Eltą jis informavo, kaip šalies gamintojams sekasi ieškoti naujų importo bei eksporto rinkų, beveik nutrūkus Lietuvos prekybiniams ryšiams su Kinija bei Rusija ir Baltarusija.

„Kol kas sakyti, kad labai turime daug pažangos ieškant naujų rinkų negaliu. Rudeniui ruošiami vizitai į šalis, iš kurių tikimės diversifikuotis dėl pramoninių medžiagų žaliavų tiekimo – metalo, stiklo, silicio. Kalbame apie puslaidininkius“, – teigė LPK prezidentas.

Jis teigė, kad naujų importo partnerių ieškoma Indonezijoje, Tailande, Vietname, kurį V. Janulevičius vadina „naująja Kinija“. Be to, tolesni politinio ir verslo susitikimai planuojami ir Taivane.

Prekyba su Kinija smuko dar praėjusių metų pabaigoje, šiai itin griežtai apribojus lietuviškų prekių eksportą ir netgi pareikalavus kitų šalių įmonių nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų, antraip ir jų gaminiai nebus įsileidžiami į Kinijos rinką. Šį spaudimą lėmė Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje (salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu), kas, anot Pekino, pažeidžia „Vienos Kinijos principą“.

„Su Kinija santykiai pagerėję, bet žaliavų tiekime didelio pozityvumo visgi neatsirado. Kol kas, jei žaliavos iš Kinijos ir keliauja, tai iš trečiųjų šalių arba per trečiąsias jas. Tas pats eksportas į Kiniją yra išvis sustojęs, jo išvis praktiškai nėra“, – sakė V. Janulevičius.

Tuo metu Rusijos ir Baltarusijos rinkos praktiškai užsivėrė Kremliui pradėjus karą Ukrainoje vėlyvą vasarį.

Iš šių šalių Lietuvos gamintojai importuodavo daug pramoninių žaliavų, tokių kaip metalai, mediena, stiklas ir kt.

Rudeniui ruošiami vizitai į šalis, iš kurių tikimės diversifikuotis dėl pramoninių medžiagų žaliavų tiekimo – metalo, stiklo, silicio.

Žaliavų teikėjų ieškoma Pietryčių Azijoje, toliau vyks vizitai į Taivaną

Pasak V. Janulevičiaus, Pietryčių Azijos šalys, pavyzdžiui, Indonezija, Tailandas ar Vietnamas, Lietuvos pramonei galėtų būti potencialios importo partnerės, verslui siekiant diversifikuoti sutrikusį pramoninių žaliavų ir komponentų atsivežimą iš Kinijos.

Rudenį į Indoneziją planuojami užsienio reikalų bei ekonomikos ir inovacijų ministrų vizitai, rugsėjo-spalio mėnesiais delegacijos iš Lietuvos prekybos ryšių ieškos ir Tailande, ir Vietname. Tarp šių valstybių, kaip patrauklų metalo ir kitų pramoninių žaliavų teikėją, V. Janulevičius išskiria būtent pastarąją šalį.

„Daugeliu atveju Vietnamo pranašumai tame, kad ten sumontuoti įrengimai yra naujesni, tikslesni, vakarietiški. Dėl to į Vietnamą investuoja vokiečiai, taivaniečiai, japonai kaip į naująją Kiniją. Vietnamas yra labiau subalansuota šalis, ne tokia protekcionistinė, laisvesnė šalis prekybai“, – teigė LPK prezidentas.

Kartu jis informavo, kad spalį naujos politikų ir pramonės atstovų delegacijos vyks ir į Taivaną, visų pirma, siekiant užsitikrinti aukštųjų technologijų produktų tiekimą iš salos.

„Į Taivaną vizitai buvo tik politiniame lygmenyje (...) nauji vizitai bus spalį ir tuomet galėtume kalbėti, pavyzdžiui, apie puslaidininkių, silicio tiekimą iš Taivano į Lietuvą“, – teigė V. Janulevičius.

Džiugina prekybos su JAV rezultatai, žvalgomasi ir į Afriką

Komentuodamas pokyčius eksporto rinkose, V. Janulevičius pasidžiaugė eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas rezultatais, kurie per metus augo beveik trečdaliu.

„Džiugina, kad po truputį visgi auga eksportas į JAV, lyginant su praeitas metais augimas 30 proc. didesnis. Tikimės, kad tas augimas išliks toks stabilus ir turėsime galimybę didinti savo eksportą“, – teigė V. Janulevičius.

Pasak jo, per Atlantą eksportuojama daug aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, lazerių, taip pat daugėja į JAV vežamų medienos gaminių, langų, durų, apie 30 proc. augo ir mašinų bei įvairių įrenginių eksportas.

„Turime vilčių, kad tai kažkiek subalansuos tas netektis, kurios buvo prarastos su Rytų kaimyninėmis šalimis ir su Kinija“, – svarstė V. Janulevičius.

Be to, LPK prezidentas išreiškė viltį, kad Europos Komisija padės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti ir Afrikoje, kurioje, anot jo, sėkmingai verslą plėtoja didžiosios Europos ekonomikos.

V. Janulevičius aiškina, kad lietuviška pramonė galėtų ir šiam žemynui tiekti maisto, įvairius kitus gaminius, tačiau verslui kiltų problemų dėl atsiskaitymo už prekes. Dėl to, prieš prekiaujant su Afrika, būtina sutarti su EK dėl apmokėjimo garantijų verslui.

„Savo kainos-kokybės santykiu lenkiame daug ES šalių. Tam tikrų medžiagų, produktų tiekime, kainos-kokybės atžvilgiu esame žymiai lankstesni ir geresni nei kitos didžiosios šalys, tik kad neturime garantuoto atsiskaitymo“, – kalbėjo LPK prezidentas.

A. Izgorodinas: Lietuvos eksportas jau yra gana gerai diversifikuotas

Ekonomistas Aleksandras Izgordinas vis tik abejoja, kad Lietuvos verslai gali efektyviai ir greitai atrasti naujų eksporto rinkų veiklai diversifikuoti. Anot jo, sunkumus lemia šalies pramonės ir eksporto struktūra, pirmiausia orientuota į Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas, nėra daug galutinį produktą gaminančių įmonių.

Lietuvos gamintojai visų pirma tiekia komponentus galutines prekes JAV, Kinijai ir kitoms šalims eksportuojančiai Vakarų Europos pramonei, sako jis.

„Lietuvos pramonė aptarnauja Vakarų Europos ir Skandinavijos gamyklas teikdama joms kontraktinės gamybos paslaugas. Tarp Lietuvos pramonės įmonių realiai turime nedaug įmonių, kurios gamina savo produkciją. Todėl dėl šios Lietuvos pramonės specifikos artimiausiu metu Lietuvos eksportas ir toliau fokusuosis į Vakarų ES ir Skandinavijos regioną“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

Ekspertas įsitikinęs, kad Lietuvos eksportas jau yra gerai diversifikuotas, todėl verčiau reiktų orientuotis į priemones toliau stiprinti prekybinius ryšius su Vakarų Europa.

„Tik tai neatsispindi Lietuvos statistikoje, kadangi Lietuvos eksportuotojai yra didelės ES vertės grandinės dalis. Atitinkamai, Lietuvos valdžiai reikia fokusuotis į ekonominių santykių su Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėmis stiprinimą – tokiu atveju pajausime didesnį teigiamą poveikį Lietuvos eksportui ir pramonei nei eidami į naujas eksporto rinkas“, – komentavo A. Izgorodinas.

Per metus augo ir importas, ir eksportas

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, gegužę prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,46 mlrd. eurų, lietuviškų prekių pirkėjams užsienyje išvežta už 2,11 mlrd. eurų. Anot departamento, lyginant 2022 m. sausio–gegužės mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., eksportas padidėjo 29,5 proc.

Vis dėlto, palyginti su šių metų balandžiu, gegužę visas eksportas krito 0,3 proc., lietuviškos kilmės prekių – 5,9 proc.

Tuo metu gegužės importas beveik siekė 4 mlrd. eurų, nors nuo balandžio jis smuko 7,5 proc. 2022 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, importas padidėjo 41,6 proc.

2022 m. sausio–gegužės mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (12,6 proc.), Lenkiją (9,3 proc.), Vokietiją (8,4 proc.), Rusiją (6,7 proc.), o importavo iš Vokietijos (11,6 proc.), Lenkijos (11,4 proc.), Rusijos (10,8 proc.), Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,4 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Latviją (7,4 proc.), Nyderlandus (6,3 proc.).

„Į geopolitinę situaciją neįmanoma šitoje vietoje reaguoti, bet faktas, kad kiekvienos įmonės, ar tai būtų geležinkelių, ar uosto, ar kitų, veiklos ateities garantas yra krovinių diversifikacija“, – žurnalistams Seime sakė M. Skuodis.

Stiprybe ministras įvardijo tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau gana neblogai įsitvirtinę Vakarų Europos rinkose, galimybių plėstis yra Italijoje, Lenkijoje. Be to, ketinama dažniau gabenti krovinius iš Nyderlandų.

„Turime „Rail Baltica“ vežę jau iki Kauno intermodalinio terminalo, du traukiniai kas savaitę atkeliauja iš Nyderlandų, skaičius artimiausiu metu bus padidintas iki penkių. Atsidarys nauja kryptis Šiaurės Italijoje, Lenkijoje ir panašiai“, – vardijo M. Skuodis, kartu pažymėjęs, kad veiklos diversifikacija į Europoje ateityje turės tęstis.

„Taip, tai nepasikeis per vieną dieną, bet kalbant apie 3–5 metų laikotarpį, tai būtų didelė mūsų stiprybė. Labai noriu tikėtis, kad situacija mūsų pasienyje, kaimynystėje pasikeis ir šitoje vietoje visos krovos galimybės bus dar tik didesnės, diversifikavus veiklą taip pat“, – tikino M. Skuodis.

Iš pradžių sankcijų, kurias Rusija paskelbė Vakarams, poveikis Lietuvos gamintojams ir perdirbėjams buvo pakankamai didelis, tačiau dabar galime pasidžiaugti, kad įmonės sugebėjo atrasti naujų rinkų, sako Juozapas M. Preikša, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas.

„Sankcijas aš vertinčiau labai pozityviai, nes įmonės gavo šaltą dušą pabusti iš žiemos miego. Tas žiemos miegas jau kurį laiką buvo jaučiamas Lietuvos pramonėje: maisto produktus sąlyginai lengva vežti į Rusiją, taip pat ir pelninga. Atsižvelgiant į tai, šis laikotarpis buvo labai geras visiems pasvarstyti, kad nereikėtų visų kiaušinių dėti į vieną krepšį, o reikia išdėlioti juos ir pradėti vežti į kitus kraštus“, – sako J. M. Preikša.

„Lietuvos žuvininkystės įmonės jau gali ruoštis lietuviškų žuvies produktų eksportui į Braziliją – šiandien Lietuva informuota apie gautą Brazilijos žemės ūkio, gyvūnų ir maisto ministerijos suteiktą leidimą įvežti lietuvišką žuvies produkciją“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak premjero, dėl šio leidimo derybos su atsakinga Brazilijos institucija užtruko beveik dvejus metus.

„Teigiamai vertinami Lietuvoje įdiegtos valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės sistemos efektyvumas, jos teikiamas lietuviškų žuvininkystės produktų saugos ir kokybės garantijos. Produktai atitinka Brazilijos reikalavimus. Sutvarkyti visi reikiami dokumentai, tad Lietuvos žuvies perdirbimo įmonės jau gali įgyvendinti savo plėtros planus į Braziliją. Tai dar vienas įrodymas, kad Vyriausybė ir atsakingos institucijos aktyviai dirba naujų rinkų atvėrimo klausimais ir sugeba duoti teigiamų rezultatų“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Viešojoje erdvėje pasigirsta atskirų asmenų nuomonių, kurie teigia, kad naujų rinkų Lietuva iki šiol neatvėrė. Tokias kalbas premjeras vertina neigiamai ir mano, kad taip kalba žmonės, kurie suinteresuoti nieko nekeisti ir laikytis tos pačios eksporto krypties į Rusiją, nes taip patogiau.

„Tie, kurie kalba, kad Vyriausybė nieko nepadarė atveriant rinkas, tai daro tendencingai, ir visuomenei muilina akis, galbūt turėdami savų tikslų. Vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius pavyko atverti duris jautienos ir jos produktų eksportui į Bosniją ir Hercegoviną.

Kovo 2 d. gavome  leidimą eksportuoti lietuviškus pieno produktus į Argentiną. Omano įmonių atstovai lankosi Lietuvoje ir derasi su atskiromis Lietuvos įmonėmis dėl lietuviškų maisto produktų įvežimo į Omaną. Visi suprantame, kad po sudėtingų derybų ir tikrinimo procedūrų šalys, atveriančios duris Lietuvos produkcijai, tikisi pačių lietuvių iniciatyvos. Valdžios institucijų darbas – pradėti procedūras ir jas užbaigti, atverti duris lietuviškoms įmonės, bet, siekiant užsitikrinti tęstinumą darbui naujoje rinkoje, verslininkai turi ir patys rodyti iniciatyvą. Džiaugiuosi, kad šalyje yra įmonių ir jų vadovų, kurie tą supranta ir patys aktyviai dirba, siekdami rinkų diversifikavimo“, – sako Ministras Pirmininkas.

Naujos rinkos, kurios gali kompensuoti praradimus dėl Rusijos taikomo embargo, neatsiveria - papildomų rinkų beveik neatradę Lietuvos perdirbėjai aiškina, kad Vyriausybė iki šiol tam nė nebuvo skyrusi pinigų, o ir jau skirtus dalija ne itin tikslingai.

"Kai Vyriausybė sako, kad viskas gerai ir gražu, tai nėra tiesa. Neatsirado nė vienos papildomos rinkos. Jeigu formaliai, atsirado: Libanas ir Serbija pernai. Bosnija ir Hercegovina, - šiemet", - "Lietuvos žinioms" pareiškė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas dienraščiui tvirtino, kad tai, apie ką kalba mėsos perdirbėjai, tinka ir pieno perdirbėjams: "Faktas, kad naujų rinkų nėra. Yra tam tikros produkcijos perteklius, ji dabar parduodama bet kam ir už bet kiek. Bet tai nėra rinka, kai iš bėdos parduodama už minimalią ar nuostolingą maržą. Tai yra išgyvenimas, kad nereikėtų stabdyti gamyklų, atleisti darbuotojų. Kol kas tai, kas vyksta, nėra eksporto krypties keitimas".

Praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė 150 tūkst. eurų, reikalingų eksporto leidimams gauti, vertimui ir su leidimų gavimu susijusiems oficialių trečiųjų šalių pareigūnų vizitams organizuoti.

Langų ir durų gamybos įmonė iš Kauno "Glasma Service", įvykdžiusi stambių užsakymų Lietuvoje, pernai 70 proc. augino pajamas, tačiau ir šiemet bendrovė tikisi ne prastesnių rezultatų, kurių ketina pasiekti išplėsdama eksporto rinkas - šią vasarą kauniečiai planuoja pagaminti stiklo produkcijos ir Švedijos rinkai, kol kas laukiama galutinio užsakymų patvirtinimo.

Kaip "Verslo žinioms" teigė įmonės savininkas Česlovas Frišmantas, jei pavyks gauti naujų užsakymų Švedijos, Latvijos, Norvegijos rinkose, tuomet būtent eksporto pajamos šįmet labiausiai kels "Glasma Service" apyvartą.

Vietos rinkoje šiuo metu "Glasma Service" vykdo šešis užsakymus. Stambesnis projektas iš jų - Kauno rajone statomam 41 tūkst. kv. m ploto "Lidl" logistikos centrui gaminami langai, fasadai ir vidinės pertvarkos.

Kelias informacinių technologijų bendroves vienijanti grupė "Elsis" šiemet planuoja aktyviau dairytis užsakymų užsienio rinkose ir trečdaliu auginti pajamas - dabar užsienyje vykdomi projektai grupei suneša apie 30-40 proc. pajamų.

"Norime užsienyje gauti daugiau užsakymų", - "Verslo žinioms" teigė įmonių grupės "Elsis" vadovas Arūnas Gedvila.

Šįmet grupė žada koncentruotis į verslo plėtrą Skandinavijoje, Vokietijoje: "Jau dabar didiname darbo apimtį Vokietijos užsakovo "Airbus Defence and Space" vykdomame NATO projekte, kuriame jiems specialią programinę įrangą, kuri padės priimti ir analizuoti informaciją iš bepiločių NATO lėktuvų ir apdorotą ją perduoti vartotojui. Yra palankios sąlygos ir toliau plėstis šioje rinkoje. Tęsiamas bendradarbiavimas su italų aeronautikos koncernu "Alenia Aermacchi". Kelerių metų perspektyvoje optimistiškai žiūrime į Skandinavijos rinką ir siekiame artimiausiais metais ten įsitvirtinti".

2015 metais grupė planuoja gauti 14,5 mln. eurų pajamų - 28 proc. daugiau nei pernai. Ikimokestinio pelno planuojama uždirbti 0,78 mln. eurų - dukart daugiau nei 2014 metais, kai jis siekė 0,29 mln. eurų.

Pieno ir mėsos gamintojams ir perdirbėjams po Rusijos embargo nuolat kartojama ieškoti naujų rinkų. Į Europos Sąjungos (ES) šalis, Baltarusiją mėsos ir pieno išvežta daugiau, bet pelnus skaičiuoti sunku, sako pieno ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovai.  LRT.lt pašnekovai apgailestauja, kad trečiųjų šalių rinkos uždarytos, nes valstybė neranda pinigų užsienio ekspertų, turinčių patikrinti valstybinę veterinarinės kontrolės sistemą, vizitams.

Prieš metus kiaulienai iš ES dėl afrikinio kiaulių maro Rusija tarė griežtą „ne“. Vėliau buvo nuspręsta nebeįsileisti ir europietiškos jautienos bei jos gaminių. Su Rusijos embargu tenka taikytis ir pieno pramonei. Per visus metus nesiliauta kalbėti apie tai, kad mėsos ir pieno pramonės įmonės turi ieškoti naujų rinkų.

2014-ųjų paskutinįjį ketvirtį pieno ir jo produktų eksportas į Baltarusiją , palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais, išaugo beveik 25 kartus (nuo 592,9 tūkst. Eur 2013-aisiais iki 14 589,5 tūkst. Eur 2014-aisiais). Mėsos ir jos produktų į šią šalį eksportuota daugiau nei dvigubai. Daugiau mėsos eksportuota ir į Lenkiją, kitas ES šalis.

Eksportuoja daugiau, tačiau pelnai nedžiugina

Nors į ES eksportuojamos produkcijos kiekiai 2014-aisiais augo, pieno ir mėsos perdirbėjų šis augimas neguodžia.

„Į ES per šiuos metus eksportuojama buvo apie 30 proc. daugiau mėsos ir jos produktų, tik už gerokai mažesnę kainą. Be to, konkurencija ES viduje gerokai padidėjusi, nes Rusija neįsileidžia ne tik lietuviškų mėsos produktų.

Su didelės konkurencijos rinkomis mes galime dirbti, bet jos reikalauja, kad tiektume pigią produkciją, žaliavą. Tada mes negalime daug mokėti ūkininkams, o jie, savo ruožtu, neranda paskatos auginti kokybiškiausius galvijus. Ši grandinė mūsų produkciją stumia į ekonominę klasę, o tai nėra geras variantas, nes lietuviški produktai užsienyje visada buvo vertinami kaip aukščiausios kokybės gaminiai. Turėtume šį lygį išlaikyti“, – kalba Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius.

Savo ruožtu Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras pastebi, kad nors į Rusiją Lietuva mėsinių galvijų mėsos eksportavo labai mažai, mėsos perdirbėjai dėl prarastos rinkos netekimus permetė ir jiems.

„Daugelis perdirbimo įmonių mėsinių galvijų mėsą tiekia ne Rusijos rinkai, o ES šalims, tačiau, nors kaina ten nepamažėjo, perdirbėjai pasinaudojo ta proga ir sumažino supirkimo kainas ūkininkams“, – apgailestauja pašnekovas. A. Bezaras pažymi, kad kol kas mėsinių galvijų augintojai neketina parduoti bandų, nes įžvelgia optimistinių perspektyvų.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ Egidijus Simonis direktorius pasakoja, jog tam, kad lietuviška mėsos ir pieno produkcija nenueitų veltui, būtų supirkta žaliava, buvo siekiama daugiau parduoti esamose rinkose. Tačiau problema ta, kad eksportas nebuvo toks pelningas, kaip į Rusijos federaciją.

„Jei kalbėtume apie išvežtus kiekius ir pelningumą, tai kiekiai išliko panašūs, tačiau pelningumas buvo kur kas mažesnis – kainos nukritusios apie 30 proc. Tas eksporto kainų kritimas nuo mūsų pereina ūkininkams. Šiuo metu esame ant išgyvenimo ribos, laukiame palankių sprendimų.

Kad išlaikytume žaliavinio pieno supirkimą, pienas, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės, buvo eksportuojamas į Baltarusiją. Tai daroma siekiant laimėti laiko naujų rinkų paieškai ir neprarasti tiekėjų. Taigi kiekis didelis, o pelningumo iš to nebuvo“, – sako E. Simonis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu situacija yra gan aštri todėl, kad pasaulinėje rinkoje paskutiniu metu labai kritusios kainos padėjo augti tik vasarį. Pieno kainoms nukritus iki labai žemo lygio, žemdirbiams Lietuvoje tapo labai sudėtinga išgyventi. Tačiau, pasak E. Simonio, pasaulinė pieno rinka atsigauna, todėl tikimasi, kad kainos kils, žaliavinis pienas Lietuvoje bus superkamas brangiau.

Į naujas rinkas negali išvežti nė gramo dešros

Paklausti, kaip per metus be Rusijos rinkos mėsininkams ir pienininkams sekėsi ieškoti naujų rinkų, šie atsako sunkiai galintys tai daryti, kad ir kaip norėtų, o atsivėrusios Serbijos ir Libano rinkos Rusijos rinkos netekimo nekompensuoja.

„Pernai, kai buvo įvestas embargas, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti iki pusės milijono litų trečiųjų šalių ekspertų vizitams. Tačiau paaiškėjo, kad tie pinigai skirti nebuvo. Be šių inspektorių vizitų ir valstybinės veterinarinės kontrolės sistemų patikrinimo įmonių rankos iš esmės surištos.

Na štai, pavyzdžiui, kovą atvažiuoja Maroko delegacija. Iš inspektorių delegacijų lankomų vietų tik dvi yra gamyklos, visa kita – muitinės postų, laboratorijų, valstybinių tarnybų tikrinimas. Realiai su pramone susiję tik 20 proc. viso patikrinimo proceso, visa kita – valstybinė kontrolė. Kai atidaromos durys visai šaliai, pro jas į naują rinką įeiti gali ne tik kažkokios konkrečios įmonės, tačiau ir atskiri ūkininkai. Apie 10 metų šioje srityje nebuvo jokio postūmio, o ši krizė parodė, kad sistema neveikia“, – aiškina E. Mackevičius.

Pasak pašnekovo, naujų rinkų atvėrimo kelyje valstybė turi padaryti pirmuosius žingsnius: be tarpvalstybinio lygio susitarimų Lietuvos įmonės tegali vykti į įvairias parodas užsienio šalyse, įvertinti perspektyvas, tačiau negali įvežti nė gramo dešros.

E. Simonis apgailestauja, kad šiems vizitams valstybė nesuranda lėšų, nes jų metu inspektuojama būtent valstybės veterinarinės kontrolės sistema: „Trečiųjų šalių delegacijų kelionės, vizų, apgyvendinimo išlaidas turi padengti priimančioji valstybė. Tačiau tenka apgailestauti, kad tam valstybė nelabai skiria pinigus, o juk šių vizitų metu inspektuojama valstybinė veterinarinės kontrolės sistema. Kada jau yra leidimas išvežti produktus į konkrečią šalį, įmonės sertifikuoja savo produktus.“

Pašnekovų teigimu, VšĮ „Versli Lietuva“ pagalba buvo rasta pinigų inspektorių iš Maroko vizitui, o atvykti į Lietuvą pasiryžusioms Alžyro, Egipto, Japonijos delegacijoms pinigų nėra.

„Jei nebus tam finansavimo, manau, kils didelis triukšmas. Bet tikiuosi, kad jis atsiras. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje  reikia labai aiškių žingsnių šioje srityje nacionaliniu lygiu bei ekonominės diplomatijos linkme. Dabar mes tą judesį matome, tačiau tame turi atsirasti tvarka ir nuoseklumas“, – sako E. Mackevičius.

Mėsos perdirbėjai džiaugiasi dėl ritualinio skerdimo įstatymo pataisos, kuri įsigaliojo šių metų sausį. Bent jau juridiškai tai atvėrė kelius į musulmoniškų šalių rinkas. Tačiau pirkėjų ten dar nerasta.

Pieno perdirbėjai teigia nenustosiantys ieškoti naujų rinkų, tačiau, jei atsivertų Rusijos rinka, įmonės sako esančios pasiruošusios eksportuoti ir ten.

Bankai mažina šių metų BVP augimo prognozę, šalies ekonomika patirs 0,5 mlrd. litų nuostolį. Skamba nelabai guodžiamai. Beveik visi praradimai susiję su Rusija. Nepaisant Rusijos taikomų sankcijų ir kitokių pagalių kaišiojimo į Lietuvos verslininkų ratus, kaimyninė šalis pernai išliko svarbiausiu užsienio prekybos partneriu, tačiau prognozuojama, kad šiemet eksportas iš Lietuvos į Rusiją mažės ketvirtadaliu, ir ne tik dėl to, kad šios šalies ekonomika smunka, bet ir dėl to, jog Lietuvos verslininkai pamažu gręžiasi nuo Rusijos rinkos ir ima ieškoti alternatyvų savo produkcijai.

Bet gera žinia ta, kad Lietuva šiandien pajėgi susidoroti su praradimais, sukeltais Rusijos ekonomikos izoliacijos ir nuosmukio. Ekonomikos ekspertai sako, kad pažeista gana nedaug verslo sektorių, tad didžioji dalis Lietuvos ekonomikos išvengs šoko.

Sumažėjus eksportui į Rusiją vien šiemet mūsų šalies ekonomika neteks 0,5 mlrd. eurų, skelbia „Danske Bank“. Tokie netekimai prognozuojami ne tik dėl Rusijos taikomo embargo Europos Sąjungos (ES) prekėms, bet ir dėl smunkančios šalies ekonomikos, vertę prarandančio rublio.

„Dėl to labai stipriai pabrangusio vartojimo ir investicinės prekės labai stipriai mažins vartojimą ir investicijas Rusijoje ir, be abejo, dėl to labai stipriai trauksis importas ir, aišku, tokios šalys kaip Lietuva eksportuoja labai didelę dalį savo produkcijos į Rusiją. Lietuvos atveju 2014 metais, tai buvo 21 proc., tai iš tikrųjų tas eksporto susitraukimas bus labai ryškus“, – teigė „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas.

„Šiandien priklausomai nuo tam tikrų prielaidų, institucijos įvairios prognozuoja Rusijos ekonomikos nuosmukį nuo 4 iki 13 proc. Jei išsipildytų tas blogasis scenarijus, tiesa sakant, tai jau reikštų jeigu ir ne visišką Rusijos finansinę griūtį, tai didžiules socialines problemas“, – sakė SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Tačiau finansinių nuostolių Lietuvai gali atnešti ne vien smunkanti Rusijos ekonomika, bet ir su ja glaudžiai susijusios Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkos.

„Panašūs procesai prasideda ir Baltarusijoje, nuvertėjo Baltarusijos rublis. Aišku, nėra kalbų apie Ukrainos ekonomiką, kuri yra visiškai griuvėsiuose ir atsiminkime, kad praėjusiais metais Lietuva į NVS rinkas nukreipė beveik trečdalį viso savo eksporto, tai yra dar labai didelė Lietuvos rinka ir natūralu, kad mes pajusime viso to regiono užkratą ateinantį ir paliečiantį Lietuvą“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Teigiama, kad didžiausios problemos užgrius tuos Lietuvos verslininkus, kurie į Rusija reeksportuoja gamybines mašinas ar techninę įrangą, padarinius jau junta ir turizmo, transporto, maisto sektoriai.

Tiesa, dalis praradimų verslininkams kompensuojama – Lietuvos vežėjams Tarptautinė kelių transporto sąjunga padės mažindama TIR kortelių garantijos mokestį, pieno gamintojams išmokėta per 23 mln. eurų, gautų iš Europos Komisijos ir valstybės biudžeto, 125 mln. eurų ES skyrė paremti vaisių ir daržovių augintojus, o mėsos sektorių gelbės ritualinis skerdimas, kuris skatins eksportą į naujas rinkas.

Ekspertai sutinka, kad Lietuvos verslininkai gana sėkmingai persiorientuoja į trečiąsias rinkas, t.y., Honkongą, Saudo Arabiją, Vietnamą, Jungtines Valstijas.

„Tikėtis stebuklų jau 2015 metais iš tų naujų rinkų gal ir nedrįsčiau, bet tai leistų išvengti ir leidžia šiuo metu Lietuvai išvengti didelių gamybos nuosmukių, darbuotojų masinių atleidimų“, – tikino G. Nausėda.

Kad problemos Rusijoje gali turėti įtakos ekonomikai, pripažįsta ir Lietuvos vyriausybė. Jos skaičiavimais, jei pernai būtų nebuvę Rusijos ribojimų maisto prekių eksportui iš ES bei metų pabaigoje įvestos papildomos vežėjų patikros Lietuvos–Rusijos pasienyje, Lietuvos ekonomikos augimas galėjo būti iki 0,7 proc. didesnis. Tačiau premjeras tikina, kad net ir praradus dalį eksporto lėšų, Lietuva su tokiais iššūkiais yra pasirengusi susidoroti ir vykdyti numatytus įsipareigojimus.

„Minimalus mėnesinis atlyginimas bus didinamas, socialinės programos, kurios yra šiuo metu patvirtintos mums nekelia didelio susirūpinimo, nes mes matome, kad savivaldybėms jas pradėjus administruoti, tai rado daug vidinių rezervų taupyme ir tas mane labai džiugina ir, manau, kad tuose dviejuose kryptyse aš nematau problemų“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Kad Lietuva pajėgi susidoroti su Rusijos smunkančios ekonomikos keliamais iššūkiais, sutinka ir ekonomistai.

„Šiuo metu mes galime kalbėti visgi apie Lietuvos ekonomikos pasirengimą, visišką pasirengimą priimti tuos iššūkius, susidoroti su jais ir po truputį judėti į priekį“, – dėstė G. Nausėda.

„Turbūt dėl to nereikėtų iš naujo svarstyti biudžeto, galvoti kur gauti papildomų pajamų ar mažinti kažkurias išlaidas“, – sakė N. Mačiulis.

Tad nors Lietuvą vis dar sieja glaudūs prekybiniai ryšiai su Rusija, mūsų situacija šį kartą gerokai palankesnė nei, pavyzdžiui, per 1998-ųjų Rusijos finansų krizę skaudžiai paveikusią Lietuvą. Ir, turbūt, už tai galima būtų dėkoti pačiai Rusijai, kuri nuolat taikydama įvairius draudimus lietuviškai produkcijai, privertė mūsų verslininkus pagalvoti apie kitus, lengviau prognozuojamus verslo partnerius.