Siekdama paskatinti keliautojus atrasti atgimstantį mūsų šalies istorinių pastatų grožį, unikalų kultūros paveldą ir siūlomas pramogas, Lietuvos nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ drauge su regioniniais turizmo informacijos centrais dalijasi nauju kelionių maršrutu, kuriame – beveik 80 Lietuvos pilių ir dvarų.

Šalyje yra beveik 600 istorinių pastatų, kai kurie jų – unikalūs ne tik mūsų krašte, bet ir visame Baltijos regione. Kasmet šalies pilys ir dvarai pasitinka svečius su dar daugiau pramogų, kultūrinių ir edukacinių renginių.

Kaip teigia „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė, apsilankymas Lietuvos pilyse ir dvaruose šiandien tampa įspūdinga galimybe visais pojūčiais pasinerti į krašto istoriją.

Lankytojų laukia ne tik ekspozicijos, bet ir įvairūs teminiai renginiai, šventės, festivaliai, edukaciniai užsiėmimai ir interaktyvūs potyriai, kai patiems galima išbandyti mūsų protėvių amatus, kai kuriuos kasdienius darbus ar laisvalaikio pramogas, paragauti autentiškų valgių.

Pilių ir dvarų žemėlapis mūsų tautiečiams taps puikia paskata dar geriau pažinti savo šalį, atrasti ir patirti tai, kas dar neišmėginta, ir pažvelgti į pažįstamas vietas nauju žvilgsniu. Lietuvoje gausu dar neatrastų istorijos ir kultūros turtų – jie laukia jūsų!

Žemėlapyje dvarai ir pilys suskirstyti į keturias grupes pagal jų lokaciją: Šiaurės Lietuvos, Rytų Lietuvos, Pietų Lietuvos ir Vakarų Lietuvos. Kiekviename regione sau patrauklių objektų ras ir kultūros, ir gastronomijos, ir architektūrinio paveldo entuziastai, taip pat aktyvaus laisvalaikio mėgėjai.

Meilės sala ir kukurūzų labirintas

Atgaiva: Ilzenbergo dvaras – puikus harmonijos su gamta pavyzdys./ I. Gelūno / BNS nuotr.

Tai ir dar daugiau atrakcijų laukia Ilzenbergo dvare. Rokiškio krašte, tarp dviejų – Ilgio ir Apvalaso – ežerų, ant kalvos, 1515 m. baronas Berndtas fon Kersenbrockas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Dabar tai vienintelis Baltijos šalyse visiškai atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta dvaras. Čia visus metus organizuojamos 500 metų istoriją menančios ekskursijos ir natūralių ūkio produktų degustacijos, mažieji lankytojai kviečiami susipažinti su vietos gyventojais: žąsimis, triušiais, karvytėmis, avimis. Ieškantys ramybės gali mėgautis harmonija vaikščiodami po šimtametį 17,5 ha išpuoselėtą parką, sodą ir vynuogyną, Meilės salą daugiau kaip 3 km ilgio takais, su jonvabalių siena ir laukine gyvūnija, įrašyta į Raudonąją knygą.

Lietuvos Versalis – pasijuskite lyg aristokratai

Siekiamybė: kuriant Plungės dvarą lygiuotasi į Prancūzijos dvarų kultūros etaloną../ Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Dvaro rezidenciją kūręs Mykolas Oginskis su vokiečių architektu Karlu Lorentzu lygiavosi į dvarų kultūros etaloną, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV šedevrą – Versalį. Todėl apsilankę kunigaikščio M. Oginskio rūmuose galėsite pasijusti lyg trumpam nusikėlę į Prancūziją. Ne veltui jie vadinami Žemaitijos Versaliu. Išlikę net dešimt paminklinių dvaro ansamblio statinių, tarp kurių – neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis, neogotikinės arklidės-žirgynas. Rūmai yra vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Išlikusi ir laikrodinė-oranžerija, imituojanti Florencijos gotikos šedevrą – Vekjo rūmus (it. Palazzo Vecchio). Dabar laikrodinėje-oranžerijoje įsikūrusi Plungės viešoji biblioteka.

Mediniai rūmai paukščių apsuptyje

Elegantiškas: baltomis kolonomis ir jaukia veranda viliojantis medinis Gačionių dvaras atkurtas vien barono Piotro Rozeno entuziazmu. / D. Žvagždžio nuotr.

Tai Gačionių dvaro sodyba Rokiškio rajone, supama nuostabaus parko, kurio medžiuose yra daugiau nei 30 inkilų. Ar žinojote, kad Jozefo Weyssenhoffo garsiojo kūrinio „Sabalas ir panelė“ veiksmas vyko ir Gačionyse? Čia nepriekaištingai sutvarkyto parko pavėsyje, prie Gačionių ežero, baltomis kolonomis ir jaukia veranda viliojantis medinis Gačionių dvaras atkurtas vien barono Piotro Rozeno entuziazmu. Ši dvaro sodyba laikoma viena stilingiausių ir geriausiai prižiūrimų ne tik Rokiškio krašte. Tokie naujojo klasicizmo stiliaus mediniai rūmai – tikra retenybė. Baltijos šalyse jie yra ir vieninteliai atkurti autentiški mediniai dvaro rūmai, priklausę vienai šeimai.

Elegantiški rūmai ir vyšnių fiesta

Akcentas: Žagarės dvaro sodyba vilioja įspūdingais rūmais ir parku./ Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Puošniame didžiuliame parke netoli Latvijos sienos įsikūrusi Žagarės dvaro sodyba lankytojus traukia ne tik nuostabiais rūmais ir įspūdingu ilgaamžiu parku, bet ir jau tradiciniu Žagarės vyšnių festivaliu. Kasmet liepos mėnesį dvaro parke koncertuoja žymiausi Lietuvos muzikos atlikėjai, šurmuliuoja turgus. XVI a. pastatytas dvaras išskirtinių bruožų įgavo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškosios architektūros idėjų. Iki šių dienų išliko net 21 dvaro sodybos pastatas, iš jų garsiausi – seniausias (1770–1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas. XIX a. įkurtas dvaro žirgynas veikia iki šiol.

Oazė meniškoms sieloms

Kultūra: Zyplių dvaras tapo meno mėgėjų meka./ D. Jakštaitės nuotr.

Zyplių dvaro sodyba, vienas jauniausių dvarų Lietuvoje, dažnai vadinamas meno mėgėjų meka. Į dviejų kiemų tipo sodybą atvykstama dėl kasmet vykstančių muzikos festivalių, tautodailininkų plenerų, meno galerijų. Bene labiausiai Zyplių dvaras garsėja, kad XIX a. pradžioje dabartinė dvaro teritorija priklausė Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui. XIX a. viduryje įkurtą Zyplių dvaro ansamblį sudaro vienuolika išlikusių pastatų. Šiuo metu buvusiuose rūmuose, arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirne įrengtos galerijos, kuriose eksponuojama daugybė meno dirbinių. Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės.

Pavasarį vilioja žiedų jūra

Spalvos: Pavasario gėlių festivaliui Pakruojo dvaro teritorija apsodinta 5 mln. gėlių svogūnėlių./ Pakruojo dvaro nuotr.

Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, bet ir viena iš aštuoniolikos patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, pelniusi nominacijas „Metų turizmo objektas 2019“ ir „Metų turizmo objektas 2021“. Pakruojo dvare lankytojai gali susipažinti su atkurtu XIX a. pab.–XX a. pr. dvaro gyvenimu. Pavasarį dvaras vilioja žiedų jūra. Pirmą kartą surengtas Pavasario gėlių festivalis lankytojus žavi ne tik gėlių spalvomis, bet ir rūšių įvairove. Dvaro gėlininkai jau keletą metų brandino šį projektą ir, bendradarbiaudami su Nyderlandų pavasarinių gėlių augintojais, atrinko daugiau kaip 250 tulpių ir kitų įmantriausių pavasarinių gėlių rūšių. Dvaro teritorijoje, 10 ha plote, pasodinta net 5 mln. gėlių svogūnėlių. Ypatingas dėmesys įgyvendinant šį projektą skirtas ne tik spalvų gamai, įmantriems landšafto ornamentams, bet ir gėlių aukščiui, jų žydėjimo laikotarpiui.

Todėl nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai kelionėms Lietuvoje žiemą pristato „Orų žemėlapį“, kuriame – karščiausios ir egzotiškiausios lankytinos vietos šalyje: ne tik pamėgtos pirtys ar žinomi vandens parkai, bet ir karšto smėlio terapija ar vakarienės palmių ir egzotinių papūgų apsuptyje.

Siekiama paskatinti keliauti šaltuoju metų laiku

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertės Neringos Sutkaitytės, žemėlapis kurtas siekiant ne tik pasidalinti žiemos kelionių idėjomis, bet ir paskatinti lietuvius keliauti po šalį ir žiemos sezonu.

„Šaltasis metų laikas Lietuvoje kelionių atžvilgiu nėra itin populiarus. Nors iš turimų 2019–2021 m. statistinių duomenų matome ir teigiamų pokyčių, sezoniškumo problema šalyje vis dar išlieka. Pagrindinė to priežastis – kelionėms nepalankus klimatas ir, žinoma, idėjų, veiklų stoka. Būtent todėl savo veiklomis kas kartą stengiamės kiek įmanoma sumažinti tą atotrūkį nuo vasaros sezono ir šis žemėlapis, gimęs žiemą – ne išimtis“, – sako N. Sutkaitytė.

Lankytinos vietos, kuriose – net iki 80°C karščio

„Orų žemėlapyje“ – 30 vietų šalies regionuose, kuriose galima akimirksniu nusikelti į vasarą. Lankytinos vietos suskirstytos į skirtingas kategorijas pagal Celsijaus laipsnius.

    • Saldumu kvepiančios vietos (30-80°C)

Saldžiai lygu karštai? Tą patvirtintų šokoladu kvepiantis „Rūtos“ muziejus, kuris Šiauliuose siūlo šaltą žiemos popietę užsukti į muziejaus kavinę ir paragauti karšto šokolado gėrimo, kurio temperatūra siekia net 80 laipsnių karščio! O ar girdėjote apie edukacijas, į kurias geriau eiti apsirengus iki pusės? Taip juokauja saldaus šakočio kepimo edukatoriai, mat Senųjų amatų-edukacijų centre Užugirio krašto muziejiniame komplekse mokantis kepti tradicinį raguotą pyragą temperatūra šokteli iki +30°C!

    • Karšto smėlio terapija (40°C)

Sušilti ir persikelti prie jūros su nuostabiu smėlio paplūdimiu kviečia Alytuje įsikūrę „Kristalų namai“ psamoterapijos metu. Taip dar kitaip vadinama karšto smėlio terapija, arba gydymas karštu smėliu. Teigiama, kad ši procedūra ne tik gydo sąnarių ligas, malšina raumenų skausmus, bet ir atpalaiduoja, gerina nervų sistemos veiklą, slopina įtampą. Karšto smėlio voniose temperatūra gali pakilti net iki +40°C, tad tai puikus būdas pagerinti savo sveikatą šaltu sezonu.

    • Karštos Tibetiškos „maudynės“ (37°C)

Apie 37 laipsnių šilumą galite pajusti gongų garsų terapijos metu, Gamtos SPA „Odorata“ centre Anykščiuose. Pasirodo „maudynės“ grojančių Tibeto dubenų garsuose ne tik šildo kūną iš vidaus, bet ir mažina stresą, atpalaiduoja. O grojančių dubenų vibracijai sklindant po visą kūną vyksta subtilus vidinis visų kūno ląstelių masažas.

    • Karšto stiklo dirbtuvės (30°C)

Meninio stiklo studija Panevėžyje „Glasremis“ kviečia patirti „Stiklo pragarą“. Taip stiklo apdirbimo patalpas vadina patys „Glasremio“ darbuotojai. Į jas galima patekti užsisakius ekskursiją su karšto stiklo edukacija. Jos metu susitiksite su stiklo pūtikais ir patys pasigaminsite stiklo dirbinį.

    • Vakarienė tarp palmių (22-27°C)

Lietuvoje, pasirodo, galima atrasti ir Meksiką. Restoranas „Raudondvario oranžerija“ Kauno rajone siūlo prie 22 laipsnių šilumos pietauti egzotinių augalų ir gyvūnų apsuptyje. Pasirodo, į italų architekto statytą oranžeriją grafas Tiškevičius iš kelionių vis atgabendavo įmantresnių augalų ar gyvūnų, pavyzdžiui, beždžionių, aligatorių. Dabar čia svečiams nusilenkia ir su jais pasisveikina ryškiaspalvė papūga, tarp restorano staliukų keroja palmės ir kita tropinė augmenija. Kita egzotinė vieta įsikūrusi Vilniuje – šeimos restoranas „Panama Food Garden“, kuris siūlo padegustuoti ne tik gurmaniškus patiekalus, bet tą padaryti jaukiai įkurtame šiltnamyje. Čia lankytojus sutinka 27 laipsnių šiluma.

    • Tarp vėžlių, lemūrų ir ryklių (21-25°C)

Į šilumos paieškas – ten, kur gyvena egzotiniai gyviai. Štai zoologijos sode „Zoopark“ Vilniuje – nuo Nykštukinių marmozečių, lemūrų, surikatų, vėžlių iki chameleonų ir afrikinių ežių. Keliautojai, ieškantys kur praleisti laiką su visa šeima zooparke gali susipažinti su beveik 100 rūšių gyvūnų iš šiltų kraštų. Apie juos čia galima sužinoti įdomių faktų ar net pavaišinti nektaru spalvotąsias papūgas loriketas. Kita vieta, alsuojanti šiluma ir egzotika – Vidos Žilinskienės jūrų muziejus Zarasų rajone. Tarp muziejaus eksponatų – koralų, kriauklių, fosilijų  kolekcijos ar net džiovintas ryklys.

    • Giros virimo procese (23°C)

Istoriškai seniausioje Lietuvoje alaus darykloje „Gubernija“ verdama ir gira. Tai, kad „Gubernijos“ bravoras jau priima lankytojus ir organizuoja pažintines programas, atskleidžiančias, kaip atsiranda duonos gira, yra karščiausia Šiaulių turistinė naujiena. Gamybinėse patalpose temperatūra įprastai pakyla iki 23 laipsnių šilumos.