Jerevanas ir Baku kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino per praėjusiais metais surengtą žaibišką puolimą, kontrolės.

„Mes pateikėme Azerbaidžanui pasiūlymą dėl abipusės ginklų kontrolės mechanizmo ir nepuolimo pakto pasirašymo, jei taikos sutarties pasirašymas užtruktų“, – sakė N. Pašinianas per Armėnijos kariuomenės dienos minėjimo renginį.

Jis ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) anksčiau teigė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos.

Tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujamoms taikos deryboms iki šiol nepavyko pasiekti proveržio.

Rugsėjo 19 dieną I. Aliyevas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą ir jau po vienos dienos kovų su armėnų separatistais, kurie tris dešimtmečius kontroliavo šį regioną, šie pasidavė ir sutiko vėl prisijungti prie Baku.

Tačiau gruodį separatistų lyderis Samvelas Šachramanianas Jerevane pareiškė, kad jo ankstesnis dekretas, įsakantis išformuoti separatistines institucijas, negalioja.

Po Azerbaidžano puolimo iš Kalnų Karabacho pabėgo beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Kaip skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“, Ukraina siūlo Baltarusijai pasirašyti nepuolimo paktą ir kartu apmokyti kovotojus.

„Nežinau, kam ukrainiečiams to reikia. Jie mūsų prašo jokiomis aplinkybėmis nekovoti prieš Ukrainą – netelkti ten savo pajėgų“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Bet, pasak jo, Vakarų šalys toliau rengia ir ginkluoja kovotojus Ukrainoje. Jis tvirtino, kad „Lenkija ir Lietuva visiškai pakvaišo“.

„Kam jiems to grasinimų kūrimo reikia? Neįsivaizduoju. Turime pakankamai problemų savo perimetre – tiek oro erdvėje, tiek ant žemės – vadinamosios žaliosios sienos“, – sakė Baltarusijos prezidentas.