„Kaip patraukliai pristatyti Vilnių jauniesiems miesto tyrinėtojams? Ši mintis mums ilgai nedavė ramybės, kol gimė idėja apie miesto paslaptims ir istorijoms dedikuotus komiksus. Piešiniais išmargintuose puslapiuose – ne tik herojų Simo ir Aistės patiriami nuotykiai, bet ir savotiškas gidas po įdomias Vilniaus vietas“, – intriguoja projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ iniciatorė ir koordinatorė, Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyresnioji patarėja Sonata Griškienė.

„Slaptas tunelis į Pavilnį“ – jau ketvirta maršrutų su nuotykiais „Vilnius. Eime!“ serijos dalis. Ją Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva nuo 2017 m. leidžia leidykla „Aukso žuvys“.

V. Ribokaitės nuotr.

„Kurdami šią komiksų seriją nuo pat pradžių mąstėme apie paauglius, jų adrenalino poreikį, todėl knygelėse yra ne tik daug miesto istorijos ir geografijos, bet ir pramogų: požemių, kalnų, paslaptingų gamtos kampelių, mistinių personažų ar net vaiduoklių. O maršrutas, kuriuo keliauja draugai, turėjo būti nueinamas, nuvažiuojamas dviračiu, riedlente ar panašiai, juk patys paaugliai nevairuoja automobilių! Beje, jis puikiai tinka ir suaugusiesiems, kurie mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir nuotykius“, – grafinės istorijos subtilybes atskleidžia Sigita Pūkienė, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė ir ypatingų leidinių redaktorė.

Komikso skaitytojai gali skaityti istorijas dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Šio ir anksčiau išleistų komiksų pabaigoje yra pateikti aprašymai apie pasakojime paminėtus lankytinus objektus, todėl perskaičius istoriją galima sekti personažų pėdomis ir patiems patirti atradimų nuotykį.

Komikso „Slaptas tunelis į Pavilnį“ scenarijų ir tekstą sukūrė rašytoja Rugilė Audenienė, o iliustracijas – Akvilė Magicdust. Iliustratorė neslepia, kad ieškant vienos ar kitos detalės komiksui teko paklaidžioti Pavilnio gatvelėmis.

V. Ribokaitės nuotr.

„Kurti šiuos komiksus buvo įdomu dėl to, kad teko domėtis legendomis ir mistinėmis istorijomis apie Vilnių, o aš turiu silpnybę vaiduoklių istorijoms. Piešdama Aistę ir Simą galvojau, kaip atvaizduoti dabartinį rengimosi stilių, norėjosi juos nupiešti kuo realiau, taip pat – jų tarpusavio santykį, paauglišką nejaukumą ar keblumą išreikšti jausmus. Man ypač patinka knygelės formatas – ji telpa į kišenę ar mažą rankinę“, – atkreipia dėmesį A. Magicdust.

Komiksas „Slaptas tunelis į Pavilnį“ Vilniaus miesto stende Nr. 3.F03 (tarp 5-osios ir 3-osios salių) Vilniaus Knygų mugėje vasario 22-25 d. bus platinimas nemokamai.

,,Kalėdų laukimą dažnai lydi dovanų, susitikimų, planų gausa. Tačiau siūlome nepamiršti skirti laiko sau ir savo buvimui mieste, todėl šiemet prieššventiniu laikotarpiu tariame: „Linkiu tau Vilniaus!“. Ne to, kuriame visi skuba, niekur nespėja, per daug planuoja ir skaičiuoja, bet to, kuris moka džiaugtis mažmožiais, sulėtinti Kalėdų laukimo akimirką, pažadina smalsumą ir skatina tyrinėti. Mūsų pagalbininkas – paslaptingas kalėdinis žmogutis Neakivaizdinukas, atskleidžiantis, kur mieste slypi palinkėjimai kitiems metams, ir skatinantis sekti jo pavyzdžiu", – žaismingą naujieną pristato projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ iniciatorė ir koordinatorė, Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyresnioji patarėja Sonata Griškienė.

Poetų pamatytas ir išjaustas Vilnius į maršrutą įtrauktuose eilėraščiuose apima miesto istorijos laikotarpį nuo jo sukūrimo iki pat šių dienų. 3 km ilgio teminis pasivaikščiojimas pėstiesiems vingiuoja po Senamiestį. Kiekvienoje stotelėje istoriją lydi konkretus su ta vieta susijęs eilėraštis.

Maršruto sudarytojo gido Donato Jokūbaičio teigimu, buvo galima surinkti dvigubai ar net trigubai daugiau eilėraščių, dedikuotų Vilniui: „Galima daryti prielaidą, kad kuo vėliau yra sukurtas eilėraštis, tuo labiau jis tarsi išveda iš miesto centro į kitus Vilniaus rajonus. Juk šiuolaikiniai poetai skyrė eiles ir Karoliniškėms, ir Pašilaičiams. Tačiau labiausiai supoetintas visgi yra Senamiestis, jame daugiausia istorijos sluoksnių, todėl ir maršrutas veda nuo Gedimino kalno iki Aušros Vartų“.

Justinas Marcinkevičius, Vladas Braziūnas, Judita Vaičiūnaitė, Adomas Mickevičius – tik dalis iš maršrute cituojamų poetų. Kai kurie iš jų – ispanas Petras Roizijus, lenkas Julius Slovackis, švedų kilmės Laurencijus Bojeris, žydas Moišė Kulbakas, baltarusis Maksimas Bahdanovičius – atskleidžia Vilniaus daugiakultūriškumą, įvairovę. Jų eilės daugiausia dvelkia nostalgija praeičiai, romantiškam Vilniaus vaizdiniui, dingusiam miestui.

Poezija yra bandymas sudvasinti vietą, nuimti jos materialumo nuodėmę, išreikšti emociją. Todėl šis maršrutas – būdas kitaip pažinti Vilnių.

„Ar gali šis maršrutas pritraukti tuos, kurie nesidomi poezija? Dažniausiai nemėgsti to, ko nepažįsti, todėl pats laikas pabandyti pažiūrėti į Vilnių ne tik kaip į miestą iš cemento. Juk jame – ne tik plytos, bet ir idėjos, dvasia. Poezija yra bandymas sudvasinti vietą, nuimti jos materialumo nuodėmę, išreikšti emociją. Todėl šis maršrutas – būdas kitaip pažinti Vilnių“, – įsitikinęs D. Jokūbaitis.

Kaip rašė Kazys Bradūnas eilėraštyje „Rytas mano mieste“:

„Vienos dienos senamiesčio kelionė

Mano gyvenime gražiausioji gal bus.“

O kad leisti laiką mieste būtų įdomiau, „Neakivaizdinis Vilnius“ paruošė tris ypatingus pasiūlymus: šventinį maršrutą „Kalėdinis Vilnius“, viso miesto kalėdinių eglių žemėlapį bei smagų orientacinį žaidimą, kuris padės atrasti stebuklingą Kalėdų dvasios receptą.

Kalėdinis maršrutas spindinčiame senamiestyje

Kokios švenčių istorijos užkoduotos Karaliaus Mindaugo paminkle? Koks šventasis laikomas Kalėdų senelio pirmtaku ir kur jį galima sutikti sostinėje? Įdomiausias Kalėdų istorijas ir netikėtus faktus atskleis šventinis maršrutas „Kalėdinis Vilnius“, kuris vingiuoja pro gražiausiai pasipuošusias senamiesčio aikštes ir gatveles.

„2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Ne paslaptis, kad daugelis vilniečių yra girdėję apie Vilniaus Gaoną, tačiau vargiai galėtų pasakyti, kuo jis nusipelnė ir kodėl Vilnius turi didžiuotis, kad jis čia gyveno. Šis naujas maršrutas – išskirtinė proga gilintis į žydų tautos kultūrą ir istoriją, atrasti ne tik jos pėdsakus mūsų Vilniuje, bet kartu ir kokybiškai bei įdomiai praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais. Tikiuosi, kad vilniečiai ir sostinės svečiai su džiaugsmu ir atras tai, kas taip svarbu mūsų miestui“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 

Šis naujas maršrutas – išskirtinė proga gilintis į žydų tautos kultūrą ir istoriją, atrasti ne tik jos pėdsakus mūsų Vilniuje, bet kartu ir kokybiškai bei įdomiai praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais.

Knygų gelbėtojai Vilniaus gete

Maršrutas parengtas remiantis Davido E. Fishmano – amerikiečių istoriko, mokslininko, Harvardo universiteto absolvento knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ („Baltų lankų“ leidyba,  2019), kuri atskleidžia mažiau nagrinėtą istorijos dalį.

Išgirdus žodį knygnešys, pirmiausia kyla asociacijos su lotyniškų rašmenų draudimo laikotarpiu carinės Rusijos imperijoje ir slaptą knygų nešimą per sieną į Lietuvą. Tačiau egzistuoja ir kita, mažiau žinoma, knygų nešėjo dimensija – tai Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus gete atsidūrusių žmonių neįtikėtinas pasiryžimas Holokausto akivaizdoje saugoti rašytinę žydų tautos (ir ne tik) kultūrą.

Holokaustas buvo nukreiptas ne tik prieš žmones. Tai buvo ir kultūros grobimo bei naikinimo aktas. Iš geto gyventojų buvo sudaryta „Popieriaus brigada“, rūšiavusi visame Vilniuje surinktas jidiš ir hebrajų kalbomis parašytas knygas. Brigados nariai (iš viso apie 40 mokslo ir techninių darbuotojų) YIVO būstinėje sprendė knygų likimą: šiukšlynas ar siuntimas į nacistinėje Vokietijoje įsikūrusį antisemitinį tyrimų centrą. Rizikuodami savo gyvybėmis „Popieriaus brigados“ herojai knygas rūšiavo ir į trečią krūvą – skirtą gelbėti knygas nešant jas į geto teritoriją, ten slėpti ir tikėtis stebuklo, jog jos išgyvens karą.

Daugiau nei trisdešimt pasiūlytų maršrutų paskatino pasidomėti ne tik žinomais objektais, bet ir ne ką mažiau įspūdinga miesto rajonų istorija, pažvelgti į Vilnių per meno, muzikos, literatūros prizmę. Įvairius Lietuvos miestus pasiekė penki „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo numeriai, pilni pasakojimų apie mažiau girdėtas Vilniaus vietas, renginius ir asmenybes, o sausį iniciatyvos komanda savo rankose jau laikė ir Sėkmingiausio metų turizmo projekto Lietuvoje apdovanojimą. Šiandien „Neakivaizdinis Vilnius“ mini pirmąjį savo gimtadienį ir, nors negali kviesti keliauti po Vilnių, siūlo prisijungti prie virtualių gimtadienio veiklų.

„Šis projektas – tarsi įdomusis miesto turizmo istorijų metraštis. Vos per metus „Neakivaizdiniam Vilniui“ pavyko papasakoti labai daug įvairių istorijų ir nustebinti ne tik miesto svečius, bet ir pačius vilniečius. Iniciatyvos reikšmę patvirtina ir tai, kad net dabar, kai turizmo srityje štilis, „Neakivaizdinis Vilnius“ nepritrūksta pasakojimų ir naujienų apie virtualias veikas, kurių pagalba sostinę pažinti galima neišeinant iš namų“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Siūlo pasitikrinti žinias

Siaubo programoje – košmaro „koncentratas“

Šiais metais žanrinio kino mylėtojai turės progą pavirpinti kinkas siaubo trumpametražių filmų programoje „Siaubingai baisios istorijos“. Vilniaus trumpųjų filmų festivalis šią specialią filmų programą sudarė kartu su Haapsalu fantastinių ir siaubo filmų festivaliu (Estija), turinčiu gilias žanrinio kino rodymo tradicijas.

Festivalio organizatoriai įspėja, kad seanso žiūrovų laukia geras siaubo ir košmaro „koncentratas“. Ši filmų programa neleis atsikvėpti ir sukels maksimalų adrenalino kiekį kraujyje. Penkios Europos kino kūrėjų istorijos parodys, koks įvairus gali būti siaubo žanras ir kiek daug jame telpa košmaro.

Pasivaikščioti po vaiduoklišką sostinę

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis savo filmų žiūrėti kviečia į senamiestyje esančius kino teatrus, o būtent seniausios miesto dalys ir slepia daugiausia baisių Vilniaus istorijų. Prieš du festivalio siaubo filmų seansus sausio 18 ir 19 d. „Neakivaizdinis Vilnius“ jų žiūrovams organizuoja dviejų valandų ekskursijas. Jų dalyviai su gide temstant lankys paslaptingiausias senamiesčio vietas, pasiklausys šiurpiausių meilės, lemtingų ir kraupių Vilniaus istorijų, aplankys vaiduoklių pamėgtus miesto kampelius, kurių Vilniuje per kelis šimtmečius susikaupė labai daug.

„Tai slaptos iš Vilniaus kronikų surinktos vietos ir istorijos, kurios, jei ne gidai, nepasiektų keliautojų ausų“, – sako ekskursijų gidė Miglė Černikovaitė. Jos ruošiamuose pasivaikščiojimuose – LDK dvaro intrigos, miestiečių ir jų svečių gyvenimo kronikos, vienuolių, Napoleono kariuomenes siaubo istorijos ir šiurpios Vilniaus legendos.