Metinėje ataskaitoje Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba nurodė, kad kai kurie potencialūs investuotojai į finansų sektorių registruoti įvairiose šalyse – nuo Kamanų salų iki Vanuatu.

„Siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokestinę naštą, naudojamos sudėtingos ir neskaidrios verslo valdymo schemos, realizuojamos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis“, – rašoma dokumente.

Konkrečių įmonių Lietuvos žvalgyba neįvardija.

Anot tarnybų, labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje nemažės galutinius naudos gavėjus slepiančių investuotojų srautas.

„Ši negatyvi tendencija kels valstybei papildomas rizikas, o kai kurių potencialių investuotojų sąsajos su priešiškomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis – grėsmę nacionaliniam saugumui“, – nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Lietuvos valdžios institucijos pastaraisiais metais aktyviai skatina inovatyvių finansinių technologių sektoriaus plėtrą Lietuvoje.

Siekdama tapti regiono „fintech“ centru, Lietuva supaprastino licencijavimo procedūras, aktyviai įgyvendina viešųjų ryšių strategiją.

Lietuvai jau pavyko pritraukti žinomų tarptautinių įmonių, tokių kaip „Google“, „Revolut“, „TransferGo“, „InstaReM“.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 metais Lietuvoje veikė apie 170 „fintech“ įmonių – beveik pusantro karto daugiau nei metais anksčiau.

„Šešėlis yra tam tikras kultūrinis reiškinys - kai buvome okupuoti ir iš anos valstybės kažką nugvelbti buvo įprastas reiškinys. Dabar gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet tam tikri įpročiai iš inercijos yra likę. Svarbiausia - neperduoti šių įpročių iš kartos į kartą. Ateitis priklauso tik sąžiningam verslui. Tas verslas, kuris drąsus ir stiprus tik lindėdamas krūmuose už šešėlio, tas verslas yra nevykėlis, jis bijo sąžiningai konkuruoti su skaidriu verslui. Čia panašu, kaip girtas kelių gaidelis - jam linksma, bet jis nesuvokia, kokią žalą jis daro valstybei, žmonėms, kurie pas tokį verslininką dirba“, - pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje pilietinės iniciatyvos kovai prieš šešėlinę ekonomiką pradžiai, kalbėjo V.Šapoka.

„Vogti iš valstybės yra tas pats, kaip vogti iš mamos kišenės“, - pridūrė finansų ministras.

Čia panašu, kaip girtas kelių gaidelis - jam linksma, bet jis nesuvokia, kokią žalą jis daro valstybei, žmonėms, kurie pas tokį verslininką dirba.

Anot jo, ateityje šešėlinės ekonomikos mastą turėtų mažinti rudenį planuojama organizuoti čekių loterija, supaprastinti mokesčiai smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat planuojamos diegti informacinių technologijų priemonės.

Finansų ministro teigimu, Vyriausybė iki savo kadencijos pabaigos iš šešėlio ketina „ištraukti“ 800 mln. eurų, vien per šiuos metus - 170 mln. eurų. Anot jo, šias lėšas būtų galima skirti kovai su skurdu bei nelygybės mažinimui.

„Įvairiais skaičiavimais, šešėlis Lietuvoje sudaro apie 15-20 proc. BVP. Šešėlis yra didžiulis šaltinis valstybei, kur galima turėti daugiau lėšų finansuoti valstybės viešąsias paslaugas ir investicijas. Vis dėlto, požiūris į mokesčių nemokėjimą ir vokelius vis dar yra toleruotinas“, - spaudos konferencijoje kalbėjo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė ir asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad siekiant kovoti su šešėline ekonomika įstaiga pirmadienį pradėjo siųsti vyšninės spalvos vokelius, kuriuose bus informacija gyventojams apie jų sukauptą darbo stažą ir būsimą pensiją. Šia iniciatyva „Sodra“ siekia atkreipti dėmesį, jog oficialiai gaudami mažesnį nei minimalų atlyginimą, gyventojai nesukaupia privalomojo darbo stažo, reikalingo pensijai gauti.

„Šiandien turime apie 25 proc. visų pensininkų, kurie išeina į pensiją neturėdami privalomojo 30 metų darbo stažo. Jie dirbdavo už mažesnį nei minimalų atlyginimą ir matome, kad dalis žmonių arba to nežino, kiti yra patys tuo suinteresuoti arba dalis verslo yra suinteresuotas piktnaudžiauti. Kovo mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 160 tūkst. žmonių, kurie neuždirba oficialaus minimalaus atlyginimo“, - spaudos konferencijoje kalbėjo M.Sinkevičius.

Lietuvoje pirmadienį prasidėjo pilietinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams. Savaitę truksianti akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ vyks daugiau nei 80-yje Lietuvos miestų ir miestelių, jos metu organizacijų vadovai ir atstovai kviečiami išeiti į gatves susitikti su gyventojais pasikalbėti, kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

Šešėlinė ekonomika, įvairių ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali sudaryti nuo 15 proc. iki ketvirtadalio BVP.