„Su prieštaringais jausmais pranešu, kad nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą“, – per spaudos konferenciją sostinėje Kišiniove sakė N. Popescu, jis buvo ir ministro pirmininko pavaduotojas. 42 metų politikas sakė, kad jam „reikia pertraukos“, bet pažadėjo paramą savo sąjungininkei prezidentei Maiai Sandu, šiemet sieksiančiai būti perrinkta antrai kadencijai.

N. Popescu yra vienas labiausiai ES palankių Moldovos politikų. „Mums pavyko nukreipti Moldovą į narystės ES kelią ir įtraukti į Europos plėtros žemėlapį. Vos prieš dvejus ar trejus metus šie tikslai atrodė nepasiekiami“, - pridūrė jis.

2022 m. birželį 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, besiribojančiai su Ukraina ir ES nare Rumunija, buvo suteiktas kandidatės į ES statusas. Gruodį M. Sandu pasveikino prasidėjusias derybas dėl narystės kaip „naują puslapį“ savo šaliai. N. Popescu taip pat sakė, kad Moldova sugebėjo įveikti „gėdingiausią istorijos laikotarpį, kai diplomatija tarnavo oligarchams“.

Jį pakeis Mihai Popsoi iš tos pačios proeuropietiškos PAS partijos. Europos reikalų portfelį perims valstybės sekretorė Cristina Gherasimov.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi buvusi sovietinė respublika susiduria su daugybe krizių, kurias dar labiau apsunkina jau metus trunkantis Kremliaus karas Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Moldova apkaltino Rusiją, turinčią pajėgų separatistiniame šalies Padniestrės regione, rengus sąmokslą įvykdyti perversmą, per kurį „diversantai“ pultų valstybės institucijas.

„Moldova ne pirmą kartą per pastaruosius metus susiduria su tokiomis situacijomis“, – sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu (Nikas Popeskas) pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime su ES diplomatijos vadovais.

„Tokių nuogąstavimų yra buvę ne kartą, tik šį kartą jie yra labiau vieši“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad „rizika egzistuoja, tačiau Moldova turi puikios praktikos, kaip ją atremti“.

N. Popescu paragino 27 šalių bloką įtraukti „korumpuotus oligarchus ir politikus, kurie kartu su Rusija bando destabilizuoti Moldovą“ į turto įšaldymo ir draudimo išduoti vizas juodąjį sąrašą.

Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas Moldovos magnatams Ilanui Shorui (Ilanui Šorui) ir Vladimirui Plahotniucui (Vladimirui Plahotniukui), kurie 2019 metais pabėgo iš šalies dėl kaltinimų korupcija.

Praėjusiais metais Moldovai kartu su Ukraina buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, ir ji žengė pirmą žingsnį ne vienerius metus truksiančiame procese.

Maskva neigia rengusi sąmokslą nuversti Kišiniovo vyriausybę, tačiau jau daugelį metų siekia įtraukti posovietines valstybes atgal į savo įtakos sferą.

Europos diplomatai sakė, kad ES svarsto galimybę siųsti kibernetinės erdvės ekspertus į Moldovą, kad padėtų šaliai atremti Maskvos programišių atakas.

Per pastaruosius metus karas kaimyninėje Ukrainoje taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl proeuropietiškos šalies saugumo, nes Rusijos raketų nuolaužos yra nukritusios Moldovos teritorijoje.

N. Popescu teigė, kad „pagrindinis mūsų prioritetas – padaryti mūsų oro erdvę ir visuomenę saugesnę naudojantis oro erdvės stebėjimo ir gynybos įranga“.

Jis paragino Vakarų valstybes toliau siųsti ginklus ir paramą, kad padėtų Ukrainos pajėgoms pasipriešinti Rusijos invazijai, nes tai „taip pat gina Moldovą“.

„Padėkite Ukrainai tiek, kiek galite ir kiek Ukrainai reikia, – sakė jis. – Tai geriausia investicija į stabilią Europą, stabilią taiką ir stabilią bei taikią Moldovą.“

„Dėl to, kad Rusijos raketos pataikė į Ukrainos miestus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, kai kuriose Moldovos dalyse nėra elektros. Kiekviena ant Ukrainos nukrintanti bomba taip pat paveikia Moldovą ir mūsų žmones. Raginame Rusiją iš karto sustabdyti šį griovimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu (Nikas Popeskas).

N. Popescu pažymėjo neigiamus Rusijos karo Ukrainoje padarinius savo šaliai. Moldova yra „pažeidžiamiausia Ukrainos kaimynė“, – sakė jis, turėdamas omenyje didelį Ukrainos pabėgėlių skaičių ir socialinę-ekonominę savo šalies situaciją.

Moldova yra viena skurdžiausių Europos valstybių. Užsienyje kyla būgštavimų, kad Ukrainos karas gali išplisti į kaimyninę respubliką.