– Kalbant apie vartotojų netesybas, šiuo metu taryba pradėjusi patikrinimą. Mes kreipėmės į nepriklausomus tiekėjus, prašydami pateikti informaciją apie sutartis ir sumas, kurias vartotojai yra sumokėję nepriklausomiems tiekėjams dėl to, kad ta sutartis buvo nutraukiama anksčiau laiko arba buvo keičiamas tiekėjas. Kol kas negavom konkrečios informacijos. Per patikrinimą atsakysim į konkrečius klausimus, kiek sutarčių ir kokios sumos bus.

– Kokie yra nepriklausomų tiekėjų argumentai? Kodėl jie nenorėtų grąžinti vartotojams baudų ar netesybų?

– Argumentai tokie, kad jų vertinimų teisės aktai, kurie galiojo iki praėjusių metų birželio, nedraudė taikyti įvairių sutarties nutraukimo mokesčių, nuolaidų, visų kitų mokesčių. Jie vertina, kad toks jų veiksmas – teisėtas. Po konsultacijos su Europos Komisija, taryba pateikė nuomonę, kad vis tik direktyvos perkėlimas nenumatė išimčių, kurios leistų taikyti tokias baudas, nuolaidas, kitus mokesčius. Tokiu būdu jie negalėjo būti taikomi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek laiko užtruks išsireikalauti netesybų ar baudų? Kur vartotojams reikės kreiptis?

– Kalbant apie patį laikotarpį, kol kas sudėtinga pasakyti. Bet dalį to viso proceso termino galim preliminariai įvardinti. Kaip minėjau, mes pradėjome patikrinimą. Jį pabaigti planuojama iki metų vidurio, tai reiškia, iki metų vidurio, ginant vartotojų interesus, taryba priims sprendimą. Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebus apskųstas, tai tiekėjai privalės jį vykdyt. O vartotojai, kurie yra pakeitę tiekėją, turės kreiptis į tą tiekėją. Tie, kurie likę pas tą patį, jie galės paprastesniu būdu gauti permokas. Bet vėlgi, reikia atkreipti dėmesį, kad vienas tiekėjas, šiuo atveju – „Ignitis“, mums rašte nurodė, jeigu buvo pritaikytos nuolaidos ir vartotojai paprašė šitas nuolaidas grąžinti, jie bet kada gali pateikti prašymą ir kreiptis į bendrovę. Šitas nuolaidas, kurios buvo grąžintos vartotojo, bendrovė įvertins, greičiausiai, ateityje išrašant sąskaitas.

– Ar nepriklausomi tiekėjai turi teisę atsikratyti elektrą gaminančiais vartotojais?

– Mūsų supratimu, tiekėjai teisės neturi. Įstatymai aiškiai numato, kad nepriklausomi elektros energijos tiekėjai neturi teisės diskriminuoti vartotojų, įskaitant ir gaminančius vartotojus. Privalo su jais sudaryti sutartis, pasiūlyti tokias sutartis, ir jeigu tiekėjai atsisako jas sudaryti, mes traktuojame, kaip teisės aktų pažeidimą. Tokiais atvejais vartotojas gali kreiptis į tarybą. Taryba nagrinės būtent šitą ginčą dėl nepriklausomo tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį su vartotoju. Šiai dienai jie neturi teisės nepasiūlyti pasirašyti sutarčių su gaminančiais vartotojais.

– Kol kas su tuo susiduria tik dideli vartotojai. Ar nėra tokios rizikos, kad ateityje su tuo galėtų susidurti ir smulkesni vartotojai? Pavyzdžiui, eiliniai gyventojai, kurie ant savo stogų turi saulės elektrines.

– Tikimės, kad tokios situacijos nebus. Kol kas iš tų diskusijų, kurias mes girdėjome, kreipėmės į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus. Išreiškėme savo poziciją, kad jie neturėtų piktnaudžiauti, neturėtų atsisakyti sudaryti sutarčių su gaminančiais vartotojais ar kitaip juos diskriminuoti. Turėtų laikytis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tikėkimės, kad jie į tai atsižvelgs.

Ministerija dėl to kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

„Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių reikalavimų, kurie ribotų vartotojų galimybę pasinaudoti teisėmis, tarp jų – teise įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę bei gauti elektros tiekimo paslaugą“, – ketvirtadienį pranešime teigė Energetikos ministerija. 

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tiekėjų atsisakymas sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais ne tik pažeidžia vartotojų teises, bet ir daro žalą valstybės tikslui didinti elektros gamybą Lietuvoje. 

Jo teigimu, tokia verslo praktika prieštarauja ir nacionalinio saugumo interesams.

Pasak ministerijos, nuo 2020 metų gaminančių vartotojų skaičius išaugo beveik dešimt kartų iki daugiau nei 95 tūkst.. Bendra jų galia viršija 1 gigavatą (GW), tuo metu visų šalies saulės elektrinių galia yra 1,2 GW.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

„Konkrečiai mes kreipėmės į tris nepriklausomus tiekėjus prašydami per savaitę pateikti savo apsisprendimą, ar tiekėjas ketina grąžinti šitas nuolaidas, ar ne, nes mes, pirma, norime tą klausimą išspręsti civilizuotai, siūlyti patiems tiekėjams, geranoriškai, kreiptis į vartotojus ir grąžinti pinigus, kurie buvo surinkti ne visiškai teisėtu būdu“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Pocius.

Pasak jo, nepriklausomi tiekėjai tiek iki 2023 metų birželio, kai įsigaliojo draudimas taikyti baudas pagal naujas sutartis, tiek dabar neturi teisės taikyti baudų vartotojams keičiant tiekėją ir nutraukiant sutartį.

„Gavę iš tiekėjų atsakymus tokiu atveju matysime, jeigu tiekėjai nesutiks, tai toliau mes ginsime vartotojų teises pagal tai, kaip yra nustatyta teisės aktuose ir imsimės visų priemonių, kurie instrumentai yra suteikti tarybai tam, kad būtų tos teisės apgintos“, – teigė VERT vadovas.

Mes vertinam šitą veiksmą kaip visiškai nepagrįstą vartotojo klaidinimą ir iš tikrųjų stebina tokia ir Energetikos ministerijos, ir reguliuotojo pozicija, nes ji prieštarauja pačiai sau.

 

Tuo metu energetikos bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, jog VERT pakeitė ankstesnę savo poziciją ir  klaidina vartotojus.

„Mes vertinam šitą veiksmą kaip visiškai nepagrįstą vartotojo klaidinimą ir iš tikrųjų stebina tokia ir Energetikos ministerijos, ir reguliuotojo pozicija, nes ji prieštarauja pačiai sau. (...) Dabar ta pozicija keičiasi ir reguliuotojas persigalvoja, tiesiogine to žodžio prasme persigalvoja ir pareikalauja grąžinti per trejus metus taikytus tam tikrus sutarčių nutraukimo mokesčius“, – LRT radijui sakė V. Koryzna.

Jo teigimu, jau vyksta teisminiai ginčai su kai kuriomis įmonėmis, be to, bendrovė neatmeta galimybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT).

„Kas toliau? Toliau turime keletą teisminių procesų, kurie yra būtent ar tai su mažom, arba labai mažom įmonėm ir privačiais vartotojais, ir iš esmės – teismai, kur tą praktiką aiškins, kaip reikia interpretuoti ir vadovautis įstatymais ir bet kokiu atveju neatmetame galimybės, kad teks kreiptis ir į ESTT“, – teigė jis.

Skelbta, kad tiekėjams reikalaujant netesybų iš klientų su šia problema susidūrė daugiau nei 2 tūkst. buitinių vartotojų bei bent 200 mažų ir labai mažų įmonių. Netesybų reikalavo „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“, dėl to elektros tiekėjai ir kai kurie jų klientai bylinėjasi teismuose.

„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ sausį pašalino sutartyse anksčiau nustatytus pažeidimus dėl teisės jas vienašališkai nutraukti ar pakeisti – naujose sutartyse nenumatyta prievolė grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau termino.

Elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

Per savaitę siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus sumažino visi tiekėjai: „Elektrum Lietuva“ – 1,2 proc., „Ignitis“ ir „Enefit“ – atitinkamai 2,1 proc. ir 2,4 proc. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi tiekėjai taip pat sumažino 1–3 proc.

Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,229 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,237 Eur/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. – atitinkamai 0,223 Eur/kWh ir 0,235 Eur/kWh.

Tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai yra 0,17–0,28 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,23–0,24 Eur/kWh (vienos laiko zonos). Siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai yra 0,16–0,28 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,23–0,24 Eur/kWh (vienos laiko zonos).

Šiuo metu 6–9 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius siūlo po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimu – trys tiekėjai.

LEA informavo, kad lapkričio mėnesį garantinio elektros tiekimo kainos (planas „Standartinis“- 0,197 Eur/kWh (viena laiko zona) ir 0,209 Eur/kWh bei 0,169 Eur/kWh (dvi laiko zonos)) bus 17 – 20 proc. mažesnės už spalio mėn. kainas.

Kaip jau skelbta, nuo liepos 1 d. visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,227 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,261 Eur/kWh ir 0,158 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų.

„Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst. mūsų klientų pasinaudojo galimybe ir susimažino kainą, o apie penktadaliui to nepadariusių „Ignitis“ vienašališkai sumažino kainą iki 28 centų už kilovatvalandę“, – pranešė įmonė.

Anot jos, ypač aktyvūs „Ignitis“ klientai buvo paskutinę birželio savaitę, skambučių skaičius išaugo triskart, stebėtas gerokai didesnis srautas savitarnoje, daugiau kaip 50 proc. daugiau klientų lankėsi aptarnavimo centruose.

„Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė teigė, jog nuo metų pradžios kas mėnesį sutartis atsinaujina apie 1 proc. klientų, tačiau paskutinėmis birželio savaitėmis srautas taip pat išaugo.

„Tačiau net ir atsižvelgiant į tai birželį užbaigėme su maždaug 1,4 proc. planus pasikeitusių klientų. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį sutartis keitė iki 8 proc. visų „Enefit“ klientų“, – BNS sakė I. Krikštopaitytė.

Anot jos, daugiau nei pusei klientų tai nėra aktualu, nes jų sutartyse fiksuotos kainos neviršija 28 centų ribos. Įmonė nuo liepos taip pat vienašališkai sumažino kainas visiems ilgalaikes – šešerių bei septynerių metų – sutartis turintiems klientams.

Pasak I. Krikštopaitytės, apie 8 proc. visų „Enefit“ klientų šiuo metu moka daugiau nei 29 centus, o apie 1 proc. – daugiau nei 30 centų.

„Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas nurodė, kad klientų aktyvumas keičiant sutartis jaučiamas nuo pat sausio, pirmąjį pusmetį sutartis jie keitė per 94 tūkst. kartų, o dar beveik 60 tūkst. klientų yra nauji.

„Vienareikšmiškai šie klientai išlošė, palyginti su tais, kurie nieko nedarė ir susitaikė su ta 28 centų riba, iki kurios kai kurie tiekėjai vienašališkai sumažino kainas daliai savo vartotojų“, – BNS komentavo M. Kavaliauskas.

Anot jo, liepą klientų aktyvumas sumažėjo dukart, kadangi dauguma skubėjo fiksuoti tarifus dar iki kompensacijų pabaigos.

Vyriausybės sprendimu nuo liepos kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.).

Sausio 17 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 34,91 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,96 cento, o „Ignitis“ (24 mėnesių) – 34,2 cento.

Sausio 1–18 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina yra 8,9 cento, o gruodį ji siekė 26,4 cento.

Garantinio tiekimo kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu (vienos ir dviejų laiko zonų) vidutiniškai padidėjo 8,6 proc. iki 42–46 centų už kWh, skelbia LEA.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų.

Už tai, kad Seimas jas svarstytų,  balsavo 96, parlamentarai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė. Toliau Seimas pakeitimus svarstys gruodžio 6-ąją.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, pakeitimai leis labiau apsaugoti gyventojus.

„Tvarkos keitimas turės teigiamą poveikį vartotojų teisių apsaugai“, – sakė ji Seime pristatydama Energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisas. 

Ji taip pat paprašė Seimo pataisas svarstyti skubos tvarka. 

„Dėl susidariusios situacijos energijos išteklių rinkose būtina skubiai pakeisti galiojantį  reglamentavimą siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės interesus ir kad VERT turės skubos tvarka priimti sprendimus (...) dėl kainos“, – teigė viceministrė.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė priekaištavo, kad pataisos į Seimą atneštos pavėluotai: „Jau dalį tų pataisų opozicija buvo registravusi dar rugsėjo mėnesį“.

Pataisos Seimui teikiamos reaguojant į bendrovės „Perlas Energija“ situaciją, kai ji atsisakė klientams teikti žadėtas paslaugas. 

Pakeitimai nustato griežtesnius reikalavimus nepriklausomų elektros tiekėjams – jos negalės turėti pradelstų skolų, joms negalės būti pradėtos bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros.

Be to, jų nuosavas kapitalas turėtų būti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio, jos turėtų turėti prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti, jei tiekėjas nevykdytų įsipareigojimų.

Buitiniai vartotojai dėl žalos atlyginimo per tris mėnesius turėtų kreiptis į Energetikos reguliavimo tarybą (VERT), o nepriklausomi tiekėjai – teikti jai papildomą informaciją, veiklos rizikų valdymo planą.

Taip pat numatoma buitiniams vartotojams, gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą, mažinti dabar taikomą 1,25 koeficient iki 1,15 vidutinės praėjusio mėnesio elektros biržos kainos. Nebuitiniams vartotojams būtų toliau taikomas 1,25 koeficientas.

Elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo vartotojai iki pat 2025 metų pabaigos galėtų likti pas visuomeninį tiekėją, net jei buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją.

Taip pat ketinama nustatyti laikino elektros nutraukimo ar apribojimo tinklų naudotojams maksimalų laikotarpį  – 336 valandos per dvejus metus. Vartotojams, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, elektra negalėtų būti laikinai nutraukta ilgiau kaip 24 valandas iš eilės.

Siekiama didinti elektros tiekimo patikimumą užmiesčio vartotojams, vietoj maksimalių 24 valandų nustatant 12 valandų laikiną jos nutraukimą bei 6 valandų atstatymo laiką laisvosios ekonominės zonos teritorijoms.

Savų gamybos pajėgumų neturėjusiai „Perlas Energijai“ rugpjūčio pradžioje paskelbus apie sutarčių nutraukimą su beveik 180 tūkst. fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų, energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė apie ketinimą peržiūrėti nepriklausomų tiekėjų reguliavimą bei jo griežtinimą. 

„Nors pastarąjį mėnesį elektros vartotojai šalyje patyrė ką reiškią rekordinės kainos biržoje, ESO duomenimis vien per rugpjūtį nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkę vartotojai sutaupė 83 mln. eurų, palyginus jeigu jie būtų mokėję vidutinę biržos kainą“, – rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Jame teigiama, kad toks rezultatas yra „neabejotina“ elektros rinkos liberalizavimo nauda.

„Net ir itin aukštų elektros kainų visame pasaulyje akivaizdoje, konkurencinga elektros energijos rinka vartotojams, kurie pasirinko nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, užtikrino geriausią kainą“, – pažymi ESO.

Sutaupytą sumą įmonė apskaičiavo remdamasi rugpjūčio 12 d. trijų didžiausių elektros tiekėjų („Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“) duomenimis, o liberalizavimo efektas įvertintas vidutinę biržos kainą rugpjūtį palyginus su realia klientų mokama kaina.

Skaičiavimams naudoti tik I ir II liberalizavimo etapų klientų duomenys. Tuo metu III etapo klientai, net ir pasirinkę nepriklausomą tiekėją, vertinti nebuvo.

„Išvada yra aiški – gyventojai, kurie laiku savo namams pasirinko nepriklausomą tiekėją, sutaupė milijonus“, – akcentuoja ESO.

I ir II elektros rinkos liberalizavimo etapai jau baigėsi, tuo metu III etapas, tikėtina, bus atidėtas bent keliems metams. Anot ESO, tiekėją šiuo metu pasirinkę 99,2 proc. pirmojo, 92 proc. antrojo bei 51,4 proc. trečiojo etapo vartotojų.

Operatoriaus duomenimis, iš viso 1,2 mln. arba 72,1 proc. elektros vartotojų Lietuvoje energiją šiandien gauna iš nepriklausomų tiekėjų.

Vieno jų nepasirinkę I ir II etapų vartotojai gauna garantinį elektros tiekimą, kuris yra 25 proc. brangesnis nei biržos kaina Lietuvos zonoje. Rugsėjį garantinio tiekimo tarifas sieks apie 73 ct/kWh pritaikius 9 centų valstybės kompensaciją, tokią kainą mokės apie 66 tūkst. vartotojų.

„Šiuo atveju, dar kartą buvo parodyta, kad einant į šitą rinką reikalavimas įmonėms turėtų būti gerokai didesnis, ne tik susijęs su įstatiniu kapitalu, bet, vėlgi, turėtumėme galvoti apie kažkokį draudimo modelį, kažkokius garantinius fondus, kad atsiradus nenumatytai situacijai iš tikrųjų nenukentėtų žmonės ir po to nereikėtų valstybei savo sąskaita tų žmonių gelbėti“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, taip pat reikėtų stiprinti elektros tiekimo rinkos dalyvių priežiūrą.

Beveik prieš dvi savaites apie fiksuotos kainos sutarčių nutraukimą maždaug 180 tūkst. klientų paskelbusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešė stabdanti veiklą: elektrą klientams ji tieks iki rugpjūčio 31 dienos, o naują tiekėją jie turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 dienos.

Bendrovė žada veikti, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais, o jos akcininkai negaus jokio turto ir uždarbio įmonę uždarius. Pasak įmonės atstovų, jos turtas siekia apie 15 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Vyriausybė skirs dalines kompensacijas „Perlo Energijos“ klientams.

Bendrovė veiks, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais, o jos akcininkai negaus jokio turto ir uždarbio įmonę uždarius, ketvirtadienį pranešė „Perlas Energija“.

„Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma. Visų pirma, dėl prieš savaitę padaryto sprendimo perkelti klientus į biržos planą, praradome pasitikėjimą ir iš klientų, ir iš atsakingų institucijų, kas reiškia, kad pritraukti naujų klientų artimiausiu metu būtų neįmanoma“, – pranešime sakė įmonės vadovas Vilius Juraitis.

Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma.

Pasak jo, jos klientai aktyviai nutraukia sutartis – jų jau nutraukta apie 20 tūkst.

„Matome nutraukimų tempą, žinome, kad skaičius bus tikrai didelis ir galime būti nepajėgūs tiekti elektros likusiems klientams, jei prarasime didelę dalį turimos klientų bazės. Trečia, kreditoriai, iki šiol finansavę mūsų veiklą, tai daryti atsisako“, – sakė V. Juraitis.

Pasak įmonės vadovo, „Perlas Energija kompensuos skirtumą tarp fiksuotos sutartyje numatytos kainos ir naujo tiekėjo kainos. Dėl kompensavimo tvarkos įmonė teigia besitarianti su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Tokį kompensavimą taikysime klientams, kurių sutartyse vis dar galioja fiksuota kaina, ir tais atvejais, jei jie iki rugpjūčio 28 dienos pereis pas kitą nepriklausomą tiekėją ar grįš į visuomeninį tiekimą. Išsamiai apie kompensavimo schemą klientus informuosime netrukus“, – sakė V. Juraitis.

Pasak jo, bendrovė kalbasi su kitais tiekėjais ir ieško būdų, kaip palengvinti jos klientų perėjimą pas kitus tiekėjus.

„Mūsų klientai galėjo sutartis pasirašyti ir sąskaitas apmokėti 2000 „Perlo“ terminalų. Suprantame, kad sutartį pasirašyti internetu nėra įprasta visiems, todėl siūlome kitiems nepriklausomiems tiekėjams naudotis terminalų infrastruktūra ir juose pasirašinėti sutartis su naujais klientais“, – sakė V. Juraitis.

Pasak įmonės vadovo, įmonės klientai, priklausantys pirmajam arba antrajam liberalizavimo etapui, iki rugpjūčio 28 dienos turi pasirinkti naują tiekėją: nutraukti sutarties su „Perlu Energija“ nereikia, ji nutrūks automatiškai, kai bus pasirašyta sutartis su nauju tiekėju. Kitu atveju klientai bus perkelti į garantinį tiekimą, kol pasirinks kitą tiekėją.

Jei klientai priklauso trečiajam etapui, jie gali rinktis tiekėją iki rugpjūčio 28 dienos arba nedaryti nieko – elektrą jie gaus iš visuomeninio tiekėjo.

„Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė keičianti visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas perkeliami į kintamos kainos planą „Birža“ – jo tarifai priklauso nuo elektros kainos biržoje. V. Juraičio teigimu, šį sprendimą lėmė tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos nuolat auga energetinių resursų kainos, todėl teikti vartotojams fiksuotos kainos planus tapo nebeįmanoma.   

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl „Perlo Energijos“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių su vartotojais sąlygas. Taryba taip pat prašo prokurorų laikinai apriboti įmonės turtą. Prokuratūra kol kas nepriėmė sprendimo, ar pradės tyrimą. 

VERT įvertino riziką, jog „Perlas Energija“ nutraukusi sutartis gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų. Šie finansiniai instrumentai yra apsidraudimo priemonės (angl. hedging) – jomis bendrovė apdraudė elektros kainų svyravimą Suomijoje.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba anksčiau pranešė, jog „Perlo Energijos“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei nurodyta jų netaikyti, kitu atveju įmonei grės bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

„Perlo Energijos“ akcininkai yra penki fiziniai asmenys: Kęstutis Gataveckas, Gytis ir Linas Kazlauskai, Mindaugas Marcinkevičius (vardas pavardė tik sutampa su buvusiu „Vilniaus prekybos“ akcininku) ir Tomas Muraška.