Smegenų autopilotas

2016 m. Diuko universiteto (JAV) atliktas tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. mūsų kasdien atliekamų veiksmų yra ne sąmoningi sprendimai, o automatiniai įpročiai. Anot mokslininkų, automatizuodamos mūsų veiksmus smegenys taip taupo energiją ir pastangas sudėtingesniems veiksmams. Todėl ryte atsikėlę tarsi automatiškai išsivalome dantis, nusiprausiame po dušu, suvalgome pusryčius ir važiuojame į darbą.

G. Jonaitytės teigimu, norint pakeisti automatinius tapusius savo įpročius, prireiks pastangų ir tam tikrų veiksmų reguliaraus kartojimo. Būtent dėl šios priežasties daugelis žmonių neįgyvendina savo tikslų ir grįžta prie senųjų įpročių.

„Mūsų smegenys taip sutvertos, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą. Todėl smegenys pasirūpina, kad daug mūsų kasdienių veiksmų vyktų automatiškai ir mums nereikėtų nuolat įtemptai mąstyti. Deja, šis smegenų bruožas mums neretai sutrukdo įgyvendinti svarbius tikslus. Naujo įpročio įvedimas į kasdienybę yra netrumpas procesas, tad dalis žmonių pasiduoda, – sako ekspertė. – Pagalvokime apie automobilio vairavimą. Važiuodami mums puikiai pažįstamu keliu atsipalaiduojame, ramiai dairomės pro langą, klausomės radijo. Tačiau prireikus važiuoti visiškai nežinomu keliu, įsitempiame, jaučiamės nejaukiai, nes tai mums naujas įprotis. Lygiai taip pat yra su bandymu sportuoti ar sveikiau maitintis. Kadangi šie įpročiai mums yra nauji, jaučiamės tarsi ne savo rogėse. Be to, norint prisijaukinti naują įprotį, būtina atsikratyti ir seno, automatinio. Pavyzdžiui, ne tik valgyti daugiau daržovių, bet ir atprasti kas vakarą prie televizoriaus kimšti saldumynus, nesveikus užkandžius.“

Rezultatas: „Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas, atsakymas būtų lengvai pamatuojamas – aštuoniolika metų nekintantį svorį, dešimt metų besiplečiantį verslą“, – sako G. Jonaitytė. G. Jonaitytės asmeninio archyvo nuotr.

Pasak pašnekovės, dėl šios priežasties apie 80 proc. Naujųjų metų pažadų nustojami įgyvendinti jau vasarį.

„Pastebiu, kad žmonės išsikelia naujų tikslų, tačiau jų įpročiai pasilieka seni. Kaip tada įgyvendinti užsibrėžtą tikslą? Dažnai nesuprantama, kad, norint pasikeisti, reikės pakeisti ir žalingą įprotį, – atkreipė dėmesį ji. – Pavyzdžiui, žmogus nori gerti mažiau kavos, tačiau rytais varginantis galvos skausmas jį priverčia ir vėl grįžti prie šio įpročio. Tokiu atveju reikėtų ne tik stengtis gerti mažiau kavos, bet ir išsiaiškinti galvos skausmo priežastis. Galbūt ją skauda dėl per mažo fizinio aktyvumo ar gryno oro trūkumo, nervinio išsekimo? Vadinasi, norint sumažinti išgeriamą kavos kiekį, reikės pradėti daugiau judėti lauke.“

Į sėkmę – mažais žingsniais

G. Jonaitytės teigimu, išsikeltą tikslą galima pasiekti naują įprotį pavertus automatiniu. Tada jis nebekels iššūkių, nes bus atliekamas tarsi autopilotu. Vis dėlto, tam prireiks mažiausiai dviejų trijų mėnesių.

„Šiuo metu labai populiarios 21-os dienos įpročių įgyvendinimo programos. Tačiau jos yra mitas, nes tiek laiko tiesiog per mažai, kad galėtum prisijaukinti įprotį, kuris išliktų visą gyvenimą. Du trys mėnesiai jau yra tas periodas, kai įprotį galima paversti automatiniu ir apie jį nebegalvoti, – paaiškina geros savijautos ekspertė. – Be to, moksliškai įrodyta, kad per šį laikotarpį sėkmingai galima paversti automatiniais ne daugiau kaip du tris įpročius. Kitaip žmogui bus tiesiog per sunku. Kai keičiami vos pora įpročių, jie sėkmingai, žingsnis po žingsnio, įtraukiami į esamą gyvenimo būdą ir žmogui keistis tampa kur kas maloniau. Sutikite, jei įgyvendinami pokyčiai neteiks jokio malonumo, tik kels kančią, žmogus tikrai nepasieks užsibrėžtų tikslų. Labai svarbus ir veiksmų nuoseklumas, kuris neleis palūžti įgyvendinant tikslus ir sugrįžti prie senosios kasdienybės.“

Pasak ekspertės, svarbu neužsibrėžti sau pernelyg kardinalių pokyčių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl naujamečiai pažadai lieka neįgyvendinti.

„Būna žmonių, kurie nori pradėti sportuoti, tačiau niekaip nesugeba bent jau išeiti pasivaikščioti. Jeigu toks žmogus išsikels tikslą kasdien eiti į sporto salę, jam bus per sunku, greitai pritrūks motyvacijos. Be to, mes apskritai labai priešinamės kardinaliems pokyčiams ir jų vengiame. Todėl geriausia užsibrėžti vieną ar du įgyvendinamus tikslus, kuriuos pakeisime ir juos reguliariai atliksime, – sako ji. – Labai dažnai tikslų įgyvendinti nepasiseka vien dėl to, kad žmogaus užmojai buvo grandioziniai ir realybėje tiesiog neįgyvendinami.“

Mūsų smegenys taip sutvertos, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą.

Svarbiausia – aiškus tikslas

Anot G. Jonaitytės, dažniausiai žmonėms nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų pokyčių todėl, kad jie juos netaisyklingai suformuoja, – tikslai neaiškūs, neapčiuopiami, nepamatuojami.

Taisyklingas savo tikslų suformavimas yra didelė dalis galutinės sėkmės. Formuluojant tikslus, siūlau vadovautis pasaulyje populiaria S.M.A.R.T. metodika, teigiančia, kad tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, realistiški, įgyvendinami, jums prasmingi, turėti nustatytą įgyvendinimo laiką. Tada žmogus galės susidaryti aiškią žingsnių seką, turės planą, žinos, ko jis siekia ir kada turi tai pasiekti, galės fiksuoti pokytį ir jį išmatuoti“, – atskleidžia ji.

G. Jonaitytės teigimu, blogo tikslo pavyzdys būtų „pradėsiu valgyti daugiau daržovių artimiausiu metu“. Tai visiškai nekonkretu, nes neaišku, kokių daržovių. Šis tikslas yra neišmatuojamas, nes neapibrėžta, kuo vertinsime savo pažangą.

„Šis tikslas nerealistiškas, kadangi „daugiau“ nenurodo, kiek tiksliai daržovių suvalgysime. Toks tikslas neturi prasmės – žmogus nepaaiškina, kodėl jis tai daro. Neįvardytas aiškus tikslo įgyvendinimo laikas, neaišku, per kiek laiko žmogus įgyvendins šį tikslą“, – pabrėžia ji.

Gerai suformuotas tikslas būtų: valgysiu žalialapių salotų (konkretumas) tris kartus per savaitę (realistiška ir įgyvendinama) su mėsa, kadangi žalialapės salotos padeda virškinti gyvulinius riebalus ir jaustis lengviau (prasminga) pusę metų (pamatuojama, galima įvertinti pažangą, imtis tolesnių veiksmų).

Kokie įpročiai jums trukdo?

Ekspertės teigimu, svarbu įvardyti, koks konkretus įprotis jums trukdo siekti savo tikslų ir kaip jį turėtumėte pakeisti. Pavyzdžiui, galbūt jūsų tikslą – numesti 10 kg per tris mėnesius, pasiekti trukdo įprotis vakarais prie televizoriaus valgyti traškučius. Šį įprotį pakeitus į pjaustytų morkų su avinžirnių padažu valgymą, būtų galima lengviau reguliuoti alkio jausmą ir svorį.

„Neretai žmonės mąsto tik apie rezultatą – tarkime, sulieknėti ir įtilpti į suknelę. Tačiau nepagalvoja, kokius įpročius reikės pakeisti, kad tai pasiektų. Tikimasi tarsi stebuklingos piliulės, kurią išgėrus viskas pasikeis. Pokyčiai – ne vienkartinis poelgis, o kasdienių įpročių įgyvendinimo rezultatas. Nei per vieną naktį, nei per dvi savaites nepasikeisime. Tai yra procesas, kurio metu suformuoti nauji įpročiai, idealiu atveju, tęsiasi visą gyvenimą“, – pastebi pašnekovė.

Remdamasi patirtimi ir moksline praktika, savo pačios sukurtoje „Sveikų įpročių ugdymo programoje“ G. Jonaitytė dalijasi žiniomis, kaip sėkmingai įgyvendinti tikslus ir suformuoti įpročius, kurie tęstųsi visą gyvenimą.

„Mano tikslas – motyvuoti žmones, kad jie ne tik pasiektų išsikeltus tikslus, bet ir tęstų suformuotus naujus sveikus įpročius visą gyvenimą. Tai tikrai įmanoma! Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas, mano atsakymas būtų labai išmatuojamas – aštuoniolika metų nekintantį svorį, dešimt metų besiplečiantį verslą. Sveikų įpročių tęstinumas yra be galo svarbus, nes žmonės dažnai ilgainiui sugrįžta prie senų įpročių. Tad norisi paskatinti atrasti savo vidinę galią ir nenustoti siekti savo tikslų“, – sako geros savijautos ekspertė.

„Šiaip nieko tokio nepasižadėjau, nes žadėjau iki Kalėdų numest svorio – laikiausi pasninko, viskas gerai pavyko. O po Naujųjų metų tai tikriausiai laukiu, kad būtų viskas gerai šeimoj, kad visi būtų sveiki. Ir tikriausiai tikimės, kad jau baigsis karas“, – sakė pakalbinta praeivė.

„Aišku, sportuoti labai norėčiau, bet klausimas, kaip čia bus. Nežinau, svajonių turiu. Taupyti nenoriu, noriu netaupyti, įgyvendinti svajones ir jeigu pinigai padeda, tai kodėl ne? Tai netaupysiu“, – teigė Vilniaus gyventoja.

„Na, pažadėjau, kaip visąlaik. Kiekvienais metais žadu sau ką nors. Šiemet – sportuoti daugiau. Reikia daugiau vaikščioti, daugiau kažką pažiūrėti“, – apie sau duotus pažadus pasakojo moteris.

Žmonės kalbinti gatvėje išsakė įvairiausių pažadų, ką darys nuo sausio 1 d. O „Forbes“ apklausa rodo, kad dažniausiai žmonės kitais metais norėtų susitvarkyti savo finansus. Apie finansus LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.

– Nuo ko pradėti tvarkytis savo finansus?

– Turbūt kiekvienais metais grįžtame prie šios temos. Šie Naujieji metai bus ir pirmadienis – tai dvigubai gera diena pradėti. Kviesčiau visuomet grįžti prie pagrindų, prie ilgalaikio planavimo. Tegu tas naujas etapas leidžia grįžti prie pagrindinių išlaidų, supratimo, kas yra svarbu ir suvokimo, kad metai turi 12 mėnesių ir reikėtų bent 12-kai mėnesių ir planuoti. Ne 12-ai dienų į priekį, bet ilgesniam laikotarpiui. Ir turbūt renkantis tuos tikslus nereikėtų labai griežtai jų užsibrėžti, nes, kiek man teko skaityti tyrimų, tai su finansiniais tikslais labai panašiai kaip su dietomis – jeigu jie labai griežti, tai ilgai neišlaikome tokio susikaupimo. Vis tiek pagundų yra. Todėl reikėtų nuosaikiai ilgalaikėje perspektyvoje ir su tokiu sveiku humoro jausmu, su kūrybiškumu pažiūrėti į savo pinigus, juos išdėlioti atitinkamai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai kaip ruoštis ateinantiems metams? Neišleisti daugiau pinigų negu uždirbame, susiplanuoti, kiek atsidėti, kiek taupyti?

– Na, jeigu grįžtant prie pagrindinių taisyklių, kurias reikia visiems pasikartoti – ir man taip pat – tai mes vis tiek pradedam nuo įsipareigojimų, nuo kasdienių išlaidų. Galime peržiūrėti savo išlaidų suvestines – kiek dažniausiai išleidžiame maistui, kurui, kiek kainuoja būsto išlaikymas. Išdėlioti maždaug tą būtiniausių išlaidų sumą ir žinoti, kada mums jos reikės, nesvarbu, kas nutiks. Tai tam mes kaupiam rezervo pagalvę, tai padeda mums apskaičiuoti, kiek čia reikėtų tų išlaidų turėti. Tai pirmas dalykas, ką mes turėtume padaryti – susiskaičiuoti tas būtinąsias išlaidas ir ką darytume, jeigu laikinai negalėtume jų mokėti. Antras žingsnis yra, kiek mes galėtume atidėti tam pačiam rezervui, ilgalaikiams tikslams. Žinome, kad vasara ne už kalnų. Atostogos ir kalėdinis periodas yra tai, kada mes daugiausiai išleidžiame. Tai ir pradėtume tą planuoti jau sausio mėnesį. Ne iš to, kas liko, o gavę pajamas nutartume, kiek atidėti. Na, o likę – tai jau kūrybos ir mūsų norų išsipildymo, prioritetų suskirstymo ir pasvajojimo dalykai.

– Dar vienas iš pažadų – nuo Naujų metų pradėti daugiau sportuoti. Tai ar verta abonementą jau visiems metams nusipirkti, ar nusipirkti dviratį, artėjant šiltajam sezonui, ar dar kokį treniruoklį įsigyti? Kaip protingai suplanuoti finansus čia ir pradėti daugiau sportuoti?

– Taip, pasirūpinti savo finansais, pasirūpinti savo psichologine sveikata ir pradėti daugiau sportuoti tikrai yra trys populiariausi pažadai, kuriuos matau įvairiuose tyrimuose ir forumuose. Girdžiu, kad žmonės dažnai pradeda nuo abonemento, nuo naujos aprangos, kuri motyvuotų eiti į sporto klubą, nuo kažkokių knygų, kurios padėtų geriau suprasti dalykus. Vertėtų išbandyti. Turbūt geriausia investicija būtų sportiniai bateliai, kurie padėtų visiems tikslams pasiekti. Ir, lauke visai ištirpus sniegui, galime vaikščioti, lygiai taip pat stipriname kūną be kažkokių didelių įsipareigojimų. Nes metams nupirktas abonementas labai gražiai atrodo, bet retai yra išnaudojamas. Todėl tikrai paskatinčiau išbandyti įvairias veiklas, paieškoti ne tokių brangių būdų ir jau tikrai atradus, kad tai yra „mano“, investuoti į papildomą įrangą.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad toks žingsnis labai naudingas ir jeigu jo nepamiršime, kitus metus pasitiksime sveikesni.

Pasak vaistininkės, prie žalingų įpročių dažniausiai priskiriamas rūkymas, per dažnas užkandžiavimas nesveikais produktais, mažas fizinis aktyvumas, lošimas ar kiti sveikatai neigiamą įtaką darantys įpročiai.

Siekiant bet kokio tikslo vaistininkė siūlo nepersistengti ir pradėti mažais žingsneliais. „Visada labai naudingas artimųjų palaikymas, kalbėkitės su jais, pasakykite, kaip jaučiatės tomis akimirkomis, kai sunku. Siekiant atsikratyti kai kurių įpročių gali praversti net ir specialistų pagalba“, – sako J. Juodsnukytė.

Vienas dažniausių žalingų įpročių, kurių planuojama atsikratyti – rūkymas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nesvarbu, kokias cigaretes – įprastas ar elektronines – renkatės, visos jos kenkia sveikatai ir metus rūkyti, pasak vaistininkės, sveikata pagerėtų kelis kartus, sumažėtų infarkto bei insulto rizika.

Rūkymo atsikratyti gali padėti įvairūs tam skirti preparatai – pleistrai, purkštukai, taip pat naudinga pasirinkti kitą įprotį, kuriuo galite pakeisti rūkymą, pavyzdžiui, visada turėti sveiką užkandį – šiaudeliais supjaustytas morkas. Metant rūkyti svarbu neišsigąsti, kad gali imti augti svoris, gali norėtis užkandžiauti, svarbu pasirinkti sveikesnius užkandžius.

Pasiryžę sveikiau maitintis

Nuo naujų metų taip pat dažnas planuoja pradėti sveikiau maitintis, šiam teiginiui socialiniuose tinkluose pritarė 68 proc. respondentų. Vaistininkė sako, kad toks sprendimas sveikintinas, tačiau nuo sausio 1 d. nereikėtų imtis drastiškų pokyčių, o verčiau pradėti mitybą koreguoti pamažu.

„Pirmiausiai nusistatykite taisykles, nuo ko pradėsite permainas – valgysite pusryčius, neužkandžiausite, atsisakysite saldumynų, ir jų laikykitės bent trejetą dienų, tuomet stebėkite, kaip jaučiatės, galbūt pagerėjo odos būklė, gal jaučiate daugiau energijos, tai motyvuos ir toliau siekti tikslo. Jeigu pokyčiai bus per staigūs, kyla didelė rizika, kad jie baigsis persivalgymu“, – pastebi J. Juodsnukytė.

Pradėję koreguoti mitybą stebėkite pokyčius, ar jums netrūksta būtinų medžiagų, o pastebėję neraminančius simptomus, kreipkitės į vaistininką, kuris padės juos įveikti.

Sportas ir naujas pomėgis

Dar vienas dažnas pažadas – pradėti sportuoti. Čia, kaip ir koreguojant mitybą, galioja ta pati taisyklė – nepersistengti. Vaistininkė sako, kad pradėjus nuo intensyvios treniruotės, kitą dieną kankinantis raumenų skausmas gali atbaidyti ir toliau siekti šio tikslo. Verta pradėti nuo mažesnio intensyvumo treniruočių, o jeigu ilgai nesportavote, galbūt pakaktų ir ilgesnio pasivaikščiojimo.

Pradėjus sportuoti, naudinga vartoti magnio papildus, kurie padėtų išvengti mėšlungio ir atstatytų šios medžiagos trūkumą.

Galvojantys apie savo psichologinę savijautą, naujais metais planuoja pradėti puoselėti naujus pomėgius ir tai, vaistininkės teigimu, labai sveikintinas dalykas. „Turėti hobį labai naudinga savijautai, tai ypač padeda karantino metu, kai nežinome, koks rytojus mūsų laukia, tad hobis padeda užsimiršti, pabėgti nuo neigiamų minčių“, – sako ji.

Vaistininkė priduria, kad galvojant apie naujus metus verta nusistatyti tikslus, tačiau svarbu jų siekti ir suklupus nemesti, o toliau bandyti, kol tai taps įpročiu.

10 patarimų naujiems metams:

Mėgaukitės esama akimirka.

Kalbėkitės apie tai, kas jums rūpi.

Skirkite laiko sau.

Vertinkite ir mažas smulkmenas.

Nebijokite pasakyti, kaip jaučiatės.

Būkite spontaniški.

Išlikite pozityvūs.

Parodykite daugiau dėmesio savo artimiesiems.

Būkite šalia tų, kuriems reikalinga jūsų pagalba.

Stenkitės būti geriausi, kokie tik galite.