Erzina triukšmas

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu tarybos narys Andrius Petraitis kėlė klausimą dėl švenčių metu atsirandančių nepatogumų, dėl kurių kenčia senamiesčio gyventojai.

„Pasigedau tam tikrų dalykų reglamentavimo. Teko matyti, kaip sceną išrinkinėjantys darbininkai mėtė metalines konstrukcijas ant grindinio antrą valandą nakties. Nėra niekur numatyta, kaip tokie dalykai turi būti vykdomi“, – kalbėjo A. Petraitis.

Politikas siūlė įrašyti draudimą ramybės valandomis imtis renginių pasiruošimo darbų.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis paaiškino, kad tvarkose jau anksčiau yra numatyta, kaip renginių organizatoriai turi pasiruošti renginiui.

„Naktį niekam neleidžiama triukšmauti, tai numato bendra tvarka. Leidimas organizuoti renginį nesuteikia teisės pažeisti kitus teisės aktus“, – tikino M. Poimanskis.

Siūlė drausti generatorius

Politikui taip pat užkliuvo mugių metu po langais burzgiantys dyzelinu varomi elektros generatoriai.

„Priminsiu, kad nuo 2030 metų senamiestyje neturės būti jokių vidaus degimo variklių. Reikės vis tiek išspręsti šį klausimą“, – posėdžio metu aiškino A. Petraitis.

Jis suskaičiavo, kad Kaziuko mugės metu senamiestyje dūzgė aštuoni dyzelinu varomi generatoriai, kurie stovėjo už metro nuo gyventojų būtų langų.

„Kažkam byra pinigai, o kažkam – visą dieną kančia“, – aiškino A. Petraitis, siūlęs drausti dyzelinu varomus generatorius naudoti arčiau nei 25 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų.

A. Petraitis taip pat siūlė įrengti stacionarias elektros jungtis.

„Neprisiminsiu nė vieno renginio, kuris visiems patiktų. Visada kažkas kažkam nepatinka“, – replikavo M. Poimanskis.

Pasisukus kalbai, kad prekybininkus su generatoriais reikėtų išguiti kur toliau, M. Poimanskis priminė, kad, nors prekybininkai ir siekia pelno, moka miestui už prekybos vietą.

Išgirdęs A. Petraičio siūlymą uždrausti renginių metu naudoti generatorius, nustebo kitas tarybos narys Arūnas Tuma.

„Ką reiškia uždrausti?“ – kolegos klausė tarybos narys.

A. Petraičiui užkliuvo ir žuvis rūkantys prekeiviai, o rūkyklų dūmai gadina senamiesčio pastatų fasadus, kurių atnaujinimui naudojami miestiečių pinigai.

„Mes negalime reikalauti to, ko neįmanoma įgyvendinti“, – patikino M. Poimanskis, primindamas, kad kai kur nebus vietų, kad būtų galima generatorius atitraukti 25 metrus nuo fasado.

Uždraudei ir problemas esą išsprendei. Aš būsiu prieš uždraudimą.

Į tai sureagavo tarybos narys A. Tuma, nusistebėjęs, kad viena dalis gyventojų dūsauja, jog Klaipėdos senamiestis miršta, o kita dalis skundžiasi nepatogumais renginių metu.

„Jei jau dyzelis kam trukdo, reikia įvardinti pereinamąjį laikotarpį. Draudimai yra komunistų reikalas. Uždraudei ir problemas esą išsprendei. Aš būsiu prieš uždraudimą“, – replikavo A. Tuma.

Tarybos narys Arvydas Cesiulis taip pat patikino, kad, jei prekybininkams nėra galimybių prisijungti prie stacionaraus elektros energijos tiekimo, generatorių naudojimo uždraudimas būtų jų verslo ribojimas.

„Man teko girdėti, kad gyventojai reketuoja namudininkus. Ateina ir sako: duok pinigų, nes aš tave apskųsiu. Visko vyksta“, – neslėpė A. Tuma.

Švęs ilgiau

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas M. Poimanskis, pristatęs komiteto nariams renginių organizavimo viešose teritorijoje taisyklių pakeitimus, akcentavo, kad taisyklėse atsiranda naujų terminų.

„Atsiranda terminas – tradicinis renginys. Tai renginys, kuris Klaipėdos mieste vyksta ne mažiau kaip trejus metus. Teisminė praktika padiktavo ir kitų pokyčių. Mieste siūlomos pramogos, kai pastatomi pripučiami batutai, nėra laikoma renginiu, tai yra paslauga“, – naujoves taisyklėse vardijo M. Poimanskis.

Taip pat siūloma į taisykles įtraukti naują punktą – renginiai mieste vis tik galės vykti ir po 23 val. Tik tokį leidimą galės išduoti meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius, atsižvelgiant į renginio vietą ir pobūdį.

M. Poimanskis priminė atvejį, kai progresyvios muzikos festivalio rengėjai buvo reiškę norą renginį tęsti ir po 23 val.

Tą kartą kilo diskusijų, kodėl renginys turėjo vykti tik iki 23 val., jei jaunimas rinkosi Kairių gatvės teritorijoje, toli už miesto ir niekam netrukdė ilsėtis?

„Iš esmės organizatoriams taisyklės laisvėja. Leidimo nereikia, kai renginyje dalyvauja iki 30 žmonių. Anksčiau eismo schemas, rengiant renginius, derindavo policija. Dabar tuo užsiims savivaldybės Transporto skyrius“, – paaiškino M. Poimanskis.

Jei į renginį susirenka daugiau nei 3 tūkst. žmonių, organizatorius turės pasirūpinti draudimu dėl galimų nuostolių miesto turtui.

Situaciją Klaipėdos savivaldybės Eismo saugumo komisijoje specialistams pristatė abiejų projektų įgyvendintojai.

Tiesa, kol kad nėra žinomos tikslios šių darbų datos, nes šiuo metu nė vienam iš projektų nėra skelbti rangos konkursai.

Aiškinantis, kaip geležinkelininkai ketina reguliuoti eismo srautus, kai bus remontuojama Rimkų pervaža, kilo klausimų, kaip klaipėdiečiai turės pasiekti miestą.

Kas jums yra diena ir naktis?

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis klausė projekto įgyvendintojų, kaip suprasti geležinkelininkų paaiškinimą, kad pervaža bus remontuojama naktimis.

"Kas jums yra diena ir naktis? Kai buvo planuojama naktimis remontuoti Šilutės plentą, kilo klausimų. Teko kviesti policiją, kai paaiškėjo, kad iš šešių eismo juostų jūs palikote tik vieną. Tuomet taip pat žadėta buvo dirbti naktimis", – pastebėjo G.Neniškis.

Eismo saugumo komisijai paaiškinta, kad darbo dienomis geležinkelininkai ketina darbus nutraukti 7 val. ryte, kad žmonės galėtų prieš 8 val. ryto pasiekti darbo vietas.

Gintaras Neniškis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savaitgaliais remonto darbus ketina vykdyti iki 8 val. ryto.

Tačiau teigiama, kad pervaža bus uždaroma net dvylikai valandų, o tai reiškia, kad eismas ja bus nutraukiamas nuo 19 val.

Rimkuose planuojama pakeisti pervažos bėgius ir guminius paklotus.

Nors kelio ženklų išdėstymo schemos jau patvirtintos, tačiau kada prasidės realūs pervažos remonto darbai, paaiškės tik tuomet, kai bus pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu.

Dar vienas išbandymas miestiečiams bus Biržos tilto remontas. Jis planuojamas kitą vasarą.

Kol kas galvojama, kad eismas Biržos tiltu galėtų būti uždarytas nuo kitų metų rugpjūčio, po Jūros šventės ir Klaipėdos miesto gimtadienio renginių.

Tilto remontui reikės trijų mėnesių. O pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui bus suręstas laikinas pontoninis tiltas.

Jei atsirastų būtinybė judėti vandens transporto priemonėms, pontoninį tiltą žadama konstruoti tokį, kad jį be vargo būtų galima tarsi perskelti per pusę, o jo dalis būtų įmanoma patraukti prie krantinių.

Specialistų vertinimu, Biržos tilto būklė jau seniausiai reikalauja remonto. Vis dėlto aiškinama, kad visiško eismo uždarymo prireiktų tik tuomet, kai vyks pagrindiniai darbai.

Kai tik bus įmanoma, žadama atverti vieną eismo juostą automobilių srautams.

Komisijos nariams kilo klausimų, kur teks pakabinti nemažą kiekį kelio ženklų, kurie apie eismo pokyčius turės informuoti gyventojus iš visų pusių.

Elektros tiekimas buvo nutrauktas praėjusį penktadienį. Šį trečiadienį elektros kapinėse nebuvo nuo 8.30 val. iki 18 val.

Pranešama, kad kapinėse elektros nebus šiandien ir pirmadienį.

Elektros tiekimas nutrauktas dėl tinklų rekonstrukcijos.

Rekonstrukcijos darbus atliekančios ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas teigė, kad planiniai atjungimai vykdomi dėl 10 kW oro linijos rekonstrukcijos.

Pasak P.Kalmanto, siekiama padidinti elektros tiekimo patikimumą. Todėl keičiamos transformatorinės, vietoj oro linijų klojami požeminiai kabeliai.

Dėl didelės darbo apimties darbai užtruks kelias dienas. Viliamasi, kad pavyks elektros energiją nutraukti trumpam – šiandien ryte ir vakare po valandą.

"Elektros energijos tiekimas Lėbartų kapinėms 15 d. ir 17 d. nutraukiamas dėl tinklo schemos pakeitimo ir darbo vietos paruošimo. O rugsėjo 20 d. bus prijungiama nauja 10 kW elektros linija", – tikino P.Kalmantas.

Anot jo, elektros energijos tiekimas pirmadienį bus nutrauktas visą darbo dieną.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė teigė, kad elektros tinklo rekonstrukcijos darbai nevyksta visą dieną.

Išjungus elektrą per tam tikrą laiką išsenka vandens rezervuarai.

Jei taip nutinka, siūloma žmonėms atvažiuoti laistyti kapaviečių kitą dieną, nes jokios kitos alternatyvos tam nėra.

Elektros tinklo tvarkymo darbai buvo vykdomi ir rugsėjo 10 d.

Anot Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos, rekonstrukcija kol kas problemų nesukėlė.

Dėl elektros nebuvimo gali kilti sunkumų susisiekti su Kapinių priežiūros skyriumi.

Tačiau D.Breivė tikino, kad, skambinant mobiliuoju telefonu, visa įmanoma informacija bus suteikiama.

Praėjusią savaitę Lėbartų kapinėse palaidoti 46 žmonės.

Dėl pažymėjimo – 100 km

72-ejų šilutiškė vairuotoja buvo nemaloniai nustebinta, kad jos mieste įsikūręs "Regitros" padalinys net nepriima prašymo išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. Senojo galiojimo laikas buvo jau pasibaigęs.

"Nuo Šilutės iki Klaipėdos yra 50 kilometrų. Rajonas – didelis, tačiau Šilutėje dirbantis "Regitros" padalinys negali priimti prašymo. Tam reikia važiuoti į Klaipėdą. Pirmyn ir atgal susidaro šimtas kilometrų. Negaliu suprasti, kodėl reikia taip tyčiotis iš pensininkų? Jaunas žmogus nebijos per automobilių spūstis brautis į didmiestį, tačiau pensininko gal nederėtų taip vaikyti. Tiek dėl saugumo, tiek ir dėl išlaidų kelionei", – apie patirtį "Regitroje" pasakojo šilutiškė.

Valstybės įmonė "Regitra" pastaruoju metu sulaukia ypač daug gyventojų nusiskundimų dėl teikiamų paslaugų kokybės, darbo organizavimo, aptarnavimo kultūros.

Šilutėje gyvenanti pensininkė neslėpė: nors jos vairavimo patirtis yra solidi, tačiau uostamiestį paralyžiavusios rugsėjo spūstys varo baimę.

"Klaipėdoje šiu metu remontuojamos gatvės, priemiesčiuose rytais nusidriekia automobilių spūstys. Viso to Šilutėje nėra, čia veikia ir vietinis "Regitros" padalinys. Kodėl negalima čia teikti tokios paslaugos? Negalima nupirkti vairuotojus fotografuojančio įrenginio? Nejaugi milijonus kainuoja?" – klausė vairuotoja.

Visoje šalyje, kuri suskirstyta į dešimt apskričių ir 60 savivaldybių, tik 17-oje "Regitros" padalinių galima užsisakyti vairuotojo pažymėjimus.

Tenka važiuoti ir į Tauragę

Pateikti dokumentus naujam vairuotojo pažymėjimui Vakarų Lietuvoje galima tik Klaipėdoje. Šilutės padalinys tokios paslaugos neteikia. Kaip ir Kretingos.

Šilutiškiams vairuotojams reikia dumti arba į Klaipėdą, arba į Tauragę.

"Supratau, kad bet kuriam vyresnio amžiaus žmogui iš Rusnės, Šilutės ar Žemaičių Naumiesčio belieka į Klaipėdą vykti autobusu, kurio grafikas nepritaikytas prie "Regitros" rezervuojamo vizitui laiko. Išlipus iš autobuso Klaipėdos autobusų stotyje, iki "Regitros" padalinio tenka važiuoti autobusu arba taksi į Šiaurės prospektą. Ten atsidūrus anksčiau nustatyto laiko, paslaugos nepavyks gauti. Reikia sėdėti ir laukti", – tikino moteris.

Dar didesnius atstumus dėl vairuotojo pažymėjimo tenka važiuoti skuodiškiams.

Nesikeis: "Regitros" atstovai aiškino, kad Šilutėje neapsimoka statyti įrangos vairuotojams fotografuoti, – visoje apskrityje yra tik vienas toks padalinys, kuriame priimami prašymai pažymėjimui gauti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Iki uostamiesčio – 82 kilometrai. Atrodytų, kad Mažeikių "Regitra" yra arčiau, tačiau skuodiškiai vis tiek renkasi Klaipėdą, nes tuo pat metu nori sutvarkyti daugiau reikalų. Pavyzdžiui, prieš rugsėjo pradžią tikrai dauguma skuodiškių važiavo į didžiuosius prekybos centrus ieškoti mokyklinių prekių. Mano tėtis gal ir drąsiau vairuoja, bet mama jokiu būdu pati automobiliu nepasiektų Klaipėdos", – tikino Skuodo gyventoja Ramunė.

Siūlo užsakyti internetu

Įmonės "Regitra" atstovė spaudai Emilija Bardauskienė dienraščiui akcentavo, kad daugiau nei trečdalis vairuotojų pažymėjimą užsisako virtualiai.

"Sudaryta galimybė tiek pradedančiojo, tiek 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą pasikeisti internetu. Tad didžioji dalis klientų dokumentą gali užsisakyti tiesiog iš savo namų su pristatymo paslauga į paštomatą ar per kurjerį", – atsakyme į žurnalistų klausimus rašė įmonės atstovė.

"Tačiau tokia paslauga galima tik tokiu atveju, jei asmens dokumentą gaminaisi ne seniau nei prieš penkerius metus. Mano atveju dokumentai gaminti skirtingu laiku", – "Regitros" atstovei replikavo šilutiškė.

"Jei klientas neturi ne seniau kaip prieš 5 metus daryto asmens dokumento, jam reikia kreiptis į artimiausią vairuotojo pažymėjimų užsakymo paslaugas teikiantį padalinį, kuriame yra fotografavimo įrenginys", – teigė E.Bardauskienė.

Šilutė – per menka?

"Regitros" atstovė aiškino, kad sprendžiant, kokios paslaugos bus teikiamos atitinkamame padalinyje, atsižvelgiama į keletą faktorių – konkretaus miesto dydį ir gyventojų skaičių, paslaugų poreikį, jų prieinamumą ir populiarumą internetu, būtinas investicijas.

"Analizuojant konkrečiai Šilutės padalinį, matome, kad čia poreikis užsisakyti vairuotojo pažymėjimą vidutiniškai būtų apie 3,5 karto per dieną, kai tuo metu Klaipėdos filiale daugiau nei 16 kartų – apie 56,5. Taigi, Šilutės padalinyje šiuo metu pokyčių nenumatoma", – į klausimą, ar kada nors bus galima Šilutės padalinyje pateikti prašymą vairuotojo pažymėjimui gauti, atsakė E.Bardauskienė.

Visoje šalyje, kuri suskirstyta į dešimt apskričių ir 60 savivaldybių, tik 17-oje "Regitros" padalinių galima užsisakyti vairuotojo pažymėjimus.

"Atsiimti dokumentą galima beveik visuose, įskaitant ir Šilutės padalinį", – aiškino E.Bardauskienė.

Šokiravo tvarkų logika

Atvykusi į Klaipėdą, pensininkė iš Šilutės dar labiau nustebo, kai, pamėginus užsisakyti vairuotojo pažymėjimą su pristatymu į namus, išgirdo, kad į Šilutę tai jau kurjeris pažymėjimo neveš.

"Nustebau. Vadinasi, žmones vaikyti iš Šilutės galima, o jau paties pažymėjimo į namus gauti negaliu. Veikiausiai per brangu kurjerių tarnybai belstis iki pamario? Labai aiškiai pademonstruotas požiūris į žmones", – nuomonę išsakė moteris.

"Regitros" atstovė tikino, kad į namus vairuotojo pažymėjimą galima užsisakyti tik vienu atveju.

"Jei vairuotojo pažymėjimas užsakomas bendra tvarka, t. y. per 10 darbo dienų, tokiu atveju jis gali būti pristatytas į namus arba artimiausią paštomatą. Tuo atveju, jei užsakoma skubos tvarka, t. y. per 1 arba 3 darbo dienas, dokumentą reikia atsiimti padalinyje, kuriame teikiama vairuotojo pažymėjimų užsakymo paslauga. Taip yra dėl to, nes norime užtikrinti, jog dokumentas būtų pristatytas laiku", – "Regitros" tvarkas aiškino atstovė spaudai.

"Va, ši jų tvarkų logika mane pribaigė visai. Man buvo pasakyta, kad vairuotojo pažymėjimą po trijų dienų galiu atsiimti Klaipėdoje arba Tauragėje. Kaip suvokti šios įstaigos darbo logiką? Jei jau pagamintas pažymėjimas, kurį užsakiau Klaipėdoje, pasieks Tauragę po trijų dienų, kodėl jis negali būti nuvežtas į Šilutę? Ten taip pat padalinys yra. Beprasmės tvarkos", – nuomonę apie patirtį valstybės įmonėje išsakė vairuotoja.

"Apgailestaujame, kad klientė susidūrė su nepatogumais. Šiuo atveju, jei nenorima vykti į padalinį, buvo galima užsisakyti vairuotojo pažymėjimą ne skubos tvarka ir jį gauti per kurjerį, į paštomatą arba Šilutės padalinį. Taip pat primename, kad šiuo metu vairuojant automobilį neprivaloma su savimi vežiotis Lietuvoje išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pakanka turėti tik asmens dokumentą. Tad jei užsakytas pažymėjimas jau yra pagamintas, asmuo gali vairuoti pats ir atvykti atsiimti dokumentą dar neturint jo fiziškai. Pasitikrinti, ar vairuotojo pažymėjimas jau yra pagamintas ir galiojantis, galima tiesiog internetu. Atkreipiame dėmesį, kad yra ir dar viena galimybė – jei asmuo dėl kažkokių priežasčių dokumento negali atsiimti pats, užsakant vairuotojo pažymėjimą jis gali įgalioti kitą asmenį tai padaryti už jį", – situaciją komentavo E.Bardauskienė.

Sudėtinga žaisti

Panemunės paplūdimio zonoje įrengtos kelios tinklinio aikštelės. Jos dažnai būna pilnos. Tačiau poilsiautojai pastebi, kad kai kur jau mažai smėlio, todėl sudėtinga žaisti. Paplūdimyje lankytojai pastebi ir kitų problemų.

"Dažnai ateiname čia pažaisti tinklinį, tačiau kai kuriose aikštelėse smėlio sluoksnis labai nedidelis, žaidžiant jauti apačioje esančią betono dangą. Jau ne kartą kojas buvau susimušęs", – pasakojo vienas kaunietis.

Jo draugai atkreipė dėmesį, kad paplūdimyje neveikia įrengtas dušas. "Po žaidimo tikrai suprakaituojame, todėl būtų smagu nusiprausti po dušu, bet šį sezoną jis dar nebuvo įjungtas. Nemune ne visada norisi maudytis, tad dušas tikrai reikalingas", – prieš keletą dienų "Kauno dienai" pastabas dėl paplūdimio infrastruktūros išsakė grupelė poilsiautojų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dar kiti pastebėjo, kad seniau buvo įrengta ir rankų dezinfekavimo stotelė, tačiau dabar dezinfekcinio skysčio nebėra.

Nemune ne visada norisi maudytis, tad dušas tikrai reikalingas.

Negali nusipirkti vandens

Prieš keletą metų atidarius Panemunės paplūdimį, čia pradėjo veikti šašlykinė, tačiau dabar ji remontuojama ir lankytojų neaptarnauja.

"Būdavo labai patogu čia užsukti ledų ar vandens, nes karštą dieną vaikams reikia kažkaip atsigaivinti. Kartais pasimėgaudavome ir šašlykais. Tikrai keista, kad viduryje sezono šašlykinė neveikia", – stebėjosi paplūdimyje sutikta Laura.

Ji tikino, kad dabar tenka kulniuoti į A.Smetonos alėjoje esančią parduotuvėlę, tačiau tai nepatogu, todėl labai laukia, kada paplūdimio zonoje vėl pradės veikti maitinimo įstaiga.

Šašlykinė klientų kol kas nepriima. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Laikini nepatogumai

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Negyvenamųjų statinių valdymo poskyrio vedėja Zita Mozūraitienė "Kauno dienai" teigė, kad dalis infrastruktūrinių gedimų jau yra pašalinta, o maitinimo įstaiga paplūdimyje pradės veikti jau liepą.

"Savivaldybei priklausantis pastatas viešojo nuomos konkurso metu išnuomotas prekybos ar maitinimo paslaugoms teikti. Sutartį pasirašęs nuomininkas kreipėsi su prašymu leisti atlikti patalpų kapitalinį remontą, įrengiant restoraną. Gavus sutikimą, buvo pradėti remonto darbai. Darbus planuojama užbaigti ir restoraną atidaryti liepos mėnesį", – apie šašlykinės pokyčius kalbėjo savivaldybės specialistė.

Ji nurodė, kad Panemunės paplūdimio teritorijos priežiūrą atlieka nuomininkas, jis patikino, kad dušas jau veikia. Smėlis tinklinio aikštelėse esą pildomas kartą per sezoną, tačiau gali būti atvežta smėlio ir papildomai.

Tinklinio mėgėjai skundžiasi, kad aikštelėse trūksta smėlio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Jeigu Panemunės paplūdimyje iš tiesų yra didesnis poreikis, smėlio bus atvežta daugiau", – nurodė Z.Mozūraitienė.

Suplanuota, kad įstaigos perkraustymo darbai vyks nuo birželio 14 d. iki liepos 2 d. Šiuo laikotarpiu ugdymo procesas įstaigoje negalės vykti, nes grupėse esantys baldai, ugdymo priemonės ir įranga bus pervežami į kitas patalpas. Pasirūpinti vaikų užimtumu šiuo laikotarpiu turės patys tėveliai.

„Suplanuoti pokyčiai – nemenkas išbandymas ir įstaigą lankančių vaikų tėvams, ir jos darbuotojams, bet jie yra neišvengiami tokio proceso metu. Visi norime, kad darbai kuo greičiau prasidėtų ir kuo greičiau pasibaigtų, o vaikai galėtų sugrįžti į atnaujintą, saugią ir modernią ikimokyklinio ugdymo įstaigą“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“, privaloma laikytis grupių izoliacijos principo, todėl nei grupių jungimo įstaigos viduje, nei laikino perkėlimo į kitas įstaigas negalima vykdyti.

„Suprantame, kad „Svirpliuką“ lankančių vaikų tėveliai patirs nepatogumų, tačiau kito pasirinkimo nėra, todėl tikimės geranoriškumo ir supratimo. Situaciją apsunkina tai, kad dėl pandeminės situacijos negalime laikinai, kol bus paruoštos patalpos moduliniuose pastatuose ir buvusiuose vaikų globos namuose „Rytas“, perkelti vaikų į kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Įstaigos ugdytinius planuojama perkelti į vaikų globos namų „Rytas“ patalpas (Taikos pr. 68) bei į naujai įrengtus modulinius pastatus prie lopšelių-darželių „Pingvinukas“ (Sausio 15-osios g. 13A) ir „Obelėlė“ (Valstiečių g. 10). Šiuo metu patalpos „Ryto“ vaikų globos namuose yra atlaisvintos. Jau įrengti ir paruošti ugdymo procesui moduliniai pastatai lopšelio – darželio „Pingvinukas“ teritorijoje. Yra pastatyti moduliniai pastatai ir lopšelio – darželio „Obelėlė“ teritorijoje, šiuo metu dar vyksta vidaus patalpų įrengimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti iki gegužės 21 dienos.

Sutartis dėl lopšelio – darželio „Svirpliukas“ rekonstrukcijos tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir konkursą laimėjusios bendrovė „Statmax“, veikiančios jungtinėje veikloje su bendrovė „Autentė“, pasirašyta praėjusių metų lapkritį.

Šiuo metu l/d „Svirpliukas“ gali priimti 150 vaikų, po rekonstrukcijos šią ugdymo įstaigą galės lankyti 245 vaikai – atsiras beveik šimtas papildomų vietų.

Numatyta atlikti dviejų l/d „Svirpliukas“ pastatų, kurie šiuo metu yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, o vėliau taps vienu, Klaipėdoje, Liepų g. 43 A, rekonstravimo darbus. Vienas darželio pastatas yra pastatytas dar 1957 m., kitas – dešimtmečiu vėliau. Per visą gyvavimo laikotarpį nei vienas jų nebuvo iš esmės remontuotas. Pastato išplanavimo sprendiniai ir technologinė įranga yra pasenusi ir neatitinka šiai dienai keliamų reikalavimų. Visi l/d „Svirpliukas“ rekonstravimo darbai pagal sutartį, kurios kaina – 2,35 mln. Eur, turės būti atlikti iki 2022 m. pabaigos.

"Dėl kelių tvarkymo Mokyklos rajone, šalia "Volkswagen" centro, buvo panaikintas posūkis į kairę. Dabar visi mūsų rajono gyventojai ir "Saulėtekio" mokyklos mokinių tėvai turi vienintelę įvažą ir išvažą į Mokyklos gatvę – tik iš Verpėjų gatvės. Čia susidaro nuolatinės spūstys ir avarinės situacijos. Prašome grąžinti posūkį į kairę šalia "Volkswagen" centro", – apie problemą Klaipėdos savivaldybei rašė gyventojai.

Paaiškėjo, kad salelę, skirtą apsisukti, buvo būtina naikinti dėl eismo saugumo reikalavimų.

Net dvi mašinos ar vilkikas tilpdavo ir niekam netrukdydavo. Dabar reikėtų kirsti tris eismo juostas, o, degant žaliam šviesoforo signalui, čia susidaro intensyvus eismas.

"Iš šio rajono išvažiuoti į Mokyklos gatvę ir sukti į kairę vis dar galima ties Verpėjų gatve. Čia niekas nesikeitė. Ties "Volkswagen" centru posūkio į kairę nebeliko. Kadangi sankryža padidėjo, vietoj dviejų eismo juostų atsirado trys ar net penkios, kirsti eismo juostas yra nesaugu", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Anksčiau gyventojai, įvažiavę į Mokyklos gatvę iš šalutinės arterijos, galėdavo ramiai sustoti ties apsisukimo salele.

"Net dvi mašinos ar vilkikas tilpdavo ir niekam netrukdydavo. Dabar reikėtų kirsti tris eismo juostas, o, degant žaliam šviesoforo signalui, čia susidaro intensyvus eismas. Anksčiau buvusi skiriamoji juosta buvo gerokai platesnė. Sankryža yra keturšalė, o įvažiuojant į sankryžą nuo Mokyklos gatvės driekiasi net penkios juostos, dvi skirtos posūkiams į kairę ir dešinę, o trys eina tiesiai. Vėliau iš penkių juostų lieka trys ir galiausiai jos susilieja į dvi eismo juostas", – aiškino V. Švedas.

Prieš šios sankryžos rekonstrukciją buvo atliktas saugaus eismo auditas, jo gairėmis ir buvo vadovautasi projektuojant sankryžą.

Patys gyventojai tikino, kad apsisukti Mokyklos gatvėje iš viso nebeįmanoma.

Įvažiavus į šią arteriją nuo Tilžės gatvės pusės, apsisukti leidžiama tik ties ta pačia Verpėjų gatve, kur nuolat formuojasi spūstys.

Nepavykus manevrui, vairuotojui tenka važiuoti tolyn ir leistis po Mokyklos gatvės viaduku.

Tik čia pasukus į kairę, atgal į Mokyklos gatvę sugrįžtama pro Bangų gatvę, kur tenka įveikti dar vieną sunkumą, trišalę sankryžėlę, kurioje privalu praleisti visus, važiuojančius pagrindiniu keliu.

„Dabar mieste daug kur išraustos gatvės, bet matau, jog jose remonto darbai sparčiai juda į priekį. O Kęstučio gatvėje, nors darbininkai ir sukiojasi, pokyčių kaip nematyti taip nematyti! Nors vairuotojams šis laikas išties keblus – neretai tenka, tikrąja to žodžio prasme, laužyti savo transporto priemonę, kai važiuojama per Kęstučio gatvės nelygumus, ar apvažiuojama išrikiuota statybinė technika, bet pėstiesiems irgi nepavydėtina – namo galima grįžti sugipsuota koja ar ranka!“ – kalbėdama plūdo Nijolė.

Pasak jos, pereiti remontuojamą Kęstučio g. dabar – tikras iššūkis. Visur  sumontuoti ypač aukšti važiuojamąją kelio dalį nuo šaligatvio skiriantys bortai, kuriuos perlipus atsiduriama tarsi smėlio duobėje, nes kol kas čia neišklota jokia danga. 

„Anądien išlipau muzikinio teatro stotelėje per troleibuso vidurines duris. Prie borto čia padėta medinė paletė su tarpais. Žengdama pataikiau į jos kiaurymę, nusibrozdinau koją. Saugodama savo sveikatą dabar išlipu stotele vėliau nei man reikėtų – Vilniaus gatvėje. Negi niekas negali pasirūpinti nors laikinu, bet patogesniu praėjimu išlipus iš viešojo transporto, ar kertant gatvę pėsčiomis? Tikrai nenorėčiau išėjusi iš namų atsirasti traumotologijos punkte“, – emocijas liejo moteris.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su Kauno miesto savivaldybės atstovais ir pranešus apie problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, šie sakė apgailestaujantys dėl nepatogumų, ir tarstelėjo, kad trukdžiai – laikini.

„Darbai Kęstučio g. vyksta pagal suplanuotą grafiką per birželį-rugpjūtį išardyti bortai, remontuoti šaligatviai, įrenginėjami pagrindai. Iki gruodžio, jeigu neatsiras nenumatytų objektyvių priežasčių, planuojama užbaigti ir kitus suplanuotus darbus – asfaltavimą, šaligatvių tvarkymą, dviračių tako įrengimą“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jo teigimu, jau netrukus Kęstučio gatve esą bus galima judėti daug patogiau, nes atsinaujins pėsčiųjų, dviračių ir automobilių infrastruktūra.

Sunkiuoju transportu suniokotų pėsčiųjų takų ir vejos neapsikentę žmonės kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad ši pasirūpintų ties Debreceno g. 62-uoju, 64-uoju ir kitais namais vyraujančia netvarka.

Situacija praėjusią savaitę ėmė domėtis Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Žibutė Lidžuvienė.

Paaiškėjo, kad kasinėjimo darbus minėtoje vietoje nuo praėjusių metų vykdo bendrovė "Gensera".

Įspėjome darbų vadovą, kad dėl vykdomos rekonstrukcijos žmonėms kiltų kuo mažiau nepatogumų.

Leidimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai išduotas laikotarpiui nuo spalio 23-iosios iki šių metų balandžio 30-osios.

"Įspėjome darbų vadovą, kad dėl vykdomos rekonstrukcijos žmonėms kiltų kuo mažiau nepatogumų. Šią savaitę ir pati nuvažiuosiu į vietą pasižiūrėti, ar buvo atsižvelgta į mūsų reikalavimus. Vadovas pažadėjo viską sužiūrėti", – kalbėjo Ž. Lidžuvienė.

Esą šventiniu laikotarpiu niekas nedirbo, tačiau dabar, jei leis orai, rekonstrukcija bus tęsiama.

Iškart po jos pažadėta atkurti pėsčiųjų takus, sulyginti vejas, o kol vyks statybos, padaryti laikinus takelius, kad žmonėms netektų braidyti po purvynus.

Penktadienį Lenkijai atnaujinus savo šalies vidaus sienų kontrolę, pasienyje su Lietuva ypatingų pasikeitimų kol kas nėra. Asmenų ir automobilių judėjimas per Lietuvos ir Lenkijos sieną vyksta sklandžiai, eilių nesusidaro, keliaujantieji neužtrunka, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija papildomų saugumo priemonių lapkričio 8 - 23 dienomis ėmėsi dėl Varšuvoje vykstančios pasaulinės klimato kaitos mažinimo konferencijos.

Pasak Lietuvos sieną su Lenkija kontroliuojančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos vado Rimo Jarmalos, šiame ruože Lenkijos pareigūnai visuotinių patikros priemonių nesiėmė.

"Keliaujantieji per Lietuvos ir Lenkijos sieną nepatogumų nepatiria ir dėl dokumentų patikros procedūrų neužtrunka. Savo teritorijoje prie dviejų pagrindinių šalis jungiančių kelių, einančių per buvusius Kalvarijos ir Lazdijų punktus, lenkų pareigūnai budi naudodami mobilias dokumentų patikros transporto priemones", - sako R.Jarmala

Pasak VSAT pranešimo, Lenkijos pasieniečiai pagal rizikos faktorius čia vykdo pasirinktinį tikrinimą, tačiau jų dėmesio sulaukia ne visi automobiliai ar jais vykstantys asmenys. Šiose vietose naudojamos ir kilnojamosios tokioms patikroms atlikti pritaikytos infrastruktūros priemonės.

Prie kitų mažesnių Lenkiją ir Lietuvą jungiančių kelių kaimyninės šalies pasieniečiai nuolat nebudi, o kontrolei naudoja mobilius patrulius.

Lenkija yra paskelbusi, kad minėtu laiku dvi savaites kontrolė bus vykdoma buvusiuose sausumos valstybės sienos perėjimo punktuose prie sienos su Vokietija, Čekija, Slovakija ir Lietuva. Papildomų saugumo bei kontrolės priemonių Lenkijos teisėsaugininkai taip pat imasi šalies oro bei jūrų uostuose.

Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios tarpusavio vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Atnaujinus vidaus sienų kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Lenkiją, šios valstybės pareigūnams privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą - piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Jokie kiti dokumentai vykti į užsienio valstybę netinka, t. y. į kitą šalį negalima įvažiuoti turint tik vairuotojo pažymėjimą, gimimo liudijimą ir pan.

Tai ne pirmas kartas, kai Šengeno erdvės narė pasinaudoja teise laikinai atnaujinti savo valstybės vidaus sienų kontrolę. Anksčiau dėl didelių sporto renginių bei įvairių aukščiausio rango politikų susitikimų savo vidaus sienų kontrolę buvo atnaujinusios Austrija, Vokietija, Portugalija, Latvija, Prancūzija, Suomija ir kai kurios kitos Šengeno erdvės šalys.

Lenkija pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų atnaujina antrus metus iš eilės. 2012 m. vasarą ši šalis kartu su Ukraina rengė Europos futbolo čempionatą, kurio metu taip pat buvo imtasi analogiškų saugumo priemonių atnaujinant kontrolę prie vidaus sienų.