Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ prezidentas sakė, kad žiemos pradžia turės įtakos ne tik kovoms fronte, bet ir civiliams gyventojams bei grūdų eksportui.
Kyjivas mano, kad Maskva rengiasi atnaujinti masines atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Praėjusią žiemą Maskva smogė pagrindinei civilinei infrastruktūrai, paveikdama elektros, šilumos ir vandens tiekimą. Rusija taip pat taikėsi į grūdų bokštus ir uostus, taip apsunkindama eksporto pajėgumus.
Nors Vakarų sąjungininkų dėka Kyjivas turi stipresnę oro gynybos sistemą ir pastaraisiais mėnesiais sugebėjo išvengti daugumos dronų ir raketų atakų, baiminamasi, kad Maskva mėgins paveikti šiuos pajėgumus.
Anot V. Zelenskio, žiema yra ypač sudėtingas laikotarpis ne tik saugant civilinės paskirties objektus, bet ir palaikant gynybą fronto linijoje.
Kalbėdamas apie ilgai lauktą birželio mėnesį pradėtą kontrpuolimą, V. Zelenskis pripažino, kad jis nedavė tokių rezultatų, kokių daugelis tikėjosi. Anot prezidento, taip atsitiko dėl to, kad sąjungininkai nesuteikė pakankamai ginklų.
„Klausykite, mes nesitraukiame, esu patenkintas. Mes kovojame su antra (geriausia) armija pasaulyje, esu patenkintas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos kariuomenę.
„Mes prarandame žmones, nesu patenkintas. Negavome visų ginklų, kurių norėjome, negaliu būti patenkintas, bet taip pat negaliu per daug skųstis“, – pridūrė jis.
Karas čia yra plataus masto, sudėtingas, didelis, visuotinis. Didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Todėl suprantame, kokie iššūkiai gali kilti, jei mūsų sąjungininkų dėmesys bus išsklaidytas.
V. Zelenskis pripažįsta, kad Kyjivui nepavyksta greitai judėti į priekį ir pasiekti didelių laimėjimų, tačiau, pasak jo, tai nėra priežastis pasiduoti.
Interviu metu prezidentas teigė, kad siekdama pagerinti savo rezultatus fronto linijoje, Ukraina turėtų padidinti ginklų gamybą šalies viduje ir taip sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų.
Jis tikisi, kad Vakarų sąjungininkai leis Kyjivui pasigaminti ir suremontuoti jų ginklus ir gauti pigių paskolų šiems planams finansuoti.
V. Zelenskis sakė, kad Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas turi įtakos Ukrainos kovoms, tačiau nenurodė, kokią.
„Karas čia yra plataus masto, sudėtingas, didelis, visuotinis. Didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Todėl suprantame, kokie iššūkiai gali kilti, jei mūsų sąjungininkų dėmesys bus išsklaidytas“, – nurodė prezidentas.
„Matote, dėmesys prilygsta pagalbai“, – pridūrė jis.
Be to, krizė Viduriniuose Rytuose kilo JAV ruošiantis kitais metais įvyksiantiems prezidento rinkimams, per kuriuos, kaip tikimasi, pagalba Kyjivui bus atidžiau stebima.
Komentuodamas vienos apklausos rezultatus, kad beveik pusė amerikiečių nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai, V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas kovoja dėl ilgalaikės JAV ir kitų šalių gerovės. Pasak jo, Rusijos pergalė kare ne tik pakenktų Europos ir NATO šalių stabilumui, bet ir keltų pavojų regione dislokuotiems amerikiečių kariams.
Paklaustas apie Ukrainos prezidento rinkimus, kurie turėtų įvykti kitų metų kovo mėnesį, V. Zelenskis teigė, kad šalis negali jų surengti, nes rinkėjams gresia pavojus dėl apšaudymų ir antskrydžių.
Jis pridūrė, kad norint balsuoti internetu reikėtų iš dalies pakeisti konstituciją, be to, kyla problema dėl balsavimo Rusijos okupuotose teritorijose.
V. Zelenskio nuomone, rinkimai turėtų įvykti, kai tik bus stabilizuotas saugumas Ukrainoje.
2024-aisiais Rusijoje taip pat turėtų įvykti rinkimai, kuriuose prezidentas Vladimiras Putinas, kaip spėjama, sieks dar vienos šešerių metų kadencijos.
Ukrainos vadovas sakė, kad šie rinkimai nebus demokratiški, nes jų rezultatai nuspėjami, ir pridūrė, kad pasaulis turėtų pripažinti šį balsavimą neteisėtu.
