„Teismas galutinai patvirtino, kad laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai, tai yra neturint privalomų dokumentų. Be to, joms nebuvo sudarytos gyventi tinkamos sąlygos, taip pat jos buvo eksponuojamos ir siūloma jas pirkti nesilaikant Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Šis sprendimas labai svarbus – tai reiškia, kad gyvūnais bus tinkamai rūpinamasi ir kad jiems neteks gyventi netinkamomis sąlygomis“, – pabrėžia Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Kartu ji atkreipia dėmesį, kad leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus privalomosios sąlygos ne veltui nustato, koks turi būti patalpų plotas. Šių sąlygų nepaisymas vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, o konfiskuotos lūšys ir buvo laikomos mažesniuose nei leidime nustatyta, voljeruose.

Aplinkosaugininkų sprendimą lūšis konfiskuoti teismas pripažino pagrįstu remdamasis pateiktais faktais. Pvz., lūšių laikytojas, pažeisdamas teisė aktų reikalavimus, nepranešdavo Aplinkos apsaugos departamentui apie gimusius jauniklius. Taip pat lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų, laukinių gyvūnų registracijos žurnale nėra būtinos informacijos, jame pateikti duomenys nesutampa su voljere laikomų lūšių skaičiumi.

„Daugelis klausia, kodėl svarbu turėti laukinių gyvūnų įsigijimą ar gimimą patvirtinančius dokumentus. Svarbu pažymėti, kad tai tolygu žmogaus pasui/asmens tapatybės kortelei. Juk nekyla klausimų, kam šie dokumentai reikalingi mums. Taip ir su laukiniais gyvūnais tam, kad galėtume identifikuoti gyvūnus, nustatyti, ar gyvūnai teisėtai įgyti, kad būtų galimas jų veisimas (leidžiamoms rūšims), tinkama veterinarinė priežiūra, šie dokumentai yra privalomi“, – teigia M. Ramanauskienė.

Kaip teigia aplinkosaugininkė, bet kuriam nelaisvėje laikomam gyvūnui turi būti sudarytos gerovę užtikrinančios sąlygos. Dar svarbiau, kad savininkai su savo gyvūnais tinkamai elgtųsi ne bijodami nuobaudų, o vadovaudamiesi moralinėmis nuostatomis, pabrėžia ji.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose antradienį priimta nutartis, ja teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento birželio 4 dienos nutarimą dėl lūšių laikymo netinkamomis sąlygomis, neteisėtos prekybos lūšimis, žiauraus elgesio su gyvūnais ir saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo.

S. P. skundas netenkintas, todėl jis pagal aplinkosaugininkų nutarimą turės sumokėti 625 eurų baudą, pranešė teismas.

„Laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai. Gyvūnai buvo eksponuojami ir siūloma juos pirkti nesilaikant nustatytų reikalavimų“, – pranešime spaudai sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė.

Pasak teisėjos, lūšys buvo laikomos netinkamomis sąlygomis, todėl jomis turėjo būti pasirūpinta. Lūšys įrašytos į saugomų gyvūnų sąrašą, todėl minėtų gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir rūpestis.

Anot teisėjos S. Rozgaitės, Aplinkos apsaugos departamento birželio 4 dienos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, o asmens skundas netenkinamas.

Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūnų kankinimas.

S. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už trijų administracinių nusižengimų padarymą: neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą, t. y. lūšys buvo laikomos neturint teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą; už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą. Ūkininkas su šiais pažeidimais nesutiko.

Teismo vertinimu, S. P. kaltė dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo padarymo yra įrodyta. Viešas lūšių eksponavimas už atlygį ir siūlymas jas pirkti patenka į prekybos laukiniais gyvūnais apibrėžimą. Nors S. P. ir teigė, kad jam išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti lūšimis, tačiau tokiam veiksmui yra būtinas ir komercinio naudojimo sertifikatas, kokio asmuo neturėjo.

S. P. teiginius, kad ne jis įdėjo skelbimą ir jis nevadovauja bendrovei, kuri skelbia apie lūšių eksponavimą už atlygį ir dėl to jis nėra atsakingas, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti atsakomybės.

„Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus, kitos laikomos lūšys tokių dokumentų neturėjo. Asmuo nepranešdavo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka. Teismo įvertinta, kad S. P. nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl lūšių veisimo, jų registravimo, pas jį laikomos lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų“, – rašoma teismo pranešime.

Teismo manymu, S. P. kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir gyvūnų kankinimo taip pat yra įrodyta.

Pagal 2020 metų rugsėjo 8 dienos patikrinimo aktą nebuvo laikomasi gyvūnų laikymo teisės aktų: nebuvo užtikrinti reikalavimai dėl voljerų dydžių, elektros užtvaro. Aštuonios lūšys buvo laikomos po keturias dviejuose voljeruose, kurių plotas tik 1,5 kvadratinio metro.

Be to, 2020 metų lapkričio 7 dienos apžiūros akte buvo konstatuota, kad visos lūšys yra laikomos voljere bendrai, patelės nebuvo atskirtos nuo patinų, nors gyvūnų veisimas jau yra draudžiamas. Per teismo posėdį S. P. teigė, kad lūšis jis vakcinuodavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.

Tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus.

Teismas padarė išvadą, kad S. P. nesirūpino gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys galėtų pakankamai judėti.

„Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūnų kankinimas, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas“, – konstatavo teismas.

Teismas pažymi, kad net ir po patikrinimo S. P. nepagerino gyvūnų laikymo sąlygų, nors nuo patikrinimo iki protokolo surašymo buvo keturių mėnesių laikotarpis. Rašant protokolą viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, jai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba.

S. P. tvirtino, kad lūšis augina jau daugiau nei 10 metų ir visada viskas buvę gerai – tikrino kasmet ir nebuvo pažeidimų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas akcentavo, kad gyvūnų konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pas S. P. buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų laikymosi. Patikrinimai buvo atlikti 2020 metų rugpjūčio 13 ir rugsėjo 8 dienomis, papildoma apžiūra atlikta lapkričio 7 dieną. Per ją buvo nuskaitytas gyvūnų – lūšių, ženklinimas, gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės.

Neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galbūt neteisėtai laikomų ar parduodamų laukinių gyvūnų. 2020 metų rugsėjo 8 dienos patikrinimo akte nurodytos visos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti voljerų, kuriuose buvo laikomos lūšys, išmatavimai; nurodyti padaryti pažeidimai, išdėstyti teisės aktai, kurių reikalavimai yra pažeisti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

„Paskutinės naujienos – lūšys pasiekė centrą Belgijoje. Kadangi visuomenėje dėmesio daugiausiai sulaukė (kažkodėl?) paėmimo metu susižalojęs, bet ne savininko apleistas, gyvūnas, skubame pranešti, kad susižalojusi lūšis saugi. Ji apžiūrėta veterinarijos gydytojų, atlikti tyrimai, rentgenas. Gyvūnas patyrė nedidelį kaulo lūžį. Jam bus taikomas gydymas. Visi šeši gyvūnai po kelionės ilsisi naujuose namuose“, – skelbiama asociacijos pranešime. 

Deja, didžiausiam mūsų skausmui, lūšis, kurią savininkas paliko be veterinarinės priežiūros, neišgyveno.

„Deja, didžiausiam mūsų skausmui, lūšis, kurią savininkas paliko be veterinarinės priežiūros, neišgyveno. Po veterinarų apžiūros Belgijoje gyvūno patirti sužalojimai mums žinomi. Mūsų ilgametėje praktikoje tai tik dar kartą patvirtina, kokie abejingi gyvūnų skausmui ir priežiūrai gali būti gyvūnus laikantys ir išnaudojantys žmonės, manipuliuojantys viešoje erdvėje „gyvūnų mylėtojo“ sąvokomis. Visą medžiagą perduosime tyrimą atliekančiai institucijai, nes šiandien neturime teisės viešai skelbti jokios informacijos. Mums plyšta širdis žinant šio žiauraus elgesio su gyvūnu aplinkybes ir, kad šis gyvūnas neteko galimybės pajusti kitokio – savo tikro gyvūniško gyvenimo“, – rašoma feisbuke.

Primename, kad Aplinkos apsaugos departamentas šeštadienį pranešė, jog neteisėtai ir netinkamai Joniškyje laikytos septynios lūšys laikinai globai perduotos Belgijos gyvūnų centrui.

Pasak departamento, pareigūnams atvykus paimti gyvūnų į vietą, kurioje jie buvo laikomi, gyvūnų savininkas nepasirodė, nors jam apie paėmimą buvo iš anksto pranešta raštu. Aplinkosaugininkai protokolą savininkui surašė jam nedalyvaujant. Tam, kad būtų užtikrintas procedūros skaidrumas ir teisėtumas, departamento pareigūnai pasikvietė paėmime dalyvauti policijos pareigūnus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą.

Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą surašė asmeniui, kuris Joniškyje neteisėtai laikė, eksponavo ir prekiavo lūšimis. Gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, neturint privalomų dokumentų.

Už neteisėtą lūšių laikymą jam gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Dar nuo 30 iki 300 eurų siekianti bauda jo laukia už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimus. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų.

Neturime vietų, kur jas būtų galima perkelti, laikinai globoti, užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą.

Surašius protokolą, septynios lūšys buvo paimtos kaip administracinio nusižengimo objektas iki bylos nagrinėjimo. Kad lūšys laikomos neteisėtai ir netinkamomis sąlygomis, buvo nustatyta rudens pabaigoje. Tada Panevėžio aplinkosaugininkai, gavę pranešimą, atliko neplaninį laukinių gyvūnų aptvaro patikrinimą Joniškyje.

Pareigūnai į pagalbą pasitelkė profesionalus iš Lietuvos bei Italijos, buvo patikrinta lūšių fizinė būklė ir ženklinimas, jos buvo paskiepytos.  Prieš paimant lūšis, kartu buvę laukinių gyvūnų veterinarijos gydytojai iš Italijos jas apžiūrėjo, nustatyta, kad vienai iš lūšių lūžusi, tad jai suteikta pirmoji pagalba, gyvūnas paruoštas kelionei.

„Žmonės privalo suprasti, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje. Laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje galima tik edukaciniais, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški, gelbėjimo ir panašiais tikslais. Kartu būtina pabrėžti, kad tokiais atvejais žmonės prisiima atsakomybę sukurti tinkamą aplinką, artimą gyvūno prigimčiai, rūpintis juo ir elgtis atsakingai“, – pranešime cituojama Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovės Brigitos Kymantaitės, bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu gyvūnams ieškomos geresnės gyvenimo sąlygos, o jie iškeliauja todėl, kad Lietuvoje daugumai jų nėra tinkamų sąlygų kur gyventi.

„Gyvūnai iškeliauja todėl, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipiasi į mus padėti surasti gyvūnams tinkamą vietą gyventi. Šiuo atveju lūšims tinkamų sąlygų gyventi Lietuvoje nėra. Neturime vietų, kur jas būtų galima perkelti, laikinai globoti, užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą. Bendradarbiavimo dėka, šiandien septynios lūšys išvyksta į Belgijos gyvūnų gelbėjimo centrą, kur jų laukia veterinarijos specialistai ir globa“, – šeštadienį teigė LGTAO vadovė B. Kymantaitė.