„Jie nepateikė jokių įrodymų, jokių, kad jis padarė ką nors bloga. Prezidentas nepadarė nieko bloga“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

Jos teigimu, apkaltos tyrimas, susijęs su J. Bideno sūnaus Hunterio (Hanterio) verslo reikalais Ukrainoje, yra paremtas nepagrįstais kaltinimais.

„Jie patys yra sakę, kad įrodymų nėra. Tai politinis triukas“, – tvirtino K. Jean-Pierre.

Pats J. Bidenas trečiadienį sakė, kad nėra sutelkęs dėmesio į apkaltos tyrimą.

„Gerai nežinau, kodėl, bet jie tiesiog žinojo, kad nori surengti man apkaltą“ – komentuodamas respublikonų pastangas sakė prezidentas.

„Kasdien keliuosi (...) nesutelkęs dėmesio į apkaltą. Turiu darbo. Turiu spręsti klausimus, kiekvieną mielą dieną veikiančius Amerikos žmones“, – sakė jis privataus lėšų rinkimo renginio dalyviams.

Tai pirmas viešas 80 metų demokratų prezidento komentaras šiuo klausimu po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) antradienį pasidavė savo partijos dešiniųjų radikalų spaudimui ir leido pradėti apkaltos J. Bidenui tyrimą.

Hunterio verslo ryšiai, kai jo tėvas buvo Baracko Obamos (Barako Obamos) viceprezidentas, respublikonams nuolat užkliūdavo.

Atstovų Rūmų respublikonai kaltina J. Bideną melavus amerikiečiams apie sūnaus verslo reikalus. Tačiau iki šiol negauta jokių patikimų įrodymų, kad pats J. Bidenas buvo įsitraukęs į kokius nors neteisėtus veiksmus.

Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ištikimas dešinysis Respublikonų partijos sparnas kelis mėnesius spaudė K. McCarthy pradėti apkaltos tyrimą J. Bidenui.

Demokratų įstatymų leidėjai pasmerkė šį žingsnį kaip visiškai šališką veiksmą siekiant atkeršyti už buvusio prezidento respublikono D. Trumpo dvi apkaltas Atstovų Rūmuose.

„Pažiūrėkite į Norvegijos remiamą banginių žudymą“, – parašė J. Bolsonaro socialiniame tinkle „Twitter“.

Prie savo žinutės jis prisegė vaizdo įrašą ir nuotraukų iš dramatiškos banginių medžioklės, per kurią žinduolius įlankos sekliuose vandenyse skerdžia į krantą brendantys žmonės, ginkluoti lenktais peiliais. Banginio kraujas nudažo vandenį raudona spalva.

Vis tik ši medžiaga, esą nufilmuota gegužės 29 dieną Norvegijoje, vaizduoja „malimą“ (anlg. grind) – bandomąją banginių medžioklę, praktikuojamą tik Farerų salose, Danijos teritorijoje Šiaurės Atlante.

Norvegija yra viena iš nedaugelio šalių, leidžiančių užsiimti komercine banginių žvejyba, bet tik medžiojant šiuos gyvūnus atskirai, iš laivo atviroje jūroje ir naudojant harpūnus su įtaisyta granata.

„Patvirtiname, kad vaizdo įrašas ir nuotraukos nėra padarytos Norvegijoje“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė norvegų Žuvininkystės ministerija.

Ar ne Norvegija žudo banginius Šiaurės ašigalyje? Ar ne ji ten užsiima naftos žvalgymu?

„Mes medžiojame banginius iš laivų atviroje jūroje“, – pridūrė ministerijos atstovai, teigdami, kad tokia praktika yra „tvari“.

Klaidinančią informaciją paskelbęs J. Bolsonaro buvo išjuoktas socialiniuose tinkluose.

„Ha ha, koks kvailas yra Brazilijos prezidentas! Tai nėra padaryta Norvegijoje! Mes taip nežudome banginių. Atlikite savo namų darbus, jei norite būti gerbiamas! Kaip pasakytų JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tai – „melagingos naujienos“ – „Twitter“ parašė vienas vartotojas.

„Dezinformavimas yra nusikaltimas, pone prezidente“, – pridūrė kitas.

J. Bolsonaro kritikuoja Norvegiją nuo praėjusios savaitės, Oslui pranešus apie sprendimą pasekti Berlyno pavyzdžiu ir užblokuoti 30 mln. eurų subsidijas Brazilijai, kurią apkaltino nenoru kovoti su miškų naikinimu.

Norvegija buvo didžiausia miškus saugojančio Amazonės fondo finansuotoja, per pastaruosius 11 metų jam skyrusi beveik 830 mln. eurų.

Oslas tvirtina, kad vadovaujant J. Bolsonaro Brazilija „nebenori stabdyti miškų naikinimo“ ir kad ši Pietų Amerikos valstybė esą vienašališkai „pažeidė susitarimą“, pasirašytą su Amazonės fondu.

J. Bolsonaro nedelsdamas aštriai sureagavo į norvegų vyriausybės sprendimą.

„Ar ne Norvegija žudo banginius Šiaurės ašigalyje? Ar ne ji ten užsiima naftos žvalgymu? – ironiškai klausė J. Bolsonaro.

„Pasiimkite tuos pinigus ir eikite padėti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel iš naujo apželdinti miškais Vokietiją“, – sakė jis.

Nieko nerado

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse: galimas didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, galimas didelės vertės svetimo turto iššvaistymas ir galimas dokumento suklastojimas.

"Teisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 2 d. 1 p., 214 str. 1 d., 216 str.)", – teigė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė ir pridūrė, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Norėjo nutildyti

LPPS vadovė Roma Katinienė "Kauno dienai" teigė, kad tokių išvadų ir tikėjosi. Ji tvirtino, kad organizacija buvo nepagrįstai apskųsta, o į teisėsaugą kreiptasi ne siekiant skaidresnės jos veiklos ar teisingesnio, aktyvesnio pareigūnų atstovavimo, o atvirkščiai – siekiant profsąjungą nutildyti arba bent jau prislopinti jos veiklą.

R.Katinienės teigimu, pradėtas FNTT tyrimas ir visi su juo susiję šios tarnybos veiksmai išbalansavo organizacijos veiklą. "Praėjusius metus mes tikrai pradėjome aktyviai. Buvo daug straipsnių, kritikuojančių ir tą pačią policijos reformą, jos pristatymą. Buvo surengta ne viena protesto akcija", - kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.

Tie žmonės… Tikriausiai jų siekiamybė ir buvo stabdyti pasipriešinimą sprendimams, stabdyti akcijas.

Anot jos, sąjunga – viena aktyviausiai veikiančių teisėsaugos profesinių organizacijų.

"Tie žmonės… Tikriausiai jų siekiamybė ir buvo stabdyti pasipriešinimą sprendimams, stabdyti akcijas, (...) diskredituoti sąjungą, prislopinti jos aktyvią veiklą", – vardijo R.Katinienė. Ji teigė, kad kaltinimai išbalansuotų bent jau pradžioje bet kurį žmogų. "Tai meta šešėlį ant organizacijos lyderio, visos organizacijos reputacijos", – kalbėjo pareigūnė.

Dar labiau sutelkė

Tačiau tyrimas ir kaltinimai, R.Katinienės teigimu, tik dar labiau mobilizavo organizaciją. Kartu tai buvo ir proga, kaip ji kalbėjo, "atsirinkti, kur yra draugai, kur yra priešai". "Turėjome ir kitų profesinių sąjungų palaikymą", – sakė R.Katinienė.

Beje, žinia apie pradėtą tyrimą žiniasklaidoje nuskambėjo plačiai ir garsiai. Tačiau tai, kad tyrimas jau nutrauktas, jokio atgarsio, deja nesulaukė. R.Katinienės teigimu, tyrimas nutrauktas dar gruodžio 14 d., o pranešimą apie tai ji gavo gruodžio 19 d.

Vertinti patį FNTT tyrimą R.Katinienė nesiėmė. "Sunku vertinti, manau, kad tyrimas vyko gana objektyviai", – tepasakė pareigūnė.

Ji pridūrė, kad, vykstant tyrimui, su tyrėjais ir ji pati, ir organizacija noriai bendradarbiavo, nes, anot jos, nebuvo ko slėpti. "Pateikėme visus finansinius dokumentus, prašymus, protokolus, priimtus sprendimus", – aiškino pareigūnė.

R.Katinienės žiniomis, tyrimas pradėtas po kelių LPPS tarybos narių kreipimosi į teisėsaugą dėl lėšų panaudojimo.

Užkliuvo reforma

R.Katinienė yra viena aršiausių policijos reformos kritikių.

Ji užsiminė, kad ir Vidaus reikalų ministerija, atlikusi gana išsamų reformos patikrinimą, nurodė Policijos departamentui padarytas klaidas. "Jos nėra taisomos. Mūsų pozicija yra siekti, kad klaidos vis dėlto būtų ištaisytos, taip pat norėtųsi sulaukti politinio Policijos departamento vadovo įvertinimo", – apie policijos reformą kalbėjo R.Katinienė.

Ji atkreipė dėmesį į socialinio dialogo trūkumą. "Kitose institucijose socialinio dialogo siekiama ar jis stiprinamas, o policijoje tokio iš viso nėra", – įsitikinusi R.Katinienė.

"Bendraudama su policijos pareigūnais, peržvelgdama skaičius, matau, kad situacija policijoje iš vidinės pusės, taip pat ir viešojo saugumo srityje blogėja. Rezonansiniai įvykiai, nepilnamečių nusikalstamumas, išaugęs žiaurių nusikaltimų skaičius ir kt. Visuomenė nesijaučia saugesnė. Demotyvuojanti pareigūnų darbo užmokesčio sistema, nemažai patyrusių pareigūnų jau paliko sistemą", – teigė R.Katinienė, sutikusi, kad pagerėjo pareigūnų materialinis aprūpinimas. Vis dėlto ji sakė, kad iš pareigūnų reikalaujama ne kritinio mąstymo, o lojalumo.

Tačiau vyras pinigų negaus – vykstant procesui su valstybe dėl žalos atlyginimo, Virginijus T. 2013 metais mirė. Pinigai bus sumokėti jo žmonai ir trims vaikams.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pritarė žemesnės instancijos teismo išvadai, kad Virginijui T. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo skirta nepagrįstai, todėl valstybė turi atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Virginijus T. už grotų nepagrįstai praleido 233 dienas.

Tuometinio Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 metų kovo 18 dienos nutartimi Virginijui T. buvo skirtas suėmimas. Jo terminas buvo pratęstas šešis kartus.

Kaip pranešė teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste įvertinus Virginijui T. skirto suėmimo pagrindus ir nutarčių motyvus, matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė buvo skirta formaliais pagrindais.

„Teismai, nagrinėję suėmimo klausimą, realiai nevertino galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat realių faktinių duomenų, kad V.T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar jam trukdys, nebuvo nustatyta. Be to, suėmimo metu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo vertintas kaip organizuotas nepakankamai operatyviai ir pažeidžiantis V.T. teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą“, – paskelbė teismas.

Prokuroro prašymu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004 metų kovo 18 dieną skyrė Virginijui T. suėmimą dėl įtarimų, jog šis pagrobė didelę pinigų sumą iš banko klientų aptarnavimo poskyrio.

Suėmimo terminas buvo nuolat pratęsiamas, ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2004 metų lapkričio 5 dienos nutartimi konstatuota, kad ta aplinkybė, jog asmuo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pakankamu pagrindu toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Suėmimas buvo pakeistas dviem kitomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir paso atėmimu.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 metų rugpjūčio 1 dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Virginijaus. T. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Mirusiojo artimieji, kurie yra jo teisių perėmėjai, tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai bei teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, ir prašė priteisti beveik 85 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė suimtasis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą tenkintini iš dalies, nes bylos duomenys nepatvirtina visos nurodomos žalos dydžio.

Įvykio metu, kai buvo apvogtas bankas, Virginijui T. buvo 35-eri. Jis dirbo saugos tarnyboje, kuri saugojo banko padalinį.

Nusikaltimas įvykdytas 2004 metų naktį iš sausio 6 į 7 dieną. Iš karto po vagystės pareigūnams parodymus davė tą naktį banko skyrių saugojęs Virginijus T.

Jis teigė nuo užpuolikų smūgių praradęs sąmonę ir neatsimenąs tikslių aplinkybių. Užrakinus banką, iš pagalbinių patalpų išlindo vyras, kuris sudavė jam smūgį į veidą. Jis neva pragulėjęs ant grindų ir nematęs, kaip buvo įvykdytas apiplėšimas, o atsipeikėjęs iškvietė pastiprinimą, vėliau policiją.

Po įvykio medikai nustatė, kad Virginijui T. buvo sužalota nosis, ir išsiuntė jį gydytis į namus.

Kaip tuomet skelbė spauda, kriminalistai iš karto po įvykio iškėlė versiją, kad banką apvogti galėjo tik apie jį informacijos turėję saugos tarnybos apsaugininkai.

Skyrių pamainomis saugojo keturi bendrovės darbuotojai. Jie visi žinojo, kad remontuojamame pastate nebaigta įrengti elektroninė apsaugos sistema: neveikė garso signalizacija, nebuvo iškabinti judesio davikliai.