Juolab kad paskutinis mėnesio sekmadienis – muziejų atlaidai, nemokama jų lankymo diena. Nuo 2019-ųjų, kai pradėtas taikyti Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų nemokamo lankymo modelis, muziejai tapo ir pavienių lankytojų, ir šeimų geidžiamiausia laisvalaikio erdve. Vien pernai galimybe nemokamai aplankyti muziejus pasinaudojo per pusę milijono tautiečių. Išskyrus karantininius metus, kitais nuolat fiksuota džiuginančių rekordų.

Šalis, kur eilėje stovima ne prie duonos, bet prie meno, – laiminga, jos žmonės gyvena gerai.

Štai Valdovų rūmuose eksponuotą Žygimanto Augusto gobelenų parodą per vieną dieną aplankė 6,5 tūkst. žmonių! Lauke, lietuje, gyvoje eilėje jie stovėjo ištisas valandas ir nesiskundė. Šalis, kur eilėje stovima ne prie duonos, bet prie meno, – laiminga, jos žmonės gyvena gerai.

Tačiau muziejų renesansu vadinamas laikotarpis turi ir šešėlių. Muziejininkai ne vien katučių ploja: ministerijos asignavimas negali padengti išaugusių lankytojų srautų, kompensacijos toli gražu netenkina muziejų interesų. Vis dėlto gal nesulauksime laikų, kai nemokamas lankymas muziejams tiesiog nebeapsimokės? Per penkerius metus jau susiformavo tradicija, tad norisi tikėti, kad bus rasta galimybių ir geranoriškumo šią tradiciją puoselėti.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto muziejų poveikio lankytojų emocinei savijautai tyrimas patvirtino, kad muziejai teigiamai veikia žmonių emocijas, sustiprina malonumo ir energijos pojūčius. Negana to, įrodyta, kad kiekvienas muziejaus lankytojas ar lankytoja, susitikę su meno kūriniais, bent kelioms valandoms išsivaduoja nuo nerimo ir streso. Argi ne to mums šiais neramumų laikais reikia?

Populiariausiais muziejais išliko Vilniuje esantys trys nacionaliniai muziejai, o lankytojų skaičiaus augimas sietinas ir su sostinės 700 metų jubiliejui skirtomis parodomis.

Lankomiausi tradiciškai buvo antrasis ir trečiasis praėjusių metų ketvirčiai: per juos sulaukta atitinkamai 143 031 ir 153 560 žmonių.

Nemokamas Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį bus tęsiamas ir šiemet. Kadangi paskutinis kovo sekmadienis sutampa su šv. Velykomis, nemokamą lankymą ketinama perkelti į kovo 24 d.

Nemokamai ar su nuolaidomis Kultūros ministerijai pavaldžiuose nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose visomis jų darbo dienomis gali apsilankyti ukrainiečiai. Pernai jų sulaukta 78 308.

Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 dieną.

„2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai, ir dėl apribojimų muziejai neturėjo galimybės veikti ištisus metus. 2022 metų nemokamiems apsilankymams finansuoti Kultūros ministerija skyrė didžiausią iki šiol sumą – daugiau kaip pusantro milijono eurų“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Lankytojų skaičius pernai augo beveik visuose muziejuose, tačiau labiausiai jis padidėjo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (84 proc. daugiau lankytojų nei 2021 m.), Žemaičių muziejuje „Alka“ (66 proc.), Maironio lietuvių literatūros muziejuje (53 proc.) ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (52 proc.).

Išsamesnę informaciją apie  nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką galima rasti muziejų interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose.

Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.

Lietuvos jūrų muziejus per dieną gali priimti apie 4 tūkst. lankytojų.

Gausiausiai lankytojų sulaukta šių metų rugpjūtį, kai per nemokamą lankymo dieną Jūrų muziejuje pabuvojo beveik 7 tūkst. žmonių.

"Per šiuos metus nemokamais sekmadieniais Lietuvos jūrų muziejuje apsilankė 43 379 lankytojai, iš jų 3 322 – vaikai iki šešerių metų. Daugiausia žmonių, beveik 7 tūkst. per dieną, sulaukta paskutinį rugpjūčio sekmadienį, mažiausiai – gruodį, kai muziejų nemokamai aplankė tik 553 lankytojai. Tai galėjo atsitikti dėl to, kad nemokamas sekmadienis ministerijos nurodymu buvo perkeltas iš gruodžio 25-os į 18 dieną. Žmonės galbūt susipainiojo, kiti gal nežinojo, todėl lankytojų buvo mažiau", – svarstė muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Be to, daugiausia lankytojų nemokamais lankymo sekmadieniais Lietuvos jūrų muziejuje sulaukiama iš kitų miestų, ne iš Klaipėdos, o sudėtingesnis susisiekimas žiemą ir lemia  mažesnį skaičių.

Tiesa, ne visi muziejai Klaipėdoje gali pasigirti dideliais lankytojų srautais nemokamomis dienomis.

Nemokamą muziejų lankymą įstaigoms pagal faktinį lankytojų skaičių kompensuoja Kultūros ministerija.

Kartą per mėnesį nemokamas valstybinių muziejų lankymas praktikuojamas nuo 2019 m. sausio.

Kai nurodo Kultūros ministerija, jai pavaldžiuose muziejuose čia įrengtas ekspozicijas iš viso apžiūrėjo 135 tūkst. 486 žmonės: pirmąjį ketvirtį jie sulaukė 66 tūkst. 900, o antrąjį – 68 tūkst. 586 lankytojų.

Paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai apsilankyti muziejuose galima jau pusketvirtų metų. Daugiausia žmonių per tą patį laikotarpį muziejuose lankėsi 2019 metais, kai ekspozicijas apžiūrėjo 207 tūkst. 81 lankytojas.

2020 ir 2021 metų pirmą pusmetį sekmadieniais muziejus aplankė gerokai mažiau žmonių, atitinkamai 103 tūkst. 149 ir 60 tūkst. 853 lankytojai, tačiau tai siejama su šalyje galiojusiais ribojimais dėl koronaviruso pandemijos.

Kaip BNS nurodė ministerija, pernai pirmąjį pusmetį dėl karantino muziejai veikė tik kovą–birželį, o užpernai – sausį–vasarį ir gegužę–birželį.

Kaip įprastai, šį sekmadienį nemokamai lankytis bus galima visuose Kultūros ministerijai pavaldžiuose nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, išskyrus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinius: M. K. Čiurlionio dailės muziejų bei Kauno paveikslų galeriją.

Gegužės pabaigoje nemokamai paskutiniais mėnesio sekmadieniais savo muziejuose leido lankytis ir sostinės savivaldybė. Tai – Vilniaus muziejus bei Energetikos ir technikos muziejus.

Kultūros ministerija nurodo, kad lankytojus nemokamai priims ir Kernavės archeologinės vietovės muziejus, Lietuvos sporto muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Detalesnė informacija skelbiama muziejų interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose.

2021 m. po apribojimų dėl pandemijos galimybė vėl lankytis muziejuose ir tęsti nemokamų sekmadienių iniciatyvą atsirado nuo kovo mėnesio. Kaip praneša Kultūros ministerija, iki metų pabaigos ši iniciatyva pritraukė 200,6 tūkst. lankytojų, jų apsilankymui finansuoti iš viso skirta 838 283 eurų.

Populiariausių nemokamų sekmadienių muziejų trejetas 2021-aisiais: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.

Išsamesnę informaciją apie nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką ir kita galima rasti muziejų interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose.

Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Respublikiniai: Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“ (pastarasis dėl remonto darbų šį sekmadienį lankytojų nepriims).

Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį lankytojus taip pat nemokamai priims Kernavės archeologinės vietovės muziejus ir Lietuvos sporto muziejus.

Pasak direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, antrąją šv. Kalėdų dieną Valdovų rūmų muziejus nusprendė dirbti ir maloniai priimti lankytojus, nes nori vilniečiams ir sostinės svečiams suteikti galimybę šventinį laisvalaikį praleisti prasmingai ir turiningai, estetiškoje aplinkoje, pasisemti naujų žinių ir patirti teigiamų emocijų.

Artėjantis sekmadienis – paskutinis mėnesio savaitgalis, kai įprastai lankytojai priimami nemokamai. Šį kartą tai ir paskutinė galimybė nemokamai išvysti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos dokumentą, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas. Įspūdinga tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, pristatanti daugiau nei 200 eksponatų iš daugiau nei 40 Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusios institucijų bei privačių rinkinių, veiks iki sausio 16 dienos.

Parodos kuratorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia, kad nežinia, ar artimiausius dešimtmečius pasitaikys panašių progų taip vaizdžiai pažinti paskutiniuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo metus, iškiliausias asmenybes, kurios dirbo ir kūrė Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos labui itin sudėtingu metu. Parodoje pirmą kartą galima iš arti susipažinti ne tik su vienu pirmųjų pasaulyje demokratinės valstybės pagrindus skelbiančiu dokumentu, Konstitucija, bet ir su Tarpusavio įžado įstatymo, kuriuo Lietuva ir Lenkija 1791 m. spalio 20 d. sutarė lygiomis teisėmis valdyti Abiejų Tautų Respubliką, originalu.

M. Kaminsko nuotr.

Įvertindama pandemijos grėsmes, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė primena, kad muziejaus lankymas yra labai saugus, nes lankytojai priimami tik su apsauginėmis veido kaukėmis, visi paviršiai yra nuolat dezinfekuojami, be to, pastate įrengta moderniausia vėdinimo sistema, kuriai veikiant cirkuliuojantis oras viduje atsinaujina per maždaug 20 minučių. Artėjantį sekmadienį vėdinimo sistema veiks maksimaliu režimu, kad apsilankymas muziejuje būtų kuo saugesnis, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.

Šį sekmadienį greta Gegužės 3 d. konstitucijai skirtos parodos lankytojai galės nemokamai apžiūrėti ir atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus – visus keturis ekspozicinius maršrutus, įvertinti nuolat pildomas ekspozicijas. Bus galimybė pamatyti unikalią XVI a. pradžios Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą (1392/1401–1430) ir jo žmoną Oną Vytautienę († 1418) vaizduojančią miniatiūrą. UNESCO komisija Lietuvoje šį piešinį, kaip vieną ankstyviausių Vytauto Didžiojo ir jo žmonos atvaizdų, pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Neseniai ekspoziciją papildė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laiškas žmonai Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572), rašytas 1566 m. balandžio 21 d. Liubline. Seniausiųjų valdovų ranka pasirašytų dokumentų pasaulyje išlikę nedaug, todėl šis laiškas – ypatingos vertės. Be to, ir laiško atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. Paskutiniojo Jogailaičio laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais.

M. Kaminsko nuotr.

Valdovų rūmų muziejaus mecenato, mokslininko ir pramonininko dr. Prano Kiznio šiemet atidarytos italų dailės galerijoje, be kita ko, pristatomas ir garsiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) žymiausio mokinio Nikolo Rondinelio (Niccolo Rondinelli) renesansinės tapybos šedevras „Kristaus apipjaustymas“. Artėjant Naujųjų metų šventei, galima prisiminti paveiksle vaizduojamą šventės priešistorę: aštuntą dieną po Kristaus gimimo buvo švenčiamas Jėzaus vardo suteikimas ir apipjaustymas. Vėliau ši šventė įgavo naujų prasmių – nuo tos dienos pradėti skaičiuoti nauji kalendoriniai metai, o katalikai šiandien sausio 1-ąją dažnai mini ne kaip Kristaus apipjaustymo, o Dievo Motinos šventę.

Vien per šiuos metus muziejaus rinkinius papildė kelios dešimtys retų, įspūdingų eksponatų: Olandiškajame kabinete – vienintelis toks Lietuvoje XVI a. pabaigos bokšto formos laikrodis, Archeologijos ekspozicijoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) laikus menantis XIV a. Ankstyvosios mūrinės pilies šlaito įtvirtinimas, rodantis sumanų tų laikų inžinierių darbą.

Šv. Kalėdų savaitgalį prie muziejaus, į Katedros aikštę grįžta kalėdinės pasakos tradicija – ant Vilniaus arkikatedros pietinės sienos rodomas ryškių ir spalvingų vaizdo projekcijų, muzikos ir garsų reginys. Šiais metais – tai emocionali ir prasminga, pagal garsiąją anglų rašytojo Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) to paties pavadinimo novelę sukurta pasaka „Kalėdų giesmė“. Kad vilniečiai ir miesto svečiai kerinčia Kalėdų istorija galėtų grožėtis saugiai, nesibūriuodami, 15 minučių truksianti pasaka gruodžio 25–30 d. bus rodoma net septynis kartus per vakarą.

Tądien lankytojus nemokamai priims šie Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai:

Lietuvos nacionalinis muziejus: Gedimino pilies bokštas ir keltuvas (nuo 10 iki 20 val.), Naujasis ir Senasis arsenalai (nuo 10 iki 18 val.), Istorijų namai (nuo 12 iki 18 val.), Vilniaus gynybinės sienos bastėja (nuo 10 iki 18 val.), Kazio Varnelio namai-muziejus (nuo 10 iki 18 val.).

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai: nuo 10 iki 16 val. bus galima lankyti visus maršrutus.

Lietuvos jūrų muziejus: nuo 10.30 iki 17 val. Jūrų muziejaus ir akvariumo ekspozicijose.

Lietuvos liaudies buities muziejus: nuo 9 iki 14 val. bus atviras lankytojams kaip parkas.

Šiaulių „Aušros“ muziejus: nuo 11 iki 17 val. visi ekspoziciniai padaliniai.

Trakų istorijos muziejaus: nuo 10 iki 18 val. visi ekspoziciniai padaliniai, išskyrus S. Šapšalo karaimų tautos muziejų.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Samuelio Bako muziejus: nuo 11 iki 17  val.

Išsamesnę informaciją apie nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką ir kita galima rasti muziejų interneto svetainėse. Lankantis muziejuose Galimybių pasas nėra būtinas, tačiau reikia dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius, laikytis kitų saugumo reikalavimų.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovės dr. Rūtos Kačkutės, ilgai trukęs karantinas buvo apribojęs parodų lankymą. Nors muziejus dirba jau keletą mėnesių, tačiau ne visi spėjo jas apžiūrėti. „Dalies parodų uždarymo laikas jau artėja: ši savaitė yra paskutinė pirmą kartą eksponuojamų Kazio Varnelio bažnytinio meno piešinių parodai „Begalybės link“, liepos pradžioje uždaroma Palangoje veikianti Petro Repšio grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“, o Gedimino pilies bokšte eksponuojama primityviosios tapybos paroda iškeliaus į Rokiškį. Todėl artėjantis sekmadienis gali būti paskutinė proga jas pamatyti nemokamai. Taip pat laukia ir nesenai atidarytos parodos“, – sako dr. R. Kačkutė. 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorės dr. Kamilės Rupeikaitės teigimu, jau tradicija tapęs nemokamas muziejų lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį – puiki galimybė pasinerti į kultūros aktualijas ir aplankyti naujausias parodas. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys Samuelio Bako muziejus kviečia į birželio pradžioje atidarytas dvi parodas, skirtas moterims dailininkėms. „Parodoje „Kitokia Gurlitt“ pristatomi iki šiol niekur neeksponuoti talentingos XX a. pradžios vokiečių ekspresionistės Cornelios Gurlitt, Vilniuje gyvenusios ir kūrusios Pirmojo pasaulinio karo metais, darbai iš Berno meno muziejui (Šveicarija) perduotos „Gurlittų lobio“ kolekcijos. Antroji paroda „Piešiniai be pavadinimų“ skirta žymios vilnietės grafikės Adasos Skliutauskaitės, šiemet mininčios 90-metį, kūrybai“, – teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovė. 

Lankantis muziejuose, kaip ir kitose kultūros įstaigose, galioja operacijų vadovo sprendimu nustatyti reikalavimai: dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius, laikytis asmens higienos (dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo, kosėjimo etiketo ir kt.). Kadangi vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 10 kv. m ploto, dėl susidariusių srautų gali tekti palaukti. 

Išsamesnę informaciją apie nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką, galimą registravimąsi ir kita galima rasti muziejų interneto svetainėse.

Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Respublikiniai: Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.

Ta proga bus galima nemokamai lankyti muziejų ir jo ekspozicijas, lankytojai bus kviečiami dalyvauti ekskursijoje po Maironio sodą, kurį kadaise puoselėjo pats poetas, bus apdovanoti piešinių ir literatūrinės pasakos konkursų laureatai.

Taip pat planuojama atidaryti naują kilnojamąją Maironio lietuvių literatūros muziejaus istorijos parodą. Pavakarę Maironio sodelyje vyks rašytojo, bardo Mindaugo Valiuko autorinis dainų ir poezijos vakaras.

Muziejus įkurtas 1936 metais, minint poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio mirties metines. Praėjus ketveriems metams po poeto mirties, jo buvusiame bute įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai.