Moldovos sostinėje protestuotojai pirmadienį įsirengė maždaug 100 palapinių miestelį, po audringų savaitgalio protestų toliau reikalaudami prezidento Nicolae Timofti (Nikolajės Timofčio) atsistatydinimo ir naujų parlamento rinkimų.

Palapinės centrinėje Kišiniovo aikštėje iškilo sekmadienį, kai dešimtys tūkstančių moldavų išėjo į gatves, pasipiktinę šalyje vešinčia korupcija ir sukčiavimu.

Demonstrantai sakė, kad ruošiasi ilgam įsitvirtinti „Orumo ir teisingumo“ protestuotojų stovykloje, pradėdami neriboto laiko protestą prie vyriausybės.

„Aikštėje nuolat bus tarp 100 ir 300 mūsų šalininkų“, – sakė viena protesto organizatorių Vasile Nastase (Vasilė Nestasė).

„Jie gyvens „Orumo ir teisingumo“ palapinių miestelyje, kol valdžios pareigūnai patenkins visus mūsų reikalavimus“, – kalbėjo V.Nastase, provakarietiško judėjimo DA narė.

Šie protestai 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje kilo visuomenę apėmus pasipiktinimui dėl bankų skandalo ir dingusio 1 mlrd. JAV dolerių, kurie sudaro dešimtadalį vienos neturtingiausių Europos valstybių BVP.

Šių metų pradžioje kilęs skandalas dėl vadinamos „šimtmečio apgavystės“ sudavė stiprų smūgį šalies ekonomikai, sukėlė nacionalinės valiutos nuvertėjimą ir padidino infliaciją.

Svarbiausi protestuotojų reikalavimai yra prezidento N.Timofti atsistatydinimas, pirmalaikiai parlamento rinkimai ir aukščiausių centrinio banko bei generalinės prokuratūros pareigūnų atleidimas.

Moldovos prezidentą renka parlamentas.

Demonstracijos lyderiai įteikė savo reikalavimus naujajam proeuropietiškų pažiūrų premjerui Valeriu Streletui (Valerijui Strelecui), kuris perėmė šį postą liepos pabaigoje, žadėdamas kovoti su korupcija.

Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteiktas aukščiausias Moldovos valstybinis apdovanojimas - Moldovos Respublikos ordinas.

Šis apdovanojimas D.Grybauskaitei skirtas už asmeninį indėlį stiprinant dvišalius Lietuvos ir Moldovos santykius bei nuolatinę paramą Moldovos integracijai į Europos Sąjungą, BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Šalies vadovė trečiadienį apdovanojimą atsiims Kišiniove. Vizito metu ji susitiks su Moldovos prezidentu Nicolae Timofti (Nikolajė Timofčiu), taip pat dalyvaus darbo pietuose su Moldovos parlamento pirmininku Andrianu Kandu.

Artėjant Rytų partnerystės susitikimui Rygoje, Lietuvos ir Moldovos prezidentai aptars Moldovos pažangą įgyvendinant europines reformas, Lietuvos ir Moldovos ekonominių bei politinių ryšių stiprinimą.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai – 2013 metais lapkritį vykusiame Rytų partnerystės susitikime Vilniuje - buvo parafuota Europos Sąjungos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Moldova, o pernai birželį Moldova ją pasirašė.

Nuo 2014 metų Moldova su ES turi bevizį režimą, kuriuo pasinaudojo jau daugiau nei 300 tūkst. žmonių, pažymi prezidentės spaudos tarnyba.

Kišiniove ketvirtadienį įvyko Ukrainos, Lenkijos ir Moldovos prezidentų susitikimas, kuriame buvo kalbama apie Rusijos įtaką separatistinėje rytinėje Ukrainos dalyje ir būgštavimus, kad Maskva gali bandyti kištis į Moldovos visuotinius rinkimus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Lenkijos vadovas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir Moldavijos lyderis Nicolae Timofti (Nikolajė Timoftis) ketvirtadienį sakė, jog Ukraina ir Moldova turėtų toliau eiti pasirinktu europietišku keliu.

„Atvykome parodyti palaikymą Moldovos Respublikos europinei ateičiai. Jūsų vadovaujama vyriausybė padarė daug konkrečių dalykų. Matome naujus kelius, mokyklas, ligonines. Tikiuosi, kad šalies piliečiai tai įvertins“, – pareiškė P.Porošenko.

Pasak jo, „ukrainiečiai jau suprato, kad siekiant geresnio gyvenimo nėra alternatyvos ES“. „Akivaizdu, kad mums reikia eiti kartu, mums dar daug reikia nuveikti: bendradarbiauti saugumo srityje, sureguliuoti Padniestrės konfliktą, gerinti ekonominę padėtį“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Savo ruožtu B.Komorovskis pažymėjo, kad šis vizitas Kišiniove yra solidarumo su Moldavija ir jos siekiu rasti savo kelią į Vakarus ženklas. „Lenkija jau 10 metų yra ES narė. Dėka to visi piliečiai tapo laisvesni, turtingesni, suvokė, kad gyvena saugioje aplinkoje. Linkime moldavams to paties ir paremsime juos šiame kelyje“, – patikino B.Komorowskis.

Šis Ukrainos, Lenkijos ir Moldovos lyderių susitikimas Kišiniove yra paspirtis provakarietiškoms Moldovos partijoms, kurios tikisi laimėti lapkričio 30 dienos rinkimus, nustumdamos už artimesnius santykius su Maskva pasisakančias partijas. Visuomenės apklausų rezultatai kol kas rodo nežymią provakarietiškų partijų persvarą.

Susitikime lyderiai aptarė padėtį rytinėje Ukrainoje, baiminantis dėl galimo karo veiksmų tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų atsinaujino.

Moldovos sostinėje Kišiniove dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikšdami paramą šalies siekiams Vilniuje šį mėnesį vyksiančiame Rytų Partnerystės susitikime parafuoti Asociacijos sutarimą su Europos Sąjunga, kuris laikomas pirmu svarbiu žingsniu eurointegracijos link.

Moldova tikisi, kad Vilniuje Europos Sąjunga patvirtins preliminarų Asociacijos sutarties tekstą, ši sutartis nurodo bendradarbiavimo gaires, Moldova įsipareigotų imtis politinių, socialinių ir ekonominių reformų, kurios paklotų kelią galimai narystei ateityje, o Europos Sąjunga vėliau pažadėtų nuolaidų, pavyzdžiui, bevizį režimą, kurio taip siekia Moldova.

„Po trijų savaičių Vilniuje Europos Sąjunga vėl pareikš pasitikėjimą mumis. Esame pasiruošę dar uoliau dirbti, kad pasiektume Europos gyvenimo standartus“, – tikina Moldovos prezidentas Nicolae Timofti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis sako, kad preliminarus tekstas normalia sutartimi gali virsti jau pavasarį, esą pusketvirto milijono gyventojų turinti Moldova – Rytų Partnerystės sėkmės istorija, pagal „Freedom House“ demokratijos reitingus šalis pralenkė Ukrainą. Už tai daug nuopelnų vietos komunistams iššūkį metusiam partijų Aljansui už Europos Integraciją.

Pokyčiais nepatenkinta Rusija – ji pagrasino, kad žiemą Moldova gali sušalti, jei rusai apribotų dujų tiekimą, nuo kurių priklauso visas Moldovos ūkis. Rusija ir šalies alkoholinių gėrimų nusprendė neįsileisti, o kur dar nuo Moldovos atsiplėšti siekianti Padniestrė – tai Moldovos vientisumą trikdantis rusakalbis regionas, kuriuo manipuliuoja Rusija. Moldovos politikai suorganizavę paramos Europos Sąjungai mitingą žada laikytis.

„Po dvidešimt dvejų nepriklausomybės metų Moldova išsikovojo teisę priartėti prie Europos. Čia susirinkę pasauliui siunčiame žinią, kad Moldova – Europos dalis. Mes norime Europietiškos ateities“, – sako Moldovos parlamento pirmininkas Marianas Lupu.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, iš geografinės Europos tik Baltijos šalys sėkmingai prisijungė prie Europos Sąjungos, Rytų Partnerystės programa šią gerąją patirtį norėtų perduoti likusioms šešioms šalims – Baltarusijai, Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Azerbaidžanui ir Armėnijai, tiesiogiai apie narystę programa nekalba, tačiau siūlo abiem pusėms naudingus prekybos ar kultūrinius projektus. Per trejus metus Europos Komisija programai buvo numačiusi 600 milijonų eurų.