Užsitęsęs karantinas išryškino visuomenės psichinės sveikatos problemas, tarp jų ir vyrų, kurie rečiau kreipiasi pagalbos dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų apie vyrų nepažeidžiamumą. Apie prastą Lietuvos vyrų psichinę sveikatą byloja ir oficiali statistika. 2020 metais, remiantis Higienos instituto duomenimis, nusižudė 607 asmenys, iš jų net 474 (78 proc.) vyrai. Per tris pirmus 2021 m. ketvirčius nusižudė 321 asmenys iš jų 253 (79 proc.) vyrai.

2020 m. veiklą pradėjusi pagalbos linija vyrams „Nelik vienas“ per pirmus tris šių metų ketvirčius fiksavo net 1523 skambučius bei užklausimus el. paštu, tačiau dėl skambučių ne darbo valandomis bei ribotų resursų, atsiliepė tik į 44 proc. pagalbos prašymų. Taip pat organizacija 20 valandų nukreipė psichologo, 2 valandas teisininko konsultacijoms tuos asmenis, kurie kreipėsi pagalbos. Taip pat surengta 8 savaičių trukmės psichoterapinė pagalba vyrams grupėje.

Linijos savanoriai susiduria su įvairiais, daugiausia psichinius negalavimus turinčiais pašnekovais. Sulaukia ir priešiškų, agresyvių piliečių skambučių. Tačiau didžioji dalis skambinančių – vyrai, kurie ieško emocinės paramos ar tiesiog noro išsikalbėti. Nemaža dalis besikreipiančių skundžiasi nepaaiškinamu liūdesiu ar bloga emocine būkle. Dažnas išgyvena nerimą dėl pablogėjusios sveikatos, darbo praradimo, nežinomybės dėl savo ateities, patiriamos socialinės izoliacijos.

29 proc. skambinančiųjų 2021 metais į pagalbos liniją „Nelik vienas“ kreipėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų, prastos emocinės būklės, liūdesio, savižudybės rizikos. 21 proc. dėl santykių problemų, pokyčių šeimoje ar netekties, 9 proc. skambinančiųjų kreipėsi dėl nedarbo bei finansinių sunkumų. 7 proc. dėl socialinės izoliacijos, 5 proc. dėl fizinių sveikatos problemų, 3 proc. dėl narkotinių medžiagų bei alkoholio nulemtų aplinkybių. 26 proc. dėl kitų priežasčių.

Pasitaiko itin sunkių atvejų: į „Nelik vienas“ pagalbos liniją kreipėsi Tomas (vardas pakeistas), kuris pokalbio su specialistu metu dalinosi savo bei šeimos narių skaudžia patirtimi. Tomas atviravo, kad žmona serga onkologine liga ir maždaug prieš metus pradėjo su žmona piktnaudžiauti alkoholiu, pora augina mažamečius vaikus, išsakė norą atsisakyti priklausomybės, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių to negali padaryti. Vyras guodėsi šiuo metu itin sunkia finansine šeimoje padėtimi, svarstė net apie savižudybę. Pašnekovas gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl patirtų nepakeliamų sunkumų. Šis atvejis „Nelik vienas“ specialistų buvo nukreiptas individualiai psichologo konsultacijai.

Panašių pagalbos prašymų atvejų „Nelik vienas“ linija sulaukia nuolat, tačiau nėra pajėgi visų išklausyti. Tai rodo, kad tokios ne pelno siekiančios psichologinės pagalbos organizacijos yra ypač reikalingos šiandieniniame pandemijos kontekste.

Nors 2020 m. SAM, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė COVID-19 žalos psichinei sveikatai sumažinimo planą bei skyrė 3,3 milijonus eurų. Taip pat tokiems projektams, kaip „Nelik vienas“ ar „Vyrų linija“ buvo numatyta 80 tūkst. eurų, tačiau, kaip rodo atsiliepiamumo, pasiekiamumo duomenys, tokio finansavimo nepakanka. Taip pat trūksta lėšų siekiant informuoti visuomenę apie tokių organizacijų veiklą, kurios orientuotos į tam tikrą, dažniausiai psichiniais negalavimais kamuojamą visuomenės segmentą.

„Nelik vienas“ pagalbos linijos vyrams darbo laikas kasdien nuo 18 – iki 21 val., galima kreiptis telefonu 8604 11119 bei el. paštu pagalba@nelikvienas.lt, Į laiškus atsakoma per 72 valandas.

Galimybės prisidėti prie pagalbos linijos veiklos ir iniciatyvų:

Skiriant piniginę auką;

paslaugomis (specializuoti seminarai, reklama, leidyba)

Skiriant 1,2 % nuo pajamų mokesčio.

Rekvizitai paramai:

VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras

Swedbank, AB LT977300010165777712

Iki šiol šalyje nacionalinių emocinės paramos linijų, skirtų tik vyrams, nebuvo.

Kaip BNS sakė „Nelik vienas“ linijos įkūrėja, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė, telefoninės konsultacijos skambinantiesiems teikiamos jau kiek daugiau nei mėnesį.

Šiai dienai turime aštuonis vyrus, kuriems reguliariai teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba.

Linija veikia darbo dienomis nuo vidurdienio iki 18 valandos. Operatyvią emocinę paramą teikia šeši specialiai apmokyti konsultantai, jie skambinančiuosius gali nukreipti linijos teisininko ar psichologų konsultacijoms.

„Šiai dienai turime aštuonis vyrus, kuriems reguliariai teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba“, – teigė ji.

Pasak D. Puidokienės, iki šiol skambinę vyrai dažniausiai kalbėjo apie karantiną ir dėl to atsirandančius sunkumus.

„Vienas žmogus skambino dėl to, kad susirgo ir išgyveno nerimą, baimę, norėjo su kažkuo pasikalbėti, pasidalyti savo situacija. Kiti taip pat skambina dėl santykių, ką ir buvo galima nuspėti, kalbant su kitomis linijomis. Žinau, kad netekties tema kelis kartus buvo“, – pasakojo linijos įkūrėja.

Anot jos, Lietuvoje dar vyrauja stereotipinė – neklystančio, neabejojančio, neverkiančio – vyro samprata, tačiau statistika rodo, kad vyrai šalyje žudosi kelis kartus dažniau nei moterys.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, 2017 metais nusižudė 153 moterys ir 595 vyrai.

Tuo metu „Vyrų linija“ skaičiuoja antrą veiklos mėnesį. Kaip BNS teigė šios linijos įkūrėja psichologė Dovilė Bubnienė, per tą laiką specialistai praleido kiek daugiau nei 200 valandų, konsultuodami emocinės paramos ieškančių vyrų.

„Dažniausiai vyrai šiuo metu kalba apie dabartinę situaciją – darbų praradimą, finansinę padėtį. Taip pat visą laiką eina linija tarp asmeninių santykių ir patiriamo streso, priklausomybių. (...) Kai žmogus paskambina, dažniausiai jaučiamas yra liūdesys ar neviltis, bejėgiškumas“ – teigė ji.

Telefoninę konsultaciją skirtingu metu teikia šeši specialistai. Jiems talkina ir kiek daugiau nei dešimt įvairių sričių savanorių, kuriems emocinės paramos siekiantys vyrai gali parašyti elektroninį laišką.

Anot D. Bubnienės, šiems žmonėms buvo surengti trumpi pirminiai psichologinės paramos mokymai, o atrašydami į laiškus jie taip pat gali konsultuotis su linijoje dirbančiais specialistais.

„Jei linija veiks, o savanorių tinklas plėsis, tikrai turėtų būtų nuolatiniai mokymai organizuojami“, – kalbėjo psichologė.

Svarstytų galimybę apjungti pajėgas

Ir „Nelik vienas“, ir „Vyrų linija“ įkurtos gavus finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).

„Karantino metu išaugo psichologinės pagalbos ir emocinės paramos poreikis šalies gyventojams. 2020 metų viduryje nuspręsta finansuoti ir konsultacines paslaugas vyrams, nes jie, kaip ir moterys, kenčia nuo prastos emocinės sveikatos, tačiau kur kas rečiau kreipiasi pagalbos“, – BNS sakė SADM atstovė Edita Banienė.

Ir nors kol kas emocinės paramos linijos finansavimą yra gavusios iki šių metų pabaigos, jos savo veiklą bet kokiu atveju tęsti planuoja ir kitąmet.

„Šiuo metu ieškome paramos, atsiranda po truputį ir rėmėjų“, – sakė D. Puidokienė.

Pasak D. Bubnienės, jei nepavyktų rasti rėmėjų ar gauti paramos iš ministerijos, specialistai darbą tęstų savanoriškais pagrindais.

„Nelik vienas“ linijos įkūrėja teigė, kad ateityje svarstytų apjungti pajėgas su „Vyrų linija“.

„Tikrai būtų labai protinga ateity vienytis, sėstis kartu prie stalo ir kalbėtis, kaip būtų galima tas pagalbos formas apjungti, turėti ne kelias, o vieną liniją, dirbti apskritą parą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

„Apsijungus pajėgas, galima būtų teikti stipresnę, efektyvesnę, kokybiškesnę pagalbą vyrams“, – pridūrė ji.

D. Bubnienė sutinka, kad jungti pajėgas „būtų logiška“, tačiau pabrėžia, jog siektų išsaugoti „Vyrų linijos“ prekės ženklą.