Jungtinių Tautų sveikatos agentūra sekmadienį padėjo evakuoti 31 neišnešiotą kūdikį iš šiaurinio Gazos miesto Al Šifos ligoninės, apgailestaudama, kad ligoninė tapo „mirties zona“.

28 iš šių kūdikių pirmadienį atvyko į Egiptą. Pasaulio sveikatos organizacija  (PSO) įspėjo, kad visi jie „kovoja su rimtomis infekcijomis ir jiems toliau reikalinga sveikatos priežiūra“. Kiti trys kūdikiai, perkelti iš Al Šifos ligoninės, šiuo metu yra ligoninėje Gazos Ruožo pietuose, o jų šeimos yra kartu su jais.

PSO atstovas spaudai Christianas Lindmeieris antradienį Ženevoje žurnalistams sakė, kad Al Šifos ligoninėje dar evakuacijos išvakarėse buvo prižiūrimi 33 neišnešioti kūdikiai.

„Du iš šių neišnešiotų kūdikių mirė tą naktį tik todėl, kad jiems trūko priežiūros“, – sakė jis.

Tuo tarpu JT vaikų agentūra UNICEF pranešė, kad 20 iš 28 į Egiptą evakuotų kūdikių buvo „nelydimi“.

„Septynios motinos lydėjo aštuonis kūdikius“, – žurnalistams Ženevoje sakė atstovas spaudai Jamesas Elderis, pridūręs, kad tarp šių kūdikių buvo dvynukai.

Du iš šių neišnešiotų kūdikių mirė tą naktį tik todėl, kad jiems trūko priežiūros.

Pasak jo, dauguma kūdikių buvo nelydimi dėl įvairių priežasčių. Keli tėvai negalėjo kirsti Egipto sienos, o kiti buvo „našlaičiai“. „Visa tai pabrėžia siaubingą šeimų padėtį Gazoje“, – sakė jis.

Ginkluoti „Hamas“ ekstremistai spalio 7 dieną per išpuolį prieš Izraelį nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, teigia Izraelio pareigūnai.

Atsakydamas Izraelis pradėjo nesiliaujančią Gazos Ruožo bombardavimo kampaniją ir sausumos puolimą, per kurį, „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 13,3 tūkst. palestiniečių, įskaitant mažiausiai 5,6 tūkst. vaikų.

Gazos ligoninių generalinis direktorius Mohammedas Zaqutas agentūrai AFP sakė, kad „visi neišnešioti kūdikiai iš Al Šifos ligoninės buvo evakuoti“, kartu su jais – trys gydytojai ir dvi slaugytojos, ir rengiamasi juos perkelti į Egiptą.

„Sužinojus, kad laukiuosi, buvo daug baimių ir abejonių. Kalbėjomės tiek šeimoje su vyru, tiek su gydytojais specialistais, kaip teisingai pasielgti, ką daryti, kad šįkart nėštumas nesibaigtų nelaime. Nusprendžiau nešioti mažylį ir daryti viską, kad tik galėčiau jį sūpuoti savo rankose“, – atviravo moteris.

Gintarė pirmą kartą į Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centrą kreipėsi būdama 22-ejų savaičių dėl vėl įtariamos Rh izoimunizacijos. „Nerimo buvo daug nuo pat nėštumo pradžios, nes antikūnai prieš eritrocitų Rh faktorių atsirado anksti ir labai greitai pradėjo didėti, o tai sukelia vaisiaus eritrocitų suardymą, vaisiaus mažakraujystę ir rimtas komplikacijas. Nerimą kėlė faktas, kad dėl šios priežasties pacientė jau yra praradusi kūdikį“, – apie Gintarės būklę pasakojo prof. Eglė Machtejevienė, Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė.

Prof. Eglė Machtejevienė. Kauno klinikų nuotr.

Nuspręsta atlikti labai sudėtingą, reikalaujančią didelio pasiruošimo, techninių gydytojo, atliekančio procedūrą, įgūdžių, procedūrą – kordocentezę, tai vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas, kurio metu per pilvo ir gimdos sieną, stebint ultragarsu, adata įvedama į vaisiaus virkštelės veną, taip pat atliktas ir kraujo perpylimas vaisiui. „Kraujo perpylimas atliekamas dar vaisiui esant gimdoje. Pirmą kartą procedūra Gintarei atlikta 25 nėštumo savaitę, vėliau 27-ąją ir 30-ąją“, – apie procedūrą pasakojo profesorė. Procedūras atliko profesorė kartu su komanda – gydytojomis akušerėmis ginekologėmis doc. dr. Regina Mačiulevičiene ir dr. Egle Savukyne.

Vaisiui, esančiam dar įsčiose, donorinis kraujas turi būti specialiai paruoštas. „Ruošiant kraujo komponentus, Kraujo centro darbuotojai susiduria su papildomais iššūkiais, nes laiko pasiruošti nėra daug, – sakė Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė. – Perpylimui skirti eritrocitai turi būti ne senesni nei trijų parų, todėl saugomi Kraujo centro rezerve dažniausiai nėra tinkami. Dėl šios priežasties tenka skubiai kviesti donorus bei organizuoti darbą ne tik Kraujo centre, bet ir laboratorijoje“.

Dr. Diana Remeikienė. Kauno klinikų nuotr.

Gintarė, kiekvieną kartą po kraujo perpylimo vaisiui procedūros, jusdavo gimdos apsitraukimus, jie buvo slopinami vaistais. „Viena dažnesnių tokių procedūrų komplikacijų – priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas ir priešlaikinis gimdymas. Pacientė visą laikotarpį buvo stacionarizuota Kauno klinikose, stebėta jos ir vaisiaus būklė, siekta padėti kuo ilgiau išnešioti kūdikį“, – sakė prof. E. Machtejevienė.

Gintarė šį laikotarpį prisimena su nerimu – kasdien atliekami tyrimai, laukimas, kada vėl reikės atlikti vaisiui kraujo perpylimą, kėlė įtampą. „Po antrojo vaikelio netekties išmokau valdyti emocijas. Norėdavau likti viena, net ligoninės psichologės paslaugų atsisakiau, bijojau, kad pravirkus nesustosiu. O juk turiu būti stipri dėl savo mažylio“, – prisiminė moteris.

Vaisiaus būklė pablogėjo 32-ąją savaitę. Moteris prisiminė, kad penktadienį vaisiaus tyrimai buvo geri, tačiau savaitgalį – viskas pasikeitė. „Pirmadienį buvo suplanuotas ketvirtasis kraujo perpylimas vaisiui, tačiau savaitgalį jo būklė pradėjo prastėti. Vyko svarstymai: ar laukti pirmadienio, ar vis dėlto atlikti Cezario pjūvio operaciją (CPO), – pasakojo Gintarė. – Pasitikėjau gydytojais ir sutikau su visais scenarijais“.

Nuspręsta nelaukti ir po atliktos skubios CPO gimusiam mažylis Ignas atsidūrė Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, jam skubiai perpiltas kraujas. Kauno klinikose Gintarė su naujagimiu praleido dar penkias savaites. „Šiandien, praėjus keturiems mėnesiams, Igno kraujo tyrimai geri ir galime džiaugtis sveiku berniuku“, – sakė moteris.

Gintarė su dukra ir sūneliu Ignu. Asmeninio archyvo nuotr.

Gintarė teigė, kad šis nėštumas buvo ypatingai sunkus psichologiškai, tačiau net tokiu sunkiu metu ji neprarado optimizmo, rado jėgų drąsinti ir kitas moteris. „Skyriuje praleidau trylika savaičių, čia susipažinau su daug mamų, kurių kelias taip pat nebuvo lengvas. Vienos iš jų daug verkia, kitos – kaltina save, mano, kad per mažai padarė dėl savo vaiko, – pasakojo ji. – Moterys, mes darome viską, ką galime geriausio ir nei viena nesame kalta dėl to, kas neplanuotai nutinka mūsų kūdikiams. Šia istorija taip pat sutikau pasidalinti dėl priežasties padrąsinti moteris, parodyti, kad net tokie atvejai išsprendžiami ir jūs taip pat galite sūpuoti sveikas, stiprias atžalas“.

Kauno klinikose kraujo perpylimai dar įsčiose esantiems vaisiams atliekami jau 21 metus. Šios procedūros ligoninėje negalėtų vykti be kraujo donorų pagalbos. Tiek kordocentezė, kurios pradininkas Kauno klinikose yra Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas doc. Vladas Gintautas, tiek kraujo perpylimas vaisiui – itin retos procedūros, reikalaujančios didelio komandos pasiruošimo bei profesionalumo.

Skaistė į pasaulį atėjo per anksti – vos 22 nėštumo savaitę. Tuo metu mergaitė buvo vos delno dydžio... Nuo tos akimirkos, kai atmerkė akis, Skaistės mama Sandra nuolat girdėjo gydytojų prognozes, jog mergaitei šansų išgyventi beveik nėra. Ji ilgus mėnesius praleido ligoninėje, o pirmąją operaciją patyrė vos 27 savo gyvenimo dieną. Skaistei ne kartą perpiltas kraujas, diagnozuota plautinė hipertenzija, lėtinis plaučių nepakankamumas, o taip pat stipriai atsiliko jos raida.

Vis dėlto Skaistė, kuriai šiandien jau 4-eri, visą laiką buvo kovotoja. O tai, kad praėjusiais metais mergaitė tapo „Išsipildymo akcijos“ heroje, jai į gyvenimą leido įsikibti ir dar tvirčiau – šiandien mergaitės mama Sandra be galo džiaugiasi stipriai patobulėjusia mergaitės raida.

Skaistė. „Išsipildymo akcijos“ nuotr.

Prie paramos projekto prisidėjusių žmonių dėka mergaitei nupirktas mobilus deguonies koncentratorius, apmokėta individuali logoterapija, ergoterapija, audio-psichofonologinė bei neurostimuliacija.

„Gerų žmonių dėka gavome Skaistei labai reikalingą nešiojamą deguonies aparatą, kuris mums buvo didžiulė pagalba – nebereikia sekti deguonies baliono, žiūrėti, kada jis išsikraus. Ligos atveju, galime drąsiai vykti pas gydytojus ir nesibaiminti, kad deguonies balionas baigsis. Taip pat visus metus „Išsipildymo akcija“ apmokėjo sąskaitas už logoterapijos pamokėles Vaiko raidos klinikoje. Mergaitė šių pamokėlių dėka tapo savarankiškesnė“, – pasakojo Skaistės mama.

Didžiausias šeimos džiaugsmas – tai, kad mergaitė po truputį pradeda kalbėti, o ir jos žodynas tapo kur kas pilnesnis.

„Visus metus intensyviai pralankius įvairius užsiėmimus, pagerėjo Skaistės socialiniai įgūdžiai. Mergytė jau daugiau supranta apie tai, kas vyksta pasaulyje. Tarkime, aš jai pasakau kokio nors daikto pavadinimą, o ji su pirštukais rodo, kur jis yra“, – apie Skaistės tobulėjimą pasakojo mama.

Neseniai Skaistė gavo ir naujus, kokybiškesnius klausos aparatus. Su jais ji daug geriau girdi ją supantį pasaulį, garsas yra daug švaresnis, tikresnis.

„Labai dėkoju „Išsipildymo akcijai“, kad prisidėjo prie Skaistės kokybiškesnio gyvenimo. Be šios akcijos pagalbos nebūtume galėję tiek daug sau leisti“, – nuoširdžią padėką išreiškė moteris.

Matydami tai, kaip paramos projekto pagalba vos per metus pasikeičia vaikų gyvenimai, prisidėkime prie to ir šiemet. O lengviausia tą padaryti per „Pyragų dieną“! Šventės metu žmonės raginami iškepti pyragą ir jo gabalėlius už sutartą kainą parduoti bendraminčiams – kitiems geros valios žmonėms. O surinktas lėšas paaukoti didžiausiam šalyje vaikų paramos projektui – „Išsipildymo akcija“.

„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 eurai, 1892 – 10 eurų.

Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.

Šiems mažyliams paremti, lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ jau šeštą kartą vyksta projektas „Ankstukai“, kurio metu surinkti pinigai skiriami anksčiau numatyto termino gimusiems mažyliams ir jų tėveliams. Surinktos lėšos skiriamos reikalingai medicininei įrangai atnaujinti, suteikti emocinę pagalbą, paramą daiktais, bei būtiną žinoti informaciją.

„Ankstukai – ypatingos medikų pagalbos ir priežiūros reikalaujantys naujagimiai. Kiekvienas priaugtas gramas ar ūgtelėtas milimetras yra didžiulis žingsnis į priekį, kuriam padaryti reikalinga speciali medicinos įranga. Kiekvienas iš mūsų gali padėti jį žengti, prisidėdamas prie visą pavasarį mūsų prekybos tinkle vykstančios akcijos“, – sako lietuviško tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Visi, perkantys „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes arba aukodami į prie kasų esančias specialias akcijos dėžutes, prisidės prie ankstukų gerovės. Viena iš projekto „Ankstukai“ iniciatorių, asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė–Radzevičienė sako, jog per projekto gyvavimo metus buvo surinkta daugiau nei 200 tūkstančių eurų paramos.

„Paramos projektas prieš šešerius metus buvo pradėtas siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria anksčiau laiko gimę kūdikiai ir jų šeimos. Tačiau tiesa ta, jog žmonės, kurie savo artimoje aplinkoje nėra susipažinę su neišnešiotais naujagimiais, net neįsivaizduoja, kokie gležni ir maži yra pasaulį anksčiau laiko išvydę mažyliai. „Ankstukai“ padeda keisti šį matymą – apie Lietuvos mažiausius kasmet išgirsta ir juos palaiko vis daugiau žmonių“, – apie projektą pasakoja A. Speičytė Radzevičienė.

Prie paramos projekto „Ankstukai“ praeitais metais prisidėjo ir į veiklą įsitraukė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė pati susilaukusi sūnaus anksčiau numatyto termino. Su seserimi Irūna Puzaraitė-Čeponienė pristačiusios specialią, būtent šiai akcijai įrašytą lopšinę, seserys siekė atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria šeimos, sulaukusios mažylių anksčiau numatyto laiko.

Projekto organizatorių teigimu, augantis visuomenės palaikymas kasmet padeda įgyvendinti vis didesnius paramos akcijos tikslus. Prioritetinė paramos kryptis išlieka medicininės ankstukų priežiūros gerinimas.

Prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“ gali prisidėti visi, norintys padėti neišnešiotiems mažyliams užaugti. Akciją paremti galima perkant specialiu „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes „Maximos“ parduotuvėse arba aukojant pinigus į specialias akcijos dėžutes, esančias prie kasų. Suteikti paramą taip pat galima skiriant 1,2 proc. gyventojų pridėtinės vertės mokesčio. Visa projekto „Ankstukai“ metu surinkta parama skiriama ankstukams reikalingos medicininės įrangos atnaujinimui, paramai daiktais bei psichologine pagalba.

Per metus mūsų šalyje maždaug pusantro tūkstančio mažylių į pasaulį ateina per anksti. Per anksti priverstos dirbti ir vaikelio akys, ausys, rankos, kojos – praktiškai visos organizmo sistemos.

Ir ekspertai, ir neišnešiotų mažylių tėvai tikisi, kad Lietuvoje bus įdiegta tokių vaikų sveikatos priežiūros stebėjimo sistema.

Medikai ir tėvai norėtų, kad neišnešioti vaikai būtų stebimi iki septynerių metų, o ne metus, kaip yra dabar.

Tokių atveju tėvai ir per anksti gimęs jų vaikelis gautų ne tik medicininę, bet ir socialinę pagalbą.

Anot ekspertų, anksčiau nei trimis mėnesiais anksčiau gimusiam mažyliui išgyventi neturint sveikatos problemų, šansų nedaug. Todėl daugumą Vakarų Europos šalių įsidiegė neišnešiotų naujagimių priežiūros sistemą.

Ekspertai sako, kad per anksti gimusio vaiko fizinę ir psichinę raidą labiausiai lemia pirmieji gyvenimo metai.

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad 70 proc. per anksti gimusių mažylių mirčių būtų galima išvengti, jei kūdikiams ir jų šeimoms būtų suteikiama ne vienkartinė, o tęstinė sveikatos priežiūra.

Pirmieji kraiteliai jau pasiekė Santaros Akušerijos ir ginekologijos centrą, rašoma pranešime spaudai.

Gegužę pasibaigęs penktasis paramos projekto „Ankstukai“ etapas sulaukė didelio visuomenės palaikymo. Per kelis mėnesius, perkant specialiu „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes „Maxima“ parduotuvėse, anksčiau laiko gimusiems naujagimiams paaukota 38 tūkst. eurų.

Dalis surinktos paramos skirta gyvybiškai svarbiam „Ankstuko šeimos kraiteliui“. Išskirtinai neišnešiotiems naujagimiams skirtas kraitelis visus metus bus dalinamas ankstukų šeimoms pagrindinėse Lietuvos ligoninėse, kur slaugomi mažiausi naujagimiai – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centre bei Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje.

Paramos projekto „Ankstukai“ atstovė A. Speičytė-Radzevičienė pastebi, kad neišnešioti naujagimiai dažniausiai gimsta netikėtai, tad šeimos dar nebūna surinkusios mažyliams reikalingiausių daiktų.

„Šis kruopščiai atrinktas kraitelis yra labai svarbi pagalba šeimoms, kurių vaikelis į pasaulį atkeliauja neplanuotai, anksčiau laiko. Šiame rinkinyje ankstuko šeima ras informacinę knygą tėvams „Ankstukas“, sauskelnių ankstukams pakuotę, specialiai pasiūtą rūbelį bei kepuraitę, pledą bei kitas priemones, kurios pravers pirmomis dienomis ir vėliau“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.

Anot projekto ambasadorės I. Puzaraitės-Žvagulienės, pristatytas kraitelis bus tikras išsigelbėjimas neišnešiotuko susilaukusioms šeimoms.

„Susilaukus ankstuko Bernardo išties teko patirti tą nerimą, nežinią, išlieti ašarų. Tačiau apsilankius Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, kur pirmą kartą išvydau ankstuką, sveriantį vos 800 gramus, supratau, ką tenka iškęsti šioms šeimoms ir pagalba joms yra iš ties labai reikalinga“, – pasakoja prie projekto prisidėjusi I. Puzaraitė-Žvagulienė.

Nė sapne nesapnavo

Jauna, sveika, aktyviai dalyvaujanti visuomeninėje veikloje  kaunietė Aistė Mickevičienė nė sapne nesapnavo, kad lauktas ir išsvajotas nėštumas gali baigtis anksčiau, nei dera.

Deja, kaip ir daugeliui moterų, Aistei priešlaikinis gimdymas prasidėjo labai netikėtai. Dar 22-ąją nėštumo savaitę, pajutusi skausmus, moteris atvyko į Kauno klinikas. Šiandien ji labai dėkinga medikams už jų profesionalumą ir dideles pastangas siekiant išgelbėti naują gyvybę.

Aistei buvo atlikta operacija, kuri prailgino nėštumą iki 25 nėštumo savaičių.

"Adomas gimė 25-ąją gestacinę savaitę. Svėrė vos 800 g ir tilpo į mano delną. Kol nesi susidūręs su tokia situacija, labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo žmogutis šeštą nėštumo mėnesį: akytės dar neatlipusios, ausytės neišsivysčiusios", – sunkiai atsidūsta Aistė.

Tarp gyvybės ir mirties

Neišnešioti naujagimiai ypač jautrūs šviesai ir prisilietimams, jų oda permatoma, dažniausiai patys nemoka kvėpuoti, valgyti.

"Be šiuolaikinės medicinos tokiam mažam žmogučiui šansų išgyventi ir užaugti, deja, nėra. Tik dėl daugybės gyvybę palaikančių aparatų, medikamentų ir gydytojų dėka mūsų šalyje dauguma neišnešiotų naujagimių išgyvena", – patyrė Aistė.

Anot jos, tai gali suprasti tik panašaus likimo šeimos. Jų kasdienybė – nuolatinė nežinia ir nerimas, nes naujagimio būklė nuolat kinta ir balansuoja tarp gyvybės bei mirties. Daugybė klausimų ir labai mažai atsakymų veda į dar didesnę neviltį. Bent menkiausia viltis ir laimingų šeimų istorijos už ligoninės ribų yra paskata stengtis dėl mažojo stebuklo, gulinčio už inkubatoriaus sienų.

"Vienintelė atrama, kuri suteikdavo vilties ir stiprybės nepasiduoti esant tokiai sunkiai situacijai, buvo mamos, kurios savanoriškai ateidavo į Kauno klinikas ir atsivesdavo savo jau paaugusius per anksti gimusius vaikus. Juokauju, kad mes su vyru buvome etatiniai tėvelių grupių lankytojai – kiekvieną trečiadienį eidavome į susitikimus pasikalbėti, įsikrauti geros energijos ir vilties, kad tokie mažyčiai žmogiukai užauga ir tampa nuostabiais žmonėmis", – pasakoja kaunietė.

Vienintelė atrama, kuri suteikdavo vilties ir stiprybės nepasiduoti esant tokiai sunkiai situacijai, buvo mamos, kurios savanoriškai ateidavo į Kauno klinikas ir atsivesdavo savo jau paaugusius per anksti gimusius vaikus.

Nepamiršo kitų skausmo

Aistė su artimaisiais savo naujagimį Kauno klinikose slaugė net tris mėnesius. Jau tuo metu moteris žinojo: jei Adomėlis ar ji pati turės sveikatos problemų, vis tiek norės padėti kitoms tokio pat likimo šeimoms.

Grįžusi iš ligoninės jauna mama prisijungė prie asociacijos "Padedu augti" savanoriškos veiklos, kuri jai buvo pati didžiausia paguoda sunkiu metu.

"Ne visi labai maži gimę mažyliai yra sveiki, dažnai juos lydi ilgas ir sunkus kelias, o šeimoms tokiu metu labai reikalinga parama. Manau, kad ši savanoriška veikla yra labai prasminga, nes šeimos gauna ne tik palaikymą, bet ir daug reikalingos informacijos tiek būnant ligoninėje, tiek grįžus į namus", – A.Mickevičienė pabrėžia, kad dalyvavimas savitarpio pagalbos grupių susitikimuose suteikia galimybę panaudoti saocialinio darbo žinias.

Klausimai be atsakymų

Jau šešerius metus aktyviai ir savanoriškai veikianti organizacija, vienijanti ir burianti šeimas, auginančias per anksti gimusius vaikus, nemokamai konsultuoja esant priešlaikinio gimdymo grėsmei ir susilaukus ankstuko. Teikia pagalbą ir informaciją slaugant naujagimį Kauno klinikose ir grįžus į namus.

"Neretai medikai negali pasakyti, kas laukia vaikelio, kartais nesveriančio nė vieno kilogramo. Ar jis išgyvens, ar augs sveikas, be jokių neišnešiotumo padarinių? Psichosocialinė pagalba, informacijos teikimas atsakant į rūpimus klausimus, yra ypatingos reikšmės", – apibendrina asociacijos "Padedu augti" vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Bendradarbiaudami su Kauno klinikų medikais, personalu asociacijos nariai nuolatos ieško būdų ir galimybių, kaip kuo efektyviau padėti šeimoms, patekusioms į krizinę situaciją. Šiuo metu aktyvinama savitarpio pagalbos grupių veikla.

Dar daugiau pagalbos

"Arbatos pertraukėlės" – tai jau daugiau nei dešimtmetį Kauno klinikose kiekvieną trečiadienį vykstantys savitarpio pagalbos grupės susitikimai šeimoms, kurių naujagimiai gimė per anksti.

"Į šiuos susitikimus kviečiamos ne tik mamos, bet ir tėčiai pasišnekėti ir nors trumpam atsipūsti nuo labai intensyvaus ligoninės ritmo. Čia išklausoma ir pasidalijama panašiomis istorijomis, o iš namų atvykusios savanorės – ankstukų mamos yra pasirengusios padėti šiuo itin sunkiu visai šeimai ir artimiesiems metu", – pasakoja I.Laukytė-Budrienė.

Ji pasidžiaugė, kad šiemet asociacijai teikti socialinę ir psichologinę pagalbą yra ir finansiškai lengviau. Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų teikti pagalbą šeimoms, patekusoms į krizinę situaciją: gimus neišnešiotam, neįgaliam naujagimiui ar jam mirus.

"Šeimas iki pat Naujųjų metų nemokamai ir individualiai konsultuos psichologas ir socialinis darbuotojas", – priduria "Padedu augti" asociacijos vadovė I.Laukytė-Budrienė.

Kovotojai nuo mažų dienų

Trečiadienį 17.30 val. Klaipėdos prekybos ir pramogų centre "Akropolis" bus atidaryta neišnešiotų kūdikių asociacijos "Neišnešiotukas" nuotraukų paroda "Gimę su genijaus žyme".

"Aplenkę laiką", – taip apibūdinami ne tik genijai, bet ir anksčiau laiko gimusieji.

Todėl fotografės Jūratės Karkauskienės nuotraukose 13 ankstukų įkūnijo 13 žymių, anksčiau laiko gimusių istorinių asmenybių.

Pastarųjų gyvenimai dar kartą įrodo, jog per anksti pasaulį išvydę kūdikiai yra kovotojai nuo pirmosios savo gyvenimo akimirkos.

Parodos atidaryme dalyvaus ir atmosferą sušildys Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas su dukra Elze bei televizijos projekte "Lietuvos talentai" sužibėję jaunieji rokeriai "Barzdoti vyrai".

Renginio metu klaipėdiečiams bus pristatoma ne tik parodos idėja, bet ir problemos, su kuriomis susiduria neišnešioti kūdikiai bei jų tėvai, patariama, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje.

"Keliaujame po regionus ir nešame žinią apie neišnešiotus naujagimius, apie jų iššūkius. Norime suburti vietinę bendruomenę. Turėjome fotosesiją, kurios metu fotografės J.Karkauskienės pagalba vaikai tapo garsiais pasaulio ankstukais, tokiais kaip Napoleonas Bonapartas ar Tomas Edisonas", – aiškino asociacijos "Neišnešiotukas" vadovė Asta Radzevičienė.

Nuo V.Čerčilio iki M.Tveno

Klaipėdoje paroda "Gimę su genijaus žyme" veiks iki liepos 5 d.

J.Karkauskienės nuotraukose – jau ūgtelėję ankstukai įkūnija tokias istorines asmenybes kaip Vinstonas Čerčilis, Albertas Einšteinas, Izaokas Niutonas, N.Bonapartas, Ana Pavlova, Pablo Pikaso, Markas Tvenas, Styvas Vonderis.

Fotografei pozavo ir visai maži, ir vyresni – trylikos metų modeliai.

"Pastebima, jog anksčiau laiko gimę žmonės pasižymi ypatingu mąstymo mechanizmu, todėl tarp jų daug įžymių menininkų, politikų, filosofų. Neišnešiotukas laiką dažnai aplenkia ne tik gimdamas, bet ir mąstydamas, pastebėdamas tai, ko kiti nepastebi", – atkreipė dėmesį asociacijos vadovė A.Radzevičienė.

Pašnekovės žodžiais, taip pat labai svarbu suteikti vilties ir tikėjimo šių vaikų tėveliams, tinkamai juos pasiruošti netikėtam gyvenimo atvejui susilaukus ankstuko.

Apdovanos gydytojus

Paroda "Gimę su genijaus žyme" startavo kovą Vilniuje.

Vėliau buvo pristatyta Ukmergėje, Anykščiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, o šiltuoju metų laiku keliasi į pajūrį.

"Klaipėdoje buvome labai solidariai ir šiltai priimti, tiek merija, tiek komercinės įstaigos noriai prisideda ir gelbsti rengiant parodą. Nė viename mieste taip nebuvo",– gerų žodžių negailėjo organizatorė.

Po Klaipėdos fotografijos taip pat bus eksponuojamos Palangoje, Kaune ir Marijampolėje, o lapkričio 17 d. sugrįš į Vilniaus rotušę, kur projektą vainikuos iškilmingas labdaros renginys, skirtas paremti anksčiau laiko gimusius kūdikius ir jų šeimas.

"Planuojame medikų, prižiūrinčių pačius mažiausius Lietuvos ligoniukus, apdovanojimus "Purpurinė širdis". Manome, kad šie žmonės niekada taip ir nebuvo įvertinti", – užsiminė A.Radzevičienė.

Statistika stebina

Kasmet Lietuvoje apie 1,8 tūkst. arba maždaug 6 proc. visų naujagimių gimsta anksčiau laiko. Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė ir jos skaičius kasmet vis didėja.

Pastebima, jog pernelyg anksti gimę žmonės pasižymi originaliu požiūriu į supančią aplinką.

Tai žmonės, kuriuose reikia ieškoti ne ligų, o genialumo apraiškų. Tokią žinią skleidžia neišnešiotų kūdikių asociacija "Neišnešiotukas".

Jos vadovė A.Radzevičienė pasakojo, kad idėjos tikslas – skatinti tėvus atrasti neišnešiotuose kūdikiuose daugiau negu ligas, tikėti ir pasitikėti savo vaiku, ugdyti jame užgimusį talentą ir kelti dvasią.

Esą visuomenei reikėtų daugiau sužinoti apie neišnešiotumo riziką ir pavojus, neišnešiotų naujagimių vystymąsi, adaptacijos bendruomenėje problemas, palaikyti tėvus ir medikus.