„Vos tik komisija pradėjo darbą, iš karto buvo kalbama apie tai, kad yra pažeidžiami įstatymai organizuojant komisijos darbą. Mes tai vertiname kaip politinio neutralumo principo pažeidimą, kaip prokuratūros bandymą paveikti Seimo darbą. Kas yra negalimas elgesys, prokuratūra negali vertinti Seimo darbo“, – Eltai teigė V. Bakas.

Politiko įsitikinimu, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis bandė daryti poveikį Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbui.

„Mūsų nuomone, A. Urbelis galėjo pažeisti etiką ir komisija paprašė įvertinti tokį jo elgesį, kada bandoma daryti poveikį komisijos darbui ir formuoti išankstinę neigiamą visuomenės nuomonę apie komisijos darbą“, – tikino parlamentaras.

„Manėme, kad būtina reaguoti. Kai Generalinė prokuratūra, kuri pati turi užtikrinti pranešėjo informacijos tyrimą, ji pradėjo gana agresyviai vertinti ir menkinti komisijos darbą“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu praėjusių metų lapkritį vykusiame posėdyje prokuroras A. Urbelis aiškino, kad kai kurios Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

„<...> ir kai kurios įstatymo nuostatos, drįstu pasakyti, yra nekoreguotos ir tikrai prieštarauja Konstitucijai“, – posėdyje kalbėjo prokuroras.

Manėme, kad būtina reaguoti. Kai Generalinė prokuratūra, kuri pati turi užtikrinti pranešėjo informacijos tyrimą, ji pradėjo gana agresyviai vertinti ir menkinti komisijos darbą.

Pasak V. Bako, tokius vertinimus gali daryti tik Konstitucinis Teismas (KT).

Kaip skelbta anksčiau, vykusio posėdžio metu pats komisijos pirmininkas buvo raginamas nusišalinti nuo tyrimo, prokuroras A. Urbelis tikino, kad V. Bako dalyvavimas komisijos veikloje yra šališkas.

Ateinančią savaitę Seimas ketina apsispręsti dėl Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos išvadų.

Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Tuo metu Kauno apylinkės teismo pirmininkui Arūnui Purvainiui viešai pasisakius apie Seimo laikinosios komisijos veiklą, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė nusprendė inicijuoti jo elgesio vertinimą.

Tarybos pirmininkės teikime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pasisakymai galimai pažeidė pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus bei peržengė saviraiškos ribas.

„(...) manėme, kad turime atkreipti dėmesį dėl galimo komisijos veiksmų prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams ir Konstitucinio Teismo priimtiems sprendimams“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė generalinę prokurorė N. Grunskienė.

„Todėl buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Šio rašto kopija buvo perduota laikinajai komisijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat Seimo pirmininkei ir VSD“, – pridūrė ji.

Pasak generalinės prokurorės, dalį nuogąstavimų prokuratūros atstovai išsakė dar tada, kai komisija buvo suformuota. Pavyzdžiui, posėdyje, kuriame liudijo pati N. Grunskienė, keltas klausimas, ar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas gali pirmininkauti laikinajai komisijai.

„Atkreiptas dėmesys dėl galimo komisijos šališkumo – pačioje pradžioje (komisijos darbo – ELTA), pirmojo posėdžio metu ir raštu, ir žodžiu kreipėmės, atkreipdami dėmesį dėl galimo šališkumo, įvardindami tai, kad komisijai galbūt negalėtų vadovauti ponas Bakas, kadangi jis pats turėtų būti apklausiamas toje komisijoje“, – priminė prokurorė.

Generalinė prokurorė taip pat akcentavo, kad laikinoji komisija „posėdžio metu atskleidė pranešėjo anketinius duomenis“ bei be pagrindo reikalavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atskleisti kriminalinės žvalgybos informaciją.

Manėme, kad turime atkreipti dėmesį dėl galimo komisijos veiksmų prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams ir Konstitucinio Teismo priimtiems sprendimams.

„Susipažinti su kriminalinės žvalgybos byla neturi teisės niekas – kontrolę vykdo prokuratūra ir teismas“, – pažymėjo N. Grunskienė, nurodydama, kad parlamentinei tyrimo komisijai galėjo būti pateikta tik apibendrinta informacija apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Anot jo, generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasirašytą raštą gavo taip pat Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VSD, laikinoji tyrimo komisija.

Dokumente teigiama, jog būtina įvertinti, ar komisija, nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis ir reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, nepažeidė Konstitucijos, įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio teismo suformuotos praktikos.

Kaip nurodoma antradienį paskelbtoje komisijos išvadoje, VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G. Nausėdos arba informacija buvo perduota jo pavedimu.

Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino. Anot komisijos, aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Kritikos išvadoje sulaukė ir Generalinė prokuratūra.

Anot komisijos Specialiųjų tyrimų tarnyba, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir, tokiu būdu, pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus bei apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi.

Be kita ko, ji nustatė, kad kriminalinės žvalgybos byla nebuvo pateikta susipažinti generaliniam prokurorui, kuris pagal įstatymą turi išimtinę teisę pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos.

Seimo komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.

„Turime Seimo nario viešus pasisakymus ir ekspertų, specialistų išvadas, kuriose konstatuota, kad šiuose pasisakymuose kurstoma neapykanta prieš žydų tautybės asmenis, todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė generalinė prokurorė.

Pasak jos, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“  paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn

Pasak N. Grunskienės, R. Žemaitaitis patvirtino pats paskelbęs minėtus įrašus feisbuke, tačiau nesutinka, kad jo pareiškimai vertintini kaip neapykantos kalba. Jis apklausoje teigė tokiu būdu viešai išsakęs savo nuomonę.

Pernai gegužės 8 dieną pradėtame ikiteisminiame tyrime R. Žemaitaitis praėjusių metų rugsėjį apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį galima tik Seimui davus leidimą.

Po generalinės prokurorės kreipimosi Seime sudaryta komisija, kuri Seimo balsavimui teiks siūlymą, ar duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Žemaitaitį. Komisija išvadą turi pateikti iki trečiadienio, kai parlamente šiuo klausimu numatytas balsavimas.

R. Žemaitaitis savo teisinės neliečiamybės klausimą sieja su dalyvavimu artėjančiuose prezidento rinkimuose ir kartoja nemanantis, kad jo pasisakymai kursto neapykantą.

Prokurorai nori R. Žemaitaičiui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Dėl tų pačių įrašų tinkle „Facebook“ R. Žemaitaičiui pradėta ir apkaltos procedūra. Konstitucinis Teismas pernai gruodį priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Šiuos įrašus R. Žemaitaitis skelbė pernai gegužę.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

R. Žemaitaitis panašią poziciją socialiniame tinkle ir žodžiu yra ne kartą išsakęs ir vėliau, jis pirmadienį Seime pakartojo nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai.

„Tikrai ne. Jeigu pažiūrėsite šios nakties įvykius, Izraelis toliau bombarduoja Palestiną, 50 palestiniečių yra nužudyta nakties metu. Jeigu jūs galvojate, kad tokie parazitai ir barbarai kaip Izraelis gali vadovauti pasauliui ir gali toliau žudyti žmones, tai sėkmės. Nes Putinas yra toks pats“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys pažeidė Konstituciją, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Kaip informavo Prezidentūra, pirmadienį vykusiame susitikime šalies vadovas su N. Grunskiene kalbėjosi ir apie ateities planus tobulinant ir efektyvinant prokurorų veiklą, veiklos administravimo problemas, prokuratūros vykdomo viešojo intereso gynimo dinamiką, taip pat Seime registruotas ir dar rengiamas teisėkūros iniciatyvos baudžiamosios atsakomybės srityje.

„Generalinė prokurorė šalies vadovui pristatė Lietuvos Generalinės prokuratūros bendradarbiavimą su Ukrainos prokurorais, aktyvų Lietuvos dalyvavimą Jungtinėje tyrimo grupėje, tiriančioje karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainos teritorijoje“, – nurodo Prezidentūra.

Pasak pranešimo, G. Nausėda susitikime atkreipė dėmesį į „per menko prokuroro profesijos patrauklumo problemą, pasireiškiančią prokurorų amžiaus vidurkio augimu“, nepakankamu naujai priimamų prokurorų skaičiumi.

„Šalies vadovas palinkėjo generalinei prokurorei toliau stiprinti visuomenės pasitikėjimą Prokuratūros sistema, ir toliau principingai telkti prokurorus bendram tikslui – ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose“, – sakoma pranešime.

N. Grunskienės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn šį Seimo narį pateiktas įvertinus pernai gegužę pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Anot prokuratūros, turimi duomenys leidžia manyti, kad R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė antisemitinius tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Tai vienintelis iš trijų skundų, kurį Vilniaus apygardos teismas patenkino.

N. Grunskienė prieš maždaug metus, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydama atnaujinti procesus 2005, 2006 ir 2015 metais išnagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl sodybų atstatymo Asvejos regioniniame parke, siekiant pakeisti žemės paskirtį ir miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Pakeitus žemės sklypo paskirtį, atsiranda galimybė vykdyti sodybos, kurios žemės sklype nebuvo, atstatymo darbus.

Atnaujinus procesus ir išnagrinėjus bylas, generalinė prokurorė prašė minėtus sprendimus panaikinti ir pareiškėjų pareiškimus dėl sodybų buvimo fakto nustatymo atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 metais kovo 2 ir kovo 15 dieną atnaujino procesus dviejose civilinėse bylose (2005 ir 2015 metų), tačiau galiausiai atmetė prašymus panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo priimtus minėtus sprendimus.

Šias teismo nutartis generalinės prokurorės įgaliota atstovė apskundė aukštesnės instancijos teismams.

Sausio 12-ąją Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, priėmė sprendimą, kuriuo „patenkino generalinės prokurorės įgaliotos atstovės atskirąjį skundą panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos Asvejos regioniniame parke fakto nustatymo“.

„Teismas sutiko su prokuroro pozicija, kad šioje byloje tinkamas įrodymų vertinimas yra ypač reikšmingas, nes žemės sklypas yra miško paskirties, jo vieta yra saugomoje teritorijoje, kurioje statybos veikla galima tik tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, todėl pagrįstas įsitikinimas dėl sodybos buvimo fakto ginčo sklype yra svarbus viešojo intereso gynimo kontekste“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Tuo metu dėl 2015 metų bylos Vilniaus apygardos teismas nusprendė prokurorės skundą atmesti. Analogišką sprendimą priėmė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atnaujinti analogišką procesą 2006 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-ųjų vasario 17 dienos nutartimi atsisakė, nes civilinė byla neišlikusi.

Dėl šio Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo generalinės prokurorės įgaliota atstovė apeliacine tvarka pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis priimto sprendimo nepakeitė. Ši teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau ir šis priėmė analogišką sprendimą.

„Dėkojame, kad buvo žengtas šis žingsnis, bet mūsų tai netenkina“, – Eltai teigė N. Grunskienė.

Komitetas siūlo, kad nuo 2024 metų prokurorų atlyginimai pasiektų 75 proc. tos pačios grandies teisėjų darbo užmokesčio, o nuo 2025 metų – 90 proc. Visgi priežasties, kodėl prokurorams atlyginimų kėlimas išskaidytas etapais, generalinė prokurorė tikina nesuprantanti.

„Kodėl reikia dviejų etapų ir kodėl nuo sausio siūloma didinti iki 75 proc., o nuo dar kitų metų 90 proc.  –aš neišgirdau nei motyvų, nei argumentų. Aš taip pat neišgirdau argumentų, ką mes turime padaryti tokio ir kodėl mes neverti, kad iškarto būtų padidinta iki 90 proc.“, – nusivylimo neslėpė generalinė prokurorė.

Aš neišgirdau, ką mes dar turime padaryti.

„Taip, mes džiaugiamės, kad Vyriausybė pripažino, jog prokurorų atlyginimai turėtų pasiekti 90 proc. teisėjų atlyginimų, bet kodėl tik antruoju etapu? Nesuprantu pastovaus priekaišto, kad prokuratūra nepadarė namų darbų, kad kažką turėtų padaryti, kad įrodytų, jog yra verta to antrojo etapo. Aš neišgirdau, ką mes dar turime padaryti“, – akcentavo ji.

N. Grunskienės neįtikina ir premjerės argumentai, kad šiuo metu biudžete papildomų 16 mln. prokurorų atlyginimų didinimui nėra. Pasak jos, pati ministrė pirmininkė teigė sutinkanti su kompromisiniu siūlymu prokurorų atlyginimų didinimui ateinančiais metais skirti per 10 mln. eurų. Todėl N. Grunskienė įsitikinus, kad atrasti papildomus 5 mln. eurų valstybės biudžete daug iššūkių neturėtų kilti.

„Komitetas siūlo skirti virš 10 mln. eurų. Norint pakelti prokurorams atlyginimus iki 90 proc., mums reikėtų beveik 16 mln. eurų. Tai ar 5 mln. eurų yra labai didelė našta mūsų valstybei?“ – kėlė klausimą generalinė prokurorė.

„Tai yra neteisybės jausmas, tai yra prokurorų darbo neįvertinimas, kvestionavimas prokurorų atliekamo darbo reikšmingumo. Ir nelygybės, neteisybės, diskriminacijos jausmas tikrai žeidžia prokurorus“, – sakė N. Grunskienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad, siekdama kompromiso, Vyriausybė pritartų Seimo VVSK siūlymui prokurorų atlyginimus didinti dviem etapais – nuo 2024 metų šių darbuotojų atlyginimai pasiektų 75 proc. tos pačios grandies teisėjų darbo užmokesčio, o nuo 2025 metų – 90 proc.

ELTA primena, kad Prezidentūra sukritikavo Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.

Prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

Patikrinimą prokuratūroje dėl šios istorijos atlikęs prokuroras teigė, jog komisijai vadovaujantis V. Bakas, praėjusią kadenciją vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), buvo pirmasis susipažinęs su pranešėjo istorija ir, anot A. Urbelio, su medžiaga nesupažindino komiteto.

„Gaunasi, pirmininkas nori save išsitirti – ir apie kokį nešališkumą mes galime kalbėti? Raginame komisijos pirmininką nusišalinti, kad nekiltų abejonių dėl objektyvaus tyrimo“, – sakė A. Urbelis.

„Mes kalbame apie interesų konfliktą ir nešališką komisijos darbą“, – pažymėjo prokuroras.

Siūlo uždarus posėdžius

Prokuratūros atstovai taip pat pasiūlė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija tyrimą atliktų uždaruose posėdžiuose.

„Mes norime iškelti klausimą, kad visi posėdžiai turi būti uždari, motyvuojame tuo, kad būtų užtikrintas ir pranešėjo saugumas, ir valstybės paslapčių apsauga“, – trečiadienį per komisijos posėdį sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Urbelis teigė, kad komisijos nagrinėjami klausimai susiję su slapta arba konfidencialia informacija, todėl jos negalima aptarti viešai.

„Kas susiję su pranešėju, šie klausimai turi būti svarstomi uždarai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolegos žino, kad šie klausimai buvo nagrinėjami su žyma „slaptai“, ir aš susipažinęs su (medžiaga, kuri turi grifą – BNS) „slaptai“, ir aš atsakydamas į klausimus galiu norom nenorom ką nors paliesti“, – sakė A. Urbelis.

Seimo komisijos vadovas V. Bakas pažymėjo, kad parlamentinio tyrimo komisijos įprastai posėdžiauja atvirai.

Komisijos vadovas pasiūlė kompromisą – politikai užduotų klausimus, o prokurorai informuotų, jei jų negali atsakyti dėl slaptumo, taip pat sutarta neįvardinti pranešėjo.

Taip pat A. Urbelis nurodė, kad tyrime gali tekti apklausti ir patį V. Baką, kuris buvo pirmasis, gavęs pranešėjo informaciją.

V. Bakas nusišalinti neketina

Komisijos pirmininkas V. Bakas sako nusišalinti neketinantis, taip pat nesutinka, kad komisijos posėdžiai būtų uždari.

„Tikrai nenusišalinsiu, mane paskyrė į komisiją Seimas, žinodamas mano vaidmenį šioje komisijoje. Aš tikrai nesiveržiau vadovauti šiai komisijai, nes suprantu, kad reikia stiprios paramos Seimo, aš esu opozicijos žmogus“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Tikrai nenusišalinsiu, mane paskyrė į komisiją Seimas, žinodamas mano vaidmenį šioje komisijoje.

Jis taip pat teigė, kad su pranešėju susijusios istorijos išmanymas komisijos darbui yra privalumas, o ne trūkumas, prokurorą A. Urbelį kaltino darius spaudimą.

„Prokuratūra pagal įstatymus nėra įgaliota kažkokiu būdu daryti įtaką komisijos veiklai, aš tai vertinu kaip bandymą daryti įtaką, labai nekorektišką, daryti spaudimą ir komisijos pirmininkui, ir nariams, bet nepaisant tų pareiškimų komisija savo darbą tęs“, – kalbėjo V. Bakas.

„Mano gilus žinojimas šitos situacijos yra privalumas komisijai, o ne trūkumas“, – pažymėjo pirmininkas.

Pasak V. Bako, taip pat komisijos posėdžiai turi būti uždari, išskyrus pranešėjo, kuris bus kviečiamas, liudijimą, ir tais atvejais, jei bus svarstoma su valstybės paslaptimi susijusi informacija.

„Bendra nuostata, kad parlamentinis tyrimas yra politinis demokratinis parlamentinės kontrolės procesas, kuris yra viešas, taip yra visame pasaulyje. Parlamentinio tyrimo formatas netenka prasmės, jei parlamentinis tyrimas užsidaro nuo žurnalistų, nuo visuomenės“, – kalbėjo pirmininkas.

V. Bakas patvirtino, jog tuo atveju, jei bus matyti, kad tam tikra medžiaga pranešėjo istorijoje įslaptinta nepagrįstai, bus kreipiamasi į institucijas, kad ją išslaptintų.

Buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai

Prokuroras A. Urbelis taip pat patvirtino, kad šioje istorijoje buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, bet jų įvardinti jis negalintis.

„Kriminalinės žvalgybos byla yra su žyma „visiškai slaptai“, į šitą klausimą aš neatsakysiu. Ko gero, į šitą klausimą galėtų atsakyti Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet mes neradome, kad būtų iš esmės pažeistos kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo sąlygos“, – sakė A. Urbelis.

„Aš nesakysiu, kas buvo vada pradėti kriminalinę žvalgybą, kokie tikslai, kokios nustatytos aplinkybės, su tuo pranešimu (pranešėjo – BNS) negretinkim“, – tvirtino prokuroras.

Komisijos pirmininkas V. Bakas taip pat klausė prokuroro, kokių veiksmų buvo imtasi, Generalinėje prokuratūroje gavus pranešėjo medžiagą, koks buvo jų eiliškumas ir pan.

„Balandžio 30 buvo gautas STT direktoriaus raštas, kuris adresuotas Generalinės prokuratūros pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui ir nurodyta, kad STT balandžio 26 dieną gavo kreipimąsi, kurį, vadovaudamasi Pranešėjo apsaugos įstatymu, persiunčia spręsti dėl asmens, pateikusio pranešimą, pripažinimo pranešėju“, – sakė A. Urbelis.

„Tada 2019 gegužės 7 dieną STT generaliniam prokurorui perduota patikrinimo medžiagą, kurioj suteiktos slaptumo žymos „slaptai“ ir „riboto naudojimo“, ir generalinis prokuroras gegužės 8 priima sprendimą dėl pranešėjo statuso suteikimo. Tada Generalinė prokuratūra šį sprendimą ir medžiagą vėl perduota STT tyrimui atlikti pagal kompetenciją“, – dėstė prokuroras.

Pasak A. Urbelio, STT vėliau pateikė Generalinei prokuratūrai įvertinimą, kad duomenų, kurie būtų pagrindas dėl pranešėjo nurodytos informacijos pradėti ikiteisminį tyrimą, nesurinkta.

„Iš pranešimo turinio akivaizdžiai ir mes nematome, kad būtų aiškiai suformuluota nusikalstama veika, yra formuluojamas klausimas dėl galimai tarnybinių nusižengimų padarymo ir tie veiksmai nesudaro nusikalstamos sudėties požymių“, – pažymėjo A. Urbelis.

Istorija Seime tiriama antrą kartą

Seimas spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai, išvadas ji turi pateikti iki kovo 10 dienos.

Komisija trečiadienį sutarė, kad į kitą posėdį bus kviečiami iš pranešėjo gautą medžiagą nagrinėję prokurorai, taip pat vėliau slapta planuojama išklausyti pranešėją.

Komisiją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo narių į komisiją nedelegavo.

Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Aprašyta knygoje

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

„Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.

Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro.

Prokuratūros duomenimis, generalinės prokurorės vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 5537 eurų neatskaičius mokesčių, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas skelbia, kad vidutinis čia dirbančio teisėjo darbo užmokestis yra 6228 eurai.

Pasak N. Grunskienės, pradedantis prokuroras uždirba apie 1,6 tūkst. eurų į rankas, pradedantis teisėjas – 3,8 tūkst. eurų.

Jos teigimu, nesuprantama, kodėl prokurorų darbo užmokestį suplanuota didinti vėliau nei teisėjams ir tai daryti trimis etapais, nors kiti telpa į du etapus.

„Aiškiai buvo pasakyta, kad valstybės tarnybos reforma vyks dviem etapais, pirmu etapu nuo šių metų liepos 1 dienos buvo teisėjams išspręstas klausimas, žvalgybos, STT pareigūnams, buvo pasakyta, kad antrame etape bus išspręstas ir prokurorų atlyginimų klausimas. Dabar jau išgirdome, kad vietoj antro etapo prokurorai jau patenka į trečią“, – aiškino prokuratūros vadovė.

Numatyta, kad nuo kitų metų sausio vidutinis prokurorų atlyginimas turėtų siekti 70 proc., teisėjų algos, nuo 2025 metų sausio – 80 proc. ir nuo 2026 metų – 90 procentų.

„Džiugu, kad Vyriausybė pripažino, jog prokurorai turėtų gauti 90 proc. teisėjų darbo užmokesčio“, – teigė N. Grunskienė.

Pasak generalinės prokurorės, ji nesulaukė jokių Vyriausybės paaiškinimų, kodėl prireikė trijų etapų.

„Buvo klausimai viename iš komitetų, premjerės patarėjas pasakė, kad ne tik biudžete klausimas, o konkrečiai neįvardijo“, – sakė N. Grunskienė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad toks lėtas algų didinimas demotyvuoja prokurorus.

„Tai tikrai diskriminuoja prokurorus, demotyvuoja prokurorus, krūviai kiekvieną dieną auga, pareiškimų dėl viešojo intereso gynimo sparčiai daugėja, turime tirti. Ir kaip motyvuoti prokurorus, kitus darbuotojus? Iššūkis yra tikrai nelengvas“, – tvirtino N. Grunskienė.

Anot jos, prokurorų darbo krūviai yra didžiuliai, vienas pareigūnas kontroliuoja po 60–70 ikiteisminių tyrimų vienu metu, todėl kalbėti apie greitesnį bylų ištyrimą nevertėtų.

Prokuratūros vadovė atmetė kaltinimus, jog prokuratūra neatliko reikalingų pertvarkų, kad jos veikla būtų efektyvi. Generalinės prokurorės teigimu, pertvarkos vykdomos nuo 2012 metų: prokuratūros sustambintos, sujungti įvairūs skyriai, atsisakyta nereikalingų pastatų, nuo 190 iki 71 sumažinta vadovaujančių prokurorų.

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys teigė, kad pareigūnai jaučia didelę neteisybę dėl požiūrio į juos.

„Žmonės deklaruoja, kad jie žino, ką daro, yra sveiko proto, daro tai, kas geriausia valstybei, bet kyla didelių abejonių. Toks atotrūkis (tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų – BNS) logiškai nepaaiškinamas ir nesuvokiamas“, – tvirtino jis.

Pasak J. Rėksnio, per būsimus kelerius metus tarnybą paliks per 100 prokurorų.

N. Grunskienė taip pat akcentavo, kad prokuratūra „sensta“, joje nedirba nė vienas prokuroras iki 30 metų, apie 6 proc. yra iki 40 metų.

Demokratų lyderis Saulius Skvernelis trečiadienį per frakcijos posėdį sakė, kad lėtai didindama algas prokurorams Vyriausybė juos baudžia.

„Mano manymu, tai prokuratūros baudimas, (...) prokurorų atlyginimai, palyginti su teisėjų, tapo ne tai kad juokingi, o žeminantys“, – tvirtino jis.

Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma.

„Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Generalinė prokuratūra siekia, kad kitąmet prokurorų algoms didinti turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte.

N. Grunskienės teigimu, jų prašoma suma leistų išlaikyti 90 proc. proporciją su teisėjų atlyginimais.

2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln. eurų daugiau). Šiemet institucijai skirta atitinkamai 42 mln. ir 36,3 mln. eurų.