Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytame įsakyme. Tarp tokių ligų – cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, onkologiniai susirgimai.

Sunkiai sergantiems ukrainiečiams vaistai nemokamai bus išduodami ir laukiant sprendimo dėl teisinės apsaugos.

„Tokį sprendimą priėmėme, nes pamatėme, jog yra sergančių sunkiomis ligomis, tačiau nepatenkančių į anksčiau nustatytus kriterijus“, – BNS pirmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

Pasak jos, iki šiol vaistai kompensuojami buvo tik apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: pensinio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams ir dirbantiems ukrainiečiams.

„Jei žmogus neserga sunkia, sekinančia liga, nėra draustas, jam už vaistus teks susimokėti pačiam“, – sakė A. Oraitė.

Nuo karo pradžios į Lietuvą pabėgo 73,6 tūkst. ukrainiečių, tačiau dalis jų sugrįžo atgal į savo šalį.

Trečiadienį šis projektas, kurį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė, įveikė pirmąjį laiptelį Seime – pritarimą po pateikimo. Už projektą, kurį toliau planuojama svarstyti  balandžio 20 d., po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 55 parlamentarai.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad asmenims, sulaukusiems 70 metų amžiaus ir vyresniems, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų kompensuojamos ir asmeniui nereikėtų primokėti.

Šiuo metu tokia galimybe naudojasi senjorai nuo 75 metų.

Susidarius skirtumui tarp bazinės kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainos ir mažmeninės kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainos, asmenims šis skirtumas būtų kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Tikimasi, kad  priėmus įstatymo  pataisas pagerėtų senjorų gyvenimo kokybė, atsirastų daugiau pajamų būtiniausiems poreikiams.

Seimo Biudžeto  ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas šiuo metu siūlė vertinti biudžeto galimybes įgyvendinti tokias pataisas, tačiau  ateityje siūlė siekti, kad visi pensininkai turėtų galimybę gauti nemokamus vaistus ir medicinines priemones.

Įstatymo pataisų autorių skaičiavimais, jų įgyvendinimas pareikalaus apie 5 mln. eurų metams.

„Priemoka bus kompensuojama, tokiu atveju asmenims nereikės jos sumokėti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pernai spalį Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kad nuo 2020-ųjų liepos visi 75 metų ir vyresni asmenys, taip pat labai mažas pajamas gaunantys pensininkai ir neįgalieji kompensuojamus vaistus gaus nemokamai.   

Nemokamai kompensuojamus vaistus pensininkai ir neįgalieji gaus, jeigu visos jų pajamos bus mažesnės nei 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar tai sudarytų 238,45 euro.

75 metų sulaukę ir vyresni asmenys bei tie, kam nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, nemokamai šiuos vaistus gaus nepriklausomai nuo jų pajamų. 

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, naujovė palies apie 250 tūkst. žmonių Lietuvoje.

Ministras sakė, kad tam valstybė iki metų pabaigos turės skirti apie 3,7 mln. eurų.

Lietuvos vaistinių asociacija įspėja, kad gali kilti sunkumų vaistinėse minėtiems asmenims įsigyjant vaistų, nes užtruko informacinių technologijų sprendimų diegimas ir vaistinių nepasiekia informacija, ar pacientui priklauso priemokos kompensacija, todėl jos negalės vaistų išduoti nemokamai.

A. Veryga teigė, kad nesklandumai galimi tik pirmosiomis liepos dienomis.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 97 Seimo nariai, o susilaikė vienintelė Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Ji tikino, kad Estijoje vaistų priemokų kompensavimo tvarka nepasiteisino, nes daug žmonių negalėjo pasinaudoti kompensacijomis dėl pernelyg sudėtingo administravimo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad jokių pažymų apie pajamas gyventojams rinkti nereikės, o administruoti šią priemonę nebus sunku.

„Vaistininkas matys, kad nereikia imti priemokos“, – sakė jis.

Nemokamai kompensuojamus vaistus gaus pensininkai ir neįgalieji gaus, jeigu visos jų pajamos bus mažesnės nei 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar jis yra 176–251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus).

75 metų sulaukę ir vyresni asmenys nemokai šiuos vaistus gaus nepriklausomai nuo jų pajamų. 

Valstybė šiems gyventojams padengs ne tik 100 proc. bazinės kainos, bet ir priemoką.

Valstybei kainuos apie 4 mln. eurų 

Kompensuojamų vaistų priemokų vyresniems kaip 75 metų senjorams, mažas pajamas gaunantiems pensininkams ir neįgaliesiems panaikinimas kitąmet valstybei kainuos apie 4 mln. eurų, teigia sveikatos ministras A. eryga.

„Reiktų nepilnai 4 mln. eurų (...) Mums kartais atrodo nedideli pinigai tos priemokos, kurias žmonės moka vaistinėse, (...) bet vyresnio amžiaus arba mažas pajamas gaunantis ir daug ligų turintis žmogus, jam gali susidaryti keliasdešimt eurų per mėnesį ir tapti nepakeliama našta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Veryga.  

Jis pabrėžė, kad jokių pažymų gyventojams rinkti nereikės, o administruoti šią priemonę nebus sunku.

„Sodra“ žino, kokias pajamas gauna žmonės“, – tvirtino ministras. 

Turime lenkų pavyzdį, kur visuomenė labai džiaugėsi šiu sprendimu. Manau, kad mūsų visuomenė, tokio amžiaus žmonės taip pat sulauks tos socialinės pagalbos tokiu būdu.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis galimybę pensininkams ir neįgaliesiems nemokamai įsigyti kompensuojamus vaistus vadina savotiška socialine pagalba.

„Turime lenkų pavyzdį, kur visuomenė labai džiaugėsi šiu sprendimu. Manau, kad mūsų visuomenė, tokio amžiaus žmonės taip pat sulauks tos socialinės pagalbos tokiu būdu“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak A. Verygos, tarptautinės organizacijos Lietuvai jau seniai siūlo įteisinti galimybę daliai žmonių nemokamai gauti kompensuojamus vaistus. 

„Lengvata tikrai bus, aš neabejoju, ji yra koalicinėje sutartyje ir, kiek man yra žinoma, Vyriausybė tą sprendimą yra numačiusi. Mes turime kaimynus lenkus, kurie tą padarė ir žmonės iš tikrųjų labai džiaugiasi“, - ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Mes turime kaimynus lenkus, kurie tą padarė ir žmonės iš tikrųjų labai džiaugiasi.

Projektu taip pat numatoma, kad mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones bus padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. šiems pacientams už tai mokėti nereikės.

Už tokius siūlymus po svarstymo balsavo 68, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 Seimo narių.

Šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į liepos 5 d. pasirašytos valdančiosios koalicijos sutarties nuostatas.

Valstybė jiems padengtų ne tik 100 proc. bazinės tokių vaistų kainos, bet ir priemoką, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. 

Už tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas antradienį po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė trylika. Galutinai dėl pataisų Seimas balsuos vėliau.

Be to, nemokamai kompensuojamus vaistus gautų pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos (pensijos, šalpos ir kompensacinės išmokos, rentos) yra mažesnės kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar jis yra 176-251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus).

Šiuo metu visa bazinė kompensuojamųjų vaistų kaina padengiama vaikams iki aštuoniolikos metų ir senatvės pensininkams, turintiems didelių specialiųjų poreikių.

Sutriko išgirdęs sumą

Vaistų kainos, jų kompensavimo mechanizmai ir prieinamumo problemos visuomenėje visuomet kėlė dideles aistras. Sveikatos apsaugos ministerija kaip vieną savo tikslų yra įvardijusi šį: vaistai pigiau, efektyviau, patogiau.

Tačiau realybė, kai kurių vaistų vartotojų teigimu, ne tokia graži, kokią piešia valdininkai. Daug metų diabetu sergantis vyras viešai pasakojo susidūręs su priešinga, nei deklaruojami ministerijos siekiai, situacija.

"Ponas Veryga, gražiai kalbate, kad vaistai pinga. Sergu cukriniu diabetu, daug metų turiu invalidumo grupę, už kurią gaunu kapeikas. Su tuo susitaikiau, visą laiką insuliną gaudavau nemokamai. Kaip visame civilizuotame pasaulyje", – dėstė vyras.

Tačiau prieš savaitę nuvykęs į vaistinę jis patyrė šoką. Už insuliną jam suskaičiavo nemenką sumelę.

"Išgirdau, kad turiu primokėti 34 eurus. Nuo šitų vaistų priklauso mano gyvybė. Noriu paklausti: ministre ir jūs ponai farmacininkai, ar dar liko kas šventa?" – piktinosi tokiu gyvybiškai svarbaus ir kasdien reikalingo vaisto "atpigimu".

Ministerija: pacientai nekovojo

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė aiškino, kad prieš trejus metus buvo nuspręsta į kompensavimo sistemą įtraukti vyriškio minimą ilgo veikimo insulino analogą insuliną degliudeką "Tresiba" 100V/ml injekcinis tirpalas 3 ml N5 (FlexTouch).

"Gamintojai nebuvo pateikę naujo tarptautinio pavadinimo vaistui įtraukti reikalingos bylos, todėl jis buvo sugrupuotas su kitais ilgo veikimo insulinais ("Lantus", "Levemir") ir nustatyta vienoda bazinė kaina. Tiek gamintojo atstovai, tiek ir Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė nurodė, kad priemokos už "Tresiba" dydis nėra svarbus, svarbu, kad vaistas būtų įtrauktas į kompensavimo sistemą", – teigė A.Žilinaitė.

Anot jos, tuomet įrašius "Tresiba" į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, paciento priemoka buvo 48,6 Eur, bet UAB "NovoNordisk Pharma" taikė nuolaidą ir priemoka pakuotei liko 34,62 Eur.

Ministerijos atstovė dėstė, kad 2018 m. gegužės 28 d. posėdyje V.Augustinienė pritarė, jog šis vaistinis preparatas būtų įrašytas į kainyną su 34,62 eurų priemoka, nes tai yra geriau, negu pirkti vaistinį preparatą visa kaina. A.Žilinaitė skaičiavo, kad priemoka už vaistą "nuolatos mažėjo".

V.Augustinienė į ministerijos repliką, kad daug primokėti už vaistus reikia dėl jos veiksmų, įsikarščiavo: "Jiems reikia liežuvius ištraukti už šitokias kalbas. Šmeižia ir šmeižia, kad tik nuo savęs kaltę nustumtų."

"2018 m. I ketvirtį priemoka sudarė tik 0,4 euro. Tai reiškia, kad šis atvejis, kai 2015 m. pacientų atstovė V.Augustinienė nepanoro aktyviau pakovoti dėl mažesnių priemokų pacientams už minėtą vaistą, užprogramavo situaciją, kad šiuo metu tai yra viena didžiausių priemokų insulinų grupėje, o vaistų tiekėjas nenori jos mažinti, nes mato, kad pacientai vis tiek bus linkę primokėti. Ganėtinai keista, kad pacientų interesus ginančios organizacijos vadovė rūpinasi tik vaisto įtraukimu į kompensavimo sistemą, tačiau nerodo jokio intereso, kad vaisto kainos mažėtų ir būtų užtikrinamas prieinamumas bei pacientai nepermokėtų už vaistus", – teigė A.Žilinaitė.

Sąlygas diktuoja gamintojas

Ministerijos atstovė tvirtino, kad šiuo metu tiesiog tenka dirbti su padariniais.

"Yra tokia problema, kad sąlygas diktuoja gamintojas, nepateikdamas jokių įrodymų, jog šis vaistas yra išskirtinis ar turintis daugiau pranašumų, nei kitų insulinų grupėje esantys vaistai. Jei tokie įrodymai, grįsti mokslu ir tyrimais būtų pateikti, SAM nekeltų klausimų dėl pernelyg didelės šio vaisto priemokos", – sakė A. Žilinaitė.

Ji pridūrė, kad šios kompanijos padalinio Lietuvoje atstovai yra nepatenkinti SAM pozicija dėl noro gauti kuo didesnę nuolaidą šio vaisto priemokai ir grasina skandalu.

"SAM vadovybė tai vertina kaip labai nekorektišką ir nekonstruktyvų elgesį, savotišką spaudimą valstybei derantis dėl mažesnių vaistų kainų pacientams", – teigė A.Žilinaitė.

Derybos dėl nuolaidų aktyviai tebevyksta, tačiau kol kas nesėkmingai. Nuspręsta, kad nuo 2018 m. liepos 12 d. "Levemir" ir "Tresiba" bus kompensuojami tik gydymui tęsti, tai yra nebus skiriami naujiems pacientams.

A.Žilinaitė pridūrė, kad per metus šiems vaistams kompensuoti PSDF biudžetas išleis iki 400 tūkst. eurų papildomai.

"Apgailestaujame, kad šių pinigų nebus galima skirti naujiems vaistams, kurių labai reikia Lietuvos pacientams, kompensuoti", – sakė ministerijos atstovė.

Ministerijos žiniomis, kaimyninės šalys – Latvija ir Lenkija insulino preparato "Tresiba" visai nekompensuoja.

Derėtis turi ministerija

V.Augustienienė į ministerijos repliką, kad daug primokėti už vaistus reikia dėl jos veiksmų, įsikarščiavo: "Jiems reikia liežuvius ištraukti už šitokias kalbas. Šmeižia ir šmeižia, kad tik nuo savęs kaltę nustumtų. Ne aš deruosi su firmomis, ministerija. Priemokas pamatau tik tada, kai jau yra kainynas."

Anot pacientų organizacijos atstovės, prieš trejus metus vaistas iš viso nebuvo kompensuojamas, už jį tekdavo mokėti visą kainą, kuri siekė apie 100 eurų.

Ministerija dėl esamos situacijos tegul kaltina tik patys save. Patys pridirbo, tegul ir srebia tą košę, o ne pila purvą ant pacientų.

"Prašėme, kad vaistas būtų įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą. Jie nenorėjo to daryti, nes pacientams tektų primokėti. Prašėme, kad vis tiek būtų įtrauktas, nes geriau mažesnė priemoka nei visa kaina. Po to daugybę kartų keistas kainynas, daugybę kartų skaičiavo kainas. Ministerija turėjo derėtis su farmacijos kompanijomis. Pati leidžiuosi insuliną ir visada kovojau, kad priemokų insulinui apskritai nebūtų", – kalbėjo V.Augustinienė.

Anot jos, priemokų insulinui ir nebuvo iki tol, kol, atėjus ministrui Vyteniui Andriukaičiui, nebuvo pakeista priemokų skaičiavimo tvarka.

"Ministerija dėl esamos situacijos tegul kaltina tik patys save. Patys pridirbo, tegul ir srebia tą košę, o ne pila purvą ant pacientų. Aš tada pakovojau, kad iš viso nors kažkokia dalis vaisto kainos būtų kompensuojama. O ministerija tenori, kad žmonės gydytųsi tik pačiais pigiausiais vaistais", – piktinosi V.Augustinienė.