Naujausioje kas pusę metų skelbiamoje JK atskaitoje apie padėtį Honkonge britų vyriausybė reiškia susirūpinimą dėl jau daug mėnesių nesiliaujančių neramumų ir pasisako prieš Kinijos nacionalinio saugumo įstatymą.

„Ši padėtis kelia gilų susirūpinimą, o praėjusio laikotarpio įvykiai reikalauja kruopštaus nepriklausomo tyrimo pasitikėjimui atkurti“, – per „Twitter“parašė D. Raabas.

Po to, kai praėjusiais metais prasidėjo masiniai kartais smurtiniais virsdavę protestai, Kinija planuoja įvesti griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, apeidama Honkongo įstatymų leidėjus.

Pasak Didžiosios Britanijos, šis įstatymas prieštarauja 1997 metais su Kinija pasirašytam susitarimui, pagal kurį britai perdavė Honkongą Kinijai ir kuris įpareigoja Pekiną išsaugoti tam tikras miesto teises ir autonomiją 50 metų.

„Būdas, kaip išeiti iš dabartinės padėties Honkonge, yra aiškus: visos šalys privalo siekti dialogo ir susitaikymo, pagrįsto kruopščiu, nepriklausomu tyrimu“, – nurodė D. Raabas.

„Honkongo vyriausybė privalo pripažinti ne tik ekonomines šių neramumų priežastis, bet ir jo žmonių susirūpinimą dėl laisvių ir vertybių“, – sakė jis.

Prieš metus protestuoti prieš vėliau atšauktą įstatymą, leidžiantį Honkonge suimtų asmenų ekstradiciją į žemyninę Kiniją, išėjo maždaug milijonas žmonių.

Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) šių metų pradžioje pažadėjo išspręsti nesutarimus, bet jos administracija nedaug padarė, kad paskatintų susitaikymą.

Vietoje to ji tvirtai palaiko Pekino nacionalinio saugumo įstatymą, intensyvėja protestuotojų ir garsių demokratijos aktyvistų persekiojimas.

Kalbėdamas apie įstatymą D. Raabas pakartojo, kad „Kinija dar turi laiko persigalvoti, žengti žingsnį atgal nuo prarajos ir parodyti pagarbą  Honkongo autonomijai bei gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus“.

Didžioji Britanija pažadėjo pasiūlyti milijonams honkongiečių vizas, jeigu Kinija neatsisakys planų priimti kontroversišką nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui. 

Policija nepateikė jokių skaičių, bet patvirtino, jog po kelių perspėjimų maždaug vidurnaktį surengė išvaikymo ir sulaikymo operacijų. Pareigūnų teigimu, demonstrantai skandavo šūkius, pastatė barikadų, kuriomis užtvėrė kelius miesto Monkoko rajone, taip pat sukėlė gaisrų tam tikrose gatvėse.

Pernai ilgiau nei pusmetį Honkongą paralyžiavęs prodemokratinis protestų judėjimas, pastarosiomis savaitėmis, atrodo, pradėjo atgimti, mieste atslūgus koronaviruso pavojui. Vyriausybė, anksčiau draudusi rinktis viešose erdvėse didesnėms nei keturių žmonių grupėms, neseniai nutarė sušvelninti šį apribojimą iki aštuonių.

Dienraščio „Apple Daily“ žiniomis, buvo areštuoti daugiau nei 200 žmonių, o laikraštis „South China Morning Post“ pranešė apie 250 sulaikytųjų. Abu leidiniai rėmėsi neįvardytais šaltiniais. Policija taip pat rinko duomenis ir turėtų paviešinti juos vėliau pirmadienį.

Naktinės operacijos Honkongo gatvėse buvo surengtos po anksčiau sekmadienį prekybos centruose surengtų kelių protestų akcijų. Protestuotojai reikalauja visiškos demokratijos pusiau autonominiame Kinijos mieste ir tyrimo dėl įtariamo policijos brutalumo slopinant demonstracijas.

Demonstracijas išprovokavo dabar jau atsiimtas ekstradicijos įstatymo projektas, kuris būtų leidęs išduoti žemyninei Kinijai įtariamuosius. Kinijos teismų sistema yra mažiau skaidri nei Honkongo ir negarantuoja tų pačių teisių kaltinamiesiems.

Šimtai tūkstančių žmonių pernai žygiavo Honkongo gatvėmis per masines demonstracijas, kurios dažnai peraugdavo į susirėmimus. Jų metu aršiausiai nusiteikę protestuotojai svaidydavo padegamąsias bombas, o policija atsakydavo ašarinėmis dujomis ir nekovinėmis kulkomis.

Išeiti į gatves vėl raginama Pekinui ir Honkongo lyderei Carrie Lam (Keri Lam) atsisakius padaryti tolesnių politinių nuolaidų, nors demokratiją remiančios partijos triuškinamai laimėjo vietos valdžios rinkimus praėjusį savaitgalį.

Sekmadienį įvykę rajonų tarybų rinkimai buvo skaudus priekaištas Pekiną palaikančiam Honkongo isteblišmentui ir pakirto jo argumentą, kad tyli honkongiečių dauguma pavargo nuo pusę metų trunkančių vis smurtingesnių protestų.

Rinkimai, iki kurių kelias savaites neramumai tik augo, taip pat nulėmė retą ramybės periodą, kai daugiau nei savaitę nebuvo protestuotojų ir policijos mūšių.

Tačiau šis ramybės periodas, regis, baigiasi, nes visuomenės pyktis vėl auga Pekinui ir Honkongo valdžiai nereaguojant į rinkimų rezultatus.

Esu įsitikinusi, kad Honkongas gali atsitiesti, kaip visuomet atsitiesiame.

Kinijos valstybinė žiniasklaida šią savaitę stengėsi menkinti ir diskredituoti Honkongo rinkimus, o C. Lam, kurios populiarumas yra rekordiškai mažas, pripažino visuomenės nepasitenkinimą, bet atmetė tolesnių nuolaidų galimybę.

„Esu įsitikinusi, kad Honkongas gali atsitiesti, kaip visuomet atsitiesiame“, – penktadienį su oficialiu vizitu lankydamasi Tailande žurnalistams sakė C. Lam.

Tačiau interneto forumuose, naudotuose masiniam judėjimui organizuoti, buvo pilna raginimų šį sekmadienį surengti didelį mitingą, o pirmadienį – streiką, nukreiptą prieš rytinį važinėjimą į darbą.

„Jei komunistinė Honkongo vyriausybė ignoruoja visuomenės nuomonę, mes visur išsiskleisime penkioms ar šešioms dienoms iš eilės... Turime nustatyti terminą“, – rašoma vienoje žinutėje į „Reddit“ panašiame forume LIHKG, kuri sulaukė didelio vartotojų palaikymo.

Šie raginimai gali pranašauti sugrįžimą prie tokio kassavaitinio politinio chaoso, kuris Honkongą yra apėmęs jau beveik šeši mėnesiai ir kuris iš dalies nulėmė miesto recesiją.

Šimtai biurų darbuotojų per savo pietų pertrauką penktadienį įvairiose miesto vietose surengė protestų žaibiško sambūrio principu, dėl to buvo dislokuotos riaušių policijos pajėgos, bet protestuotojai taikiai išsiskirstė.

Universiteto apsiaustis nutraukta

Penktadienį policija pranešė užbaigianti vieną kruviniausių protestų judėjimo skyrių – Honkongo politechnikos universiteto apsiaustį. 

Didžiulis universiteto miestelis su raudonų plytų pastatais lapkričio 17 dieną tapo policijos ir lankais, strėlėmis bei Molotovo kokteiliais ginkluotų protestuotojų mūšio lauku. 

Per užsitęsusią apsiaustį šimtai protestuotojų pabėgo iš universiteto miestelio, palikdami viduje nuolat mažėjančias demonstrantų gretas. Tačiau kai kuriems bėgusiems protestuotojams nepasisekė – juos sučiupo ir primušė policininkai. 

Scanpix nuotr.

Universiteto administracijai paskelbus, kad beveik visi protestuotojai paliko miestelį, ketvirtadienį į teritoriją įžengė policijos būriai. Pareigūnai miestelio teritorijoje rado daugiau kaip 4 tūkst. Molotovo kokteilių ir kitokių ginklų, kuriuos paliko protestuotojai.       

Miestelyje vis dar nesaugu ir jis liks uždarytas.

Penktadienio popietę policija pašalino universiteto miestelį juosusias užtvaras ir išvyko, užbaigusi 13 dienų trukusią apsiaustį.  

Dabar universiteto laukia sunki užduotis sutvarkyti nusiaubtą teritoriją, kur pilna šiukšlių, stiklo šukių, barikadų ir pūvančio maisto.  

Penktadienį studentams išplatintame laiške universiteto administracija prašo jų kol kas nevykti į miestelį. 

„Miestelyje vis dar nesaugu ir jis liks uždarytas“, – rašoma laiške.

Tačiau žmonės vis tiek ėjo į miestelį.

„Visi to mūšio vaizdai iškilo man prieš akis, kai išvydau tas nuolaužas“, – sakė viena moteris, o jos veidu riedėjo ašaros.  

Honkongo protestus pakurstė ilgus metus visuomenėje tvenkęsis pyktis dėl Kinijos bandymų suvaržyti laisves šiame pusiau autonominiame mieste.  

Milijonai honkongiečių dalyvavo vasarą vykusiose protesto akcijose, kurias išprovokavo C. Lam vyriausybės pateiktas teisės akto projektas, kuriuo buvo numatyta leisti ekstradicijas į žemyninę Kiniją.

Minėtas įstatymo projektas sukėlė nerimą, kad gali būti panaikintos principu „viena šalis, dvi sistemos“ numatytos laisvės, su kuriomis Kinija sutiko 1997 metais perimdama Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos.

Galiausiai tas įstatymo projektas dėl visuomenės spaudimo buvo atšauktas, tačiau policijos ir protestuotojų susirėmimai tęsėsi, demonstrantams pateikus naujų reikalavimų užtikrinti didesnes demokratines laisves, policijos atskaitomybę ir laisvus rinkimus. 

Valdžios pateikti duomenys rodo, kad buvo areštuoti daugiau kaip 5 800 žmonių; beveik tūkstančiui buvo pareikšti kaltinimai. Policija iššovė per 12 tūkst. ašarinių dujų kanistrų. 

Pekinas neigia varžantis Honkongo laisves, o protestus vaizduoja kaip užsienio remiamą „spalvotąją revoliuciją“, kurios tikslas yra destabilizuoti žemyninę Kiniją. 

Atrodė, kad iš pradžių D. Trumpas nenorėjo pasirašyti dokumento, tačiau buvo spaudžiamas Kongreso, kur šis klausimas sulaukė retai pasitaikančios dvipusės paramos.

Pareiškime D. Trumpas išreiškė pagarbą Kinijos lyderiui Xi Jinpingui ir sakė, kad viliasi, jog „Kinijos ir Honkongo lyderiai bei atstovai sugebės draugiškai išspręsti nesutarimus“.

Tačiau Pekiną pastarasis JAV prezidento žingsnis smarkiai supykdė. Kinijos atstovai perspėjo, kad šalis yra pasiruošusi mesti „griežtą atsaką“, tačiau nekonkretizavo, kokių veiksmų žada imtis.

„Tai labai bjauru ir (už šio žingsnio) slypi baisūs ketinimai“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Vyriausybė taip pat išreiškė didelį apgailestavimą, kai D. Trumpas pasirašė įstatymą, kuriuo reikalaujama kasmet peržiūrėti, ar laikomasi Honkongo laisvių, ir draudžiama pardavinėti tokias minios kontroliavimo priemones kaip, pavyzdžiui, ašarinės dujos.

„Abiem teisės aktais yra akivaizdžiai kišamasi į Honkongo vidaus reikalus“, – pareiškime skelbė vyriausybė, nurodžiusi, kad JAV žingsnis „protestuotojams gali pasiųsti netinkamą žinutę“.

Per pastaruosius šešis mėnesius Honkongą krėtė precedento neturintys protestai, kuriuos pagilino miesto gyventojų nerimas dėl to, kad Kinija ignoruoja Honkongo laisvę. 

Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos teisės aktas JAV prezidentą įpareigoja kasmet persvarstyti palankų prekybos statusą. Jei pusiau autonominio miesto laisvės yra pažeidžiamos, JAV statusą gali atšaukti.

D. Trumpas taip pat pasirašė įstatymą, draudžiantį prekybą ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir kita įranga, kurią, siekdamos numalšinti protestus, naudoja Honkongo saugumo pajėgos. 

Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktas Atstovų Rūmuose buvo priimtas 417 balsų prieš vieną. Antradienį JAV Senatas jį priėmė vienbalsiai.

Šis žingsnis smarkiai supykdė Kiniją, kuri po Senato balsavimo iš karto iškvietė pasiaiškinti JAV diplomatą ir pagrasino atsakomosiomis priemonėmis.

Pagal įstatymo projektą JAV prezidentas turėtų kiekvienais metais iš naujo svarstyti Vašingtono Honkongui suteiktą prekybai palankų statusą. Projekte grasinama atšaukti šį statusą, jei bus varžomos pusiau autonominio Honkongo teisės.

Priemonė dabar siunčiama D. Trumpui. Jis nėra aiškiai deklaravęs, ar ją pasirašys, bet veto atlaikanti didžiulė persvara Kongrese galėtų paveikti jo apsisprendimą.

Atstovų Rūmai 417 balsų – neprieštaraujant nė vienam įstatymų leidėjui – taip pat pritarė Senato patvirtintam įstatymo projektui, draudžiančiam parduoti ašarines dujas, gumines kulkas ir kitą įrangą, kurias saugumo pajėgos Honkonge naudoja jau beveik pusmetį besitęsiantiems demokratijos šalininkų protestams slopinti.

Šie įstatymo projektai galėtų išprovokuoti konfliktą tarp dviejų ekonominių supergalybių ir sužlugdyti svarbų prekybos susitarimą, dėl kurio deramasi daug mėnesių.

Trečiadienį Pekinas perspėjo, kad imsis „griežtų atsakomųjų priemonių“, jei Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos akto projektas taps įstatymu.

Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu (Ma Džaosiu) iškvietė JAV reikalų patikėtinio pareigas einantį Williamą Kleiną (Viljamą Kleiną), kad pareikštų „griežtą protestą“ ir pareikalautų JAV neleisti šiam projektui tapti įstatymu. JAV ambasadorius Terry Branstadas (Teris Branstadas) šiuo metu yra išvykęs iš Kinijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas) ketvirtadienį sakė, kad Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktas kenkia ir Kinijos, ir JAV interesams Honkonge.

Amerika palaiko jus ir Amerika visuomet jus rems.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) ketvirtadienį sakė, kad JAV priimtu teisės aktu „nuolaidžiaujama smurtaujantiems nusikaltėliams“ ir siekiama „drumsti ar net sunaikinti Honkongą“.

Šis įstatymo projektas yra „akivaizdus kišimasis į Kinijos vidaus reikalus“, per susitikimą Pekine buvusiam JAV gynybos sekretoriui Williamui Cohenui (Viljamui Koenui) sakė Wang Yi, kurio žodžiai cituojami Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pasak Wang Yi, Kinija „niekada neleis, kad pavyktų kokie nors bandymai kenkti Honkongo klestėjimui ir stabilumui ar „vienos šalies, dviejų sistemų“ principui.

Įtakingas JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto respublikonas Michaelas McCaulas (Maiklas Makolas) savo ruožtu smerkė Honkonge matomą Kinijos „autoritarišką brutalumą“.

„Amerika palaiko jus ir Amerika visuomet jus rems“, – sakė M. McCaulas, kreipdamasis į Honkongo gyventojus.

Balsavimai pademonstravo neįprastą tvirtą abiejų partijų paramą susiskaldžiusiame Vašingtone.

Respublikonų senatorius Marco Rubio (Markas Rubijus), padėjęs pateikti Senatui įstatymo projektą, gyrė Atstovų Rūmų pirmininkę demokratę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) už greit surengtą balsavimą.

„Kinijos komunistų partijai ir Honkongo vyriausybės pareigūnams toliau pažeidinėjant pagrindines Honkongo žmonių teises ir ardant Honkongo autonomiją, Jungtinės Valstijos privalo aiškiai pasakyti, kad mes toliau palaikome honkongiečių kovą už ilgai puoselėtas savo laisves“, – sakė M. Rubio.

Įstatymo projektas buvo priimtas dešimtims demokratijos siekiančių protestuotojų nesitraukiant iš policijos apsiausto Honkongo universiteto, kur keturias dienas trunkanti priešprieša prikaustė pasaulio dėmesį.

Honkongą jau beveik pusę metų krečia protestai prieš Kiniją ir neramumai, kuriuos išprovokavo dabar jau atšauktas ekstradicijų į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį įstatymas, atgaivinęs nuogąstavimus, kad Pekinas kėsinasi į miesto laisves.

Nuo 1959-ųjų Fanlingo aikštyne rengto turnyro nugalėtojais yra tapę daugybė šios sporto šakos žvaigždžių nuo Peterio Thomsono (Piterio Tomsono) iki Rory McIlroy (Rorio Makelrojaus).

„Deja, (sporto asociacija) „European Tour“ drauge su mūsų turnyrą patvirtinusia partnere „Asian Tour“ priėmė sprendimą atidėti kitą savaitę turėjusį įvykti „Hong Kong Open“, – sakoma „European Tour“ pranešime.

1,5 mln. JAV dolerių turnyras yra vienas žinomiausių sporto renginių, atšauktų dėl nerimstančių protestų Honkonge. Rugsėjo mėnesį dėl neramumų buvo atidėtas teniso turnyras „WTA Hong Kong Open“.

„Hong Kong Open“ ir JAV mieste Ogastoje vykstantis turnyras „Masters“ yra vieninteliai du profesionalų turnyrai, toje pačioje vietoje organizuojami daugiau nei 50 metų, skelbiama Honkongo Golfo klubo interneto svetainėje.

„European Tour“ vadovas Keithas Pelley (Kitas Pelis) varžybų atidėjimą pavadino „teisingu, bet apgailėtinu“ ir išreiškė viltį, kad renginį pavyks suorganizuoti kitų metų pradžioje.

„Toks sprendimas priimtas dėl vykstančių socialinių neramumų Honkonge“, – nurodė jis.

Kai kurias Honkongo dalis yra visiškai paralyžiavę demokratijos šalininkų protestai. Jų dalyviai protestuoja prieš tirpstančias demokratines laisves nuo tada, kai 1997 metais buvusi kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija sugrąžino jį Kinijai.

Dėl neramumų buvo atšaukta ir daugiau sporto renginių, įskaitant „Formulės E“ čempionato varžybas „Hong Kong ePrix“, žirgų lenktynes ir kasmet vykstančios plaukimo per įlanką varžybos.

Senatoriai taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį Honkongo saugumo pajėgoms parduoti ašarines dujas, gumines kulkas ir kitą įrangą, kuria buvo malšinami prodemokratiški protestai, trunkantys jau beveik pusę metų.

Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu iškvietė laikinai einantį pareigas JAV ambasados Kinijoje vadovą Williamą Kleiną ir išreiškė „griežtą protestą“ bei pareikalavo, kad JAV neleistų šiam įstatymui įsigalioti. Šiuo metu JAV ambasadorius Kinijoje Terry'is Branstadas yra išvykęs iš šalies.

„Antraip Kinijos pusė imsis smarkių priemonių, kad ryžtingai atsakytų, o JAV pajus visus padarinius“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kinija sureagavo piktai, kai panašų įstatymą praeitą mėnesį priėmė JAV Atstovų Rūmai.

Mes jus girdime, mes ir toliau jus palaikome, mes nestovėsime nuošalyje, kai Pekinas pažeidžia jūsų autonomiją.

Senato priimtas Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktas įpareigoja JAV prezidentą kasmet įvertinti specialų prekybos statusą, kurį Vašingtonas yra suteikęs Honkongui.

Įstatymas taip pat leis įvesti sankcijas Honkongo ir Kinijos pareigūnams, kurie pažeidžia žmogaus teises.

„Senatas nusiuntė aiškią žinią už ilgai puoselėtas laisves kovojantiems honkongiečiams: mes jus girdime, mes ir toliau jus palaikome, mes nestovėsime nuošalyje, kai Pekinas pažeidžia jūsų autonomiją“, – sakė respublikonų senatorius Marco Rubio.

Įstatymo priėmimas yra „svarbus žingsnis užtikrinant Kinijos ir Honkongo valdžios pareigūnų, atsakingų už Honkongo autonomijos eroziją ir žmogaus teisių pažeidimus, atskaitomybę“, tvirtino M. Rubio.

Senato užsienio reikalų komiteto narys, demokratas Robertas Menendezas pridūrė, kad įstatymas „aiškiai parodo, jog JAV tvirtai ir nedviprasmiškai palaikys teisėtus Honkongo žmonių lūkesčius“.

Kinijos URM atstovas spaudai Geng Shuangas savo ruožtu tikino, kad JAV tikslas yra „palaikyti ekstremistus ir smurtautojus prieš Kiniją, kurie bando sujaukti Honkongą ir įgyvendinti savo grėsmingą planą pakenkti Kinijos plėtrai, pasinaudojant Honkongo klausimu“.

Prodemokratiški protestai prasidėjo birželį, kai milijonai žmonių išėjo į gatves prieštaraudami dabar jau atmestam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektui.

Protestai ir susirėmimai su policija kai kuriuos Honkongo rajonus pavertė tikru mūšio lauku. Antradienį protestuotojai užsibarikadavo viename universitete ir atmetė visus raginimus pasiduoti.

Senato priimtas įstatymas atnaujina 1992-ųjų Honkongo politikos aktą.

Senatorius Benas Cardinas pabrėžė, kad Honkongas naudojasi specialiu ekonominiu statusu, kuris yra paremta miesto valdžios užtikrinama demokratija ir žmogaus teisių apsauga.

„Toks buvo pažadas. Jei jie jo nesilaiko, specialus statusas neturi būti prieinamas“, – sakė B. Cardinas.

Dabar Atstovų Rūmai ir Senatas sujungs abu priimtus aktus, o galutinis dokumentas keliaus ant Donaldo Trumpo stalo, kurį prezidentas, tikėtina, pasirašys.

Skrydžių tvarkaraščius stebinti agentūra „Routes Online“ paskelbė, kad ateinančiomis savaitėmis reisų į Honkongą skaičių mažina Indijos oro bendrovė „SpiceJet“, Malaizijos „AirAsia“, Pietų Korėjos „JejuAir“, Filipinų kompanijos PAL ir „Cebu Air“. Sumažinti pajėgumus taip pat paprašė kelios Kinijos oro bendrovės, tarp jų – „Air China“ ir „China Eastern“.

Spalį skrydžių skaičius Honkongo oro uoste traukėsi 6,1 proc., keleivių skaičius – 13 proc.

PAL oro bendrovės atstovė sakė, kad bus naudojami mažesni lėktuvai, nes mažėja skrydžių į Honkongą paklausa.

Praėjusią savaitę didžiausios Honkongo oro linijos „Cathay Pacific“ įspėjo, kad verslo perspektyvos dėl neramumų Honkonge yra „keliančios iššūkį ir nesaugios“.

„Manau, kad Honkongo vyriausybė labai stengiasi sukontroliuoti padėtį. Tačiau jei padėtis taps nekontroliuojama, centrinė vyriausybė tikrai nesėdės sudėjusi rankas ir nežiūrės. Turime pakankamai ryžto ir užtektinai galios, kad nutrauktume neramumus“, – per spaudos konferenciją Londone sakė L. Xiaomingas.

L. Xiaomingas taip pat įspėjo dėl „išorinio kišimosi“ į Kinijos vidaus reikalus, išskirdamas Didžiąją Britaniją ir JAV, ir apkaltindamas jas toleruojant protestuotojų smurtą.

Buvusi Honkongo valdytoja Didžioji Britanija pirmadienį sakė esanti „rimtai susirūpinusi“ dėl naujausio smurto protrūkio Honkonge.

Didžioji Britanija 1997 metais grąžino Honkongą Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkonge mažiausiai 50 metų bus išsaugotos pagrindinės teisės.

Vis dėlto demokratijos siekiantys Honkongo protestuotojai kaltina Pekiną laužant šiuos pažadus ir griežtinant pusiau autonominės teritorijos kontrolę.

„Aišku, kad abi šalys naudoja labai grubų smurtą, ir tai neleistina. Būtina pradėti nuoširdų dialogą, o šalims įsipareigoti siekti susitaikymo. Tai taptų pagrindu patikimam (konflikto) sprendiniui“, – sakė ji per spaudos konferenciją Briuselyje.  

M. Kocijančič taip pat pažymėjo, jog turi būti gerbiamos žodžio ir susirinkimų laisvės.

F. Mogherini atstovė išreiškė viltį, kad dėl smurto Honkonge bus atliktas nuodugnus tyrimas – tiek dėl jėgos panaudojimo, tiek dėl protestų priežasčių.   

„Kalbant apie vietos rinkimus Honkonge, būtina padvigubinti pastangas, kad jie įvyktų, kaip numatyta, nes tai pasiųstų aiškų signalą dėl demokratinių teisių įgyvendinimo“, – sakė M. Kocijančič.

Ji pabrėžė, kad plačios autonomijos išlaikymas yra vienas esminių veiksnių Honkongo klestėjimui ir jos piliečių gerovei. 

Paprašyta pakomentuoti Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) ketvirtadienio pareiškimą, kad „neteisėti smurtiniai veiksmai [Honkonge]... kelia grėsmę „vienos šalies, dviejų sistemų“ principui“, M. Kocijančič sakė, kad Briuselis „palaiko reguliarius kontaktus su partneriais, tarp jų Kinija“.