Tuo metu verslo atstovai teigia, jog tai paskatintų žmones skiepytis.

Šalies vadovo teigimu, mokamas testavimas gali labai sumažinti žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, jog dabar priimti tokį įstatymo pakeitimą reikštų pandemijos problemų permetimą ant darbuotojų pečių, o tai, anot jos, būtų socialiai neteisinga. 

„Mes siūlėme, kad galėtume ir profesinės sąjungos, ir darbdavių organizacijos kartu įmonėse tartis, kalbėtis su žmonėmis, ieškoti problemų, kodėl kai kurie nesiskiepija, ir paskatinti žmones. Siūlėme, kad visas problemas galėtume spręsti socialinio dialogo pagalba, o ne spaudimo, kai visuomenė dėl tokio spaudimo ir susikiršino“, – BNS sakė K. Krupavičienė.

„Mes nesame antivakseriai, bet negalime toleruoti, kad viskas daroma tokiu metodu, kad reikia kažką priversti kažką padaryti“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, žmonės vis dar abejoja, todėl reikia su jais kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų. 

„Pirmos pandemijos bangos metu, kuomet nebuvo skiepų, visos įmonės dirbo, nebuvo tokios panikos. o dabar kažkokia panika ir kažkoks spaudimas, visi kaip išprotėję mato vienintelę išeitį, kad reikia visus paskiepyti. Aš sutinku, bet ir pasiskiepiję žmonės nešioja virusus, suserga ir net miršta“, – kalbėjo profsąjungų atstovė. 

K. Krupavičienės teigimu, dalis įmonių, kurioms reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, sumokės už testus ir dėl to nemato problemos, tačiau yra ir tokių, kur darbuotojai yra žemesnės kvalifikacijos ir jie galėtų būti atleidžiami.

„Tada darbdavys sako – aš be jo apsieisiu ir atleisiu. Tai ką, mes tuos žmones, kurie yra pažeidžiamiausi, tiesiog išmesime į gatvę, izoliuosime, nes jie nesiskiepija, o net nesiaiškiname, dėl kokių priežasčių jie to nedaro“, – kalbėjo ji. 

Tuo metu asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sako, kad prievolė nepasiskiepijusiems žmonėms testuotis savo lėšomis paskatintų spartesnę vakcinaciją. 

„Tai skatinamoji priemonė, finansinė, ji yra reikalinga, nes ir vėl skiepijimosi tempai padidėjo. Kai žmogus pagalvoja, kad jam tai kainuos, jis nueina ir pasiskiepija“, – BNS sakė R. Skyrienė.

„Prezidento prerogatyva, jei jo patarėjams atrodo, kad tai netinkama priemonė, na, jis vetavo, aišku, vertinu neigiamai. Manau, kad ta priemonė buvo tikslinė, būtent nutaikyta dirbantiems žmonėms, kurie norėdami išvengti finansinių kaip ir baudų, eitų ir pasiskiepytų ir tokiu būdu apsaugotų save ir aplinkinius“, – kalbėjo ji. 

Seimas iš naujo svarstys G. Nausėdos vetuotas pataisas dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Ketvirtadienį Seime pateikus prezidento veto už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsavo 60 parlamentarų. Tuo tarpu 68 Seimo nariai balsavo už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo.

„Mums nieko naujo, kad sprendimus sužinome čia ir dabar. Juos reikia iš karto vykdyti, tai komunikacijos tarp verslo ir Vyriausybės reikėtų geresnės. Tačiau mes į viską reaguojame su šypsena, nes bandome prisitaikyti taip, kaip yra“, – sakė kavinės „Cat Cafe“ savininkas Romas Žvirblis 

Sumaištis kilo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad nuo šiol galimybių paso neturintys žmonės restoranuose ir kavinėse maistą turės atsiimti tik specialiai įrengtoje vietoje, atskirtoje nuo bendrų patalpų. Tiesa, maistą be galimybių paso galima atiduoti tiesiog lauke. Taip šiuo metu daro ir kačių kavinė.

„Žmonės užsisako būdami lauke – darbuotojui pasako savo užsakymus ir laukia lauke. Nėra jokio kito būdo, o kaip kitaip?“ – svarstė „Cat Cafe“ savininkas.

Verslas Vyriausybę plaka ne tik dėl skubotų, bet ir esą neapgalvotų sprendimų. Tokia naujiena vertinama kaip dar vienas verslą nuskurdinsiantis sprendimas.

„Aišku, bus žiema ir galbūt reikėtų kažkokios patalpos, bet mes tikrai nesiruošiame papildomai investuoti į kažkokią laukiančiųjų patalpą. Tai – papildomi kaštai ir, manau, kad nė vienam restoranui neatsipirks“, – svarstė R. Žvirblis.

Vilniečiai šiuo klausimu vienos nuomonės neturi – vieni įžvelgia diskriminaciją, kiti įsitikinę, kad nuolaidžiauti nepasiskiepijusiems nereikia.

„Suprantu, kad verslams tai labai sudėtinga įgyvendinti, tačiau kaip lankytojas, manau, kad tikrai gerai. Ir gal dar bus paskata pasiskiepyti, nes tai labai svarbu“, – kalbėjo sutiktas jaunas vyras.

„Manau, kad ir taip dabar yra labai populiaru išsinešti maistą. Nereikėtų suvaržyti, reikėtų leisti žmonėms kažkaip maitintis. Na, ne visi sugeba pasigaminti – nepaliksi alkanų“, – sakė moteris.

„Aš manau, čia – visiška nesąmonė, nes daugelis restoranų ar kavinukių net neturi tam atskirų patalpų. Visa skiepų pasų sistema – nesąmonė“, – teigė kitas sutiktas praeivis.

Buvo visi uždaryti, tai dabar gaunasi, kad jie ir toliau nieko nedaro, ir nori privilegijų.

„Apskritai, turėtų skiepytis ir nesukti galvos šita tema, jeigu nori kažkokių išskirtinumų. Buvo visi uždaryti, tai dabar gaunasi, kad jie ir toliau nieko nedaro, ir nori privilegijų“, – piktinosi dar vienas kalbintas vyras.

Viešbučių ir restoranų asociacija pokyčius vadina žinia iš giedro dangaus, apie kurią sužinojo tik iš spaudos. Rugsėjo 4-ąją, šeštadienį, įsigaliojusios permainos sukėlė sumaištį.

„Mes skubiai kreipėmės į Sveikatos ministeriją. Tai kaip suprasti ir kaip įgyvendinti tokį reikalavimą. Kaip jie supranta tokias patalpas, ir kaip, atsiprašant, senamiestyje, kur tokių patalpų įsteigti ar atskirti tiesiog fiziškai neįmanoma, kaip tokį reikalavimą įgyvendinti?“ – svarstė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė.

Verslo asociacija pabrėžia, kad kalbos apie atskiras patalpas nėra buvę, nes to tiesiog nebūtų įmanoma įgyvendinti. „Išaiškinimas buvo dėl sąlygų – kaip aptarnauti asmenis be galimybių paso – ar jie gali išsinešti maistą, tai atsakymas buvo: „Taip, jie gali išsinešti“, tačiau iš to gimė dar papildomi reikalavimai, tai kokiu būdu?“ – kalbėjo E. Ližaitytė.

SAM pripažįsta, kad kilusį chaosą versle galėjo išspręsti aiškesnė komunikacija. „Pirmiau, matyt, turėjo išeiti didelė komunikacinė žinutė su labai aiškiu detalizavimu ir tada galbūt nebūtų tokios reakcijos į teisės aktą“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Nuo rugsėjo 13-osios restoranai ir kavinės privalės užtikrinti, kad nepasiskiepijusieji nebūtų šalia turinčių galimybių pasus, laikytųsi atstumo ir dėvėtų apsaugos priemones.

„Jokių priestatų, jokių būdelių – niekas nesako, kad turi būti statoma. Tačiau turi būti įvertinta tai, kad turi būti saugus atstumas, laikas, apsaugos priemonės. Jei bus kažkokia sienelė, atitvaras, niša – tai yra idealu, jeigu ne – tada, vadinasi, turi informuoti, kaip atsiskaityti, kiek reikia laukti“, – detalizavo Sveikatos apsaugos viceministrė.

Maisto atsiėmimas taip pat negalės užtrukti ilgiau nei penkiolika minučių. Kitu atveju užsakymo teks palaukti lauke.

Apie sprendimą picerijoje aptarnauti nevakcinuotus lankytojus „Gustuko picerija“ viešai paskelbė rugpjūčio pradžioje.

Esame mažas šeimos verslas ir kai tave gąsdina aukšti pareigūnai, tu supranti, kad kažkur nedemokratinėje šalyje gyveni.

„Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!“ – štai tokia žinute viešoje erdvėje tąkart pasidalijo picerijos atstovai.

O štai rugpjūčio 12 dieną picerija socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame – ir sveikatos apsaugos ministro patarėjos Justinos Aleksaitės komentaras. „Nuo rugsėjo 14 (dienos, – red. past.) pasirūpinsime, kad piceriją aplankytų patikrinimas“, – viešoje erdvėje rašė J. Aleksaitė.

Feisbuko nuotr.

Apie tokį ministro patarėjos komentarą socialiniame tinkle pasisakė ir „Gustuko“ picerijos atstovai.

Kas šiandien gina paprastą žmogų ar šeimos verslą? Nuo duoto žodžio praėjus kelioms dienoms tave aplanko valstybinių institucijų specialistai.

„Kai labai aukštas pareigas užimantis asmuo pagrasina smulkiajam verslui, kad su juo susitvarkys, sunku į tai žiūrėti kaip į juokelį. Greičiau supranti realybę, kokioje tu šiandien gyveni. Kad tu esi niekas, o jie visagaliai... Kas šiandien gina paprastą žmogų ar šeimos verslą? Nuo duoto žodžio praėjus kelioms dienoms tave aplanko valstybinių institucijų specialistai. Suprantate, mes jau esame tam pasiruošę, bet pats faktas, kad tokie dalykai vyksta. Ar mes dar laisvi žmonės? Bet mes juk „Gustukas“. Suprasdami, kad po vieną mes būsime sužlugdyti, pradėjome teisinius darbus nepriklausomai darbdavių asociacijai įkurti. Ji suvienytų visus norinčius smulkiausius verslus, kad turėtume stiprią teisinę pagalbą. Tik būdami kaip kumštis galėtume nepalikti nei vieno likimo valiai... Dažnai mums padėkojate už mūsų iniciatyvas, bet šiandien mes norime jums pasakyti nuoširdžiausią ačiū. Už visus gražius palinkėjimus, kad taip gausiai iš visos Lietuvos mus lankote, už bendrystę. Viskas tik parsideda...“ – rašoma „Gustuko“ picerijos paskyroje.

Picerijos savininkas Mantas Zemeckas portalo kauno.diena.lt žurnalistams patikino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vizito picerijoje sulaukta iškart po kelių dienų, kai verslas paskelbė savo poziciją dėl nevakcinuotų klientų priėmimo.

Feisbuko nuotr.

„Sulaukėme jų už dviejų dienų. Pridėjome (socialiniame tinkle, – aut. past.) dokumentą kaip įrodymą, kad jų sulaukėme. Tai, kad žmogus viešoje erdvėje parašė savo nuomonę – visi esame laisvi piliečiai. Bet kai toks atsitiktinumas, kai iš tos pačios struktūros...“ – situaciją komentavo M. Zemeckas.

Nebuvo jis nei piktybinis, nei ką. Bet esmė – labai daug sutapimų...

Pašnekovo teigimu, VMVT specialistai patikrinimo metu pažeidimų neužfiksavo. „Žinokite, nerado. Šiaip labai faini žmonės. Profilaktinis, paprastas patikrinimas. Nebuvo jis nei piktybinis, nei ką. Mes savo poziciją išdėstėme, kad manome, jog čia aukšto pareigūno pyktis ar kaip čia pavadinti“, – kalbėjo picerijos savininkas.

„Esame mažas šeimos verslas ir kai tave gąsdina aukšti pareigūnai, tu supranti, kad kažkur nedemokratinėje šalyje gyveni. Taip bandoma reikalus sutvarkyti su mažais versliukais, kurie moka mokesčius ir realiai išmoka valdininkų algas. Čia gal daugiau moraliniai aspektai. Čia nėra kažkokio nei keršto, nei pykčio. Bet, galvoju, kad kultūra turėtų būti. Vis tiek valdininkas – visiems dirbantis žmogus. Tuo labiau, matėte, labai aukštos pareigos, labai išsilavinęs žmogus. Neturėtume mes taip elgtis“, – savo poziciją išsakė M. Zemeckas.

Pašnekovas teigė, kad sprendimo nuo rugsėjo vidurio aptarnauti nevakcinuotus klientus picerija kol kas keisti neplanuoja. „Šiai dienai neatsisakome. Bet kiekvieną savaitę sulaukiame vis daugiau aktų. Jeigu galimybės neturėsime, priimsime kitus sprendimus. Bet šiai dienai ją matome. Garsiai kol kas apie tai nekalbame, tariamės su teisininkais. Nes jeigu kažkur padarysime klaidelių, tai turėsime didžiules nuobaudas. Sumos yra kosminės“, – situaciją vertino pašnekovas.

Ministro patarėja: tokios pozicijos nepalaikau

Pasak ministro patarėjos J. Aleksaitės, SAM tokio tyrimo neinicijavo – iniciatyva, apie kurią kalba picerija, bus aktuali nuo pirmadienio, įsigaliojus griežtesniems ribojimams be galimybių paso. Tad esą skatinti patikrinimą šiuo metu nėra didelio motyvo.

„Kita vertus, žinutė plačiai paplito spaudoje, yra tikėtina, kad VMVT susilaukė anoniminių kreipimųsi dėl veiklos patikrinimo. Manau, jei verslas nuspręstų aptarnauti nesiskiepijusius ir galimybių paso nepateikiančius klientus, tai būtų neteisėta veikla ir sąmoningas prisidėjimas prie pandemijos skatinimo, ir tokios pozicijos – net ir protesto forma – nepalaikau“, – sakė ministro patarėja.

Primename, kad už teisės aktuose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą juridiniams asmenims Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų baudos.

Be galimybių paso – ribotos paslaugos

Kaip jau rašyta, paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.

Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.

Nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.

Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.

Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.

Ketvirtadienį darbuotojams išsiųstame elektroniniame laiške, kurį matė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, CNN vadovas Jeffas Zuckeris (Džefas Zakeris) rašė, kad per pastarąją savaitę bendrovei tapo žinoma apie tris darbuotojus, kurie vaikščiojo į darbą nepasiskiepiję. Su visais trimis buvo nutraukta darbo sutartis.

„Noriu aiškiai pasakyti – šiuo klausimu laikomės nulinės tolerancijos politikos“, – rašė J. Zuckeris vidaus dokumente, kurio ištraukas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė CNN žurnalistas Oliveris Darcy (Oliveris Darsis).

Laiške nenurodoma, kokie darbuotojai buvo atleisti, kokias pareigas jie ėjo ar kur buvo jų darbo vieta. CNN kol kas jokių komentarų nepateikė.

Transliuotojas laikosi sąžiningumo principu paremtų taisyklių, įpareigojančių darbuotojus pasiskiepyti, tačiau nereikalaujančių pateikti vakcinacijos įrodymą. Visgi J. Zuckeris nurodė, kad tai gali būti pakeista.

Anot J. Zuckerio, vakcinacija privaloma visam įvykius nušviečiančiam personalui, visiems darbuotojams, taip pat visiems, užeinantiems į biurus.

Gegužę JAV federalinė vyriausybė nurodė, kad darbdaviai turi teisę iš savo darbuotojų, ateinančių į darbo vietą, reikalauti, kad jie būtų pasiskiepiję nuo pandeminio koronaviruso.

Technologijų milžinės, tarp jų „Facebook“, „Google“ ir „Microsoft“, pareiškė, jog reikalaus iš savo darbuotojų, kad prieš sugrįždami į biurus jie pasiskiepytų.

Pastaruoju metu virtinė didžiųjų JAV įmonių peržiūrėjo savo COVID-19 taisykles, nurodymus dėl skiepų ar atidėjo darbuotojų sugrįžimą į biurus, užkrečiamesnei koronaviruso delta atmainai paskatinus naują COVID-19 atvejų skaičiaus augimą.

Laiške darbuotojams J. Zuckeris rašė, kad CNN tikriausiai iki spalio atidės rugsėjo 7 dieną planuotą visų įmonės darbuotojų sugrįžimą į biurus.

Anot jo, šiuo metu CNN biuruose dirba maždaug trečdalis transliuotojo naujienų tarnybos darbuotojų.

„Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!“ – štai tokia žinute socialiniame tinkle pasidalijo picerijos atstovai.

„Galės (ateiti, – aut. past.) visi, bet pasiskiepiję turės prisiimti atsakomybę, kad neturės mums pretenzijų, nes mūsų picerijoje bus visi nepasiskiepiję“, – portalo žurnalistams teigė picerijos savininkas Mantas Zemeckas.

Feisbuko nuotr.

Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!

Žmogiška ar neatsakinga?

Pasak pašnekovo, mintis nuo rudens vidurio priimti nepasiskiepijus klientus kilo iš elementaraus žmogiškumo. „Mes negalime absoliučiai visi nusisukti nuo tų žmonių, mes turime juos išgirsti, jie turi savo argumentus. Kiekviena pusė turi savo argumentus. Jei mes, visos maitinimo įstaigos Lietuvoje, priimsime tik dalį žmonių, o visus kitus paliksime... Trumpai pasakius – kažkada visa tai baigsis, bet man visada kyla klausimas: kaip mes toliau gyvensime, jeigu dabar vieni į kitus taip žiūrime? Apie kažkokią valstybės vienybę ar kažkokį bendrą tikslą mes nebegalime diskutuoti. Mums reikėtų susėsti, kažkaip draugiškai išsiaiškinti mūsų požiūrį vienas į kitą ir t. t.“, – vardijo vyras.

Tačiau ar įmonė, priėmusi socialiniame tinkle paskelbtą sprendimą, nepažeis Vyriausybės numatytų nutarimų? „Šiai dienai aš manau, kad nepažeisime, nes pas mus bus visi nepaskiepyti. Pagrinde mūsų valstybėje yra nurodyti tokie aktai, kad mūsų valstybė nori apsaugoti pasiskiepijusius žmones. Tai pats žmogus, nutaręs nesiskiepyti, priėmė tam tikrą sprendimą. Jis bus supažindintas su taisyklėmis, kurios bus ant durų ir aš manau, kad šiai dienai neturėsime, bet nesu visažinis ar teisininkas, tai matysime. Jeigu mes matysime, kad teisiškai to nebegalime padaryti, darysime taip, kaip darėme per pirmą karantiną – paprasčiausiai mes nieko neleisime į vidų, prekiausime tik maistu išsinešimui ir pristatymu“, – apie galimą ateitį kalbėjo M. Zemeckas.

Paprašytas dar kartą patikslinti, ar nuo rugsėjo vidurio picerijoje klientų bus reikalaujama galimybių paso, pašnekovas buvo kategoriškas – to daryti įmonė neplanuoja. „Jeigu mes negalėsime laikytis to, ką vakar paskelbėme (šiai dienai galime, bet jeigu kažkas pasikeis), mes rugsėjo 14 dieną būsime uždaryti. Mes neįleisime nei su pasais, nei be pasų absoliučiai nieko. Mes nedirbsime viduje. Teiksime maistą, kaip per pirmą karantiną, žmonės užsisakys – galės ateiti ir pasiimti arba mes pristatysime į namus“, – savo nuomonės laikėsi įmonės savininkas.

Sulaukė palaikymo

Kažkada visa tai baigsis, bet man visada kyla klausimas: kaip mes toliau gyvensime, jeigu dabar vieni į kitus taip žiūrime?

Pašnekovas atviras – po sprendimo rudenį aptarnauti ir nepasiskiepijusius klientus, picerija sulaukė ypatingo palaikymo. „Tokio palaikymo negalėtum susapnuoti. Labai daug asmeninių žinučių. Į mus jau kreipėsi apie 30 įmonių, kurios prašo pasidalinti tais teisės aktais, kuriais mes vadovausimės, nes jie irgi nori priimti tuos pačius sprendimus kaip ir mes. Kai kurios – tikrai visai didelės įmonės. Manau, kad prie mūsų prisijungs daugiau įmonių“, – teigė picerijos savininkas.

Anksčiau buvo geriau?

Kaip portalo žurnalistams pasakojo vyras, picerijos atidarymo mintį pasufleravo į šeimą atėjęs pagausėjimas. „Sūnaus gimimo proga atidarėme verslą. Mums gimė Gustukas, tai 2018 metais atidarėme šeimos verslą. Manome, kad Lietuvoje išlaikysime tik vieną „Gustuką“, kaip ir vieną sūnų turime“, – portalo žurnalistams pasakojo pašnekovas.

„Ilga istorija, bet esmė tokia – dar vadovaujant buvusiai valdžiai karantiną išgyvenome super gerai, nes turėjome kompensacijų už nuomą. Tai mums yra svarbiausia. Įsivaizduokite, jeigu mes negalime klientų priimti į vidų, o už nuomą turime mokėti pilną kainą. Taip pat, jeigu išsinuomotumėte dviejų kambarių butą, jums vienu kambariu neleistų naudotis, bet vis tiek turėtumėte mokėti pilną kainą. Žiauriai nesąžininga. Pirmą (karantiną, – aut. past.) mes išgyvenome, nes turėjome kompensaciją už nuomą, mums nebebuvo papildomų kaštų. O dabar kas vyksta... Mūsų pažįstamų rate labai daug bankrotų, žmonės nebeišsilaiko. Visa atsakomybė, visi kaštai yra sukelti ant mūsų – darbdavių. Tikrai nesitikėjau, kad taip visiems aplinkiniams gali būti sunku. Ir taip mes dabar visi negatyvūs, bet ir verslo atmosfera... Kokia nežinomybė mūsų laukia. Jeigu mes viduje nebegalėsime prekiauti, automatiškai turime atleisti pagalbinius darbuotojus, padavėjas. Vėl Darbo biržoje armija žmonių. Labai daug negatyvumų. Slegia žmones tie dalykai, kažkaip galėtume žmogiškiau į visą tai žiūrėti“, – situaciją komentavo M. Zemeckas.

Freepik.com nuotr.

Mūsų pažįstamų rate labai daug bankrotų, žmonės nebeišsilaiko. Visa atsakomybė, visi kaštai yra sukelti ant mūsų – darbdavių.

Pašnekovas neabejoja, kad Vyriausybės priimti nutarimai dėl galimybių paso visuomenei turės neigiamą įtaką. „Vienareikšmiškai. Įsivaizduokite, visi tie gąsdinimai, kiekvieną dieną vis kažkas baisiau. Žmonės ir taip po karantino... Mes jau norime kažkokio aiškumo, pagarbos. Aš paskutiniu metu tikrai nebesijaučiu žmogus. Aš dabar, pavyzdžiui, esu jaunas žmogus, nepasiskiepijęs. Žinau, kad nuo rugsėjo 14 d. negalėsiu eiti į „Akropolį“, į kiną su savo šeima. Yra tokių dalykų, kad, atrodau kaip koks nusikaltėlis“, – kalbėjo vyras.

Kaip ir minėjo Mantas, jis – nepasiskiepijęs, tačiau to artimiausiu metu daryti ir neplanuoja. „Esu jaunas, sportuojantis žmogus. Aš nematau prasmės. Čia, aišku, mano asmeninė nuomonė. Pas mus įmonėje pusė žmonių pasiskiepiję, pusė ne. Mes turime 60 darbuotojų. Bet mes gražiai sugyvename. Žmogus norėjo (pasiskiepyti, – aut. past.) dėl savo sveikatos, dėl jo saugumo. Mes tolerantiški žmonės. Yra žmonių, kurie nenori (skiepytis, – aut. past.), paprašė testuotis, jie dabar testuojasi. Mes tai priimame. Pasidarėme antikūnų testą. Galvoju, kad žmogiškai ieškant spendimų, jie visada atsiras“, – tikino picerijos savininkas.

Kas užtikrins taisyklių laikymąsi?

Portalo žurnalistai dėl šios situacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Ar nuo rugsėjo 14 d. įleisdama nepasiskiepijusius žmones picerija nepažeis Vyriausybės nustatytų nutarimų? Ir kas gresia įmonėms, kurios nuo rugsėjo vidurio teiks paslaugas žmonėms, kurie neturi galimybių paso?

Galvoju, kad žmogiškai ieškant spendimų, jie visada atsiras.

„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje visiems galioja tie patys teisės aktai. Jeigu jie pažeidžiami, pažeidėjas atsako pagal įstatymą“, – redakcijai atsiųstame laiške rašė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė portalo žurnalistams teigė, kad toks picerijos sprendimas yra panašus į viešųjų ryšių akciją.

„Nevertinsime tokių pareiškimų, nes nelabai čia yra ką vertinti. Panašu į viešųjų ryšių akciją. Dėl sprendimų – jie priklauso nuo politikos formuotojų. Galutinių dar nėra. Dėl to turės apsispręsti Vyriausybė. Kai bus aiškūs sprendimai, tada bus galima apie juos kalbėti. Patikrinimus tokiose įstaigose atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ne NVSC“, – situaciją komentavo J. Petravičienė.

Primename, kad už teisės aktuose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą juridiniams asmenims Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų baudos.

Be galimybių paso – ribotos paslaugos

Kaip jau rašyta trečiadienį, paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.

Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.

Nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.

Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.

Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.