Laidoje pora prabils apie žinomumo kainą. „Mes esame abu kartu 12 metų ir gal 10 metų iš jų žmonės tikisi, laukia ar viliasi, kada jie išsiskirs, kada ateis Mackevičių eilė, kada jie jau nebegyvens kartu ir bus atskirai. Man siuntinėja žinutes – ar tu matai, kokius komentarus Rolandas rašo, Rolandui siunčia žinutes, ar tu matei, kokias Ieva nuotraukas laikina. Atrodo, kad žmonės ir pasaulis bando sukiršinti – išsidraskykit, skirkitės greičiau ir būkit atskirai”, – kalbės Ieva Mackevičienė.  

Ieva prabils ir apie kitą itin jautrią temą – net kelerius metus trukusią kovą su ją užvaldžiusiu nerimu, žymią moterį panardinusią į itin tamsią vidinę būseną: „Nematai motyvacijos, nematai jokio pagerėjimo, nematai jokios laimės aplink. Tau atrodo, kad esi nevertas savo gyvenimo, kurį gyvenai iki tol, kad esi nevertas savo vaikų, nesi verta būti šalia savo vyro”.

LNK nuotr.

Moteris ne tik pradėjo reguliariai lankytis pas psichoterapeutą, Ievai teko vartoti ir vaistus bei iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir požiūrį į save. Taip moters gyvenime atsirado sveika mityba, sportas ir daugiau laiko, kurį ji pradėjo skirti sau.

Įkvėptas žmonos, Rolandas Mackevičius pasiryžo priimti iššūkį „Hard 75“, kurio metu net 75 dienoms perėjo prie maksimaliai sveiko gyvenimo būdo. Jame – ir sportas, ir sveika mityba, ir jokio alkoholio.

„Mesti yra lengviausia, visi viską gali mesti, aš esu metęs 136 kartus, sunkiausia negrįžti. Mes su draugais sėdėdami kavinėje sugalvojom, kad norim laikytis iššūkio, jis vadinasi „Hard 75“. Jo esmė – sportuoti du kartus per dieną, atsisakymas alkoholio, tam tikra dieta, daug vandens ir dešimt lapų per dieną privaloma paskaityti. Ir taip be išeiginių”, – pasakos „Lietuvos balso“ vedėjas Rolandas Mackevičius.

Kaip šiandien jaučiasi Ieva ir Rolandas santykiuose vienas su kitu? Ar planuoja trečią atžalą? Pokalbis su žinoma šeima – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK. 

„Aukštų standartų ir lūkesčių kėlimo sau ir kitiems pasekmė – nuolatinis nerimas, įtampa, baimė nepasiekti tikslų, neatitikti reikalavimų. Jei nepaisome psichinio, fizinio nuovargio signalų anksčiau ar vėliau nerimas pasiekia savo apogėjų. Žmogų ištinka panikos ataka (PA). Kai negirdime tylių varpelių, mūsų psichika pareiškia apie save galingo varpo dūžiais! O tokio siaubingo išgyvenimo nepaisyti nebepajėgiame. Paradoksas, bet, kaip teigia vokiečių psichologas Klaus Bernhardt, panikos ataka tai – psichikos paslauga mums. Tai ženklas, kad kažką gyvenime reikia keisti. Galbūt pasirinkti vieną galimybę, pagaliau priimti sprendimą ar tiesiog kažko atsisakyti.“, – patirtimi dalijasi psichologė, psichoterapeutė Rūta Bačiulytė. 

– Ar tiesa, kad pasaulyje daugėja žmonių, patiriančių panikos atakas arba turinčių nerimo sutrikimą?

– Tiesą sakant, sunku įvertinti kiek daugėja nuo panikos priepuolių ir nerimo sutrikimų kenčiančių žmonių, nes diagnostikos galimybės su kiekvienais metais vis gerėja, tampa subtilesnės, keičiasi diagnozės. Pvz.: prieš kelis dešimtmečius dažnai diagnozuodavo neurasteninį asmenybės sutrikimą arba vegetodistoninį sutrikimą, apie kuriuos dabar jau pamiršome. Šiuos sutrikimus bei panikos priepuolių ir nerimo sutrikimus sieja labai panašūs patiriami simptomai.

Naujausia pasaulinė statistika tokia: vienkartinių panikos priepuolių patiria beveik kas dešimtas asmuo. Jei panikos priepuoliai kartojasi, yra diagnozuojamas panikos sutrikimas, o tokių asmenų yra 3-4 proc. PA gali ištikti bet ką nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo. Pirmieji panikos priepuoliai gali pasireikšti paauglystėje. Dažniausiai nuo jų kenčia darbingo amžiaus, veiklūs, siekiantys tikslo maksimalistai.

Panikos ataka yra ūmus, netikėtas nerimo priepuolis, pasireiškiantis stipriais simptomais: padažnėjęs širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, galūnių tirpimas, oro trūkumas, skausmas krūtinėje. Šie simptomai paprastai lydimi baimingų minčių, tokių kaip „Aš mirštu!“ arba „Aš išprotėsiu!“. Kadangi PA nutinka netikėtai, kartais ir miego metu arba kokioje neutralioje vietoje, kasdienėje situacijoje (atliekant namų ruošos darbus, vairuojant, apsiperkant), žmogus nesusimąsto, kad tokio stipraus priepuolio priežastys gali būti psichologinės. Įsijungia katastrofinis mąstymas ir galvojama apie blogiausią baigtį: infarktą, insultą. Šios mintys tik sustiprina simptomus.

Nerimo sutrikimas viena iš šiuolaikinio jaunimo problemų, teigia ir apie tai plačiau pasakoja psichologė, prichoterapeutė Aušra Griškonytė.

Tiek visko daug aplink daug: informacijos, daiktų, malonumų. Tad jei jaunuolis neturi stipraus psichologinio stuburo – aiškios tapatybės, gyvenimo filosofijos, nusibrėžtų tikslų – ši lavina jį užgula visu svoriu ir sukelia nerimą.

– Kaip manote, kokios priežastys lemia augantį nerimo sutrikimų ir panikos priepuolių skaičių tarp jaunų žmonių?

– Jaunimas pernelyg paveikus medijų, aplinkinių nuomonei, vertinimams. Lietuviška kultūra – per daug orientuota į tobulumą. Bijome klaidų. Bijome, kad nepavyks ko nors padaryti puikiai ir iš pirmo karto. Bijome tuomet būti išjuokti, atstumti, nuvertinti. Gyvename ne savo gyvenimus ir taikomės prie kitų spaudimo. Studijuojame ne tai, ko iš tiesų norime, dirbame tik dėl atlyginimo, vengiame patys formuoti savo aprangos, laisvalaikio stilių. Bijome atidžiau pažvelgti į save. Nemokame priimti dabarties ir gyvename ateitimi, kurios nėra, ir apie kurią galime tik fantazuoti. Galvos pilnos išgąstingų minčių, kaip pvz., jei neįvykdysiu užduoties ir mane atleis iš darbo; jei priaugsiu svorio, mylimasis ar mylimoji paliks mane.

– Kuo skiriasi panikos ataka ir nerimo sutrikimas?

– Panikos ataka nėra sutrikimas tol, kol nepasikartoja. Taip pat PA gali būti kitų sutrikimų simptomas, tame tarpe ir nerimo sutrikimo. Todėl patyrus panikos priepuolį svarbu kreiptis pagalbos. Specialistas padės suprasti, kas su žmogumi vyksta,  atmes kitų susirgimų galimybę ir pasiūlys tinkamą gydymą. Jau žinoma, kad esant panikos sutrikimui efektyviausias kompleksinis gydymas – vaistai ir psichoterapija kartu. Vaistai palengvina simptomus ir žmogus įgyja resursų spręsti savo vidines problemas, keisti gyvenimo būdą.

– Ar žmonės, susidūrę su panikos atakomis turėtų kreiptis pagalbos? Kaip yra gydomas nerimo sutrikimas? 

– Psichologės, psichoterapeutės Rūtos teigimu, kartais žmogui sunku pripažinti, jog tokia sunki būsena turi psichologines priežastis. „Jis suka ratais po kardiologų, neurologų, endokrinologų kabinetus ir nedrįsta kreiptis į psichiatrą ar psichologą, nes jam tai atrodo gėdinga. Daugelis atsisako vartoti antidepresantus ar trankviliantus, nes jaučiasi pralaimėję arba bijo pripratimo prie vaistų. Nedrįsta kreiptis ir į psichologą, nes įpratę su visomis problemomis kovoti patys, nuvertina tokią pagalbą. Beje, moterys lengviau įveikia šį barjerą ir aktyviau ieško pagalbos nei vyrai. Vyrams pripažinti, jog kenčia nuo nerimo ir baimių, tas pats, kas prarasti savo vyriškumą. Deja, negydomas panikos sutrikimas linkęs tik stiprėti ir vis labiau blogina žmogaus gyvenimo kokybę – imama vengti įvairių vietų, ribojama veikla, socialinis gyvenimas. Žmogui išsivysto depresija, kyla savižudiškų minčių.

– Ką patartumėte žmogui susidūrusiam su panikos ataka pirmą kartą?

– 1. Sulėtinkite kvėpavimą. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite. Priepuolio metu žmogus kvėpuoja pernelyg dažnai, todėl įvyksta hiperventiliacija, kas dar labiau didina nerimą. 2. Pakeiskite katastrofines mintis. Užuot baimingai mąsčius, kad tuoj numirsite, pagalvokite, jog nuo PA dar nė vienas žmogus nemirė arba tiesiog nukreipkite dėmesį kam nors paskambindami. 3. Stebėkite priepuolį lyg iš šalies, kaip reiškinį, nevertindami jo. Atminkite, kad priepuolis lūžio tašką pasiekia per 15-20 minučių, o po to atslūgsta. Kuo mažiau priešinsitės, tuo greičiau viskas praeis. 

– 
Ką reikėtų žinoti artimiesiems, jeigu šeimos nariui prasidėjo panikos atakos? Kada reikėtų sunerimti ir kaip padėti nerimaujančiam?

– Šiais laikais kentėti stipraus nerimo priepuolius – kvaila. Nerimas nėra nei gėdinga, nei kažin kokia sudėtinga ir nepagydoma problema. Juk yra daugybė specialistų, pasiruošusių padėti. Tai ir psichologai, ir psichoterapeutai, ir psichiatrai. Svarbu nedelsti, nes nerimas lyg sniego lavina ritasi per asmens gyvenimą ir jį gali gerokai apsunkinti. Jei nesitvarkoma su panikos atakomis, po kiek laiko gali tekti jau kankintis nuo įvairiausių baimių – baimė išeiti iš namų, baimė būti žmonių būryje, baimė praeiti gatve ir t.t. Tuomet gyvenimas gali susitraukti iki keturių kambario sienų, įsikibus mamai ar kitam artimam žmogui į ranką.

Parodos autorė Rasa Dautartaitė sako, kad liga paskatino pradėti fotoprojektą, kuris padėtų dalintis informacija apie šią ligą su žmonėmis, kurie kenčia, bet nedrįsta ieškoti pagalbos. Anot jos, šis sutrikimas nėra paprastas nerimas, kuris jaučiamas naujoje aplinkoje ar prieš darbo pokalbį – tai ilgesnį laiką trunkanti būsena, kuri pasireiškia panikos atakomis, baimėmis, psichosomatiniais negalavimais, kurių pats žmogus negali suvaldyti.

„Mūsų visų istorijos yra ir vienodos, ir skirtingos. Visos jos persmelktos nerimo, baimių, naujų gyvenimo taisyklių, kurios padeda lengviau išgyventi dieną, darbus ir save. Kiekviena nerimo sutrikimą turinti moteris, išgyvenusi panikos ataką, žino, ką reiškia beveik numirti. Gaila, bet daugelis iki šiol slepia nuo aplinkos savo ligą, neina iš namų ar net save žaloja“, – sako unikalią nuotraukų parodą rengusi R. Dautartaitė.

Kalbėdama apie save, menininkė pasakoja, kad po dviejų metų gyvenimo su nerimu – ji dar nėra atsisveikinusi su liga, bet dabar į ją žiūri kitaip.

„Galbūt ji buvo sniego lavina, liūtis, avarija gyvenime, bet kartu ji buvo šiaudas, suteikęs naują, laimingesnį gyvenimą. Todėl nusprendžiau apie tai kalbėti – nerimo moterų aplink mus yra daugiau, nei įsivaizduojame. Dalis iš jų bando ir „išsikapsto“, o kitos užsidaro savyje ir nieko „neįsileidžia“. Būtent joms norisi pasakyti, jog ši būsena gali baigtis“, – pasakoja autorė.

Prieš menininkės fotoobjektyvą stojo 19-45 metų moterys. Kai kurios iš jų su nerimo sutrikimu gyvena jau dešimtmetį. Visos jos pripažįsta, kad šiandien jos stipresnės ir yra pasiryžusios padėti kitiems.

Išskirtinę stilizuotą foto parodą „Nerimastingosios“, skirtą kovo 8 d., galima pamatyti Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“. Paroda veiks iki kovo 31 d.

Specialistai skuba raminti – tai ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol galų gale perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją, rašoma pranešime spaudai.

Gali trukti iki 30 min.

„Panikos ataka – tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Šias atakas dažniausiai išprovokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač  – svetur gyvenančius tautiečius“, – pasakoja gydytoja kardiologė Jelizaveta Burca.

Be minėtų pagrindinių simptomų, panikos atakas dažnai lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.

Gali jausti nuolatinę baimę

Po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Dėl šios priežasties pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti tose vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti reikiamą pagalbą ištikus panikos atakai. Kartais žmonės netgi vengia vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriose patyrė priepuolį.

„Dažniausiai pirmojo priepuolio metu žmogus apskritai nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena iš pagrindinių priemonių kovoti su tuo – tai savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą – juk tai pagrindinis žmogaus „variklis“, – teigia J. Burca.

Neaptikus širdies ligų ir išgirdus nerimo sutrikimo – panikos atakos diagnozę, kardiologai dažnai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras veiksmingų gydymo būdų – tiek medikamentinių, tiek kognityvinių. 

Vis dėlto, pastebi kardiologė, panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą ir į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamas bei sveikatai naudingas veiklas.

„Norint užbėgti įvykiams už akių ar išvengti pakartotinių panikos atakų, reikia kuo daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam puikiai pasitarnauti gali ir knyga“, – rekomenduoja „InMedica“  klinikos Santariškėse kardiologė.