Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pranešė iš dalies patenkinęs „Robalos“ skundą Neringos savivaldybei ir Lietuvos valstybei – priteisė 2,788 mln. eurų už Neringoje stovėjusių svečių namų bei restorano rinkos vertę bei šių pastatų griovimo darbus, kuriuos „Robala“ atliko savo lėšomis.

Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti, kad jos sprendimai dėl planavimų sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas ji vykdė netinkamai.

„Teismas nusprendė, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją“, – pranešė VAAT.

Didžiausią sumos dalį – 40 proc. – turės sumokėti Neringos savivaldybė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija – po 15 procentų.

„Robala“ 1997 metais įsigijo pastatą – svečių namus ir kiemo statinius. Klaipėdos apskrities viršininko administracija tų pačių metų rugsėjį išnuomojo „Robalai“ žemės sklypą, o buvo numatyta galimybė pastatus rekonstruoti.

Vėliau parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 metų gruodį išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinius ir juos pertvarkyti. Tačiau gavę Klaipėdos apylinkės prokuroro kreipimąsi, teismai 2011 metais panaikino Neringos savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybų leidimo išdavimo.

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo tarpu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc., pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 metų vasario sprendimu įpareigojo „Robalą“ nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, ką ji savo lėšomis padarė 2021 metais.

Kompleksą sudarė du žvejo namai, sujungti tarpusavyje stikline galerija, kurioje įsikūręs informacinis centras. Komplekse buvo stiklinė ovali 32 vietų konferencijų salė, svečių namai.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kur leido, ten ir krovė

Savaitgalį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mūsų Neringa“ įdėtos nuotraukos, kuriose matyti paliktas statybinis laužas, sukėlė internautų įniršį.

Žmonės šiurpo dėl tokio statybininkų elgesio. Paanalizavę matomas medžiagas, vietiniai ėmė spėlioti, kad tai veikiausiai griaunamos kavinės „Nidos seklyčia“ statybinis laužas.

Netrukus prie viešos diskusijos prisijungė ir kavinės savininkas Romas Kvaselis.

Verslininkas paaiškino, kad rangovas, kuris vykdo griovimo darbus, paprašė savivaldybės vietos, kur laikinai galėtų sandėliuoti atliekas.

„Tai, kur leido, ten ir sandėliuoja. Neleido konteinerio ir mašinos, kurios masė daugiau kaip 40 t, į Nidos senamiestį įsivežti. Atliekos rūšiuojamos tam, kad galėtų būti tinkamai utilizuotos, tam reikėjo vietos. Nidos senamiestyje sandėliuoti būtų nelabai gerai. Iki 28 d. viskas turi būti išvežta, o darbai baigti pagal mūsų turimą sutartį“, – aiškino R.Kvaselis.

„Facebook“ paskyros „Mūsų Neringa“ nuotr.

Išgabens po savaitės

Tačiau vietinių gyventojų tai nenuramino. Viena internautė piktinosi tokiu savivaldybės sprendimu ir juokavo, kad visą tą laužą reikėtų Neringos merui į kiemą nuvežti.

Kitas gyventojas priminė, kad šioje vietoje, kur sukrautos atliekos, numatyta įrengti sporto aikštyną.

R.Kvaselis į tai atsakė paaiškindamas, kad vietą rinkosi ne rangovas ir ne griaunamos kavinės savininkai.

„Savivaldybės atstovai nurodė čia laikinai dėti. Vežama kas antrą dieną. Po didelę mašiną į sąvartyną. Iki savaites galo, kaip supratau, viskas bus išgabenta. Labai atsiprašome, kad tenka griauti ir elgtis taip, kaip institucijos nurodė dėl išvežimo ir paties griovimo“, – dūsavo verslininkas.

Derėjo pagalvoti

Diskusiją feisbuke sekė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

„Ir aš mačiau tas nuotraukas. Negaliu pasakyti, ar tikrai rangovai negalėjo rūšiuoti atliekų ir kitaip susitvarkyti. Savininkas nurodo, kad savivaldybė leido šioje vietoje laikyti atliekas, ji ir turėtų atsakyti, ar galima taip sandėliuoti statybinį laužą. Čia statybų kultūros klausimas. Man tokie dalykai nelabai suprantami. Tikėkimės, kad sutvarkys, ir bus dar geriau, nei buvo“, – nuomonę išsakė L.Dikšaitė.

Ji pastebėjo, kad Neringoje dėl statybinių atliekų kyla didelių problemų.

„Jų tiesiog nėra kur dėti. Prieš kurį laiką kitai įmonei buvo leista panašiai sandėliuoti atliekas. Man atrodo, kad būtų galima ir kitaip susitvarkyti“, – pasvarstė L.Dikšaitė.

„Facebook“ paskyros „Mūsų Neringa“ nuotr.

Milijoniniai nuostoliai

Lotmiškio gatvėje esanti kavinė „Nidos seklyčia“ pradėta griauti prieš dvi savaites. Verslininkams pralaimėjus teismų maratoną, pastatų savininkai nusprendė patys imtis vykdyti teismo sprendimą.

Pastatą sudaro du žvejo tipo namai, tarpusavyje sujungti stikline galerija, tačiau po griovimo čia liks tik vienas restorano pastatas.

Verslininkai skaičiuoja, kad patirs apie 2,5 mln. eurų žalos.

Pastatų kompleksas „Nidos seklyčia“ buvo statytas gavus visus statybą leidžiančius dokumentus, tačiau 2012 m. rudenį statybos leidimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba akcentuoja, kad sodyba yra kultūrinio draustinio teritorijoje ir čia gali būti tik mažesnių tūrių statiniai.

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė, atsakydama į dienraščio „Klaipėda“ klausimą, ar leido statybininkams taip sandėliuoti atliekas, atsakė, kad savivaldybė nėra suteikusi tokio leidimo.

„Atvejis yra užfiksuotas, tikslinamos jo aplinkybės“, – patikino L.Pusvaškytė.

R.Kvaselis paaiškino, kad su savivaldybe dėl statybinio laužo tarėsi rangovai.

„Aš juos samdau ir jie turi pateikti dokumentus, kad tinkamai sutvarkė laužą. Jie negali jo pamiškėje išversti. Kaip ir minėjau, mane patikino, kad buvo nurodymas rūšiuoti atliekas šioje vietoje. Nėra vietų Neringoje, kuri net ir laikinai būtų galima sandėliuoti statybinį laužą. Rangovai rūšiuoja atliekas ir išvežinėja jas“, – paaiškino R.Kvaselis.

„Reikalausiu regreso tvarka išieškoti iš atsakingų pareigūnų nuostolius“, –  šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje pareiškė S. Gentvilas.   

Jis pabrėžė, kad Neringos savivaldybė yra vienintelė, kur statybos leidimus išduoda ne jos administracija, o Aplinkos ministerija su Statybų inspekcija.

„Todėl, kaip ministerija, prisiimame atsakomybę. Tikrai ne Neringa kalta“, – parlamentarams tvirtino S. Gentvilas.

Anot jos, statybų leidimai buvo išduoti jų tinkamai nesuderinus su kai kuriais specialiaisiais planais.

„Jie buvo patraktuoti kaip neprivalomi. Tada sakoma, kad statybos leidimas atitinka visas sąlygas, o kad kai kuriuose specialiuosiuose planuose tai nebuvo leidžiama, pamatė tiktai teismas“, – aiškino S. Gentvilas. 

Reikalausiu regreso tvarka išieškoti iš atsakingų pareigūnų nuostolius.

Vėliau BNS jis tvirtino, kad pavedimą dėl nuostolių atlyginimo pasirašys, kai bus žinoma verslininkų patirta žala dėl nugriautų pastatų. Pasak jo, kaltininkus, kurie pasirašė statybų leidimus, turės nustatyti Statybų inspekcija, Saugomų teritorijų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas.

„Turiu tris institucijas, kurios turės įvertinti situaciją, nustatyti kaltus asmenis ir inicijuoti regreso išieškojimus“, – BNS sakė S. Gentvilas.  

Tačiau jis taip pat pripažino, kad iš dokumentus pasirašiusių pareigūnų būtų išieškoma tik nedidelė dalis nuostolių.

„Nuostoliai valstybei bus milijoniniai, o išieškojimo lubos – tik keliolika tūkstančių. Preliminariai tas regresas yra iki devynių mėnesių atlyginimų dydžio“, – aiškino ministras. 

Nidoje netoli prieplaukos ir jachtų uosto esančios „Nidos seklyčios“ savininkai šią savaitę pradėjo griauti dalį pastatų, kurie rekonstruojant buvo padidinti ir vėliau pripažinti neteisėtais. Vėliau ketinama kreiptis į teismą, siekiant iš valstybės prisiteisti žalą – ji preliminariai skaičiuojama 2,5 mln. eurų.

Ministro teigimu, taikaus susitarimo galimybės su neteisėtais pripažintų pastatų savininkais neliko po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. 

Leidimai rekonstruoti „Nidos seklyčią“ buvo išduoti 2004 metais, o neteisėtais pripažinti po aštuonerių metų. 2016-aisiais teismas įpareigojo pastatų valdytoją per metus juos nugriauti. Dar dvejus metus teismai užtruko, kol išaiškino, kad griaunama turi būti savininko lėšomis.

Tai birželio 5 dieną galutinai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmetęs įmonės prašymą išaiškinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šis teismas dar 2016 metais įpareigojo nugriauti pastatus, tačiau bendrovė sprendimo nevykdė ir bandė išsiaiškinti, kieno lėšomis pastatai turi būti nugriauti. 

„Byloje išspręstas ginčas dėl statybos pagal neteisėtą leidimą padarinių šalinimo, joje nebuvo sprendžiamas asmenų kaltės klausimas ir su tuo susijusios aplinkybės. Prokuratūra pagrįstai nurodo, kad neišsprendus klausimo dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybos leidimą, kaltės, tai nėra kliūtis teismui įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl išleistų lėšų priteisimo“, – rašoma LVAT nutartyje.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai balandį atmetė „Robalos“ prašymą išaiškinti, kieno lėšomis turi būti griaunami pastatai.

Priverstinį teismo sprendimo vykdymą turėtų organizuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

2016 metų pradžioje LVAT įpareigojo „Robalą“ per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.

„Nidos seklyčios“ savininkai per teismo nurodytą terminą nenugriovė komplekso ir teigė besitikintys susiderėti taikos sutartį. Dėl jos „Robala“ į Vyriausybę kreipėsi 2016-ųjų pabaigoje. 2017-ųjų pabaigoje „Robalos“ direktorius Romas Kvaselis BNS teigė dalies komplekso pastatų negriausiantis, nes jie „niekam netrukdo“.

Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra. Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo tarpu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais - tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

Kompleksą sudaro du žvejo namai, sujungti tarpusavyje stikline galerija, kurioje įsikūręs informacinis centras. Komplekse yra stiklinė ovali 32 vietų konferencijų salė, svečių namai.

„Šio konkretaus atvejo nekomentuojame. Kalbant bendrąja prasme norėtume pažymėti, jog teisinėje valstybėje teismų sprendimai turi būti vykdomi. Taikos sutartys teisės aktuose numatytais atvejais yra įmanomos, tačiau dėl jų turi derėtis bylos šalys“, – teigė Vyriausybės kanclerė Minda Dargužaitė. Jos komentarą BNS perdavė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai sausį neskundžiama nutartimi nusprendė, kad kompleksą valdanti bendrovė „Robala“ privalo per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.

Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 metų sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir panaikinti šių pastatų Lomiškio gatvėje detalusis planas, projektavimo sąlygos, statybos leidimas, pripažinimo naudoti tinkamais aktas.

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo metu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

Kompleksą valdančios bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis aiškina, kad VSTT su jais nesidera, tuo metu pati tarnyba teigia, kad dėl nepavykusių derybų kalti komplekso savininkai, nes jie nelinkę daryti kompromisų.

„Mes kreipėmės į ekspertus, kad ekspertai įvertintų (...), jie sako, kad niekas nekenkia niekam. Tai kam griauti pastatus, kurie niekam nekenkia ir poveikio niekam neturi? Dabar kreipėmės į Vyriausybę, nes Saugomų teritorijų tarnybai visi ekspertai neįdomūs. Mes prašome derėtis su mumis dėl taikos sutarties, nes Saugomų teritorijų tarnyba nesideri“, – BNS dėstė R.Kvaselis.

Paklaustas, ar ketina vykdyti teismo sprendimą, jis vylėsi, kad „absurdiško teismo sprendimo vykdyti nereikės“.

„Valstybė sukūrė tokius įstatumus, pagal kuriuos teisėtai pastatyta, priduota, o paskui sugalvota, kad tai neteisėta dėl kažkokių priežasčių – nes naujus teisės aktus susikūrė. Valstybė kalta dėl šitos situacijos“, – piktinosi jis.

VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė savo ruožtu sakė, kad komplekso savininkai nesutinka daryti nuolaidų.

„Jie įsivaizduoja, kad taikus susitarimas įmanomas paliekant tai, kas yra, ir jiems nereikalaujant žalos iš valstybės atlyginimo už tai, kad tiek metų bylinėjosi teisme (...). Savininkas buvo atėjęs su savo pasiūlymais, bet tie pasiūlymai buvo tikrai kosmetiniai – jie siūlo išpaišyti rotondos kolonas, o užuot nukrapščius jungtį tarp restorano ir svečių namų, siūlė dar padidinti statinių tūrį. Tokie pasiūlymai mums nepriimtini“, – dėstė R.Lapinskienė.

„Šiandien tam žmogui padai svyla, nes sausio pabaiga yra terminas, kada turi būti įvykdyti teismų sprendimai, o taikaus susitarimo nėra rasta“, – apie „Robalos“ vadovo kreipimąsi į Vyriausybę sakė ji.

Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjimasi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, jai vadovavo tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.

Nidoje kompleksą „Nidos seklyčia“ valdanti bendrovė „Robala“ per metus turi nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus ir pastogę. Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs įmonės ir Neringos savivaldybės skundus.

Neringos meras Darius Jasaitis sakė, kad pagrindiniai komplekso savininkai yra Vokietijos verslininkai ir jie nusiteikęs kreiptis į Strasbūro teismą.

„Bendrovės teiginiai, kad prokurorų prašymas nugriauti statinius nėra proporcinga priemonė viešajam interesui apginti, yra atmestini, nes statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje“, - rašoma praėjusią savaitę priimtoje teismo nutartyje.

Teismas taip pat atmetė Neringos savivaldybės argumentus, jog pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą, todėl negali būti griaunami.

„Argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, jis paneigiamas įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti administraciniai aktai - sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kurie buvo pagrindas įregistruoti statinius. Nurodomas įrašas viešame registre laikytinas formaliu, neatitinkančiu realios faktinės padėties ir negali būti kliūtimi šalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius“, - rašoma teismo nutartyje.

Teismas paliko galioti praėjusių metų vasarį Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo „Robala“ įpareigota per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.

Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 metų sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir panaikinti šių pastatų Lomiškio g. 1 detalusis planas, projektavimo sąlygos, statybos leidimas bei pripažinimo naudoti tinkamais aktas.

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo tarpu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais - tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

„Savininkai yra ne lietuviai, o vokiečiai, jie jau skambino man ir klausė, kada jie galės kreiptis į Strasbūrą. Jie nesupranta, kaip čia įvyko, jie šoke. Paaiškinau, kad jų dabar laukia visai nauja statybos procedūra, nes, kiek atsimenu, teismo sprendime nurodyta atstatyti 2003 metų būvį - tai reiškia, kad viskas nugriaunama (...) ir atstatomas toks namus, koks ten buvo“, - BNS antradienį sakė Neringos meras D.Jasaitis.

Jis pabrėžė, kad verslininkų patirtą žalą turėtų atlyginti mokesčių mokėtojai. Jis nesutiko, kad pinigai galėtų būti išieškomi iš netinkamus statybų leidimus išdavusių valdininkų, ir sakė, kad reikia siekti taikos sutarčių.

„Reikia imtis tų, kurie rodo iniciatyvą griauti ir neleidžia pakeisti Vyriausybės nutarimo, patvirtinusio Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą (...). Turime krūvą taikos sutarčių Neringoje, kuo nuo „Nidos seklyčios“ skiriasi tie namai, kuriems leista pasilikti?“, - sakė meras.

Nuo 2011 metų „Robalos“ vienintelė akcininkė yra Rietave registruota bendrovė „Baltic Research“. Pastarosios didžiausia akcininkė yra Vokietijos kompanija „Abag Aktienmartk Beteiligungs, valdanti 60,9 proc. akcijų, dar 39 proc. priklauso Ingridai Rombach, 0,01 proc. - „Robalos“ vadovui Romui Kvaseliui.

Iki tol „Robalą“ valdė įmonė „Arctic Group“, kurios didžiausia akcininkė buvo bendrovė „Baltijos liftų gamyba“, valdžiusi 49,63 proc. akcijų, dar 32,97 proc. priklausė Zigmui Kerpei, o 17,4 - proc. Eglei Kerpaitei.

2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas - Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.