Vienos Panevėžio mokyklos moksleiviai, minėdami Laisvės gynėjų dieną, tradiciškai Sausio 13-osios skverą papuošė neužmirštuolių gėlių žiedais. Toks mažųjų panevėžiečių elgesys papiktino kaip tik tuo metu Sausio 13-osios skvere buvusią grupelę žmonių.

Kilus šiam konfliktui, įsikišo ir policijos pareigūnai.

Policija atlieka tyrimą

Kaip naujienų portalui JP sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė, pareigūnai savo ruožtu dėl šio incidento atlieka tyrimą.

„Pareigūnai atlieka tyrimą vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymu, nors Sausio 13-osios renginio organizatoriai pareiškimo policijai neparašė. Tačiau tyrėjai atlieka tyrimą savo ruožtu. Jeigu atlikus tyrimą paaiškės, kad pažeista viešoji tvarka, pažeidėjams gali būt skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Jeigu administracinis pažeidimas bus padarytas pakartotinai, bauda didėja nuo 140 iki 240 eurų“, – kalbėjo O. Jukniūtė.

Mindė vaikų atneštas neužmirštuoles

Priminsime, kad Panevėžyje, minint Laisvės gynėjų dieną, kilus konfliktui tarp „maršistų“ ir moksleivių, tąkart kalbintas Panevėžio persitvarkymo sąjūdžio klubo pirmininkas Kazys Grabys piktinosi, jog vaikai į Sausio 13-osios skverą atėjo nešini neužmirštuolėmis. Toks poelgis, anot prieštaringai vertinamo panevėžiečio yra neatleistinas, nes tokiu būdu yra paniekinama mūsų tautos istorija.

M. Pariaukos/jp.lt nuotr.

„Mes turime visišką teisę ateiti į šią vietą ir sakyti tai, ką manome. Turime ir giname savo įsitikinimus. Šis vaikų ir pedagogų poelgis, kai jie prismaigstė skverą neužmirštuolėmis – nepateisinamas ir neatleistinas. Šios gėlės – ne lietuviškos. Jos yra žydų, masonų ložės, augalas, atrastos dar 1926 metais. Jas garbino ir nacistų bei rusų kariuomenės. Kai mus, 1991-ųjų metų sausio 13-osios naktį, užpuolė rusai, niekada nebūtume su tokiomis gėlėmis ėję į kovą ir bandę susigrąžinti laisvę. Mūsų simboliai yra Vytis, Trispalvė ir Gedimino stulpai. Jie šiandien buvo išniekinti. Pačiam teko kovoti už mūsų laisvę. Neleisiu niekinti mūsų tautos simbolių. Čia yra pasityčiojimas, už kurį reiktų iškelti baudžiamąją bylą“, – Sausio 13-ąją naujienų portalui JP kalbėjo K. Grabys.

Čia yra pasityčiojimas, už kurį reiktų iškelti baudžiamąją bylą.

Laisvės gynėjų dieną mokyklinukus užsipuolęs panevėžietis buvo vienas iš palaikančiųjų liūdnai pagarsėjusį Šeimų maršą, ne kartą šokiravęs visuomenę per valstybinius renginius demonstruodamas plakatus su skandalingais užrašais.

Beje, drauge su K. Grabiu renginyje Sausio 13-osios skvere dalyvavę vėliavomis nešini vyrai ir moterys, išdrįso net ir mindyti vaikų pagamintas neužmirštuoles.

Vienos Panevėžio mokyklos moksleiviai, minėdami Laisvės gynėjų dieną, tradiciškai Sausio 13-osios skverą papuošė neužmirštuolių gėlių žiedais. Toks mažųjų panevėžiečių elgesys papiktino kaip tik tuo metu Sausio 13-osios skvere buvusia grupelę žmonių.

Tikina, jog paniekinta tautos istorija

Pasak Panevėžio persitvarkymo sąjūdžio klubo pirmininko, prieštaringai vertinamo panevėžiečio Kazio Grabio, toks vaikų poelgis yra neatleistinas, nes tokiu būdu yra paniekinama mūsų tautos istorija.

Labai gaila ir apmaudu, jog dar Panevėžyje turime tokių baisių žmonių, kurie savo įsitikinimus reiškė vaikams girdint.

„Mes turime visišką teisę ateiti į šią vietą ir sakyti tai, ką manome. Turime ir giname savo įsitikinimus. Šis vaikų ir pedagogų poelgis, kai jie prismaigstė skverą neužmirštuolėmis – nepateisinamas ir neatleistinas. Šios gėlės – ne lietuviškos. Jos yra žydų, masonų ložės, augalas, atrastos dar 1926 metais. Jas garbino ir nacistų bei rusų kariuomenės. Kai mus, 1991-ųjų metų sausio 13-osios naktį, užpuolė rusai, niekada nebūtume su tokiomis gėlėmis ėję į kovą ir bandę susigrąžinti laisvę. Mūsų simboliai yra Vytis, Trispalvė ir Gedimino stulpai. Jie šiandien buvo išniekinti. Pačiam teko kovoti už mūsų laisvę. Neleisiu niekinti mūsų tautos simbolių. Čia yra pasityčiojimas, už kurį reiktų iškelti baudžiamąją bylą“, – kalbėjo prieštaringai vertinamas panevėžietis K. Grabys.

M. Pariaukos/jp.lt nuotr.

Priminsime, jog šiandien, Laisvės gynėjų dieną mokyklinukus užsipuolęs vyras, buvo vienas iš palaikančiųjų liūdnai pagarsėjusį Šeimų maršą, ne kartą šokiravęs visuomenę per valstybinius renginius demonstruodamas plakatus su skandalingais užrašais.

Beje, drauge su K. Grabiu renginyje Sausio 13-osios skvere dalyvavę vėliavomis nešini vyrai ir moterys, išdrįso net ir mindyti vaikų pagamintas neužmirštuoles.

Pasibaisėjo

Tuo metu renginyje Sausio 13-osios skvere dalyvavusi Panevėžio bendruomenių rūmų renginių organizatorė Nijolė Kubiliūnienė, teigė, kad šios dienos renginys buvo skirtas pagerbti ir prisiminti visus šalies didvyrius, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų laisvę.

Tai, kaip ir kasmet, daroma susmaigstant neužmirštuoles, kurios simbolizuoja taiką ir garbę.

M. Pariaukos/jp.lt nuotr.

„Labai gaila ir apmaudu, jog dar Panevėžyje turime tokių baisių žmonių, kurie savo įsitikinimus reiškė vaikams girdint. Tikrai nesmagu, kai vaikai darbelius kuria iš širdies, stengiasi, per lietų susirenka pagerbti žuvusiųjų. Vietoj padėkos, jie sulaukė priekaištų ir grasinimų. Likome nustebinti tokiu kai kurių panevėžiečių poelgiu“, – naujienų portalui JP sakė N. Kubiliūnienė.

„Neužmirštuolės mūsų aprangose simbolizuoja, jog mes nepamirštame, kodėl esame laisvi ir galime rungtyniauti po mūsų šalies vėliava bei skambant mūsų šalies himnui“, – pranešime teigė rinktinės treneris Mindaugas Andriuška.

Simbolinis neužmirštuolės žiedas – pastaraisiais metais išpopuliarėjęs simbolis, skirtas prisiminti 1991-ųjų sausio 13-osios naktį 14 žuvusių žmonių, kai Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Ketvirtadienį lietuviai po 24 metų pertraukos ir vėl pradės kovas Senojo žemyno pirmenybėse, kuriose pirmoji varžovė bus Rusijos rinktinė.

F grupėje lietuviai sausio 15 dieną varžysis su šeimininke Slovakija, dar po dviejų dienų – su Norvegijos rankininkais.

2022-ųjų Europos rankinio čempionatas vyksta Vengrijoje ir Slovakijoje. Jame rungiasi 24 komandos, suskirstytos į šešias grupes, iš kurios po dvi stipriausias pateks į kitą etapą.

Lietuvos rinktinė grupės rungtynes žais Košicės mieste Slovakijoje. Paskutinį kartą lietuviai Senojo žemyno pirmenybėse rungtyniavo 1998 metais.

Tiems, kas tąnakt miegojo Seime, kas juos saugojo, degino laužus prie televizijos pastato, būriavosi prie bokšto, plaukai pasišiauštų patyrus, kokiame nykiame interpretacijų, buko apilietiškumo, net abejingumo rūke pradėjo klaidžioti vadinamosios nepriklausomybės kartos atžalos. "Partizanų ir rusų karas", "Tai įvyko prieš 100 metų", "Sausio 13-oji? Nežinau. Neįdomu", – tokių ir ne tik perlų šalies pedagogams pažeria ta, dėl kurios visos neužmirštuolės, žvakelės, dėl kurios ir kovota, – Lietuvos ateitis. Sausio 13-oji ir visas Atgimimo laikotarpis po truputį virsta pastraipa istorijos vadovėlyje ir abstrakcija, kokia iki saugios santrumpos "Smetonos laikais" buvo virtęs visas tarpukaris. Net graudu prisiminus vaikiškus pamąstymus, kuo gi nusipelnė ta smetona iš močiutės puodynės, kad jos vardu ištisas laikmetis pavadintas.

Plaukai pasišiauštų patyrus, kokiame nykiame buko apilietiškumo rūke pradėjo klaidžioti vadinamosios nepriklausomybės kartos atžalos.

Kažin ar verta abejoti Lietuvos ateities gynybiniais gebėjimais. Jei reikės, savuosius TV bokštus ir seimus ji apgins nulauždama priešų IT sistemas. Tik ar užaugusi abstrakcijų rūke ji atpažins, kas savas, kas – ne? Ir dėl to tikrai negalėsime apkaltinti nei masonų, nei sovietų. Kalti būsime patys, nes metai iš metų tik aiškinamės savo nuopelnus istorijoje, užuot sukūrę aiškų laisvės mitą, kuris žaidimais, istoriniais repais, miuziklais, romanais, serialais, komiksais pasiektų toliausią apolitiškumo užkampį ir jame augantį ateities pilietį.