Seimas antradienį priėmė atitinkamas Darbo kodekso pataisas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 23, o susilaikė 11.

Tokios kompensacijos naikinamos suteikiant pereinamąjį laikotarpį – nuo šių metų lapkričio iki kitų metų birželio sumažinant bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį nuo 50 iki 30 proc.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, dėl tokių kompensacijų nukenčia darbuotojai, nes negauna viso darbo užmokesčio, kuris yra apmokestinamas.

„Nuo to nukenčia tų žmonių socialinės garantijos, būsimos pensijos. Statistika rodo, kad vien praėjusiais metais tokia kompensacijų forma buvo išmokėta 175 mln. eurų, kai dar prieš trejetą metų ta suma buvo vos 78 mln. eurų Tai tikrai yra naudojamasis šia forma, todėl siūlomas ir pereinamasis laikotarpis, kad tas procentas, kurį galima išmokėti, būtų nuo 30 proc. iki 50 proc.“, – Seime teigė komiteto vadovas. 

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad pataisos leis efektyviau kovoti su su šešėliu ir darbdavių piktnaudžiavimais darbuotojų sąskaita: „Kilnojamą darbą pradėjo dirbti visi, kas tik sugebėjo gerai apiforminti. Turime tokias skyles paprasčiausiai lopyti ir padaryti viską, kad nebūtų piktnaudžiavimo“.

Dabar kodeksas nustato, kad darbuotojams, dirbantiems lauke arba jų darbas susijęs su kelionėmis, kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, todėl kai kurie darbdaviai piktnaudžiauja ir tokiu būdu iš esmės moka darbo užmokestį.

2020 metais beveik 5 tūkst. įmonių 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo 134,7 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53,2 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (42,9 tūkst. darbuotojų išmokėta 71,4 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.)