Klaipėdoje yra įrengti du skaičiuokliai, fiksuojantys pravažiuojančius dviratininkus. Abu jie dar veikia, tačiau, anot specialistų, kokybė – ne tokia gera, kaip prieš dešimtmetį.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis sakė, kad neveikia tam tikros detalės ir įrenginiuose esantys LED’ai taip, kaip turėtų.

„Realiai jis veikia, jeigu pasižiūrėtumėte mūsų puslapyje. Pagal skaitiklius matyti, kad pirmadienį buvo pravažiavusios 165 transporto priemonės. Klausėme, kiek kainuotų tokios priemonės remontas, jis atrodo gerokai brangesnis negu naujos priemonės įsigijimas“, – pasakojo G. Neniškis.

Tad šiuo metu laukiama sprendimų ir svarstoma, kiek naujas įrenginys galėtų kainuoti, koks apskritai yra poreikis.

„Dabartinis skaičiuoklis skaičiuoja tik dviračius, bet naudojantis dabartinėmis technologijomis būtų galima skaičiuoti tai, kas yra reikalinga darnaus judumo statistikai – dviračius, paspirtukininkus, pėsčiuosius. Tai tikriausiai padėtų savivaldybei priimti sprendimus dėl eismo organizavimo šitoje miesto dalyje“, – tikino pašnekovas.

Kito dviračių skaičiuotuvo, esančio Taikos prospekte, būklė prastesnė. Tačiau kol kas jo pašalinti nesvarstoma.

„Visada laikomės tokios pozicijos – kol dar veikia, tol veikia. Bandėme pasižiūrėti, kada pastatytas tas skaičiuoklis, jis, ko gero, veikia kokį dešimt metų, per tiek laiko LED’ai susidėvėję, surūdiję, tad per daug kokybės negali tikėtis. Tikimės, bet kokiu atveju, surasti sprendimus ir susitarti su savivaldybe, ar mes šitą skaičiuoklį laikome, ar laukiame, kol kažkas kitas atsiras ir tada jį pakeisime“, – paaiškino G. Neniškis.

Abu skaičiuotuvus Klaipėdos savivaldybė įsigijo pasinaudojusi ES projekto lėšomis, įrenginiai kainavo 49 tūkst. eurų.

Naujo tipo saulės elementai vienu metu galėtų išspręsti kelias pasaulines problemas. Remiantis „Nature Communications“ žurnale paskelbto tyrimo rezultatais, naująjį prietaisą sudaro standartinė saulės panelė ir dar kelios papildomos pakopos po ja.

Kai iš vienos talpos pradeda judėti druskingas arba užterštas vanduo, jis keliauja per kelis sluoksnius, ir dėl įkaitusių saulės panelių, pradedamas garinti. Vanduo garuodamas juda pro membranas į viršutinį sluoksnį, kuriame atvėsta ir nukeliauja į kitą talpą.

Šis švarus ir gėlas vanduo yra surenkamas, o išgarinimo metu esanti šiluma šildo kitą tekančio vandens porciją ir šis procesas vyksta nenutrūkstamai.

„Twitter“ nuotr.

Mokslininkai teigia, kad šis prietaisas atlieka vandens filtravimo funkciją ir vienas kvadratinis metras tokio daugiapakopio membraninio distiliavimo įrenginio per valandą sugeba išvalyti daugiau kaip 1,6 litrų jūros vandens.

Nustatyta, kad pro jų prietaisą praėjusiame vandenyje švino, vario, natrio, kalcio ir magnio kiekis nukrenta žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyto maksimalaus rodiklio geriamajame vandenyje. Tai reiškia, kad toks prietaisas vienu metu gali užtikrinti švarią energiją ir tuo pačiu patenkinti gėlo vandens poreikį.

„Šis prietaisas yra unikalus tuo, kad mes gebame protingai ir efektyviai išnaudoti saulės panelių sukuriamą šalutinį produktą – šilumą. Dabar ji neiššvaistoma, o efektyviai panaudojama gėlo vandens gamyboje“, – sakė vienas iš tyrimo komandos narių Peng’as Wang’as.

„Tam tikra prasme dabar mes saulės energiją išnaudojame dar efektyviau. Tikimės šią technologiją kuo greičiau visiškai išvystyti ir pereiti prie masinės gamybos“, – sakė P. Wang’as.