Kaip minėjo arkivyskupas, „dešimtyje Dievo įsakymų nėra tokio įsakymo, kaip dirbk, bet tikrai yra švęsk. Tad labai svarbu visiems Advento laike sugebėti sustoti, apmąstyti ir skirti laiko brangiems žmonėms, ramiai susėsti su artimaisiais prie bendro stalo“.

Susitikime dalyvavusius pramonės ir verslo bei mokslo institucijų vadovus sveikino KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas, kuris pristatė du naujus asociacijos narius, gamintojus – „Stiklitos“ vadovą Rimantą Nemeikštį bei „A-Pak“ vadovą Andrių Vyšniauską.

Metus asociacija pabaigia su solidžia ir stipria Kauno regiono pramonininkų, verslo ir mokslo vadovų komanda. Kiti metai bus kupini iššūkių, tad atsikvėpus šventiniu laiku, vėl bus aktyviai koncentruojamasi į darbus – narių atstovavimą, bendradarbiavimą su savivaldos bei mokslo atstovais ir priemones, kurios padeda auginti regioną, skatinti jo inovacijų ir investicijų pritraukimą.

Susirinkusius pramonės, verslo, mokslo vadovus sveikino KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas bei asociacijos viceprezidentas Eugenijus Valatka. Po sudėtingų, visiems sektoriams dideles įtampas kėlusių metų, pailsėjus vasarą, pramonininkų bendruomenė pradėjo naują sezoną viliantis, kad pagaliau sulauksime atsigavimo, taikos ir sėkmės metų. Susirinkusiems svečiams naujo sezono veiklų planus pristačiusi vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė palinkėjo aktyvumo, organizacijos vertybių puoselėjimo ir dėkojo ne tik už narių aktyvų įsitraukimą, bet ir už ambasadorystę.

Pradedant naują veiklų sezoną asociacijos gretas papildė naujas narys – UAB „Adampolis“ įmonė, kurią narystėje atstovaus generalinis direktorius Ričardas Tverijonas. Sveikindamasis su asociacijos bendruomene Ričardas minėjo, jog jam narystėje labai svarbu ne ką gauti, bet prisidėti prie bendrų tikslų įgyvendinimo, kas veda į sėkmingą Kauno regiono augimą.

Tokia vizija vedami dažniausiai jungiasi į narystę ir kiti, jau dalyvaujantys veikloje vadovai, kurių per paskutinį sezoną pasipildė net trylika naujų organizacijų ir įmonių. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija didina savo narių ratą tikslingai – kokybiškai ir kryptingai, siekiant rasti geriausias bendradarbiavimo formas su mokslo bei savivaldos atstovais. Nariai vienbalsiai pritaria, kad kraštas klestės ir jame visiems bus gera gyventi tuomet, kai bus sklandi bendra kalba, vieningas darbas ir dėmesys visiems – o tam labai reikia atrasti tinkamus veiklos ir bendrystės būdus ir formas.

KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas, sveikindamas naujus narius pabrėžė, jog džiugina tokie energingi vadovai, besijungiantys į asociacijos gretas, kurie kaip G. Kukauskas minėjo „neieško naudos sau, bet tikisi prisidėti prie sprendimų ir veiklų, kurios augina ir stiprina Kauno regioną“.

Į asociaciją prisijungęs A. Uptas – aktyvus ir energingas vadovas, vedantis savo gamyklą augimo, eksporto plėtros ir sėkmės keliu – tikisi savo patirtimi ir idėjomis pasidalinti ir su asociacijos bendruomene.

KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė pabrėžė, jog Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija yra išskirtinė tuo, jog narystė joje yra garbinga ir vertinga. Tai reiškia, kad vadovai, dalyvaujantys veikloje, pirmiausiai atstovauja bendriems pramonininkų interesams, ieškodami vertingiausių susitarimų su mokslo, valdžios institucijų bei visuomenės atstovais, siekdami sukurti kuo geresnes sąlygas dirbti žmonėms, kurie ir prisideda prie verslų sėkmės bei skatina inovacijų, skaitmeninės transformacijos ir investicijų pritraukimą visame Kauno regione.

Įgyvendino svajonę

Pirmosios 30-ojo LKL sezono kovos nugriaudės jau šį šeštadienį. Sostinėje surengtoje konferencijoje įžanginį žodį taręs R.Milašius pabrėžė šio sezono išskirtinumą – ypatingą jubiliejų ir naujų narių įsiliejimą.

„Šiemet turėsime dvylika komandų – įgyvendinau savo svajonę, kurią turėjau ateidamas čia savo programoje. Dvylikta komanda – „Gargždai“, laimėję NKL, pateko pas mus neturėdami salės. Mes, žiūrėdami į priekį, padarėme išimtį ir leidome žaisti Palangoje, kol nebus pastatyta salė“, – aiškino LKL prezidentas.

Tarp ryškiausių šio sezono akcentų R.Milašius paminėjo ir Alytaus „Dzūkijos“ klubo savininkų pasikeitimą. Iš buvusio krepšininko Tomo Pačėso klubo LKL licenciją nupirko verslininkas Gediminas Žiemelis.

„Dabar tai jau yra „Wolves“. Komanda sau kelia ambicingų planų, šiemet jų biudžetas apie 4 mln. eurų, prireikus gali ir padidėti. Toks įsiliejimas mums yra labai svarbus“, – kalbėjo lygos vadovas.

Rėmėjai nenusisuko

R.Milašius pasidžiaugė ir išaugusiu televizijos transliacijų skaičiumi.

„Šis sezonas bus ypatingas tuo, kad bus daugiau televizinių rungtynių, rodysime beveik 140 mačų. Sekmadieniais per BTV rodysime po dvejas rungtynes. Tai padės klubams plėtoti rinkodarą, atidirbti rėmėjams ir pritraukti naujų. Mes, kaip administracija, ieškome būdų, kaip padėti klubams, kad jie neturėtų problemų sezono metu“, – pasakojo pašnekovas.

Lygos generalinė direktorė Rasa Liuimienė padėkojo lygos partneriams, kurie nenusisuko net ekonomikos sunkmečiu.

4 mln. – tiek eurų šį sezoną bus lygos naujoko „Wolves“ klubo biudžete.

„Šiuo metu intensyviai formuojame kitų metų biudžetą ir matome, kad viskas brangsta, todėl esame dėkingi visiems savo partneriams, kurie nepabūgo sunkių nūdienos sąlygų. Tikime, kad pavyks viską įgyvendinti, kokybė nenukentės ir galėsime džiaugtis rezultatais visomis prasmėmis“, – teigė R.Liuimienė.

Išbandys naujoves

„Betsafe-LKL“ teisėjų vadovas Algimantas Pavilonis papasakojo, kokių naujovių išvysime arbitrų gretose.

„Planavome turėti 22 teisėjus, turėsime 21. Deja, iš jų trys negali judėti aikštelėje, treniruotis. Gaila, kad tarp jų yra patyrusių arbitrų. Tomui Jasevičiui, Olegui Barkovskiui ir Viliui Mačiulaičiui linkiu reabilituotis po operacijų. Tai galimybė kitiems pretendentams pasirodyti. Du arbitrai dirbs atrankinėse Čempionų lygos kovose – Gvidas Gedvilas ir Gintaras Mačiulis. Visus kitus irgi žinome, jie teisėjavo ikisezoniniuose turnyruose“, – dėstė A.Pavilonis.

Pasak jo, buvo išplėsta LKL taikomos skubios peržiūros sistemos techninė įranga. Vietoj keturių kamerų dabar bus dvigubai daugiau – aštuonios. Dalis jų bus skirta profesinei veiklai – žaidimo situacijų peržiūroms įvairiais kampais.

Su tituliniu lygos rėmėju „Betsafe“ buvo pasirašyta nauja ilgalaikė sutartis.

„Mūsų partnerystė išsivystė į draugystę. Su „Betsafe“ mes tapome draugais, tai įprasminame per turinio projektus, vienas ryškiausių pavyzdžių – visuotinė snaiperio atranka. Šiemet tai kelsime į dar aukštesnį lygį. Turime pamėgtą ir kertinį mūsų projektą – „Betsafe Mic‘d Up“, – apie pratęstą sutartį kalbėjo lygos vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas.

„Ryšys su lyga yra labai šiltas, džiaugiuosi, kad tęsiame bendradarbiavimą. Jaučiame lygos augimą, populiarumą, produktų pasiekiamumą žiūrovams, tai vertiname ir džiaugiamės būdami šalia“, – antrino „Betsafe“ vykdomasis direktorius Aurimas Šilys.

Buvo pristatytas unikalus projektas, kurį kartu su „Betsafe-LKL“ vykdys estų įmonė „Cryplect“.

„Pagaliau turėsime savo „Fantasy“ lygą, tai bus beprecedentis sprendimas – žaidimas bus susietas su skaitmeninėmis, kolekcinėmis NFT kortelėmis. Sirgalius kviesime kolekcionuoti žaidėjus skaitmeniniu formatu. Tas korteles bus galima įdarbinti „Fantasy“ žaidime. Su projektu startuosime lapkričio 6 d., kai žais „Rytas“ ir „Žalgiris“, – naująjį projektą pristatė J.Liaudinskas.

30-ojo „Betsafe-LKL“ sezono startas – rugsėjo 24 d. Tądien Prienuose į aikštę išbėgs „Labas GAS“ ir Jonavos „Cbet“ ekipos, o Kėdainiuose – vietos „Nevėžis“ ir Alytaus „Wolves“ komandos.

Savaitės pradžia pažymėta naujų Šaulių sąjungos narių priesaika bei sąjungos 103-ųjų įkūrimo metinių minėjimu. Karo muziejaus sodelyje prisiekę šauliai tikino, kad į Šaulių sąjungos gretas jie įsilieja dėl nori padėti savo šaliai ir panaudoti gebėjimus, kuriuos jau turi.

„Iki karo Ukrainoje jaučiausi saugiai, bet dabar supratau, kad neturiu jokių išgyvenimo įgūdžių. Draugai paskatino jungtis prie Šaulių sąjungos, tad tikiuosi išmokti pagrindinių dalykų ir, jei prireiks, gebėti apginti savo mylimus žmones. Žinoma, čia ne tik apie karą, pagalbos gali prireikti ir kituose gyvenimo etapuose. Priesaika labai emociškai stipri akimirka, kuomet jaučiama bendrystė“, – kalbėjo viena būsimoji šaulė.

Dar vienas būsimas Šaulių sąjungos narys prieš priesaiką taip pat pasidalijo, kas paskatino jungtis į šaulių gretas. Pasak sutikto vyro, padėti Tėvynei turėtų kiekvienas.

„Ketinau eiti Krašto apsaugos savanoriu, bet dėl sveikatos nepraėjau, todėl Lietuvos šaulių sąjunga tapo gera alternatyva susipažinti su šalies gynybos pagrindais, taip pat tai – gera patriotiškumo ugdymo mokykla. Didžiuojuosi, kad turiu galimybę čia būti“, – pasitikėjimo savimi neslėpė pašnekovas.

Gausėja šaulių gretos

Susidomėjimas Šaulių sąjunga sparčiai šoko po vasario 24-osios, kuomet Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius „Kauno dienai“ patirtino, jog susidomėjimas sąjungos veikla vis auga, todėl šiemet Kaune šaulių priesaikos ceremonija vykdoma jau ketvirtą kartą.

„Turime susidarę tam tikrą mokymo kursą. Kas antrą vakarą po 3 val. vyksta mokymai, tada yra vienas išvažiavimas į poligoną ir, žinoma, yra priesaika. Šiai dienai turime ketvirtą kuopą po 100 šaulių. Liepos 6-ąją bus penktas naujų narių priesaikos kartas. Iki karo Kauno apskrityje mūsų buvo apie 1 tūkst., dabar bus daugiau nei 1,5 tūkst. Čia neskaitant jaunųjų šaulių. Moksleivių taip pat turime apie 1,2 tūkst. Susidomėjimas tikrai yra“, – kalbėjo V.Žymančius.

Visoje Lietuvoje šiuo metu yra apie 11 tūkst. šaulių.

Iššūkių netrūksta

Kauno apskrities rinktinės vadas tikino, kad kai 1919 metais kūrėsi Šaulių sąjunga, iššūkių netrūko, nes tuomet tik pradėjo formuotis kariuomenė, policija, todėl buvo svarbu telkti pilietiškus žmones. Dabar žmonės į sąjungą stoja ne tik dėl karo grėsmės, iššūkių pažėrė ir neeilinės situacijos.

Tokioje pavojingoje situacijoje mūsų organizacija stiprėja.

„Kai Šaulių sąjungai prasidėjo antras šimtmetis, valstybė taip pat susidūrė su iššūkiais: pandemija, migrantų krizė. Tad tokioje pavojingoje situacijoje mūsų organizacija stiprėja. Mums iššūkių reikia, nes tada mūsų nariai ateina realiai padėti valstybei“, – pažymėjo V.Žymančius.

Pasak jo, pagrindiniai tikslai – aiškinti naujai atėjusiems nariams apie tai, kad Šaulių sąjunga yra gerai organizuota, nepolitinė organizacija, kuri ruošiasi padėti valstybei sunkiu metu.

„Kai tik šaulys užsidėjo uniformą, jis pavaldus savo vadui ir negali nieko savarankiškai daryti. Mums labai svarbu, kad reikiamą valandą būtumėme gerai organizuoti ir visi žinotų, ką turi daryti, nebūtų nesuderintų veiksmų ir galėtumėme sklandžiai organizuoti pagalbą valstybei“, – tęsė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas.

Sveikinimai šauliams

Lietuvos šaulių sąjunga sulaukė ir šalies vadovų sveikinimų. Jie pažymėjo, kad organizacija labai svarbi kuriant pilietinę atsakomybę.

„Pastaraisiais metais šauliai savo patriotiškumą ne kartą įrodė padėdami valstybei įveikti pandemijos iššūkius, neteisėtos migracijos srautus, pagelbėdami Ukrainos žmonėms – tiek ginantiems savo šalį tėvynėje, tiek radusiems saugų prieglobstį čia, Lietuvoje. Šaulių sąjunga – ne tik apie krašto gynybą, bet ir ryšius tarp žmonių, pilietinę atsakomybę, pasitikėjimą vienas kitu, vertingus ir asmenybę ugdančius įgūdžius. Todėl auganti Šaulių sąjunga – tai ir auganti, stiprėjanti Lietuva“, – išplatintame pranešime sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, sveikindama Lietuvos šaulių sąjungą ir visus jos narius su 103-osiomis visuomeninės organizacijos įkūrimo metinėmis.

„Šauliai ir tuomet, ir šiandien aktyviai veikia Tėvynės labui. Nelegalios migracijos krizė, pandemija, teikiama pagalba Ukrainos karo pabėgėliams tik dar kartą patvirtino, kad šauliai yra svarbūs ne tik stiprinant pasiruošimą gintis, bet ir įveikiant kitus nacionalinio saugumo iššūkius. Mūsų kartu įgyvendinami strateginiai tikslai svariai prisideda prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo“, – sveikinimo žodį šauliams per socialinius tinklus perdavė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Taryba darbą pradės nuo trečiadienio, pranešė Prezidentūra. J. Šovienei pakeitus darbą, prezidentas turėtų paskirti naują Teisės grupės vadovą.

Premjerės Ingridos Šimonytės teikimu J. Šovienė RRT tarybos pirmininke paskirta penkerių metų kadencijai, tokio paties ilgio kadencijai paskirti tarybos nariai Kristina Mikoliūnienė ir Giedrius Pūras, trijų metų kadencijai – buvęs vyriausiasis G. Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius ir Vygantas Vaitkus.

D. Kuliešius vasario pabaigoje paliko Prezidentūrą, pasibaigus maksimaliam terminui, kai asmuo pagal Vidaus tarnybos statutą gali būti deleguotas dirbti kitoje institucijoje. Nepaisant to, D. Kuliešius negrįžo dirbti anktesnę savo darbovietę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

J. Šovienė Prezidentūros Teisės grupei vadovauja nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios 2019 metais. Iki tol ji dirbo Konkurencijos tarybos nare, pirmininko pavaduotoja.

Prezidentūra pabrėžia, kad pagal naujai įsigaliojusius Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus, Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iš patariamojo tampa kolegialiu pagrindiniu Ryšių reguliavimo tarnybą valdančiu ir sprendimus jos kompetencijos srityse priimančiu valdymo organu.

Pasak šalies vadovo, naujajai RRT tarybai tenka „svarbus uždavinys reguliuojant Lietuvos visuomenei ir ekonomikai reikšmingus elektroninių ryšių, geležinkelių ir pašto sektorius“, kurie taip pat turi didelę įtaką ir šalies nacionalinio saugumo užtikrinimui.

„Prezidentas tikisi, kad naujoji taryba bus aktyvus ir patikimas partneris sprendžiant su šiais sektoriais susijusius klausimus, įgyvendinant priimtus sprendimus, o sukaupta ilgametė institucijos patirtis ir naujas požiūris į jos veiklą leis Ryšių reguliavimo tarnybai veikti efektyviau, skaidriau ir inovatyviau“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra nacionalinė elektroninių ryšių, pašto ir geležinkelių transporto rinkų reguliavimo institucija.

Daugiau kaip 100 Lietuvai ir jos saugumui neabejingų piliečių balandžio 27 d. 18 val. Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje prisieks ir įsilies į Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės gretas.

„Esame svarbių šiandienos įvykių liudininkai ir dalyviai. Tai, kas vyksta Ukrainoje, – gyvas įrodymas, nuo ko 1990-aisiais ištrūkome, bet tai negarantuoja mums visiškos ramybės šiandien. Nuo vasario 24 d., kai Ukrainoje prasidėjo karas, vien mūsų rinktinėje registravosi daugiau kaip 1000 piliečių, norinčių tapti šauliais. Džiaugiuosi kandidatų į šaulius užsidegimu ir pareigingumu bei noru susipažinti su šauliškos tarnybos ypatumais“, – sakė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius.

Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės nuotr.

Anot jo, kad naujiesiems šauliams įsijungimas į organizacijos veiklą būtų sklandesnis, šį pavasarį pradėtas rengti kandidato į šaulius kursas. „Kas antrą vakarą šauliai instruktoriai veda užsiėmimus priesaikai besiruošiantiems mūsų sesėms ir broliams. Tokį kursą ką tik baigė 100 kandidatų, eilėje laukia dar šimtas, – ženkliai išaugusį susidomėjimą šauliška veikla atskleidė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas. – Taip pat džiugu matyti šaulius, kompetentingai talkinančius rengiant kandidatus – broliai ir sesės šauliai savo nuoširdumu ir didžiule meile Tėvynei daro nepaprastai svarbius darbus vardan Lietuvos ir įprasmina dar aname šimtmetyje užgimusios Šaulių sąjungos idėjas“.

Tai, kas vyksta Ukrainoje, – gyvas įrodymas, nuo ko 1990-aisiais ištrūkome, bet tai negarantuoja mums visiškos ramybės šiandien.

Balandžio 27-ąją šaulio priesaiką duosiantis kaunietis verslininkas Ernestas Adomaitis įsitikinęs, kad patriotiškumui reikia pribręsti. „Seniai kilo minčių apie tapimą šauliu ir dalyvavimą Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, tačiau pastarojo laikmečio karo Ukrainoje sukeltos tragedijos paskatino rimtai apsispręsti dėl keleto priežasčių: noras ginti Tėvynę nelaimės atveju, pavyzdys vaikams ir darbo kolektyvui, taip pat aiški pozicija – liksiu, ginsiu, saugosiu, nieko nekeisiu karinio konflikto atveju. Žinoma, ir asmeninės paskatos – geresnė fizinė forma, galimybė išmokti naujų dalykų, savirealizacija savanoriškoje veikloje. Esu pasiryžęs tapti šauliu, ypač po to, kai susipažinau su kitais šauliais. Tai žmonės – bendraminčiai, labai motyvuoti mokyti ir mokytis“, – įsitikinęs būsimasis Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys.

Kviečiame balandžio 27 d., trečiadienį, 18 val., Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje stebėti priesaikos ceremoniją ir palaikyti naujuosius šaulius, kurie pasiryžę dirbti Tėvynės labui!

Apie Lietuvos šaulių sąjungą

Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Organizacija siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems

Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto, medicinos, kultūros srityse. Taikos metu šauliai rengiasi Lietuvos Respublikos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padeda užtikrinti viešąjį saugumą ir kitas valstybei svarbias funkcijas, yra pasiryžę valia ir ginklu ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą.

Agresijos atveju Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kiti šauliai padėtų užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdytų nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą.

Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau kaip 11 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Šaulys – tautos karys!

Ketvirtadienį per Seimo posėdį pranešta, kad Kęstutis Mažeika palieka LVŽS frakciją ir jungiasi prie demokratų, tad „valstiečių“ gretos sumažėjo iki 20 narių, o demokratai nuo šiol turės 16 narių frakciją.

K. Mažeika sausio pabaigoje per steigiamąjį suvažiavimą prisidėjo prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos.

Taip pat ketvirtadienį per pirmąjį Seimo sesijos posėdį pranešta apie Mindaugo Puidoką pasitraukimą iš Darbo partijos frakcijos. Parlamentaras paliko „darbiečius“, kai šių atstovai jį sukritikavo dėl pasisakymų Rusijos karo prieš Ukrainą tema.

Darbo partijos frakcija, išėjus M. Puidokui, sumažėjo iki devynių narių. Seimo narys neprisijungė prie jokios frakcijos, tad jis bus vienintelis Mišrios Seimo narių grupės atstovas.

Posėdyje taip pat pranešta, kad Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ rotacijos tvarka rinko naują seniūną, juo tapo Linas Kukuraitis, pavaduotoja – Rima Baškienė.

Lietuvos regionų frakcijos seniūnu pradedant pavasario sesiją išrinktas Jonas Pinskus, pavaduotoja – Rita Tamašunienė.

Apie šiandienos aktualijas ir asociacijos teikiamą naudą „Kauno diena“ kalbasi su asociacijos prezidentu M.Horbačausku.

– Infliacija, įtempta geopolitinė situacija – kone kasdienė pokalbių tema. Kaip šią situaciją išgyvena Kauno krašto pramonininkai ir verslininkai?

– Mes esame ir eksportuotojai, ir globalaus pasaulinio verslo dalis, todėl geopolitinė situacija mus veikia tiesiogiai. Esame nemažai nukentėję, kitaip paveikti. Kažkam verslas sustojo dėl Kinijos situacijos, kitiems dėl Rusijos, Ukrainos. Verslui atsiliepia įtampos kėlimas, ribojimai ir transportavimo kainų kėlimas. Tarkime, ribojimai, kad traukiniais negalės vežti krovinių per Baltarusiją, „Achemai“ ir „Lifosai“ turi tiesioginę įtaką. Jos turi ieškoti kitų kelių, kurie, akivaizdu, yra ilgesni ir brangesni.

Daug džiaugsmo ir entuziazmo pramonė turėjo keletą metų dėl eksporto. Kaip parodė realybė, pandemija pramonei nėra toks baisus reiškinys, netgi priešingai. Daugeliu atvejų Lietuva ir Kauno krašto pramonininkai laimėjo, nes prekės pandemijos metu buvo paklausios visame pasaulyje, daugiausia esame paslaugų teikėjai.

Tačiau ta euforija blėsta. Kol kas tai ne visi supranta, ypač vartotojai. Žaliavų ir energijos išteklių – elektros ir dujų – brangimas, kuris prasidėjo jau praėjusių metų pabaigoje, pramonei yra kur kas pavojingesnis ir daro didesnę žalą nei pandemija. Ją mes išgyvenome labai gerai, bet šie brangimai kelia mūsų produkcijos savikainą ir kai kuriais atvejais tampame nekonkurencingi pasaulinėje rinkoje.

Apskritai visko, kas yra naudojama produktui pagaminti, brangimas yra labai pavojingas reiškinys. Žala po truputį pradeda lįsti. Galima sakyti, kad tai savotiškos pagirios po kelerių metų euforijos ir jos nebus malonios. Naudodami dujas ar elektrą, staiga nepereisime prie kitų šaltinių. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, reikia turėti platesnį energijos šaltinių pasirinkimą ir įvairiomis kainomis.

– Tai gal ir nesusiję su ekonomine krize, bet asociacijos narių gretos auga. O gal vis dėlto įtempta situacija įmonių vadovus skatina jungtis į būrį?

– Situacija nėra paprasta. Vienijimasis ir pajėgų telkimas, sprendimų ieškojimas ir garsesnis balsas šiuo metu yra reikalingas. Daugelis vartotojų dar gyvena tomis geromis nuotaikomis, kad atlyginimai didėja, viskas gerėja, bet pramonininkai jau senokai mato, kad nėra taip puiku.

Kitas dalykas, asociacijos veikla, atnaujintos strateginės kryptys ir idėjos yra aktualios. Smagu, kad per pusmetį prisijungė dešimt naujų narių. Didžioji dalis – tai nauji nariai, bet yra ir sugrįžusių. Bendra konsoliduota mūsų asociacijos narių apyvarta jau pasiekė 2,5 mlrd. eurų. Tai pakankamai didelis skaičius. Asociacija tapo matomesnė ir tvirtesnė. Sprendžiami klausimai – aktualesni, o tai parodo ir asociacijos kuriamą vertę.

– Ką duoda buvimas Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos nariu?

– Kad ir ta pati pramonės transformacija. Dažniausiai ji ateina per pramonininkų liniją – iš Europos, iš Lietuvos Vyriausybės. Kadangi mes esame pramonės atstovai, natūralu, kad norime dalyvauti šiame procese, siūlyti idėjas, diskutuoti, o ne laukti, kad mus kiti transformuotų. Todėl suvokimas, kaip tai turėtų būti daroma, ateina per asociaciją.

Kitas dalykas, bendravimas ir šnekėjimas tarpusavyje – tiek su vietos regionine valdžia, tiek su mokslo atstovais. Sėkmė yra kažkur per vidurį. Ne kiekvienas atskirai gali savo klausimus išspręsti, kai prieinama tolimesnio vystymosi riba. Tam reikia bendrų sprendimų. Verslo, mokslo ir vietinės valdžios susivienijimas yra labai svarbus.

Trečias dalykas, tvari kaimynystė – nesvarbu, ar statybininkų, ar  aludarių, ar pienininkų asociacijos sprendžia globalius Lietuvos klausimus. Visi tie klausimai, kurie yra aktualūs Kauno regionui, – keliami ir sprendžiami pas mus. Mūsų ir šakinės asociacijos skiriasi tuo, kad mes kreipiame dėmesį į regiono verslus ir visuomenę.

– Vieno bendro recepto, kaip išgyventi krizę, vargu ar gali būti. Bet vis dėlto esama bendrų patarimų, kuriais galėtų pasinaudoti asociacijos narės?

– Jei šiuo metu verslas kraujuoja, tą kraujavimą reikia stabdyti, stabilizuoti situaciją. Yra tam tikros vyriausybės numatytos priemonės – paskolos ar dar kažkas. Kreiptis gali visos įmonės, nebūtinai asociacijos narės. Tik per asociaciją tas kelias šiek tiek trumpesnis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija kalba su vyriausybe, kokie šiuo metu yra poreikiai. Tam tikros priemonės egzistuoja. Jos gal neleistų suklestėti, bet kraujavimą sustabdyti, ko gero, gali.

Turint mintyje ilgalaikį požiūrį, daugiau kalbama apie persiorientavimą į atsinaujinančiosios energijos panaudojimą, kad nebūtume priklausomi nuo energetikos kainų. Jei tos kainos liks tokios, apie išgyvenimą turėtų susimąstyti ne viena įmonė.

– Praėjusią savaitę daug dėmesio sulaukė „Achemos“ darbuotojų streikas. Gal jums daugiau žinoma apie šią situaciją ir kaip ją vertinate?

– „Achema“ yra asociacijos narė. Mes esame išreiškę savo nuomonę. „Achema“, kuriai ypatingai skausmingas ir jautrus yra elektros ir dujų kainų šuolis, išgyvena ne pačius geriausius laikus, nors įmonė stipri ir tvari. Kai šitaip išbrango dujos, neplanuotų sąnaudų atsirado begalės. Tad kelti klausimus, neatsižvelgiant į įmonės padėtį, ko gero, nėra labai partneriška tiems, kurie organizuoja tokius dalykus.

Viešai prieinami duomenys apie tai, kokie „Achemoje“ yra atlyginimai. Nustebsite, kad atlyginimai yra labai toli nuo Lietuvos vidurkio. Jie yra aukšti. Aišku, gal kiekvienas darbuotojas kitaip galvoja, bet iš principo – tas skaičius nėra mažas. Tai tokio degančio poreikio kaip tik šiuo momentu reikalauti drastiškų sprendimų kelti atlyginimus, atrodo, lyg ir nėra.

Mūsų nuomone, reikia šnekėtis. Įmonei sudėtinga situacija, kai kuriais atvejais gal net reikia stabdyti gamybą, nes ji nekonkurencinga ir papildomai dar darbuotojai streikuoja. Tai nėra nei toliaregiška, nei partneriška. Mes esame už šnekėjimąsi ir partneriškumą, o kategoriški reikalavimai tokioje situacijoje klausimo nesprendžia, o tik gilina problemą.

– Lietuvos įmonės turi galvoti apie pramonės transformaciją žaliosios politikos kontekste. Kokią įtaką šiems tikslams turės energetikos kainų augimas?

Galima sakyti, kad pramonė kraujuoja. Tempiama iš vidinių resursų ir ieškoma, kaip kompensuoti tą brangimą, bet ilgai tai negali tęstis.

– Viena vertus, gali pristabdyti pokyčius, kita vertus, priešingai – paspartins. Lietuva pasigamina tik 30 proc. elektros energijos poreikio, o visa kita perkame. Tad perėjimas prie atsinaujinančiosios (saulės ar vėjo) energijos mus išlaisvintų. Galėtume daugiau pasigaminti patys, tada nebūtume tokie priklausomi ir kaina būtų mažesnė.

Susiklosčiusi situacija turėtų paskatinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Investicijos būtų gana didelės, bet tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek ES fondai yra numatę skirti specialių lėšų, kurios galėtų paskubinti pramonės transformaciją. Jeigu buvo galima gyventi negalvojant apie tai, kiek kainuoja dujos ar elektra, nes tai buvo įprasta kaina, šiuo metu tai neįmanoma.

Galima sakyti, kad pramonė kraujuoja. Tempiama iš vidinių resursų, ieškoma, kaip kompensuoti tą brangimą, bet ilgai tai negali tęstis. Pavyzdžiui, mano vadovaujamoje bendrovėje „Volfas Engelman“ išlaidų prisidėjo 100 tūkst. eurų per mėnesį. Tai per metus milijonas ir daugiau. Šito kompensuoti vidiniais resursais neįmanoma. O tai lemia kainų augimą. Tad infliacija tik didės.

Kaimynai lenkai gana drastiški ir bando išsisukti kitų sąskaita. Atsisakę visiškai PVM, Lietuvos pramonininkai tampa visiškai nekonkurencingi.

Valstybė turi galios reguliuoti, tarkime, kuro kainas. Tačiau apie tai kol kas tik pakalbama, bet nieko nedaroma. O kuro kaina yra didelė dedamoji pramonės produkcijos kainoje. Didinti kuro kainas būtų visiška beprotybė.

Nesinorėtų, kad viskas nuskambėtų kaip kokia apokaliptinė situacija, tačiau ji yra labai sudėtinga. Nėra labai baisu ir nekontroliuojama. Yra nerimo, bet turime ir planų, kaip eisime toliau. Išgyvenome ir kitokias situacijas, išgyvensime ir šitą. Tik ne laikas išlaidauti ir įsivaizduoti, kaip čia viskas gerai. Šiuo metu yra sudėtinga.

Naujos sudėties VRK parlamentarai suformavo praėjusią savaitę. Komisijos pirmininke paskirta teisininkė Jolanta Petkevičienė.

VRK nariais taip pat paskirti politologas Šarūnas Liekis, Nacionalinės bibliotekos departamento direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus pavaduotojo mokslui ir strateginei plėtrai funkcijas Andrius Vaišnys, Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro darbuotoja Inga Milašiūtė, advokatė Laura Martinaitytė, dabartinis VRK narys Andrius Puksas.

Per slaptą balsavimą palaikymo pritrūko teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teiktam kandidatui Jonui Udriui, todėl VRK sudėtis patvirtinta be vieno nario.

Rinkimų komisijoje taip pat dirbs Liberalų sąjūdžio deleguota Jolita Baušytė, Laisvės partijos pasiūlytas Martynas Čerkauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Olga Kilkinova, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – Gitana Matiekuvienė, Lietuvos socialdemokratų partijos – Justas Pankauskas, Darbo partijos – Jolanta Petrušauskienė.

Dėl partijų deleguotų VRK narių Seimas nebalsuoja.

J. Petkevičienė – teisininkė, nepartinė, yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje ir Valstybės saugumo departamente, 2006–2009 metais ji vadovavo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Įstatymas numato, kad naują VRK Seimas sudaro po parlamento rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.

Ji sudaroma iš komisijos pirmininko, dviejų prezidento, dviejų teisingumo ministro, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų narių bei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Be to, partijų atstovų VRK negali būti daugiau nei kitų narių.