N. Sturgeon, kuri sekmadienį buvo suimta dėl šio tyrimo ir po kelių valandų apklausos paleista nepateikus kaltinimų, tvirtino, kad nepadarė nieko blogo.

Dėl kilusio skandalo šalyje dominuojanti Škotijos nacionalinė partija (ŠNP) pateko į gilią krizę ir pakenkė jos nepriklausomos Škotijos siekiams.

H. Yousafas BBC televizijos Škotijos kanalui sakė, kad N. Sturgeon suėmimas buvo jam asmeniškai skausmingas, atsižvelgiant į jų ilgametę draugystę.

„Nesustabdysiu Nicolos narystės. Elgsiuosi su ja taip pat, kaip elgiausi, pavyzdžiui, su Colinu Beattie (Kolinu Bičiu)“, – teigė jis, turėdamas omenyje buvusį SNP partijos iždininką, kuris buvo suimtas balandžio mėnesį ir taip pat paleistas nepateikus kaltinimų.

H. Yousafas sakė, kad nemato jokios priežasties sustabdyti tų, kurie buvo paleisti nepateikus kaltinimų, narystę.

N. Sturgeon suėmimas – jau trečias tyrime, kuris sukėlė šoką Škotijos politikoje.

Jos vyras Peteris Murrellas (Piteris Marelas), buvęs SNP vykdomasis direktorius, balandžio mėnesį buvo suimtas ir paleistas nepateikus kaltinimų.

P. Murrellas jau seniai sulaukdavo klausimų dėl įtariamo 600 000 svarų sterlingų (701,6 tūkst. eurų) aukų, kurios buvo skirtos paremti SNP siekį dėl Škotijos nepriklausomybės, panaudojimo.

Jis taip pat nedeklaravo asmeninės paskolos SNP, kurios suma viršijo 100 000 svarų sterlingų (117 tūkst. eurų), o tai galėjo pažeisti įstatymus dėl politinio finansavimo skaidrumo.

N. Sturgeon kovą paskutinį kartą pasirodė Škotijos parlamente kaip pirmoji ministrė, mėnesiu anksčiau paskelbusi apie ketinimą pasitraukti.

Daugiau nei aštuonerius metus prie Škotijos vairo stovėjusi N. Sturgeon pareiškė, kad jai trūksta energijos tęsti darbą ir ji atsistatydina.

„52 metų moteris šiandien... buvo sulaikyta kaip įtariamoji, vykdant tyrimą dėl Škotijos nacionalinės partijos finansavimo ir finansų“, – sakoma Škotijos policijos pareiškime.

„Moteris yra sulaikyta ir apklausiama Škotijos policijos detektyvų“, – sakė policija.

JK policija neįvardija įtariamųjų, kol jiems nepateikiami kaltinimai.

Britų žiniasklaida, įskaitant transliuotoją BBC, patvirtino, kad sulaikytoji yra N. Sturgeon.

N. Sturgeon atstovas spaudai sakė, kad buvusi SNP lyderė savanoriškai dalyvauja policijos apklausoje.

Sekmadienio popietę pranešta, kad ji buvo paleista.

BBC pažymi, kad pareigūnai galėjo apklausti N. Sturgeon ne ilgiau kaip 12 valandų prieš nuspręsdami, ar pateikti jai kaltinimus dėl nusikaltimo, ar paleisti ją, kol bus atliekamas tolesnis tyrimas.

Įtariamasis, paleistas į laisvę, kol vyksta tolesnis tyrimas, vėliau gali būti vėl sulaikytas.

Atliekant tyrimą anksčiau buvo sulaikyti ir apklausti keli Škotijos nacionalinės partijos (SNP) aukšto rango veikėjai. Nė vienam iš jų nebuvo pateikti kaltinimai.

Minimas tyrimas sukrėtė Škotijos politinę sistemą.

Vykdant šį tyrimą balandį buvo sulaikytas N. Sturgeon vyras Peteris Murrellas (Piteris Marelas), buvęs SNP vykdomasis direktorius. Iš šių pareigų jis pasitraukė kovo mėnesį.

Tuo metu policija surengė reidus SNP būstinėje Edinburge bei Glazge, kur pora gyvena, ir buvo pastačiusi prie jųdviejų namų palapinę nusikaltimo vietai tirti.

P. Murrellas jau seniai sulaukdavo klausimų dėl įtariamo 600 000 svarų sterlingų (701,6 tūkst. eurų) aukų, kurios buvo skirtos paremti SNP siekį dėl Škotijos nepriklausomybės, panaudojimo.

Jis taip pat nedeklaravo asmeninės paskolos SNP, kurios suma viršijo 100 000 svarų sterlingų (117 tūkst. eurų), o tai galėjo pažeisti įstatymus dėl politinio finansavimo skaidrumo.

Vėliau P. Murrellas buvo paleistas be kaltinimų, bet tyrimas tęsiamas.

Partijos iždininkas Colinas Beattie (Kolinas Bitis) taip pat buvo sulaikytas balandį ir vėliau paleistas.

N. Sturgeon kovą paskutinį kartą pasirodė Škotijos parlamente kaip pirmoji ministrė, mėnesiu anksčiau paskelbusi apie ketinimą pasitraukti.

Daugiau nei aštuonerius metus prie Škotijos vairo stovėjusi N. Sturgeon pareiškė, kad jai trūksta energijos tęsti darbą ir ji atsistatydina.

N. Sturgeon įpėdinis Humza Yousafas (Humza Jusafas) paneigė, kad ji pasitraukė žinodama, jog policijos tyrimas pavojingai priartėjo prie jos namų.

„Nicolos palikimas yra pats savaime svarbus“, – pridūrė jis.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

Pirmadienį jis nedidele persvara laimėjo varžybas dėl naujojo Škotijos nacionalinės partijos (SNP) – pagrindinės škotų politinės jėgos – lyderio pozicijos atsistatydinus Nicolai Sturgeon (Nikolai Sterdžen).

37-erių H. Yousafas, kuris trečiadienį bus oficialiai prisaikdintas, tampa jauniausiu pirmuoju ministru nuo tada, kai 1999 metais, įgyvendinus decentralizacijos reformas, buvo sukurtas Škotijos parlamentas, ir pirmuoju musulmonu vyriausybės vadovu Vakarų Europoje.

Laimėjęs partijos lyderio rinkimus H. Yousafas, kuris N. Sturgeon vyriausybėje ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, pažadėjo ir toliau siekti pagrindinio SNP politinio tikslo – Škotijos nepriklausomybės, už kurią N. Sturgeon kovojo nuo tada, kai jos partija pralaimėjo 2014-aisiais surengtą referendumą šiuo klausimu.

Prieš antradienio patvirtinamąjį balsavimą H. Yousafas pripažino, kad po N. Sturgeon jam teks labai pasistengti, bet pažadėjo užtikrinti, kad Škotija ir toliau būtų „pozityvus, progresyvus balsas pasaulinėje scenoje“.

„Dirbsiu kiekvieną kiekvienos dienos valandą, kad išnaudočiau Škotijos ir kiekvieno žmogaus potencialą“, – pridūrė naujasis SNP lyderis.

Po nesutarimų kupinos kovos, kuri prasidėjo po netikėto N. Sturgeon atsistatydinimo praėjusį mėnesį,  jis nugalėjo surinkęs 52 proc. Škotijos nacionalinės partijos (SNP) narių balsų.

Trečiadienį jis bus prisaikdintas Škotijos pirmuoju ministru ir taps pirmuoju etninės mažumos vyriausybės vadovu bei pirmuoju musulmonu, vadovausiančiu vienai svarbiausių Jungtinės Karalystės partijų.

Jis taip pat tapo jauniausiu Škotijos lyderiu, pradėsiančiu vadovauti praėjus keliems mėnesiams po to, kai jauniausiu modernių laikų JK ministru pirmininku būdamas 42 metų tapo Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

37-erių vyras pažadėjo ir toliau siekti pagrindinio SNP politinio tikslo – Škotijos nepriklausomybės, už kurią N. Sturgeon kovojo nuo tada, kai jos partija pralaimėjo 2014-aisiais surengtą referendumą šiuo klausimu.

„Škotijos žmonėms dabar labiau nei bet kada anksčiau reikia nepriklausomybės, ir mes būsime ta karta, kuri užtikrins nepriklausomybę“, – savo pergalės kalboje sakė H. Yousafas.

Jis pridūrė, kad jo neatidėliotinas prioritetas yra apsaugoti škotus nuo JK pragyvenimo išlaidų krizės ir reformuoti viešąsias paslaugas.

„Sieksiu vadovauti Škotijai ir visų mūsų piliečių interesams, kad ir kokios jūsų politinės pažiūros“, – tvirtino naujasis Škotijos vadovas ir pažymėjo, kad sieks konstruktyviai bendradarbiauti su konservatorių vyriausybe Londone.

Nepriklausomos Škotijos vizija

H. Yousafas, kuris N. Sturgeon kabinete ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, nedidele balsų persvara aplenkė finansų ministrę Kate Forbes (Keit Forbs) ir SNP lyderiu tapo po to, kai buvo pridėti rinkėjų antrųjų pasirinkimų balsai.

Buvusi ministrė Ash Regan (Eš Rigan) gerokai atsiliko ir liko trečia.

Kampanijos metu H. Yousafas teigė, kad per daug laiko buvo skiriama JK vyriausybės Londone nesėkmėms pabrėžti ir nepakankamai – nepriklausomos Škotijos vizijai kurti.

JK musulmonų taryba jo išrinkimą pavadino svarbiu įvykiu. Tačiau sėkmė greičiausiai bus vertinama pagal jo gebėjimą išjudinti nepriklausomybės siekį.

Apklausos rodo, kad po praėjusių metų trumpalaikio pakilimo parama tokiam žingsniui mažėja. Šiuo metu už Škotijos pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės pasisako maždaug 45 proc. škotų. Analogiški skaičiai buvo ir per 2014-ųjų balsavimą, kuomet 55 proc. škotų tokį žingsnį atmetė.

Naujojo lyderio laukia iššūkis įtikinti platesnį Škotijos elektoratą.

Remiantis tyrimų agentūros „Ipsos“ atliktos apklausos duomenimis, H. Yousafą palankiai vertino tik 22 proc. rinkėjų, o nuo K. Forbes jis atsiliko 27 procentais.

48 proc. partijos narių balsų surinkusi K. Forbes atsidūrė dėmesio centre dėl savo konservatyvių pažiūrų, nes yra Škotijos laisvosios bažnyčios, kuri nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir abortams, narė.

Tačiau H. Yousafas, palaikantis glaudžius ryšius su N. Sturgeon, taip pat susidūrė su kritika dėl savo darbo ankstesnėse pareigose Škotijos vyriausybėje.

Ves į nepriklausomybę

52-ejų N. Sturgeon pirmosios ministrės pareigas ėjo nuo 2014-ųjų lapkričio, tačiau praėjusį mėnesį pareiškė, kad jaučiasi nebegalinti šiam darbui atiduoti visų jėgų.

Sveikindama bendražygį su pergale, ji teigė, kad jis bus puikus lyderis, ir „Twitter“ tinkle pridūrė: „Negalėčiau būti dar laimingesnė, jog jis mane pakeis“.

Praėjusiais metais JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotijos vyriausybė negali surengti naujo referendumo dėl suvereniteto be Londono pritarimo.

Nuo to laiko kelios atliktos apklausos parodė, kad gyventojų parama atsiskyrimui mažėja.

Tačiau N. Sturgeon teigė esanti visiškai įsitikinusi, kad jos įpėdinis ves Škotiją į nepriklausomybę.

Deleguotoji vyriausybė Edinburge buvo įsteigta 1999 metais, įgyvendinus JK vyriausybės Londone inicijuotas decentralizacijos reformas.

Nuo to laiko SNP tapo dominuojančia jėga Škotijos politikoje, ypač didindama įtaką Leiboristų partijos sąskaita.

Tačiau leiboristai tikisi, kad N. Sturgeon pasitraukimas gali atverti kelią galimam jų sugrįžimui į valdžią Škotijoje. Tai padidintų galimybę įveikti konservatorius per visuotinius JK rinkimus, kurie turėtų įvykti per ateinančius pusantrų metų.

52-ejų N. Sturgeon, kuri pirmosios ministrės pirmininkės pareigas pradėjo eiti 2014-ųjų lapkritį, pažymėjo, kad nuo šiol ji prisidės prie jai rūpimų klausimų, įskaitant lyčių lygybę, jaunimą, teisingumą klimato srityje ir Škotijos nepriklausomybės siekį.

„Mano partijai, vyriausybei ir mūsų šaliai būtų teisinga užleisti vietą naujai lyderių kartai“, – teigė ji, savo aštuonerius metus trukusį vadovavimą pavadinusi „svarbiausia savo gyvenimo privilegija“.

Vasarį N. Sturgeon netikėtai paskelbė atsistatydinanti, teigdama, kad nesijaučia galinti atiduoti „visų reikiamų jėgų“ šioms pareigoms.

Ji pripažino, kad užimdama šias aukštas pareigas patyrė įtampą ir „mintyse ir širdyje“ suvokė, kad atėjo laikas pasitraukti.

Paskutinieji N. Sturgeon vadovavimo mėnesiai buvo kupini sunkumų.

Ji sulaukė priešiškos reakcijos iš Škotijos visuomenės po to, kai priėmė teisės aktą, leidžiantį visiems vyresniems nei 16 metų asmenims pasikeisti lytį be medicininės diagnozės.

Pagal šį įstatymą vienam prievartautojui, kuris po apkaltinamojo nuosprendžio iš vyro tapo moterimi, būtų buvę leista atlikti laisvės atėmimo bausmę tik moterims skirtoje įkalinimo įstaigoje.

Kilus triukšmui dėl prievartautojo bylos, JK vyriausybė pasinaudojo precedento neturinčia veto teise ir užblokavo SNP pasiūlytą įstatymą.

N. Sturgeon taip pat pasisakė už Škotijos nepriklausomybės referendumą, teigdama, kad po 2016 metais visoje JK įvykusio „Brexito“ referendumo, po kurio Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, turėtų būti sudarytos sąlygos iš naujo paklausti rinkėjų nuomonės dėl Škotijos nepriklausomybės.

Tačiau JK vyriausybė atmetė šį argumentą, o lapkričio mėnesį Britanijos Aukščiausiasis Teismas palaikė Londono pusę, todėl SNP neturi aiškaus plano, kaip pasiekti nepriklausomybę per balsavimą.

2014-aisiais vykusio referendumo metu gyventojai nepritarė Škotijos nepriklausomybės atsiskyrimui nuo Jungtinės Karalystės, o kelios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vietos gyventojai šiam tikslui pritaria vis vangiau.

Nepaisant to, N. Sturgeon išlieka populiari viešosios nuomonės apklausose.

2021-ųjų Škotijos parlamento rinkimuose COVID-19 pandemijos akivaizdoje SNP iškovojo rekordinį skaičių – 64 iš 129 vietų, tačiau iki daugumos jai pritrūko vieno mandato. Ji sudarė aljansą su žalaisiais, kad galėtų toliau dalyvauti šalies valdyme.

SNP lyderės ir pirmosios ministrės įpėdinis bus paskelbtas ateinantį pirmadienį, po kelias savaites trukusių rinkimų, kurie tapo pirmaisiais per beveik du dešimtmečius.

52-ejų N. Sturgeon seka buvusios Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Jacindos Ardern (Džasindos Ardern) pėdomis po to, kai patyrė spaudimą dėl kilusios itin aštrios priešpriešos dėl translyčių teisių ir dėl Škotijos nepriklausomybės klausimo, kuris, regis, vis dar yra įstrigęs.

Vienos įtakingiausių Jungtinės Karalystės politikių pasitraukimas tapo netikėtumu politikos stebėtojams.

Bet, kaip ir J. Ardern, N. Sturgeon teigė, kad ji nesijaučia galinti skirti „visų jėgų, kurių reikia“ dirbti šį labai įtemptą darbą, todėl jos „pareiga“ buvo užleisti vietą naujam SNP lyderiui.

Ji pripažino, kad po daugiau nei aštuonerius metus trukusio vadovavimo, prieš tai tiek pat laiko ėjus pirmojo ministro pavaduotojos pareigas, patyrė milžinišką įtampą darbe.

„Aš esu ne tik politikė, aš irgi esu žmogus“, – pareiškė ji.

Kontroversija dėl translyčių teisių kilo po to, kai už dviejų moterų išprievartavimą dar prieš lyties keitimą buvo nuteista viena translytė. Pagal prieštaringai vertinamas reformas, kurias prastūmė jos SNP vyriausybė, tokie asmenys galėtų atlikti bausmę moterų kalėjime.

Šį Škotijos, kuri 1999-aisiais atgavo savivaldą, įstatymą užblokavo JK vyriausybė Londone, o  N. Sturgeon elgesys šioje situacijoje sulaukė vidinės SNP kritikos.

Tačiau, nepaisant jos bandymų pagerinti savo padėtį, Škotijos nepriklausomybės klausimas, kurį SNP laiko vienu svarbiausių savo prioritetų, atsidūrė aklavietėje, kai JK vyriausybė atmetė jos reikalavimus surengti naują referendumą.

Taip pat buvo kritikuojamas N. Sturgeon ketinimas kitus visuotinius rinkimus paversti balsavimu už pasitraukimą iš JK, pateikiant rinkėjams sunkų klausimą, kuris, kaip baiminosi partijos nariai, galėjo atsigręžti prieš SNP.

Nesutarimai

Nepaisant to, ji išliko gana populiari visuomenės apklausose ir nuo 2014-ųjų, kai tapo pirmąja ministre, garsėjo tvirtos lyderės reputacija.

2021-ųjų Škotijos parlamento rinkimuose COVID-19 pandemijos akivaizdoje SNP iškovojo rekordinį skaičių – 64 iš 129 vietų, tačiau iki daugumos jai pritrūko vieno mandato. Ji sudarė aljansą su žalaisiais, kad galėtų toliau dalyvauti šalies valdyme.

Artėjant rinkimams tarp N. Sturgeon ir Alexo Salmondo (Alekso Salmondo), jos buvusio mentoriaus ir buvusio pirmojo ministro, kilo nesutarimų.

Jiedu smarkiai susikivirčijo dėl to, kaip N. Sturgeon tvarkėsi su A. Salmondui mestais kaltinimais dėl seksualinio priekabiavimo.

Dviejų politikos galiūnų nesutarimai atsispindėjo rinkimų kampanijoje, ir A. Salmondas įkūrė savo Škotijos nepriklausomybę remiančią partiją „Alba“. Tačiau jai nepavyko iškovoti nė vieno mandato.

Tačiau A. Salmondas ir jo šalininkai ne kartą pabrėžė, kad N. Sturgeon nesugeba pasiekti naujo postūmio nepriklausomybės labui.

Lapkritį Londono Aukščiausiasis Teismas pritarė Jungtinės Karalystės teiginiui, jog Edinburgas neturi įgaliojimų pats skelbti naujo referendumo.

Tuomet N. Sturgeon pareiškė, kad šis sprendimas demaskavo „mitą“, jog Škotija gali pati pasitraukti iš JK.

Anot jos, SNP vadovaujama vyriausybė norėtų pasinaudoti iki 2025-ųjų pradžios turinčiais įvykti rinkimais Jungtinėje Karalystėje kaip „faktiniu referendumu“ dėl atsiskyrimo po daugiau nei 300 metų.

„Škotijos karalienė“

JK konservatorių vyriausybė Londone atsisako pritarti balsavimui, teigdama, kad šis klausimas buvo išspręstas 2014 metų referendume, kai Škotijos rinkėjai nepriklausomybę atmetė 55 proc. balsų. Už nepriklausomybę tuomet balsavo 45 proc. škotų.

Tačiau nepriklausomybę remianti vyriausybė Edinburge nori peržiūrėti šį sprendimą, argumentuodama, kad JK išstojimas iš Europos Sąjungos, kuriam nepritarė dauguma Škotijos rinkėjų, iš esmės pakeitė politinį ir ekonominį kraštovaizdį.

Apklausos rodo, kad škotai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas ir kad dauguma rinkėjų artimiausiu metu nenori naujo referendumo.

Buvusi teisininkė, kai kurių žiniasklaidos atstovų praminta „Škotijos karaliene“, palaiko socialiai sąmoningą politiką, kurios, pasak jos, atsisakė centro kairioji Leiboristų partija, kadaise užėmusi dominuojančią poziciją Škotijos politikoje.

Ji gimė 1970-aisiais pramoniniame Ervino mieste, esančiame į pietvakarius nuo Glazgo, elektriko tėvo ir motinos, dalyvavusios vietos SNP politikoje, šeimoje.

Būdama 16 metų, N. Sturgeon įstojo į į SNP ir pradėjo aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime devintajame dešimtmetyje, kai Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė buvo konservatorė Margaret Thatcher (Margaret Tečer), kuri Škotijoje vis dar kursto didelį pasipiktinimą.

N. Sturgeon studijavo teisę Glazgo universitete ir 1992-aisiais, būdama vos 21-erių, nesėkmingai kandidatavo į Bendruomenių Rūmus, o vėliau pradėjo teisininkės karjerą.

1999-aisiais įkūrus Škotijos parlamentą, kur leiboristai buvo didžiausia partija, N. Sturgeon tapo viena iš pirmųjų SNP įstatymų leidėjų.

Ji sako, kad atėjo „tinkamas laikas man, mano partijai ir šaliai“, ir nurodžiusi savo partijai pradėti naujo lyderio rinkimų procesą.

52-ejų N. Sturgeon sakė liksianti pareigose, kol bus išrinktas jos įpėdinis.

„Šis sprendimas nėra reakcija į trumpalaikį spaudimą, – teigė ji. – Šis sprendimas priimtas atlikus gilesnį ir ilgalaikį vertinimą.“

N. Sturgeon pripažino kelias savaites svarsčiusi šį sprendimą ir turėjusi sau atsakyti į du klausimus: „Ar man derėtų tęsti karjerą? Ir dar svarbiau, ar tai yra teisinga mano šaliai, mano partijai ir nepriklausomybės siekiui, kuriam paskyriau savo gyvenimą?“

Ji sakė supratusi, kad atsakymas į abu šiuos klausimus yra „ne“.

N. Sturgeon, daugiau nei aštuonerius metus vadovavusi decentralizuotai vyriausybei Edinburge, pastaruoju metu buvo spaudžiama dėl įstrigusio nepriklausomybės siekio ir translyčių teisių.

Savo vaidmenį ji pavadino „pačiu geriausiu darbu pasaulyje“ ir sakė, kad tai buvo „nepaprasta privilegija“.

Ji taip pat sakė besididžiuojanti, kad yra pirmoji moteris šiame poste ir ilgiausiai dirbusi Škotijos pirmoji ministrė.

N. Sturgeon savo kalboje taip pat pareiškė esanti įsitikinusi, jog galėtų vesti SNP į sėkmę rinkimuose, ir tikinti, kad nepriklausomybės idėja Škotijoje turi daugumos palaikymą.

Tačiau, pasak jos, naujas lyderis galėtų geriau įveikti nesutarimus, kad tai būtų įgyvendinta.

„Tvirtai tikiu, kad mano įpėdinis ves Škotiją į nepriklausomybę“, – sakė ji.

N. Sturgeon sakė, kad ji nesiruošia visiškai pasitraukti iš politikos.

Lyčių įstatymas ir nepriklausomybė

Nepaisant tebesitęsiančių ginčų dėl Škotijos lyčių teisės akto, N. Sturgeon sprendimas nustebino politikos apžvalgininkus.

Minimas įstatymas, translyčių teisių gynėjų vadinamas itin svarbiu, leistų 16 metų ir vyresniems Škotijos gyventojams paprasčiau pakeisti lyties žymėjimą savo asmens tapatybės dokumentuose, panaikinant būtinybę nustatyti medicininę lyties disforijos diagnozę.

Šiuo teisės aktu Škotija skirtųsi nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies, kurioje norint pakeisti lytį, būtina medicininė diagnozė.

Centrinė JK vyriausybė pažadėjo jį blokuoti, o N. Sturgeon pareiškė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi ginti lyčių lygybės teisės aktus iki pat šalies Aukščiausiojo Teismo.

Dėl šio klausimo N. Sturgeon patyrė vieną didžiausių vidinių maištų per visą savo aštuonerių metų kadenciją.

Tačiau savo vadovavimo metais ji nekart sulaukė pagyrų, pavyzdžiui, dėl reakcijos į COVID-19 pandemiją, kai buvo giriama už tiesmuką kalbėjimą.

Be to, Škotijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės idėja – sena N. Sturgeon nacionalistinės vyriausybės svajonė – vėl tapo politinės darbotvarkės prioritetu.

Pernai JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotija neturi galių surengti naujo referendumo dėl nepriklausomybės be britų vyriausybės sutikimo.

JK konservatorių vyriausybė Londone atsisako pritarti balsavimui, teigdama, kad šis klausimas buvo išspręstas 2014 metų referendume, kai Škotijos rinkėjai nepriklausomybę atmetė 55 proc. balsų. Už nepriklausomybę tuomet balsavo 45 proc. škotų.

Tačiau nepriklausomybę remianti vyriausybė Edinburge nori peržiūrėti šį sprendimą, argumentuodama, kad JK išstojimas iš Europos Sąjungos, kuriam nepritarė dauguma Škotijos rinkėjų, iš esmės pakeitė politinį ir ekonominį kraštovaizdį.

Apklausos rodo, kad škotai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas ir kad dauguma rinkėjų artimiausiu metu nenori naujo referendumo.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) nori surengti referendumą 2023 metų spalį, tačiau konservatyvioji JK vyriausybė Londone tam nepritaria.

JK Aukščiausiasis Teismas antradienį pradės klausyti argumentus dėl to, ar pusiau autonominė Škotijos administracija gali organizuoti balsavimą dėl nepriklausomybės be vyriausybės Londone sutikimo.

Škotijos nacionalinei partijai (SNP) vadovaujanti N. Sturgeon sakė, kad jei jos Edinburge įsikūrusi vyriausybė pralaimės bylą teisme, ji kitus JK nacionalinius rinkimus paskelbs de facto plebiscitu dėl tris šimtmečius trunkančios Škotijos sąjungos su Anglija nutraukimo.

Ji nedetalizavo, kaip tai vyktų. Balsavimo, surengto be JK vyriausybės pritarimo, rezultatai nebūtų teisiškai privalomi.

„Jei demokratija bus užblokuota, jei Vestminsteris užblokuos kelią, kuriuo būtų teisinga svarstyti šį klausimą – teisėtą, konstitucinį referendumą, nes bijo demokratinio Škotijos žmonių pasirinkimo, tuomet man ir Škotijos žmonėms pasirinkimas yra paprastas: arba mes pateiksime savo argumentus rinkimuose, arba prarasime tikėjimą Škotijos demokratija. Aš niekada, niekada nesiliausiu tikėjusi Škotijos demokratija“, – kalbėjo N. Sturgeon.

„Tai turėtų būti kraštutinė priemonė, – sakė ji. – Nenoriu atsidurti tokioje padėtyje. Noriu surengti teisėtą referendumą.“

Nuo 1707 metų Škotija ir Anglija yra politiškai susivienijusios. Nuo 1999 metų Škotija turi savo parlamentą ir vyriausybę ir pati formuoja savo politiką visuomenės sveikatos, švietimo ir kitais klausimais. Jungtinės Karalystės vyriausybė Londone kontroliuoja tokius klausimus kaip gynyba ir fiskalinė politika.

Vyriausybė Londone nepalaiko naujo Škotijos nepriklausomybės referendumo idėjos ir sako, kad šis klausimas buvo išspręstas per balsavimą 2014-aisiais.

Per tą balsavimą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.

Tačiau Škotijos pirmoji ministrė nori naujo plebiscito. Pasak jos, padėtis nuo to laiko pasikeitė, visų pirma dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos – tokiam žingsniui dauguma žmonių Škotijoje nepritarė.

SNP kartu su Škotijos žaliųjų partija Škotijos parlamente sudaro daugumą, pasisakančią už nepriklausomybę, ir N. Sturgeon tvirtina, kad ši parama užtikrina jai „neginčijamą demokratinį mandatą“ surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės.

N. Sturgeon pažadėjo artimiausiomis savaitėmis parengti dokumentus, kuriuose bus išdėstytas ekonominis nepriklausomybės pagrindas ir atsakyta į klausimus, pavyzdžiui, kokią valiutą šalis naudotų po atsiskyrimo.

Ji teigė, kad jos tikslas surengti referendumą po metų yra realus.

„Nėra prasmės spėlioti, kaip baigsis teismo posėdis, bet jei jis baigsis teigiamai, mes turime parengtus planus, kaip priimti teisės aktus“, – sakė ji.

Apklausos rodo, kad Škotijos rinkėjai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į apylyges stovyklas. Leiboristų partijos politikas Alistairas Darlingas (Alisteras Darlingas), buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris, sakė, kad apklausos taip pat rodo, jog dauguma škotų artimiausiu metu nenori referendumo.

„Ši šalis skaldo pati save. Šis netikrumas kenkia mūsų augimo perspektyvoms ir gerovei“, – sakė A. Darlingas.

96 metų monarchė su N. Sturgeon susitiko Holirudo rūmuose Edinburge, bet jų pokalbio detalės neskelbiamos.

Elizabeth II lankosi Škotijoje dėl kasmet rengiamos „Holirudo savaitės“, kai ji ir kiti karališkosios šeimos nariai tradiciškai surengia virtinę renginių.

Nuo spalio, kai dėl sveikatos problemų jai tapo sunku vaikščioti, karalienė labai riboja savo viešus pasirodymus ir manyta, kad ji nesileis į ilgą kelionę šiaurėn iš Vindzoro pilies.

Tačiau pastaruoju metu monarchė atrodė stipresnė, o per susitikimą su N. Sturgeon nesinaudojo lazdele, rodo vaizdo įrašai.

N. Sturgeon įteikė karalienei 150 svarų (per 173 eurus) kainuojantį viskio „Johnnie Walker Blue Label“ butelį.

N. Sturgeon nori, kad Škotija atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės, ir antradienį paskelbė planus 2023 metų spalio 19-ąją surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

Kreipdamasi į parlamentą Edinburge, N. Sturgeon pripažino, kad jos administracija gali neturėti įgaliojimų tai padaryti be Londono pritarimo ir prašys Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo nuomonės.

Prieš aštuonerius metus Škotijoje vykusiame balsavime dėl nepriklausomybės 55 proc. škotų ją atmetė, o dabar apklausos rodo, kad nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.

JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) vyriausybė sako, kad 2014-ųjų referendumu šis klausimas buvo išspręstas kartos gyvenimo laikui.

Pakeliui iš Vokietijos į NATO viršūnių susitikimą Ispanijoje B. Johnsonas žadėjo išstudijuoti N. Sturgeon planą ir „deramai atsakyti“.

N. Sturgeon vadovaujama Škotijos nacionalinė partija (SNP) nori po nepriklausomybės išlaikyti monarchiją.

Kaip valstybės galva karalienė yra politiškai neutrali, bet stebėtojai pažymi, kad pačiu jos buvimu Škotijoje subtiliai primenama apie tradiciją ir tris šimtmečius trunkančią Škotijos sąjungą su Anglija.

N. Sturgeon, Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderė, sakė, kad dabar tinkamas metas vėl svarstyti Škotijos pasitraukimą iš JK.

„Po visko, kas įvyko – „Brexito“, COVIDo, Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) – laikas paskelbti kitokią ir geresnę viziją“, – sakė ji, pristatydama pirmąjį iš vyriausybės dokumentų su išdėstomais argumentais už nepriklausomybę.

Per 2014 metų referendumą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.

N. Sturgeon yra sakiusi, kad nori iki 2023 metų pabaigos surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės. Tam reikėtų JK ministro pirmininko B. Johnsono vyriausybės pritarimo, bet jis nepalaiko naujo referendumo ir sako, kad šis klausimas buvo išspręstas per balsavimą 2014-aisiais.

Tačiau N. Sturgeon teigia, kad padėtis nuo to laiko pasikeitė, visų pirma dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos – tokiam žingsniui dauguma žmonių Škotijoje nepritarė.

„Jei 2014-aisiais būtume žinoję viską, ką dabar žinome apie JK pasirinktą kelią, Škotija, neabejoju, būtų balsavusi „taip“, – interviu transliuotojui BBC sakė N. Sturgeon.

Pasak jos, ji pernai Škotijos pirmąja ministre buvo perrinkta su „aiškiu įsipareigojimu suteikti Škotijos žmonėms pasirinkimą tapti nepriklausoma šalimi“.

Antradienį ji sakė, kad Škotijos parlamentas turi „neginčijamą demokratinį mandatą“ rengti tokį balsavimą. N. Sturgeon partija vadovauja nepriklausomybės šalininkų daugumai Škotijos parlamente, drauge su Škotijos žaliųjų partija.

N. Sturgeon paragino B. Johnsono vyriausybę išleisti specialų įsakymą, sudarantį sąlygas surengti teisiškai įpareigojamą referendumą dėl nepriklausomybės. Ji pridūrė, kad yra pasirengusi aptarti su B. Johnsonu sąlygas.

B. Johnsono biuras dar kartą atmetė tokius bandymus.

„JK vyriausybės pozicija yra tokia, kad dabar ne laikas kalbėti apie dar vieną referendumą“, – sakė B. Johnsono atstovas.

„Mes įsitikinę, jog Škotijos žmonės nori, kad jų vyriausybės dirbtų drauge ir pagrindinį dėmesį skirtų tokiems klausimams kaip pasauliniai pragyvenimo išlaidų iššūkiai, kaip karas Europoje ir jų šeimoms bei jų bendruomenėms svarbūs klausimai, ir [to] tikisi“, – pridūrė jis.

Kaip Velsas ir Šiaurės Airija, Škotija turi savo parlamentą ir vyriausybę, vykdo savo politiką visuomenės sveikatos, švietimo ir kitose srityse. Tačiau JK vyriausybė Londone kontroliuoja tokias sritis kaip gynyba ir fiskalinė politika.

N. Sturgeon pristatė pirmąjį iš Škotijos vyriausybės „Naujos Škotijos statymo“ dokumentų ir jame sakoma, kad Škotijos dydžio kaimyninės nepriklausomos Europos šalys yra turtingesnės ir teisingesnės.

N. Sturgeon teigia, kad sprendimų priėmimas Londone sulaiko Škotijos potencialą, ir pridūrė: „Mūsų ministras pirmininkas neturi demokratinio autoriteto Škotijoje ir moralinio autoriteto niekur JK.“

Opozicinės partijos kritikuoja N. Sturgeon dėl nepriklausomybės akcentavimo nesirūpinant kitais klausimais, įskaitant atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir pragyvenimo krizę. Jie sako, kad dar vienas referendumas skaldys visuomenę ir duos priešingus nei reikia Škotijai rezultatus.

„Kitų piktų referendumo debatų blaškymo ir trikdymo šiuo metu Škotijai reikia mažiausiai“, – sakė škotų konservatorius Donaldas Cameronas (Donaldas Kameronas).