„Generalinė prokurorė (...) pavedė Generalinės prokuratūros prokurorams atlikti Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje esančios medžiagos, susijusios su Valstybės saugumo departamento pareigūno 2019 metų balandžio 25 dienos kreipimusi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, patikrinimą“, – teigiama prokuratūros BNS pateiktame atsakyme.

Anot įstaigos, patikrinimas atliekamas atsižvelgus į „pastaruoju metu viešai keliamus klausimus“, susijusius su galimai VSD direktoriaus nurodymu neteisėtai rinkta informacija apie asmenis ir dėl to galimai netinkamai atliktu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimu, taip pat Generalinės prokuratūros dalyvavimu sprendžiant šiuos klausimus.

VSD veiklos tikrinant tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą klausimai keliami vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Į STT žvalgybos pareigūnas kreipėsi netrukus po to, kai išsiuntė pranešimą tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Po kelių dienų informacija buvo perduota Generalinei prokuratūrai.

2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.

Knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ VSD jau nebedirbantis pareigūnas liudija, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Panašaus turinio yra ir pranešėjo kreipimasis į V. Baką 2019 metais.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Anot jos, išaugus energetinėms kainoms, padidėjus išlaidoms dėl depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, pernai prokuratūra baigė su skola, o biudžeto augimas daugiausiai ir buvo skirtas skolų padengimui.

„Tačiau norisi tikėtis, kad vis dėlto bus atsižvelgta į mūsų poreikį ir būsime išgirsti ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl mūsų atlyginimų. Nes jie tikrai yra nekonkurencingi, tikrai žmonės jau renkasi kitas darbovietes – kalbu ne tik apie prokurorus, bet ir apie kitus darbuotojus, valstybės tarnautojus – jie jau renkasi kitas ministerijas, įstaigas, kur jiems gali pasiūlyti didesnius atlyginimus, nei mes. Labai norėčiau, kad mes būtumėme išgirsti, suprasti“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė prokuratūros vadovė.

Jei prokuroras kontroliuoja 60, 70, o kai kuriose vietovėse – net ir 80 ikiteisminių tyrimų, tas krūvis yra labai didelis, sudėtinga įsigilinti į kiekvieną ikiteisminį tyrimą.

N. Grunskienė tvirtino, kad krūviai prokuratūroje auga ir dėl išaugusio nusikalstamumo – pernai jis didėjo beveik dešimtadaliu.

„(...) krūviai prokurorams tikrai yra labai dideli. Jei prokuroras kontroliuoja 60, 70, o kai kuriose vietovėse – net ir 80 ikiteisminių tyrimų, tas krūvis yra labai didelis, sudėtinga įsigilinti į kiekvieną ikiteisminį tyrimą. Labai norėčiau, kad būtume išgirsti, kad būtų atsižvelgta į prokurorų poreikius“, – kalbėjo ji.

Ji taip pat pažymėjo, kad prokuratūros sistema sensta, visi dirbantieji yra vyresni nei 30-ies, 30-40 metų amžiaus prokurorai sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį, visi likusieji yra vyresnio amžiaus.

Kartu ji sakė besidžiaugianti, kad pernai buvo priimti keturi prokurorai, šiemet vyko atranka į penkias pozicijas.

„Tai duoda vilties, kad į sekančius konkursus mes sulauksime daugiau norinčių tapti prokurorais“, – teigė ji.

Prokuratūra „Facebook“ paskyroje antradienį pranešė, kad reginys „Susivieniję vardan teisingumo“ vyko kovo 3–5 dienomis.

Jo metu V. Zelenskis kvietė sukurti naują tarptautinio bendradarbiavimo formatą teisingumo labui.

„Pasauliui reikalingas tikras įstatymo viršenybės įsigaliojimas tam, kad žmonija būtų apsaugota nuo bet kokios agresijos grėsmės“, – cituojamas renginyje kalbėjęs Ukrainos prezidentas.

Konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento pirmininkė, Latvijos prezidentas, Eurojusto prezidentas, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras, kitų šalių atstovai.

Ji buvo skirta tarptautinės teisės draudžiamų karo nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje, tyrimui ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimams aptarti. Iš viso dalyvavo daugiau kaip trys šimtai dalyvių.

Konferencijos metu buvo priimtas Eurojusto remiamos bei koordinuojamos jungtinės tyrimo grupės narių sprendimas iš dalies pakeisti pirminį tarpusavio susitarimą ir numatyti bendradarbiavimą su šiuo metu kuriamu Tarptautinio agresijos nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo centru (ICPAC).

Kaip nurodo prokuratūra, toks bendradarbiavimas dar labiau praplės jungtinės tyrimo grupės galimybes ir užtikrins reikiamą teisinį reglamentavimą.

Parlamento vadovė su opozicinėmis frakcijomis susitiko pasibaigus neeilinei sesijai, parlamentarams paprašius atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis jai buvo pateikta informacija apie generalinės prokurorės ketinimus kreiptis dėl parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus teisinio imuniteto panaikinimo.

„Kalbant apie K. Bartoševičių, visą tą istoriją ir visą tą mįslę, aš nežinau, kaip tai atsitiko (nutekėjo informacija), ką aš matau, kad informacija nėra labai gerai suvaldoma, ir aš ne vieną mano pokalbio su ta pačia generaline prokurore (detalę), turinį vėliau pamatydavau žiniasklaidoje, labai detaliai atspindėtą, ir ta informacija neišėjo iš manęs. Tai matyt, kad kažkokie informacijos nutekėjimai yra“, – ketvirtadienį po Seimo posėdžio susitikusi su opozicija sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovei pripažinus apie informacijos nutekėjimą, opozicijos atstovai replikavo, kad tai įvyko iš Seimo, tačiau parlamento vadovė teigė, kad kaip tik priešingai.

„Aš to (kad informacija nutekėjo Seime) nesakiau, kaip tik, manau, kad Seimas čia ne prie ko, nes Seimo koridoriuose niekas ikiteisminio tyrimo informacijos neturėjo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuomet perklausta, ar tai reiškia, kad informacija nutekėjo iš prokuratūros, Seimo pirmininkė sakė negalinti ir nenorinti spėlioti.

Susitikime su opozicija parlamento vadovė taip pat aiškinosi dėl skirtingų jos ir generalinės prokurorės versijų, ar per pokalbį buvo įvardyta, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio atstovas.

L. Balandžio, E. Ovčarenko, P. Paleckio/BNS nuotr.

Pasak Seimo pirmininkės, generalinė prokurorė jai pasakė, kad tas Seimo narys nėra iš jos frakcijos.

„Generalinė prokurorė man neatskleidė įtariamo Seimo nario nei vardo, nei pavardės, nei partijos, nei frakcijos, nei to, ar šis asmuo priklauso koalicijai ar opozicijai. Ji pasakė frazę, „jisai ne jūsų frakcijos narys“, aš ją pamenu. Generalinė prokurorė sako, kad ji tikrai nevartojo žodžių „Liberalų frakcija“, su tuo aš sutinku, bet tai yra formulavimo dalykas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seime ketvirtadienį V. Čmilytės-Nielsen ir N. Grunskienės pasisakymai dėl jų susitikimo detalių išsiskyrė.

Parlamento vadovė, atsakydama į raštu pateiktus klausimus, teigė, kad generalinė prokurorė neįvardijo Seimo narios pavardės ar partinės priklausomybės, tik patvirtino, jog tai nėra jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Generalinė prokurorė man nepasakė nei Seimo nario vardo, pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, jis yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vis dėlto pati N. Grunskienė teigė nesakiusi, jog tyrime figūruojantis Seimo narys nepriklauso Liberalų sąjūdžiui. „Kalbant su Seimo pirmininke, nei vardas, nei pavardė, nei frakcijos, nei partijos įvardinta nebuvo“, – sakė ji.

Po posėdžio žurnalistams V. Čmilytė-Nielsen dar kartą pakartojo, kad generalinė prokurorė ją informavo, jog įtariamasis „ne jūsų frakcijos žmogus“. Tačiau generalinė prokurorė vėl paneigė tą sakiusi.

Aš ne vieną mano pokalbio su ta pačia generaline prokurore (detalę), turinį vėliau pamatydavau žiniasklaidoje.

„Pirmininkė taip sakė, o aš sakau taip. (...) Galbūt ji taip suprato“, – teigė N. Grunskienė.

Seimo pirmininkė bei generalinė prokurorė ketvirtadienį opozicijos sušauktos neeilinės sesijos metu atsakė į raštu užduotus klausimus dėl aplinkybių, kuriomis V. Čmilytei-Nielsen buvo pateikta informacija apie ketinimus kreiptis dėl parlamentaro teisinio imuniteto panaikinimo.

Opozicija sesiją sušaukė siekdama išsiaiškinti, ar informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo nebuvo nutekinta K. Bartoševičiui, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

„Apie šį ikiteisminį tyrimą žinojau nuo pat pradžių, nes pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane“, – Seime ketvirtadienį teigė generalinė prokurorė.

Ji pabrėžė detaliau tyrimo eigos negalinti komentuoti, nes „vienas iš svarbiausių tikslų, jei ne pats svarbiausias, apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius ir užtikrinti jų teisę į konfidencialumą“.

Siekė apklausti

Tyrimą atliekantiems prokurorams sausio viduryje apsisprendus pareikšti įtarimus ir apklausti tuometinį Seimo narį, N. Grunskienė nutarė susitikti su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir išaiškinti, ar parlamente ketinama skelbti neeilinę sesiją.

Prokurorams norint pareikšti įtarimus parlamentarui, būtina panaikinti jo teisinę neliečiamybę, o tą gali padaryti tik Seimas sesijos metu.

„Mano nurodymu visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta patikrinti aukštesniajam prokurorui, kuris patvirtino, kad atlikti būtini tyrimo veiksmai ir gauti rezultatai yra pakankamas pagrindas kreiptis į Seimą, prašant panaikinti teisinį imunitetą“, – sakė generalinė prokurorė, pabrėžusi, kad su visa medžiaga ji taip pat susipažino pati.

Nei Seimo nario pavardė, nei partija, nei kiti asmenys identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo.

„Įvertinus, kad Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 dieną, ir tai yra per daug tolimas terminas, siekiant nepakenkti tyrimui, buvo svarbu išsiaiškinti, ar nenumatoma neeilinė sesija, nes buvau girdėjus tokius svarstymus“, – pridūrė teisininkė.

Ji aiškino dėl susitikimo sausio 20-ąją su Seimo pirmininke kreipėsi pati, tačiau tikslo konkrečiai neįvardino.

„Pats susitikimas buvo labai trumpas, truko apie penkias minutes“, – sakė N. Grunskienė.

„Hipotezių nevertinu“

Generalinė prokurorė pabrėžė, kad tądien sužinojusi, jog neeilinės sesijos iki tol skelbti nebuvo suplanuota. Ji parlamento vadovei nurodė, kad prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių prievartavimo ir tvirkinimo.

„Nei Seimo nario pavardė, nei partija, nei kiti asmenys identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo“, – teigė N. Grunskienė.

„Pateikiau tik bendro pobūdžio informaciją“, – pridūrė ji.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Generalinė prokurorė teigė su V. Čmilyte-Nielsen sutarusi, kad prokuratūra oficialų raštą pateiks sausio 23-iąją, „kad Seimo pirmininkė turėtų oficialų pagrindą atitinkamoms procedūroms pradėti“.

Ji nurodė apie K. Bartoševičiaus prašymą pasitraukti iš Seimo sužinojusi tą patį pirmadienį iš Seimo pirmininkės, šiai pasiteiravus, ar tai yra tas pats asmuo, dėl kurio siekiama neeilinės sesijos.

G. Grunskienė teigė nežinanti, ar informacija apie planus kreiptis dėl neeilinės sesijos ir K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo galėjo nutekėti.

„Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių nevertinu“, – sakė teisininkė.

Skirtingos aplinkybės

Parlamento vadovė, atsakydama į raštu pateiktus klausimus, teigė, kad generalinė prokurorė neįvardijo Seimo narios pavardės ar partinės priklausomybės, tik patvirtino, jog tai nėra jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Generalinė prokurorė man nepasakė nei Seimo nario vardo, pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, jis yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Vis dėlto pati G. Grunskienė teigė nesakiusi, jog tyrime figūruojantis Seimo narys nepriklauso Liberalų sąjūdžiui.

„Kalbant su Seimo pirmininke, nei vardas, nei pavardė, nei frakcijos, nei partijos įvardinta nebuvo“, – sakė ji.

Po posėdžio žurnalistams V. Čmilytė-Nielsen dar kartą pakartojo, kad generalinė prokurorė ją informavo, jog įtariamasis „ne jūsų frakcijos žmogus“. Tačiau generalinė prokurorė vėl paneigė tą sakiusi.

„Pirmininkė taip sakė, o aš sakau taip. (...) Galbūt ji taip suprato“, – teigė N. Grunskienė.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

„Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarius mane labai stipriai šokiravo“, – ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus patvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė ketvirtadienį opozicijos sušauktos neeilinės sesijos metu atsakė į raštu užduotus klausimus dėl aplinkybių, kuriomis generalinė prokurorė N. Grunskienė ją informavo apie ketinimus kreiptis dėl parlamentaro teisinio imuniteto panaikinimo.

Opozicija sesiją sušaukė siekdama išsiaiškinti, ar informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo nebuvo nutekinta Kristijonui Bartoševičiui, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

Įvardijo, kad ne Liberalų sąjūdžio narys

Parlamento vadovė atsakydama į raštu pateiktus klausimus teigė, kad generalinė prokurorė neįvardijo Seimo narios pavardės ar partinės priklausomybės, tik patvirtino, jog tai nėra jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Generalinė prokurorė man nepasakė nei Seimo nario vardo, pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, jis yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anksčiau šią savaitę parlamento vadovė žurnalistams sakė, jog generalinė prokurorė jai pateikė nuasmenintą informaciją apie galimus įtarimus ir ji žinojusi tik tai, kad Seimo narys įtariamas sunkiais nusikaltimais.

„Man nebuvo įvardinti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija, taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga man nebuvo pateikta“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicijos inicijuotos neeilinės sesijos metu atsakydama į Seimo narių raštu užduotus klausimus ji taip pat tvirtino, kad pateikta nuasmeninta informacija jai neleido identifikuoti įtariamo Seimo nario.

„Todėl kalbėjimas apie ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimą iš manęs neturi jokio pagrindo. Kiek man žinoma, generalinė prokurorė jau ir viešai patvirtino, kad man sausio 20-ąją pateikta informacija nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Apie N. Grunskienės vizitą tikino nesakiusi niekam

Kalbėdama apie susitikimo su generaline prokurore detales V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad vizitas buvo labai trumpas ir truko apie penkias minutes.

Ji taip pat teigė išvykus N. Grunskienei svarsčiusi iškart sukviesti visų Seimo frakcijų seniūnų pasitarimą ir žodžiu informuoti dėl neeilinės sesijos, nes kažkuris Seimo narys įtariamas sunkiais nusikaltimais, tačiau nusprendusi sulaukti oficialaus rašto.

„Vertindama tai, kad susitikimo metu N. Grunskienė pažadėjo, jog artimiausiu metu kreipsis į Seimą raštu, nutariau sulaukti dokumento ir jo pagrindu informuoti visus Seimo narius dėl neeilinės sesijos sušaukimo būtinybės“, – teigė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen sakė maniusi, kad raštas ateis dar sausio 20 dieną, nes N. Grunskienė pranešė, kad klausimas skubus, nes ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas kuo skubiau.

„Nutariau iki oficialaus rašto iš prokuratūros informacija nesidalinti su niekuo“, – sakė Seimo pirmininkė ir tvirtino, jog žinia apie N. Grunskienės vizitą ir prašymą nepasidalino nei vėliau vykusiame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, nei susitikime su premjere Ingrida Šimonyte, kurį sakė buvus rutininiu ir iš anksto suplanuotu.

Ji taip pat teigė, jog darbotvarkėje N. Grunskienės vizitas nebuvo nurodytas, nes jis buvo surengtas labai greitai, o partinių susitikimų darbotvarkėje ji nežyminti, nes jie nesusiję su jos kaip parlamento vadovės pareigomis, taip pat įprastai nenurodanti darbinių vidinių susitikimų.

Raštą gavo po K. Bartoševičiaus prašymo

Pasak Seimo pirmininkės, pirmadienį, kai ji gavo generalinės prokurorės raštą dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo, vis dar be pavardės, jau buvo viešai paskelbta, kad K. Bartoševičius pateikė prašymą atsisakyti mandato.

Ji teigė tuomet paskambinusi N. Grunskienei paklausti, ar jos kreipimasis susijęs su K. Bartoševičiaus raštu VRK, kurios posėdis turėjo vykti kitą dieną, kad paklaustų, ar prašymas dėl neeilinės sesijos dar aktualus.

„Telefoninio pokalbio metu generalinė prokurorė paminėjo, kad praėjus vos kelioms minutėms, kai Generalinė prokuratūra išsiuntė raštą, ji gavo žurnalisto užklausimą, ar tiesa, kad vienas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir dėl jo kreiptasi į Seimą. Taip pat generalinė prokurorė pasakė, kad patikrins informaciją dėl mandato atsisakančio Seimo nario ir man paskambins“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, po keliolikos minučių generalinė prokurorė paskambino ir informavo, kad reaguodama į žurnalistų klausimus netrukus Generalinė prokuratūra paskelbs oficialų pranešimą spaudai ir „leido suprasti, kad rašte minimas ir Seimo nario mandato atsisakantis Seimo narys yra tas pats asmuo“.

Leido suprasti, kad rašte minimas ir Seimo nario mandato atsisakantis Seimo narys yra tas pats asmuo.

Kaltino „dangstant pedofiliją“

Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva susirinkęs į neeilinę sesiją taip pat spręs dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Posėdžio pradžioje tvirtinant programą kilo apsižodžiavimas tarp V. Čmilytės-Nielsen ir Petro Gražulio, kuris apkaltino parlamento vadovę „dangstant pedofiliją“.

„Seimo koridoriuose jūs mane šiandien pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir aš esu melagė, jūsų retorika yra tokia, kad nuolat pasiekia dugną, ir labai gaila, kad jūs tai sau leidžiant tiek Seimo koridoriuose, tiek Seimo salėje“, – P. Gražuliui piktinantis valdančiaisiais į jį kreipėsi Seimo pirmininkė.

P. Gražulis atsakė, kad „nereikia įdėti žodžių“, kurių jis nesakęs, o kad dangstomas pedofilijos skandalas, jis yra įsitikinęs.

„Tai, kas kalbama koridoriuose, nereikia įdėti man žodžių, aš nežinau, kas jūs esate, (...) bet jūs dangstote šitą pedofilijos skandalą, tuo esu įsitikinęs“, – atsakė P. Gražulis.

Išklausė atsakymų

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės N. Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų buvo prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė pažymi, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams yra patvirtinusi tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Pasak I. Šimonytės, parlamento vadovė teiravosi apie Vyriausybės poreikį dėl jos inicijuotų projektų šaukti neeilinę sesiją, tačiau apie prokurorės perduotą prašymą neužsiminė.

„Tą dieną mes kalbėjome apie poreikį Vyriausybei organizuoti neeilinę sesiją, ji (V. Čmilytė-Nielsen) klausė, ar yra poreikis man, ar aš turiu klausimų, kuriuos galėčiau atnešti į neeilinę sesiją“, – antradienį žurnalistams sakė premjerė.

„Ne, nepasakė“, – į klausimą, ar V. Čmilytė-Nielsen jai nepasakė apie planuojamą prokurorės kreipimąsi, atsakė I. Šimonytė.

Ne, aš neinformavau ir niekas iš mano aplinkos neinformavo.

Ji taip pat pažymėjo, kad prokurorės ir Seimo pirmininkės susitikime, remiantis abiejų pasisakymais, K. Bartoševičius nebuvo įvardintas.

„Aš, kiek žinau, ir ką girdėjau iš ponios N. Grunskienės, ir tą patį sakė Seimo pirmininkė, kad apie K. Bartoševičiaus pavardę ji neinformavo V. Čmilytės-Nielsen, tai kaip galėjo V. Čmilytė-Nielsen informuoti ką nors apie tai, apie ką nebuvo pati informuota?“ – sakė premjerė.

I. Šimonytė taip pat tikino, kad nei pati, nei kas nors iš jos aplinkos K. Bartoševičiaus apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą neperspėjo.

„Ne, aš neinformavau ir niekas iš mano aplinkos neinformavo“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji taip pat teigė, kad net tuo atveju, jei Seimo pirmininkė būtų pasakiusi apie generalinės prokurorės kreipimąsi, ji nebūtų galėjusi nuspėti, kuris tai Seimo narys.

„Kai buvo sudaromi partijos sąrašai, niekas jokiomis aplinkybėmis nei manęs, nei partijos pirmininko ir nieko iš partijos vadovybės nėra informavęs apie nederamą elgesį ar nederamus polinkius K. Bartoševičiaus, dėl kurių jis negalėtų būti kandidatų sąraše“, – sakė premjerė.

„Per šiuos dvejus metus nebuvo nei vieno karto, kad kažkas būtų atėjęs ir man pasakęs, kad kažkas kažkur gal atsitiko, gal aš kažką girdėjau, gal buvo kažkokia situacija, gal kažkas negero vyksta – tai nepykit, tokių situacijų tikrai nebuvo“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji taip pat sakė „dėl savo veiksmų mieganti ramiai“, nes jokio nusikaltimo nepadarė ir negali būti atsakinga už žmonių, kartu dirbančių ar kitaip susijusių, privačiame gyvenime galimai padarytus nusikaltimus.

„Dėl savo veiksmų aš tikrai miegu ramiai, bet prisiimti atsakomybę dėl kiekvieno žmogaus, kuris dirba kažkur arti manęs, yra kažkaip su manimi susijęs, ir kurio veikimai gali būti susiję su jo privačiu gyvenimu, nes niekur negirdėjau, kad nusikalstamos veikos, kurios galimai buvo padarytos, būtų susiję su partija, Seimu, kažkokias renginiais partijos arba Seimo, kur tu suprastum, kad dengi nusikaltimą ir nepraneši, kam turi pranešti – nebuvo šitaip. Dėl ko aš turėčiau neramiai miegoti? Aš jokio nusikaltimo nepadariau“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė taip pat sakė nepritarianti opozicijos inicijuojamam tyrimui dėl galimo informacijos nutekinimo, sakydama, kad tai yra prokuratūros tyrimo klausimas.

„Tyrimą turėtų atlikti prokuratūra, o ne Seimas, o  dabar toks vaizdas, kad Seimas yra nusprendęs, kad jis yra prokuratūra, teismas ir viskas viename, ir greičiausiai taip jis yra nusprendęs, nes yra savivaldos rinkimai ir nori surasti kažką, ką – nelabai įsivaizduoju“, – sakė premjerė.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau antradienį teigė sako generalinės prokurorės N. Grunskienės žinia apie planuojamą kreipimąsi dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo su nieko nepasidalinusi, nežinojusi net Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos tyrimas pradėtas.

Pasak parlamento vadovės, sausio 20 dieną, penktadienį, su ja susitikusi generalinė prokurorė informavo, jog vienas neįvardintas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir ji kreipsis dėl neliečiamybės panaikinimo.

„Man nebuvo įvardinti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija, taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga man nebuvo pateikta“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė patvirtino tą pačią dieną vėliau susitikusi su I. Šimonyte, bet teigė apie prokurorės prašymą nepranešusi.

Tuo tarpu generalinė prokurorė N. Grunskienė antradienį Seime žurnalistams patvirtino, jog nei pavardės, nei partinės ar frakcijos priklausomybės parlamento vadovei neįvardino, bet pasakė, pagal kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius tyrimas vyksta.

Tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu patiekė pareiškimą dėl mandato atsisakymo.

Sausio 23-iąją, pirmadienį, prokuratūra paskelbė, jog N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl konservatorių frakcijai priklausiusio Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo atliekant tyrimą dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.

Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino žiniasklaidai atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusį penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pareiškė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

„Tai buvo suplanuota, kadangi jau penktadienį pasakiau, kad toks raštas bus. Pirmadienį turėjau visuotinį prokurorų, visos prokuratūros bendruomenės susirinkimą, jis buvo nuotoliu. Tas raštas, kadangi jis buvo suplanuotas, jis buvo parengtas ir pasirašius jis buvo išsiųstas“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė N. Grunskienė.

Generalinė prokuratūra prieš savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

Tai buvo suplanuota, kadangi jau penktadienį pasakiau, kad toks raštas bus.

Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.

Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl nusikaltimų prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

„Daug yra suplanuota ikiteisminio tyrimo veiksmų, tyrimas tikrai vyks intensyviai, bet ne taip greitai, kaip visi tikisi. Jeigu visi tikisi, kad vasario ar kovo mėnesį byla bus perduota į teismą, tai tikrai galiu pasakyti, kad tai neįvyks, nes yra suplanuota daug ikiteisminio tyrimo veiksmų“, – per spaudos konferenciją žurnalistams trečiadienį sakė generalinė prokurorė.

Vėliau interviu LRT televizijai N. Grunskienė svarstė, kad ikiteisminis tyrimas gali trukti iki balandžio ar gegužės, šiuo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai suplanuoti vasariui ir kovui.

„Šiuo metu yra suplanuoti veiksmai, jau pasikartosiu, ir planuoti, kada jie bus atlikti, yra labai sudėtinga. Kaip jau minėjau, jų metu dalyvaus ir pats įtariamasis, turi teisę dalyvauti ir jo pasirinktas gynėjas. Reikia derinti visas datas su proceso dalyviais. Planuočiau ne anksčiau kaip balandžio ar gegužės mėnesį, o gal net ir vėliau“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Spaudos konferencijoje generalinė prokurorė patvirtino, kad apie keturis nukentėjusiuosius buvo žinoma viso ikiteisminio tyrimo metu. N. Grunsienė teigė negalinti pasakyti, ar nukentėjusiųjų bus daugiau: „Galbūt atsiras ir daugiau, galbūt kreipsis.“

Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K. Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus.

Seimo opozicijai svarstant, jog informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą galėjo nutekėti ir būti perduota K. Bartoševičiui, generalinė prokurorė teigė negalinti „nei paneigti, nei patvirtinti“.

„Jūs aplinkybes žinote, o išvadas norėčiau, kad pasidarytumėte patys“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Ji taip pat atmetė kritiką dėl delsimo anksčiau apklausti buvusį Seimo narį ir jam pareikšti įtarimus.

„Tas terminas buvo reikalingas tam, nes įtariamasis turi teisę į gynybą. Apklausos data ir laikas buvo derinami ne tik su įtariamuoju, bet ir su jo pasirinktu advokatu. Ir todėl buvo rasta tinkama data ir apklausa įvyko“, – teigė generalinė prokurorė.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, jam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.

Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.

Prokuratūra taip pat teigia neteiksianti detalesnės informacijos apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju.