Stabdo dirbtinės kliūtys
Pirmieji metų mėnesiai tradiciškai – ne pats geriausias metas automobilių prekybai. Tiek privatūs pirkėjai, tiek įmonės Lietuvoje neskuba atnaujinti savo transporto priemonių, pirmiausia įsivertindami svarbiausius savo poreikius ir galimybes. Užsienio pirkėjams, kurių nebevaržo pandemijos apribojimai, vis dar turi įtakos kiti iššūkiai – karas Ukrainoje, besikeičianti mokestinė ir muitų politika jų šalyse.
Pasak Kauno automobilių turgų administruojančios įmonės „Varanas“ direktoriaus Valentino Naujanio, pirkėjams šiemet tenka prisitaikyti ir prie vis griežtėjančių Lietuvos įstatymų. Jo žodžiais, dauguma įmonių, dirbančių turguje ar jų partnerių, prisitaikė prie mūsų šalyje jau daugiau nei metus galiojančių atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimų. Pagal šį reikalavimą, didesnes nei 5 tūkst. eurų sumas privalu pervesti per banko sąskaitą. Nors įstatymai leidžia už parduotą automobilį paimti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, tačiau susiduriama su kita problema – grynąsias lėšas ne taip paprasta įnešti į banko sąskaitą.
„Iš klientų girdime nemažai nusiskundimų mūsų centrinio banko politika. Vieniems netikėtai pervedimą įšaldo, kitiems verslo sandorius stabdo biurokratiniai reikalavimai pildyti papildomas anketas. Kartais net grasinama neleisti naudotis visais sąskaitoje esančiais pinigais, nors jie su pervedimu niekaip nesusiję. Kai kurie verslininkai dėl to persikelia sąskaitas į Lenkijos bankus, kur į verslo pardavimus žiūrima palankiau“, – kalbėjo V. Naujanis.
Paklausa: „Toyota Prius“ turguje neužsibūna – šiuos automobilius graibsto pavežėjai. / E. Kniežausko nuotr.
Barjerai nepadeda
Pašnekovo nuomone, automobilių pardavėjams atsiliepia jų veiklos sričiai prilipdyta šešėlinio verslo etiketė. Ji kenkia ir tiems, kurie ne vienus metus tvarkingai moka visus mokesčius. Prekeiviams kartais atrodo, kad visas automobilių verslas yra priskirtas blogiukų kategorijai, todėl net ir gerą reputaciją turinčios įmonės susiduria su nereikalingu biurokratiniu tampymusi.
Didelių iššūkių prekeiviams kyla bendraujant su kaimyninių šalių verslu. Šiemet buvo ne vienas atvejis, kai pirkėjas iš Baltarusijos pervedė pinigus į lietuvišką pardavėjo sąskaitą, bet ši transakcija buvo atmesta. Be to, pagal sugriežtintus įstatymus muitinės tarpininkai yra įpareigoti gauti pažymą, kad iš lietuvių nupirktas automobilis tikrai buvo įregistruotas Baltarusijoje, o ne nukeliavo į kitą šalį. Kitaip įmonei tarpininkei gresia didelė bauda.
Turgaus pirkėjas lieka ištikimas tradiciniais degalais varomiems automobiliams, tad neskuba dairytis į elektromobilius.
V. Naujanio nuomone, suprantama, kad taip norima apriboti automobilių patekimą į Rusiją, tačiau šie barjerai gali būti lengvai apeinami – pirmiausia įregistravus pirkinį Baltarusijoje, o netrukus jį išregistravus ir pardavus į Rusiją. Tuo tarpu Lietuvos įmonės netenka pinigų, kuriuos gautų legaliai į Baltarusiją parduodamos naudotus automobilius ir taip atsikratydamos gerokai senstelėjusiu transporto parku. Mat būtent Baltarusijos pirkėjai renkasi pigesnius ir gerokai gyvenimo mačiusius automobilius.
„Kartais tai primena kovą su vėjo malūnais. Įvedami dirbtiniai apribojimai tokiems automobiliams, kurie rusams net neįdomūs. Jie ieško apynaujų, gerokai brangesnių, o lietuviai tokių į Baltarusiją neparduoda. Galiausiai kenčia paprasti mūsų piliečiai. Čia, ko gero, reikėtų ieškoti protingesnių sprendimų“, – svarstė pašnekovas.
Valentinas Naujanis / A. Aleksandravičius
Muitai ir politika
Nepaisant apribojimų, baltarusiai šiek tiek automobilių Lietuvoje nuperka. Tiesa, jiems nėra paprasta įveikti Lietuvos pasienį, prie kurio neretai išsirikiuoja didelės transporto eilės.
Atšilus orams į Kauno turgų užsuka nemažai ir vietinių pirkėjų – kas su šeima, kas su šunimi. Tradiciškai čia lankosi ir svečių iš Ukrainos. Vieni jų jau kuris laikas gyvena Lietuvoje, kiti atvažiuoja specialiai įsigyti automobilių ir vyksta atgal į tėvynę.
Tarp įprastų turgaus lankytojų yra ir svečių iš Vidurinės Azijos – kirgizų ir tadžikų. Dalį automobilių jie parvairuoja, dalį parsiveža traukinio vagonais. Tiesa, neseniai Tadžikijoje buvo pakoreguoti muito mokesčiai, skatinantys į šalį įvežti ne senesnius nei 2014 m. gamybos automobilius. Anot V. Naujanio, tai neigiamai atsiliepė pardavimams, nes tokios transporto priemonės yra gana brangios, o tadžikų vietinė rinka dar nepasirengusi masiškai pirkti apynaujų automobilių.
Tuo tarpu kirgizai Kaune dairydavosi talpiųjų „Mercedes Sprinter“, bet dabar tas srautas taip pat nutrūko, nes kilo įtarimų, kad šie mikroautobusai galiausiai atsiduria Rusijos rinkoje. Tiesa, kalbama, kad tie patys rusai automobilių nusiperka tiesiai iš Vokietijos aikštelių ir salonų. Šie veikėjai Vokietijoje nesiderėdami moka pardavėjo prašomą sumą ir taip pakelia kainas mūsų verslininkams.
V. Naujanio pastebėjimu, įvedus draudimą Lietuvoje važinėti automobiliais su rusiškais numeriais, jų nei turguje, nei keliuose praktiškai neliko, nes prekeiviai nerizikuoja prarasti savo transporto priemonių.
Užstrigo: kirgizai Kaune dairydavosi talpiųjų „Mercedes Sprinter“, bet dabar šis srautas nutrūko. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Pavežėjų favoritas
Kalbant apie tendencijas, Kauno turgaus pirkėjas lieka ištikimas tradiciniais degalais varomiems automobiliams, tad neskuba dairytis į elektromobilius. Kol mūsų šalyje nepakankamai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas, lietuviai mieliau renkasi laiko patikrintas degalų rūšis. Be to, ir gerokai aukštesnė elektromobilių kaina mūsų pirkėjams neatrodo pranašumas. Ne veltui turguje yra vos keletas tokių ratuočių.
Atėjus pavasariui tradiciškai atgyja ir automobilių pirkėjai. Atšilus orams vis daugiau lankytojų užsuka į Kauno automobilių turgų – vieną didžiausių transporto priemonių prekybos aikštelių Lietuvoje. Pasidomėjome, kokios 2024-ųjų tendencijos ryškėja naudotų automobilių prekybos srityje.
Atstumia pirkėjus ir ribota elektromobilių baterijų talpa – jos neretai išsikrauna gerokai greičiau, nei deklaruoja gamintojas. Pašnekovas papasakojo neseną įvykį, kai žmogus, nusipirkęs elektrinę „Teslą“, ją įkrovė ir pastatė oro uosto aikštelėje. Tačiau šaltyje automobilis ėmė taip sparčiai išsikrauti, kad, savininkui parskridus iš ilgesnės kelionės, „Tesla“ būtų visiškai išsikrovusi, nors nenuvažiavo nė metro.
Tuo tarpu hibridinis transportas yra gana populiarus, ypač perkami „Toyota Prius“ automobiliai. Ši markė tradiciškai labiausiai domina pavežėjus. Įmonės perka „Prius“ automobilius, kuriuos parengia darbui, prižiūri ir nuomoja taksi paslaugas teikiantiems. Paprastai tai mūsų šalyje laikinai įsikūrę ar Lietuvoje studijuojantys Indijos, kitų Azijos ir Afrikos šalių gyventojai.
Lūkesčiai: šylant orams tikimasi didesnio pirkėjų aktyvumo. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Dyzelinių dar nenurašo
Lietuvių pasirinkimui įtakos daro plintanti informacija apie apribojimus dyzeliniams automobiliams. Kai kurie Europos miestai priėmė draudimus įvažiuoti senoms ir itin taršioms transporto priemonėms, kiti ėmė riboti tokių automobilių patekimą į centrą ar senamiestį. Dar griežtesnių apribojimų įvesti planuojama per keletą artimiausių metų.
Nors daugumai Kauno automobilių turgaus pirkėjų šios naujienos tiesiogiai neaktualios, jie vis tiek mieliau dairosi į benzininius automobilius. Tiesa, yra nemažai ir tokių, kuriems įvairius galimus apribojimus nusveria dyzelinio variklio ilgaamžiškumas. Palyginkime: benzininiam varikliui, nuvažiavus 300 tūkst. km, gali reikėti kone kapitalinio aptarnavimo ir nuolatinės priežiūros, o dažnas dyzelinis variklis į save dėmesį atkreipia tik automobiliui įveikus gerokai per 0,5 mln. km.
Iš gamintojų lietuviai dažniausiai renkasi naudotas „Toyota“, „Volvo“ ir kai kuriuos vokiškus automobilius.
