Jeigu Seimas pritartų, nereiktų mokėti už tuos objektus, kuriais nesinaudojama ir kuriuose atliekų nėra, pvz., niekas negyvena, savininkai emigravę  ir pan.

Už tokį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus ketvirtadienį pateiktą projektą po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė  48 parlamentarai.

Pasak parlamentaro, projektą parengti paskatino gyventojų skundai dėl privalomo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo, nors paslauga nesinaudojama.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras A. Butkevičius sako, kad šiuo projektu nuo rinkliavos siūloma atleisti tik visiškai nenaudojamo turto savininkus.

Esama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara neatitinka, A. Butkevičiaus nuomone, mažiausiai dviejų Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų kainodaros principų – proporcingumo ir „teršėjas moka“. Jo nuomone, priėmus teikiamą projektą, rinkliavos už atliekų tvarkymą nustatymas taptų teisingesnis, už paslaugą nebeturėtų mokėti tie, kurie ja nesinaudoja.

Šiuo metu išimčių tiems savininkams, kurie nesinaudoja turimu gyvenamuoju būstu, nėra nustatyta – jie bet kokiu atveju turi mokėti pastoviąją įmokos dalį.

Preliminariais duomenimis, šiemet sausį-spalį Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai perleista 104 tūkst. NT objektų. Vien tik spalį savininkus pakeitė 11,8 tūkst. NT sandorių – 5,5 proc. mažiau nei 2018 m. spalį, tačiau 2,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

„Po aktyvios vasaros rudenį paprastai pastebimas NT rinkos augimo tempų sulėtėjimas. Tokias tendencijas stebime ir šiais metais – po pakankamai aktyvių vasaros mėnesių rugsėjį ir spalį NT sandorių rinkoje matome mažesnį augimą. Butų ir gyvenamųjų namų pardavimai išlieka panašūs ar šiek tiek mažesni nei vasaros mėnesiais. Žemės sklypų rinka demonstruoja sau įprastus svyravimus, kai po aktyvesnio mėnesio stebimas tam tikras sulėtėjimas, kurį vėliau vėl keičia augimo nuotaikos“, – pranešime cituojamas Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.

Per visus šiuos metus savininkus pakeitė daugiau kaip 54 tūkst. žemės sklypų, arba 6 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį (51 tūkst. sklypų). Vien tik spalį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 5,9 tūkst. žemės sklypų – 5 proc. mažiau nei pernai spalį (6,2 tūkst.), bet 6 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (5,6 tūkst.).

Butų segmente, pasak P. Rudzkio, aktyvūs vasaros mėnesiai leidžia ir toliau fiksuoti metinį augimą, o rugsėjį ir spalį parduotų butų skaičiai išliko beveik tokie patys. Per dešimt šių metų mėnesių šalyje savininkus pakeitė 29,5 tūkst. butų – 3 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį, kai parduota 28,6 tūkst. butų. Vien spalį Lietuvoje parduota 3,1 tūkst. butų – 6 proc. mažesnis nei pernai spalį, tačiau vos keliais butais mažiau nei šiemet rugsėjį.

Sostinėje šiemet parduota 9,7 tūkst. butų, arba 5 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį (9,3 tūkst.), Kaune – 4,3 tūkst., arba 5,5 proc. daugiau (4 tūkst.), Klaipėdoje – 2,7 tūkst., arba 8 proc. daugiau (2,5 tūkst.), Šiauliuose – 1,4 tūkst., arba 12 proc. daugiau (1,2 tūkst.), o Panevėžyje – kiek daugiau nei 1 tūkst., arba 8 proc. daugiau (960).

Registrų centro duomenimis, spalį Vilniuje buvo įregistruota sandorių, kuriais perleisti 959 butai (4 proc. mažiau nei pernai spalį ir 5 proc. mažiau nei šiemet rugsėjį), Kaune – 478 (1 proc. mažiau ir 7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 285 (2 proc. mažiau ir 0 proc.), Šiauliuose – 147 (4 proc. ir 2 proc. mažiau), Panevėžyje – 91 (27 proc. ir 24 proc. mažiau).

Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 10 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (9,1 tūkst.), o vien tik spalį – 1 089 (8 proc. mažiau nei pernai spalį).