Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narių, tai lems, kad leidinio pristatymo kaina daugeliu atveju viršys leidinio kainą.

Pasak frakcijos atstovo Domo Griškevičiaus, jau kelerius metus vykstanti Lietuvos pašto reforma, atrodo, neduoda vaisių – nuostoliai auga, nuolat skundžiamasi paslaugų kokybe, o pats paštas vis kelia įkainius, taip didindamas informacinę atskirtį ir darydamas žalą visuomenei.

„Man kyla labai daug klausimų dėl Susisiekimo ministerijos gebėjimo kontroliuoti Lietuvos paštą ir pašto vadovybės kompetencijų. Jie žadėjo vos ne revoliuciją Lietuvos pašte, tačiau ji šiuo metu susiveda į drakoniškus įkainius, atleistus darbuotojus ir nuolatinį kokybės mažėjimą. Dar daugiau, nepaisant visų žadėtų reformų, praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė 6,4 mln. nuostolių. Tad pastarieji Lietuvos pašto veiksmai atrodo kaip tolesnis bandymas perkelti netinkamo vadovavimo sukuriamus nuostolius ant klientų pečių. Savo pačių pristatytų planų nesilaikymas, nuolatinis kokybės kritimas – tai ypač prastos vadybos padariniai, kurie, atrodo, tenkina susisiekimo ministrą Marių Skuodį“, – sakė parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas D.Griškevičius.

Kyla labai daug klausimų dėl Susisiekimo ministerijos gebėjimo kontroliuoti Lietuvos paštą ir pašto vadovybės kompetencijų.

Frakcijos atstovai nurodo, kad Lietuvos paštas per pastaruosius trejus metus atleido apie 900 darbuotojų, tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais, kai planuojama atleisti dar 600 darbuotojų.

Parlamentarai pabrėžia, kad Lietuvos pašto vienintelė akcininkė yra Vyriausybė, o akcininko teises atlieka Susisiekimo ministerija, ši įmonė yra monopolininkė, tiekianti pašto paslaugas.

„Tai, ką daro Lietuvos paštas, yra regioninės ir periodinės spaudos naikinimas. Tai visiškai neatitinka valstybės deklaruojamų strateginių tikslų: valstybė viena ranka garantuoja lengvatinį PVM spaudai, kita ranka – žlugdo smulkųjį verslą neįkandamais įkainiais. Panašios paslaugos, pavyzdžiui, Latvijoje yra įvardytos kaip visuotinai svarbi paslauga, tad didesnioji jos dalis kompensuojama. Dabar norima palikti dalį žmonių be prieigos prie informacijos ir tai daro valstybinė įmonė. Tokius žmones mes paliktume paveikius dezinformacijai, mažintume jų įsitraukimą į valstybinius procesus. Jau nekalbu apie smulkios leidybos verslo žlugdymą. Atrodo, Lietuvos paštas nori pats užgesinti šviesos židinius mūsų regionuose“, – pratęsė Seimo narė Laima Mogenienė.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ planuoja kreiptis ir į Susisiekimo ministeriją, kad visuomenei būtų pristatyta Lietuvos pašto situacija ir pateikiamos gairės, kaip planuojama užtikrinti pašto paslaugų tiekimą ir kokybę.

Neatmetant dar rimtesnių įtarimų, minėto eksperto veikla taip pat galėtų susidomėti atitinkamos institucijos.

Šis keliolikos metų darbo stažą turintis teismo medicinos ekspertas pernai konstatavo, kad 59-erių metų kaunietė Irena S., gyvenusi viename Raudondvario plento daugiabutyje ir atbėgusi pagalbos pas savo kaimynę su akivaizdaus smurto žymėmis veide, mirė nuo insulto.

Esą tą lemtingą vėlų pernykštės liepos 10-osios vakarą jos patirti sužalojimai neturi nieko bendro su už pusantro mėnesio konstatuota šios moters mirtimi.

Nors iš karto po šio įvykio Kauno teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jos sunkaus sveikatos sutrikdymo.

O įtarimai dėl to buvo pareikšti Irenos S. kaimynui Algirdui Žadeikai, kurį ji tą lemtingą vakarą, kaip įprasta, pati įsileido.

Svečias buvo neblaivus ir reikalavo iš buto šeimininkės pinigų. Nors prieš tai ši svetingai jį buvo pavaišinusi, kas, anot teisėsaugininkų, ir turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, duoti A.Žadeikai pinigų moteris atsisakė, dėl to ir buvo sumušta.

Apie tai bylojo kraujosruva ties viena jos akimi bei sumuštas pakaušis.

59-erių  A.Žadeika tada teigė nepamenantis, kad būtų smurtavęs prieš greitosios medikų skubiai išvežtą kaimynę.

O šiai mirus, jau minėtas teismo medicinos ekspertas konstatavo esą velionės mirtis nuo insulto neturi nieko bendro su jos patirtu smurtu.

Tačiau ne per seniausiai šią jo išvadą paneigė penki kolegos iš Vilniaus skyriaus, Kauno teisėsaugininkų prašymu, atlikę komisijinį teismo medicinos tyrimą.

Jie visiškai sutaršė minėtą savo kolegos iš Kauno išvadą, konstatuodami, kad velionė buvo nužudyta – po to, kai smurtaujant prieš ją galimai atsitrenkė pakaušiu į sieną ir patyrė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Remiantis minėta išvada, šią savaitę A.Žadeikai pareikštas naujas įtarimas – dėl kaimynės nužudymo. Pagal kurį šiam dar neteistam, niekur nedirbančiam kauniečiui jau gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Pareiškus naują įtarimą, A.Žadeika jau atsisakė duoti parodymus.

Tačiau, kadangi per tuos daugiau kaip vienus metus, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, jis nepažeidė anksčiau skirtos kardomosios priemonės – registracijos policijoje, paėmus dokumentus, nuspręsta kol kas šios nekeisti.

Po Lietuvos socialdemokratų skilimo be partijos likęs politikas neslepia nusivylimo tiek „valstiečių“, tiek frakcijos kolegų „socialdarbiečių“ politikos metodais.

Buvęs socialdemokratas negaili kritikos valdantiesiems, kurie, pasak jo, stokodami kompetencijos, sprendimus priima pernelyg siauruose politikų ratuose. Tai, tvirtina jis, kelia įtampas ne tik Seimo salėje, tačiau sukelia ir „valstiečiams“ priklausančių parlamentarų nepasitenkinimą.

Panašią klaidą, pasak A. Butkevičiaus, daro ir apie prezidento rinkimus vis dažniau kalbantis premjeras Saulius Skvernelis. Buvusio ministro pirmininko manymu, dabartinis Vyriausybės vadovas ne tik priimant svarbiausius sprendimus vengia tartis platesniame rate žmonių, tačiau ir pernelyg dažnai siekia atrodyti tiesiog „kietu politiku“. Būti principingu ir „kietu“ politiku, tikina A. Butkevičius, nepakanka, privalu, siekiant įgyti kitų pasitikėjimą, rodyti ir sugebėjimą spręsti svarbiausias valstybės problemas.

Valdymo prasme mes priėjome iki paties žemiausio lygio, kada nebegirdime kito žmogaus išsakytų minčių, kada nebegirdime jo pasiūlymų, bet tiesiog nusistatome prieš žmogų, nes jis priklauso kažkam.

Vardindamas valdančiųjų klaidas A. Butkevičius Eltai apgailestavo, kad jo sukaupta patirtis valdantiesiems kolegoms nėra įdomi. Politikas neslėpė apmaudo ir dėl to, kad tarp valdančiųjų taip ir nesusiformavo vakarietiškai demokratijai būtina diskusijų kultūra. Kadangi, pabrėžia jis, tarp valdančiųjų sprendimus priima vos keli politikai ir dėl to būti išgirstam yra sunku, lieka tik viešas kritiškas kalbėjimas valdžios ir jos priimamų sprendimų adresu.

Tačiau politikas tvirtina nebijantis būti išmestas iš valdančiųjų koalicijos dėl rodomo kitamintiškumo, nors, užsimena, tokių minčių tarp valdančiųjų jau būta.

„Jeigu aš nebūčiau buvęs premjeru, tai gal jau ir mane patį svarstytų išmesti iš valdančiosios daugumos, tačiau, matyt, veikia psichologija, kad išmesti buvusį premjerą nesinori. Kaip tai nuskambėtų? Tačiau tokių minčių buvo“, - kalbėjo Eltai A. Butkevičius.

Buvęs socialdemokratas teigia, kad dabartinės valdžios nekompetencija ir atsisakymas priimti kitokią nuomonę lemia brangiai valstybei kainuojančias klaidas ir, be kita ko, kelia psichologinę įtampą. Pasak jo, įsitikinimas, kad keli žmonės gali numatyti ir įgyvendinti visą valstybės strategiją, yra tiesiog įrodymas, kad valdantiesiems trūksta vadybinių žinių.

A. Butkevičiaus teigimu, pagrindinės valdančiųjų diskusijos vyksta tik tarp „valstiečių“ Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės bei dar vieno ar kelių politikų.

„Esame lyg ir koalicijoje: de jure esame pasirašę susitarimą, tačiau de facto klausimus šioje valdančiojoje daugumoje sprendžia keli žmonės ir tai daugiausiai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Valdymo prasme jie daro didžiulę klaidą, dėl kelių priežasčių. Šiais laikais reikia suvokti, kad norint pasiekti užsibrėžtus tikslus reikalinga didesnė negu dabar yra (sprendimus priimančių valdančiųjų. - ELTA) komanda, kad ji būtų sudaryta iš kompetentingų žmonių, kad joje būtų kuo įvairesnių nuomonių“, - sako A. Butkevičius, neslėpdamas apmaudo, kad valdančiųjų lyderių vadovavimo metodai jam nepalieka kitos išeities, kaip tik valdžios priimamus sprendimus viešai komentuoti ir kritikuoti.

„Valdymo prasme mes priėjome iki paties žemiausio lygio, kada nebegirdime kito žmogaus išsakytų minčių, kada nebegirdime jo pasiūlymų, bet tiesiog nusistatome prieš žmogų, nes jis priklauso kažkam. Tačiau juk sėkmė politinėje veikloje lydi tada, kai tu turi kompetenciją. Tuo tarpu jų įsivaizdavimu, sprendimai įgyvendinami turi būti be tolerancijos ir oponavimo. Aš manau, kad tai yra didžiulė klaida, nes jiems patiems trūksta politinės kompetencijos“, - Eltai teigė A. Butkevičius. Vienas iš politinės nekompetencijos pavyzdžių, samprotavo jis, yra nesupratimas, kokią funkciją efektyviai veikiančioje demokratinėje valstybėje atlieka opozicija.

Buvusio socialdemokrato teigimu, sprendžiant iš pastarųjų metų valdančiųjų darbo, akivaizdu, kad bet kokia kritika valdžiai yra suvokiama kaip puolimas.

„Reikia suprasti, kad opozicijos darbas ir yra kritikuoti valdančiuosius, parodant savo privalumus prieš valdančiąja daugumą. Tačiau „valstiečiai“ visa tai priėmė kaip tiesioginę kovą prieš juos, jų menkinimą, gerų idėjų stabdymą ir taip toliau“, - kalbėjo A. Butkevičius.

„Pagrindinės valdžios klaidų priežastys yra žinių, patirties ir kompetencijų stoka, o tai kelia psichologinę įtampą. Aš manau, kad 2018 m. rudenį vyko psichologinis karas tarp valdančiųjų ir opozicijos. O kai kada tyli įtampa atsirasdavo ir valdančiojoje daugumoje dėl nenoro iš anksto viduje pasikalbėti dėl svarbių sprendimų“, - apibendrino A. Butkevičius.

Ekspremjeras neslepia nusivylimo, kad jo turima vadovavimo Vyriausybei patirtimi bei įgūdžiais, rengiant įstatymo projektus, valdantieji nėra linkę naudotis. Politikas atviravo, kad, matydamas netinkamus vadžios priimamus sprendimus streikuojant pedagogams, jis siūlėsi valdantiesiems kolegoms pagelbėti. Tačiau, pasak jo, nei jie, nei buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė neparodė jokio susidomėjo.

„Aš, kaip turintis nemažą politinę patirtį, visada buvau nusiteikęs padėti valdančiajai daugumai. Bet vėliau supratau, kad mano pagalbos jiems nereikia. Todėl iš esmės jau po praleistų metų Seime aš dažniau pradėjau kalbėti išreikšdamas būtent savo nuomonę. Kitur dėl jos (valdančiųjų stovykloje. - ELTA) tiesiog nėra diskutuojama“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Jis vardino ir kitas Vyriausybės bei S. Skvernelio daromas klaidas. Politiko nuomone, S. Skvernelis, kaip ir „valstiečių“ lyderiai, vengia kritikos bei kitų patarimų ir pernelyg dažnai nori atrodyti kaip „kietas“ politikas. Jo teigimu, toks didelio ryžto ir „kietumo“ rodymas, neturint pakankamai kompetencijos ar tiesiog nesugebant išspręsti svarbiausių problemų, didelės naudos politikui gali ir neatnešti.

„Jis (S. Skvernelis. - ELTA) per dažnai nori pabrėžti, kad yra labai „kietas“ ir ryžtingas, kad bus taip, kaip pasakiau. Vakaruose tai vertinama kitaip: gerai, tu parodei tvirtumą, ryžtingumą, tai sveikintinas dalykas. Ir jeigu rezultatas yra pasiekiamas, tai tave dėl tavo tvirtumo ir ryžtingumo visuomenė įvertins ir pripažins. Tačiau norint parodyti save tvirtą ir ryžtingą, reikia turėti ir kompetencijos“, - kalbėjo politikas.

A. Butkevičius komentavo ir krintančius S. Skvernelio reitingus bei įtemptus Vyriausybės santykius su Prezidentūra. Pasak buvusio socialdemokrato, S. Skvernelio situacija yra sudėtinga, nes, tvirtino jis, konfliktas su prezidente nieko gero premjerui atnešti neturėtų. A. Butkevičius teigė manąs, kad su tiesiogiai piliečių renkama šalies vadove be nuostolių Vyriausybės vadovui konkuruoti beveik neįmanoma.

Todėl politikas neatmetė ir galimybės, kad dabartinio Vyriausybės vadovo reitingai gali nusiristi žemyn su tokia pat inercija, kokia jį patį, dar einant premjero pareigas, ištiko 2016 m. Maža to, samprotavo politikas, S. Skvernelis su prezidente gyvena didesnėje įtampoje nei teko gyventi jam dar vadovaujant Ministrų kabinetui.

Jūros šventės metu neblaivaus eismo įvykio kaltininko nenubaudęs policininkas sulauks tarnybinės nuobaudos, o vairuotojo laukia nemalonumai.

Pats rado kaltininką

Apie incidentą dienraščio "Klaipėda" žurnalistams klaipėdietis Dovydas ryžosi papasakoti vien todėl, kad buvo nustebintas policininko poelgio.

Vyras tapo įvykių liudininku, kai policininkas neužfiksavo akivaizdžiai girto avarijos kaltininko neblaivumo.
Šis vyras viename centrinės Klaipėdos dalies kiemų, vairuodamas savo automobilį, apgadino čia stovėjusią mašiną. Nors šio automobilio savininkas rodė visokius ženklus ir reikalavo sustoti, susidūrimo kaltininkas išvažiavo iš įvykio vietos. Netrukus nukentėjusysis kitame kieme jį surado ir atsivedė policininką.

Papiktino pareigūno veiksmai

Tačiau nuobaudos šis vairuotojas nesulaukė. Pareigūnas nusprendė, kad tai tėra "metalinė" avarija, kaltininkas atlygino nukentėjusiajam žalą, tad pretenzijų lyg ir nebebuvo kam pareikšti.

Šį įvykį stebėjusį klaipėdietį Dovydą papiktino, kad policininkas neužfiksavo vairuotojo girtumo ir nenušalino jo nuo vairavimo.

"Negaliu pakęsti, kai vairuotojai taip neatsakingai elgiasi, o dėl tokio elgesio žūsta nekalti žmonės", – tąkart piktinosi policininko elgesiu Dovydas.

Iš pradžių atrodė, kad Dovydo pranešta žinia liks be atsako iš policijos. Tačiau iškart po to, kai straipsnis apie šį keistą įvykį išvydo dienos šviesą, uostamiesčio policijos Vidus tyrimų skyriaus pareigūnai pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Liudininką rado Tauragėje

Klaipėdietis išdėstė visas jam žinomas aplinkybes ir nurodė duomenis, padėjusius nustatyti ne tik keistai pasielgusį pareigūną, bet ir kelių eismo taisyklių pažeidėją.
Patikrinimą atlikę pareigūnai važiavo net į Tauragę, kur bendravo su dar vienu įvykio liudininku. Šis patvirtino Dovydo pasakojimą ir suteikė dar daugiau žinių.

Netrukus tapo aiški tarnybos tinkamai neatlikusio pareigūno pavardė. Neseniai policijoje dirbantis policininkas pripažino, kad pasielgė neprofesionaliai. Jis pats prisipažino neužfiksavęs avarijos kaltininko neblaivumo, nors matė, kad vairuotojas yra girtas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusiems kolegoms žmogus paaiškino, kad nukentėjusysis gavo iš kaltininko pinigų, tad dėl patirtos žalos pretenzijų nereiškė.

Be to, tai buvo antrosios Jūros šventės dienos vakaras, kai pareigūnai buvo be galo užimti, o pakviestas aiškintis incidento jis paliko jam paskirtą prižiūrėti šventės vietą.

Laukia tarnybinė nuobauda

Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Gediminas Savickas šią situaciją apibūdino paprastai: "Jis pasielgė kaip civiliokas. Išsprendė konfliktą, kilusį dėl eismo įvykio tarp žmonių, bet kaip pareigūnas neužfiksavo vairuotojo girtumo. Esame įsitikinę, kad jis taip pasielgė ne iš savanaudiškų paskatų, o tiesiog atliko savo pareigas aplaidžiai".

Viršininkas patikino, kad vos tik grįžęs iš atostogų aplaidžiai ar nekompetentingai pareigą atlikęs pareigūnas bus baudžiamas griežtu papeikimu.

Tai yra labai rimta nuobauda policininkui. Ji reiškia, kad per metus bent menkiausias nusižengimas tarnybai gali lemti atleidimą.

Be to, metus šis pareigūnas ne tik nebus skatinamas, net jei labai puikiai dirbs, bet ir negalės dalyvauti atrankose į aukštesnius postus.

Skatina pilietiškus poelgius

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas kalbėjo, kad pilietiškai nusiteikę žmonės verčia pareigūnus išmanyti įstatymus geriau nei bet kuris kitas su teise nesusijęs žmogus.

"Mes patys skatiname netoleruoti teisės pažeidimų, būti pilietiškais. Juo labiau kad žmonės gali kreiptis į policiją neišeidami iš namų, naudodamiesi elektroninėmis susisiekimo priemonėmis. Todėl turime įvertinti pilietiškus žmonių poelgius ir jų lūkesčių nenuvilti. Mes tik džiaugiamės, kai žmonės praneša apie panašius įvykius. Gyvenimas rodo, kad pilietinė visuomenė mus skatina pasitempti. Šiuo atveju pareigūno neryžtingumas ir nekompetencija nulėmė žmonių pasipiktinimą", – komentavo A.Motuzas.

Policija baus vairuotoją

Tyrimo metu buvo išaiškintas ir avarijos kaltininkas. Paaiškėjo, kad tai – klaipėdietis. Jis taip pat patvirtino, kad Dovydo pasakojimas atitinka tikrovę.

Vyras neigė tik tai, kad vairavo neblaivus, tačiau šį faktą patvirtina daug kitų įrodymų.

Medžiaga dėl eismo įvykio perduota Kelių policijos biuro pareigūnams, jie spręs, kaip šis vyras bus baudžiamas.
Ar pavyks šį vyrą nubausti už vairavimą apsvaigus, dar neaišku, nes nežinia, ar teismui užteks policininko bei liudininkų žodžių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neigia Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie jo partijos narių vizitą į Rusiją ir mano, kad ji atsirado dėl VSD nekompetencijos.

„Aš manau, kad čia yra dezinformacija ir puikiai suprantate, kad tai yra dezinformacija (...) O aš, kaip pirmininkas, galiu pareikšti, kad mūsų atstovai nesilankė užsienyje dvejus metus. Jokiose valstybėse“, - paklaustas, kokiu tikslu LLRA atstovai lankėsi Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje, kalbėjo V.Tomaševskis.

Jo teigimu, ši informacija VSD pažymoje atsirado dėl institucijos nekompetencijos.

„Aš manau, tai nekompetetingumas šitos įstaigos (VSD - red.). Tenka tik apgailestauti, kad jie turi tokią menką kompetenciją“, - mano LLRA pirmininkas.

Anksčiau atsakydamas į Seimo narės konservatorės Rasos Juknevičienės paklausimą dėl šios VSD informacijos, V.Tomaševskis tai pavadino provokacija.

Spalio pabaigoje paviešintoje VSD informacijoje nurodoma, kad pernai Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi LLRA bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai, minima, jog valdybos atstovai galėjo turėti kontaktų ir su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais, tačiau jos konkrečiai nenurodomos. Žiniasklaidos atstovų ir politologų, palaikančių ryšius su minėta Kremliaus valdyba, VSD taip pat konkrečiai neįvardija.