir skaitmeninimą. Turėdamas omenyje Bundesverą, B. Pistorius pažymėjo: „Atsižvelgdami į grėsmės aktualumą, turime greitai stiprinti savo gynybinius pajėgumus“.

B. Pistorius kartu atmetė raginimus, kad Vokietija teiktų didesnę karinę paramą Ukrainai ir atkreipė dėmesį į tai, kad Bundesvero teikiama parama turi ribas. „Negalime duoti visko, kaip kai kurie reikalauja. Priešingu atveju patys liksime neapsaugoti, – kalbėjo B. Pistorius. – Iki šiol perdavėme viską, kas įmanoma“. Iš visų ES šalių Vokietija esą daro daugiausiai, o dabar kitų Europos partnerių eilė daryti daugiau. „Visiems turi būti aišku: jei V. Putinas laimės šį karą ir užims Ukrainą, žinoma, kad padidės pavojus ir Aljanso teritorijai“, – akcentavo politikas.

Penktadienį sueina vieneri metai, kai B. Pistorius buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru.

Tai bus oficialiai paskelbta kitą savaitę.

J. Stoltenbergo, kuris šiam Vakarų kariniam aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, kadencija jau buvo pratęsta metams iki spalio – tai buvo padaryta Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą.

Keli NATO diplomatai patvirtino, kad J. Stoltenbergo kadencija pratęsta dar vieneriems metams po to, kai iki aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvoje, kuris įvyks po dviejų savaičių, nepavyko rasti tinkamo kandidato.

Kiti galimi pretendentai, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen (Metę Frederiksen) ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrą Beną Wallace'ą (Beną Volesą), neseniai pasitraukė iš kovos dėl šio posto.

JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith (Džulijan Smit) nepatvirtino šios informacijos.

Žurnalistams ji nurodė, kad pranešimas dėl NATO generalinio sekretoriaus bus paskelbtas artimiausiomis dienomis.

„Galimas Jenso Stoltenbergo mandato pratęsimas yra viena iš galimybių, kurią svarsto sąjungininkai“, – sakė J. Smith.

„Ką pavyks sutarti, parodys trys būsimi mėnesiai ir gal, tiesą sakant, diskusijos, kurios vyks Vilniuje“, – trečiadienį žurnalistams Briuselyje sakė Gabrielius Landsbergis po NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Šiame susitikime aptarta Ukrainos NATO narystės perspektyva ir praktinė parama jai kariaujant su Rusija.

Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino po susitikimo dėl Ukrainos narystės perspektyvos esąs šiek tiek optimistiškesnis negu buvo ateidamas į ją, tačiau jis sakė nesąs garantuotas, kad po kurio laiko pozicija vėl nepasikeis.

„Tai nuolatinis procesas, nuolatinis koalicijų būrimas, nuolatinis kalbėjimas su tais, kurie yra mažiau įtikinti ir bandymas įtikinti, kad vis dėlto tas takelis turi būti atviras“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, galutinė NATO šalių pozicija gali paaiškėti tik liepą Vilniuje jau vykstant viršūnių susitikimui.

„Kaip ir pernai Madride, derybose dėl Rytų flango stiprinimo pokalbiai vyko praktiškai tuo pačiu metu, kai vadovai sėdėjo vakarienės metu. Užkulisiuose tuo metu diplomatai dėjo kablelius, braukė paskutinius brūkšnius ir ieškojo tinkamiausių žodžių būtent tai rezoliucijai, kuri buvo paskelbta po Madrido. Manau, kad panašus procesas gali vykti ir Vilniuje“, – tvirtino ministras.

Lietuvos politikai ne kartą minėjo sieksiantys, kad Vilniuje būtų užtikrintas kuo didesnis sąjungininkų buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.

„Mano pagrindinė žinia kolegoms – kalbėti apie mūsų geografinę situaciją. Suvalkų koridorius yra ir liks viena pavojingiausių vietų NATO. Nereikia bijoti pripažinti, kad tai yra išskirtinė vieta, tokių Aljanse yra nedaug“, – teigė G. Landsbergis.

„Jam reikia ypatingo dėmesio ir ypatingo požiūrio, kaip jis būtų ginamas, kokių gynybinių elementų reikia jau dabar. Iš čia jau visa mūsų diskusija ir apie brigadą, ir apie oro, jūrų gynybą“, – sakė ministras.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų. Dalyvauti susitikime pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Galėtume Vilniuje organizuoti aukščiausio lygio parlamentinį susitikimą Vilniuje gegužės pabaigoje, kol bus likę dar šiek tiek laiko pasikviesti visų NATO valstybių parlamentų atstovus. Yra mintis pasikviesti parlamentų pirmininkus, tais atvejais, kai pirmininkai negalės dalyvauti, bent gynybos, užsienio reikalų komitetų pirmininkus, maksimaliam aukščiausiam lygyje organizuoti tokį renginį“, –  per valdybos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Valdyba iniciatyvai pritarė bendru sutarimu. Pasak Seimo pirmininkės, pritarus vadovybei bus galima pradėti planuoti susitikimą, parengti sąmatą.

Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

Toks susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

„Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

Kadenciją baigusi šalies vadovė ir anksčiau ne kartą yra kritikavusi pernelyg vangią Vakarų reakciją į Rusijos agresiją.

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Vakarai yra perdavę įvairios ginkluotės, įskaitant artileriją, oro gynybos, prieštankines sistemas, teikia humanitarinę paramą šaliai, taiko sankcijas Rusijai. Tačiau dalis NATO, ES valstybių dažnai kritikuojamos dėl vangumo remiant Ukrainą ir didinant spaudimą Rusijai.