Kaip ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo bei tarptautinių sankcijų. Taip pat įtariama, kad vienos įmonių vadovas apeidamas sankcijas pardavinėjo automobilius asmenims ir įmonėms iš Rusijos.

Policija pažymėjo, jog liepos 26 dieną, dalyvaujant apie 70 įvairių institucijų pareigūnų, buvo atliktos 25 kratos Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Jų metu rasta grynųjų pinigų, tyrimui reikšmingų apskaitos dokumentų, transporto priemonių valstybinių numerių, kompiuterinės technikos, galimai narkotinių medžiagų, aukso plokštelių, penki prabangūs laikrodžiai, kurių vieno vertė siekia iki 30 tūkst. eurų.

Taip pat sulaikyti aštuoni asmenys, jiems įteikti pranešimai apie įtarimus bei atliktos jų apklausos.

Vienam iš įtariamųjų paskirta kardomoji priemonė – piniginis užstatas.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad dviejų įmonių vadovai, veikdami bendrai su įmonių buhaltere, neapskaitydavo dalies iš fizinių ir juridinių asmenų gautų grynųjų pinigų ir dalies pajamų, gaunamų už parduodamas automobilių detales – ne mažiau kaip 320 tūkst. eurų“, – nurodo Klaipėdos apskrities policija.

Anot policijos, abi įmonės galimai tokios sumos neparodė apskaitose, nedeklaravo gautų pajamų bei, įtariama, neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo jų priklausančių mokesčių – ne mažiau kaip 95 tūkst. eurų.

Policija nurodo, kad tyrimo metu gauti duomenys taip pat leidžia įtarti, jog vienos iš įmonių vadovas, žinodamas apie Rusijai taikomas sankcijas, siekdamas nuslėpti sandorius su šios valstybės asmenimis ir gauti turtinės naudos, pasitelkdamas Vilniuje veiklą vykdančios įmonės vadovą, galėjo organizuoti transporto priemonių „Land Rover“ ir „Mercedes Benz“ įsigijimą Lietuvos veikiančių įmonių vardu ir vėliau galimai parduodavo Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims be oficialių apskaitos dokumentų.

Policija įtariama, jog taip galėjo būti parduota transporto priemonių, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 6 tūkst. eurų.

Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje.

Anot pranešimo, manoma, kad siekdami nesukelti įtarimų, klientams pardavę prekes jie išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, tačiau pareigūnai įtaria, kad šie dokumentai nebūdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Gautos pajamos neatsispindėjo ir VMI teikiamose deklaracijose.

FNTT pareigūnai Vilniuje ir Klaipėdoje atliko dešimt kratų asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, parduotuvių patalpose ir sandėliuose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, telefonai, rasta ir paimta beveik 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atlieka FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Diana Mikelėnienė, jis yra tęsiamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 141 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Pasak teisėsaugos, ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad Skuode veikianti individuali įmonė galimai nemoka mokesčių valstybei.

„Metalo laužą bei automobilių dalis supirkinėjusi įmonė nuo 2017 iki 2022 metų galimai gavo apie 600 tūkst. pajamų, tačiau pateiktose įmonės deklaracijose, įtariama, buvo nurodomos gerokai mažesnės pajamų sumos, nei buvo gauta iš tiesų. Skaičiuojama, kad taip veikiant į valstybės biudžetą galimai nebuvo sumokėta per 30 tūkst. eurų pelno mokesčio“, – nurodoma pranešime.

FNTT duomenimis, įmonės vadovas iš asmenų, norinčių gauti kompensacijas už taršios transporto priemonės sunaikinimą, supirkdavo transporto priemones bei išduodavo reikalingas pažymas apie transporto priemonės sunaikinimą. Tačiau, pardavęs metalo laužą, gautų pajamų galimai neįtraukdavo į įmonės teiktas deklaracijas.

Taip pat įtariama, kad vyras nevykdė prievolės užregistruoti įmonę kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją. Neužregistravus įmonės ir Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikus deklaracijų, nebuvo sumokėta per 100 tūkst. eurų.

Tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat užfiksavo ir nelegalaus darbo atvejį.

„Turimi duomenys leidžia teigti, kad įmonės vadovas neįformino darbo santykių su fiziniu asmeniu, kuris buvo samdomas pervežimo darbams atlikti. Įtariama, kad sutartas darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, tačiau privalomi mokesčiai valstybei nebuvo mokami“, – teigiama pranešime.

Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūra laikinai apribojo įmonės vadovo nuosavybės teisę į turtą, jo vertė viršija 82 tūkst. eurų.

Vadovui pateikti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Atlikus internete drabužiais prekiaujančios gyventojos patikrinimą, papildomai apskaičiuota daugiau nei 308 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų iš parduotų prekių „Facebook“ platformoje, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Kontrolės veiksmų metu, paprašius pateikti bankų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad gyventoja pervesdavo klientams pinigus už grąžintas prekes, nors pajamų iš jų negavo. Paaiškėjo, jog „Facebook“ tiesioginių transliacijų metu už prekes klientai atsiskaitydavo į nurodytą kito asmens banko sąskaitą“, – sakė VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius, pridurdamas, kad per 2021 m. į šią sąskaitą pirkėjai pervedė net penkis kartus daugiau pinigų nei į verslininkės.

Po patikrinimo verslininkė pripažino papildomas apskaičiuotas pajamas, dėl viršytos 45 tūkst. eurų pajamų ribos įsiregistravo PVM mokėtoja ir deklaravo 59 tūkst. eurų PVM, 27,8 tūkst. eurų GPM, per 9 tūkst. eurų VSD ir PSD įmokų, apskaičiuotų nuo vykdytos individualios veiklos pajamų.

VMI atstovas pridurė, jog šis atvejis – didžiausias per šiuos metus vykdant kontrolės veiksmus dėl komercinės veiklos „Facebook“. VMI duomenimis, 2022 m. atliekant patikrinimus šioje platformoje iš viso nustatyta 604 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų ir priskaičiuota 276 tūkst. eurų mokesčių, o kontroliuojant visą komercinę veiklą e. erdvėje – 1,6 mln. eurų mokesčių.

Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ir teismui perdavė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tirtą didelės apimties baudžiamąją bylą dėl lombardų veikla besiverčiančiose ir su jomis susijusiose įmonėse galimai vykdytų finansinių bei kitų nusikaltimų.

Kaltinimai pareikšti 10 fizinių asmenų bei aštuoniems Lietuvoje veikiantiems juridiniams asmenims dėl apgaulingo įmonių apskaitos tvarkymo, neatvaizduojant buhalterinėje apskaitoje dalies daiktų pardavimų, pelno gavimo, darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo bei dėl siekimo išvengti mokesčių, teikiant neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelną ir turtą.

Trims įmonėms bei už jų veiklą atsakingiems asmenims buvo pareikšti kaltinimai ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog šešiose lombardų veikla užsiimančiose įmonėse atsakingi asmenys veikė organizuota grupe pagal parengtą nusikalstamų veikų planą, buvo pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis.

Tyrimas dėl galimai neteisėtos Klaipėdos apskrityje ir kituose Lietuvos miestuose esančiuose lombarduose vykdytos veiklos buvo pradėtas dar 2016 metais.

Policijos pareigūnai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ bei kitų tarnybų pareigūnais 2017 metų spalio pabaigoje atliko kratas 83 vietose – automobiliuose, įmonėse, įtariamųjų namuose visoje Lietuvoje – Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje, Kretingoje, Šilutėje, Telšiuose, Plungėje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir kituose miestuose.

Iš viso šiuose proceso veiksmuose dalyvavo apie 150 teisėsaugos pareigūnų. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 300 liudytojų. 248 tomų apimties baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Šioje baudžiamojoje byloje bendra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštų civilinių ieškinių suma siekia beveik 1 mln. eurų.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Uostamiestyje veikianti įmonė Klaipėdos apygardos prokuratūros ir FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi pažeidimą ir valstybei atlygino žalą.

Kaip skelbia FNTT, Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, gavę pareiškimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), pradėjo ikiteisminį tyrimą įtardami, kad uostamiestyje veikianti įmonė galėjo savo akcininkams – Kipre veikiančiai įmonei – išmokėti per 50 mln. eurų dividendų už 2016–2018 metus.

Buvo įtariama, kad dividendai nebuvo priskirti apmokestinamosioms pajamoms ir galėjo būti nesumokėtas pelno mokestis valstybei.

Tyrimo metu pareigūnai su VMI specialistais nustatė, kad bendrovė netinkamai pritaikė pelno mokesčio normą.

Bendrovė patikslino pelno mokesčio deklaracijas ir, su VMI sudariusi susitarimą, į valstybės biudžetą sumokėjo tyrimo metu nustatytą per 5 mln. eurų siekusį pelno mokestį.

Vyrui ir jo vadovautai įmonei pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei mokesčių išvengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, verslininkas taip pat kaltinamas ir dokumentų klastojimu, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Pasak FNTT, manoma, kad per pusantrų metų gautas beveik 427 tūkst. eurų siekiančias pajamas jis bandė nuslėpti apgaulingai tvarkydamas įmonės apskaitą – paslėpdamas įspūdingą kiekį sąskaitų faktūrų, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, įplaukas ir išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir kt.

Skaičiuojama, kad dėl to į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 191 tūkst. eurų mokesčių.

Taip pat įtariama, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybės kaip įmonės vadovas, suklastojo dokumentus, kurių pagrindu atleido save iš direktoriaus pareigų ir juo paskyrė įmonės akcininką, Ukrainos pilietį.

Tyrimo duomenimis, suklastojęs tariamo naujojo vadovo parašą, kaltinamasis galbūt suklastojo priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo neva naujam įmonės direktoriui perduodami įmonės dokumentai. Įtariama, kad kaltinamasis išrašė sau įgaliojimą veikti įmonės vardu.

Vykdant ikiteisminį tyrimą, laikinai buvo apribota teisė į kaltinamojo turtą, kurio vertė – per 236 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už dokumentų klastojimą – iki trejų metų.

Kaip antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), per ikiteisminį tyrimą Baltarusijos pilietis savo kaltę pripažino ir savanoriškai atlygino dalį valstybei padarytos žalos – 28 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla dėl juodosios buhalterijos ir nesumokėtų mokesčių perduota Vilniaus apygardos teismui. Teismui perduotas ir baltarusis, ir dvi jo įmonės.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Baltarusijos piliečio valdoma įmonė į Lietuvą gabeno kabamųjų lubų gamybai skirtas medžiagas bei teikė šių lubų montavimo paslaugas.

Manoma, kad įmonę klientai rasdavo socialiniuose tinkluose ir per skelbimų puslapius internete. Lubos būdavo montuojamos pagal išankstinius užsakymus, daugiausia individualiuose gyventojų namuose, o darbus atlikdavo, įtariama, nelegaliai dirbantys kiti Baltarusijos piliečiai.

Pareigūnai skaičiuoja, kad per 2018–2020 metus įmonės valdytojas galėjo tvarkyti juodąją buhalteriją, neįtraukdamas dalies už lubų pardavimus gautų pajamų bei nemokėdamas mokesčių už nelegaliai dirbančius darbuotojus.

Pasak FNTT, per šį laikotarpį Baltarusijos pilietis galėjo neapskaityti per 236 tūkst. eurų pajamų bei nesumokėti per 66 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių.

Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai atliko aštuonias kratas ir, išanalizavę paimtus dokumentus, oficialią ir juodąją įmonės buhalterijas, aptiko dar vieną to paties asmens valdomą įmonę, kuri vertėsi pakabinamųjų lubų prekyba ir montavimu.

Kaip skelbia FNTT, Baltarusijos pilietis naudojo tą pačią schemą – į įmonės apskaitą nebūdavo įtraukiamos už pardavimus gautos pajamos ir nemokami mokesčiai. Per 2019–2020 metus galėjo būti neapskaityta per 88 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėta per 12 tūkst. eurų mokesčių.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pasak tarnybos, dviejų Klaipėdoje registruotų įmonių akcininkai ir faktiniai vadovai – sutuoktinių pora bei vienoje iš šių įmonių direktoriaus pareigas ėjęs, ne kartą teistas vilnietis – kaltinami sukčiavimu bei įmonių tyčinių bankrotų sukėlimu.

Vienam iš sutuoktinių bei bendrininkui kaltinimai pareikšti ir dėl mokesčių nesumokėjimo. Pastarasis taip pat kaltinamas ir dėl daugiau nei 16 tūkst. eurų pasisavinimo iš įmonės, kurioje dirbo.

„FNTT pareigūnų duomenimis, šiame tyrime trys kaltinamieji naudojo pareigūnams gerai žinomą sukčiavimo schemą, vadinamą „Fenikso sindromu“, kai asmenys, vengdami mokesčių valstybei, veiklą perkelia į kitas įmones, senąsias palikdami bankrutuoti“, – rašoma pranešime.

Manoma, kad nusikalstamą schemą jie naudojo ilgiau nei dvejus metus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji, žinodami apie didėjančias įmonės skolas, apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė taptų beturtė – visą jos turtą bei veiklą perkėlė į kitą savo įtakos įmonę, kuri užsiėmė ta pačia veikla.

Vėliau, kai skolos pradėjo kauptis ir šioje įmonėje, sutuoktiniai dar kartą panaudojo tokią pačią schemą ir veiklą su visu turtu perkėlė į trečiąją bendrovę, kurios akcininkais patys ir buvo.

Abi anksčiau valdytos įmonės buvo paliktos bankrutuoti.

FNTT teigimu, galima įtarti, kad visi bendrininkai tarpusavyje derino veiksmus ir veikė organizuotai, o pagrindinis jų tikslas buvo apgaule išvengti susikaupusių mokesčių valstybei.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė.

Baudžiamąją bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas. 

Anot tarnybos, sutuoktiniai valdė darbuotojus į Švediją deleguojančią bendrovę, kurios direktorė buvo žmona, o vyras – vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, vėliau ėjęs ir direktoriaus, kasininko pareigas.

Manoma, kad norėdami pasipelnyti ir nemokėti mokesčių, sutuoktiniai į įmonės apskaitą įtraukė sąskaitas faktūras, gautas iš Danijos bei Vokietijos įmonių už tariamai suteiktas paslaugas, nors FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad verslo ryšių su šiose šalyse veikusiomis bendrovėmis įmonė neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sutuoktiniai į įmonės apskaitą įtraukė 74 galbūt netikras sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus iš Danijoje registruotos bendrovės, iš Vokietijoje registruotos bendrovės tariamai gauta 51 sąskaita, sandoriai neva vyko atsiskaitant grynaisiais pinigais.

„Sąskaitose būdavo nurodyta, kad prašoma sumokėti už statyboms reikalingų įrankių, statybinės autotechnikos nuomą, darbininkams suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomą, kitas paslaugas, nors, įtariama, tokių paslaugų kaltinamieji neužsakinėjo“, – rašoma tarnybos pranešime.

Teisėsaugos teigimu, tokiu būdu valstybei galėjo būti nesumokėta apie 37 tūkst. eurų pelno mokesčio, šie pinigai buvo panaudoti žemės sklypų Klaipėdos rajone įsigijimui, kurie buvo registruoti kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė siekia pusę milijono eurų.

Tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė.