Nustatyta, kad pilietis S.M. padarė apysunkį teisinį nusikaltimą. Per pirmąjį turą jis papirko keturis asmenis, iš kurių trims asmenims davė butelį alaus, o vienam – 20 eurų, kad jie balsuotų už Darbo Partijos (DP) kandidatą R. Podolskį. Per antrąjį turą papirko tris asmenis, žadėdamas atsilyginti alumi, kad jie balsuotų už socialdemokratų kandidatą N. Gusevą.

Vykusio ikiteisminio tyrimo metu pilietis savo kaltę pripažino. Jis pats per pirmąjį turą balsavo už R. Podolskį, kandidato prašymu, o per kitą turą balsą N. Gusevui atidavė niekieno neprašomas. S. M. nurodė, kad per pirmąjį turą dirbo R. Podoslkio agitacinį darbą, kabino plakatus.

Savo ruožtu, „darbietis“ savo kaltės nepripažino ir neigė bet kokį prašymą agituoti. Tačiau R. Podolskis patvirtino, kad S.M. davė lankstinukų, taip pat iš asmeninių lėšų skyrė piliečiui 100 eurų kuro išlaidoms padengti.

VRK pripažino, kad naudodamas savo asmenines lėšas ir jų neapskaitydamas R. Podolskis nusižengė rinkimų kampanijos finansavimo reikalavimams.

Tyrimą vykdžiusi darbo grupė vertina, kad piliečio papirkti balsai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, tad nėra teisinio pagrindo juos pripažinti negaliojančiais.

VRK kreipėsi į ikiteisminio tyrimo tyrėjus

Posėdžio metu VRK narė Inga Milašiūtė užsiminė, kad darbo grupė kreipėsi į ikiteisminį tyrimą vykdžiusius tyrėjus, tačiau neatsižvelgus į rinkimų komisijos prašymus, toks sprendimas apskųstas teismui.

„Vienas tyrimas, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, mūsų manymu, turėjo tyrėjus nuvesti dar toliau. Tačiau buvo atsisakyta tą daryti, mes tokį sprendimą apskundėme ir turime teigiamą teismo sprendimą“, – posėdžio metu kalbėjo I. Milašiūtė.

ELTA primena, kad portalas delfi.lt skelbė, jog dviejų Zarasų rajono meru siekusių tapti vietos politikų – buvusio mero, socialdemokrato N. Gusevo ir „darbiečio“ R. Podolskio – naudai pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose buvo perkami balsai.

Prokuratūra balsus pirkusį vyriškį nuo bausmės atleido, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę vyras visiškai pripažino ir neslėpė rinkėjams pirkęs alų, davęs pinigų.

Savo ruožtu VRK pradėjo tyrimą dėl rinkėjų papirkimo.

Surengė ekskursiją

2008 m. Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas sudarė prielaidų vystyti turizmo ir laisvalaikio paslaugas. „Mūsų kurortinė teritorija – Kulautuva, Kačerginė ir Zapyškis – šį statusą gavo palyginti neseniai, todėl mums įdomi jūsų patirtis“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Zarasų rajono Turizmo ir informacijos centro projektų vadovas  Ramūnas Keršys, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Miglė Tauterienė pakvietė svečius į ekskursiją po Zarasų miestą ir jo apylinkes.

Traukos taškų – daugiau

R.Keršys pastebėjo: prieš maždaug 20 metų Zarasai buvo labiausiai žinomi dėl vieno seniausių Europoje Stelmužės ąžuolo ir greta jo 1650 m. pastatytos medinės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčios, o dabar krašte atsiranda vis daugiau traukos taškų.

2011 m. Zarasuose įrengtas išskirtinis statinys – apžvalgos ratas, nuo kurio atsiveria užburianti panorama. Įrengti pasivaikščiojimo takai, laipteliai, į vandenį nutiestas pontoninis lieptelis šią vietą pavertė miesto vizitine kortele.

Miesto centre, šalia kelio į Daugpilį, sutvarkyta erdvė, kurioje galės prekiauti amatininkai, tautodailininkai, kulinarijos paveldo puoselėtojai. Šalia restauruotame pastate baigia įsikurti galerija, kurioje pagrindinę vietą užims Dusetose gyvenančio tapytojo Šarūno Saukos darbai. Zarasiškiai neabejoja, kad ši vieta taps stipriu kultūrinės traukos objektu.

Tokiu objektu jau tapo atgimęs Antazavės dvaras. Pasinaudojusi ES parama, Zarasų savivaldybė dvarą pritaikė visuomenės reikmėms. Cokoliniame aukšte įkurdintas Zarasų krašto amatų centras, čia veikia medžio drožybos, audimo, keramikos dirbtuvės. Palėpė pritaikyta konferencijoms, mokymams. Pirmame aukšte įrengta kamerinė salė, kurioje vyksta renginiai, koncertai. Čia taip pat įkurdinta biblioteka, muziejus, antrame aukšte – menininkų rezidencija, parodų erdvės. R.Keršys pasakojo, kad savivaldybė ateityje ketina sutvarkyti ir unikalų šlaitinį dvaro parką.

Stelmužės ąžuolą ir bažnyčioje esantį bažnytinio meno muziejų kasmet aplanko dešimtys tūkstančių turistų. Čia taip pat vyksta aplinkos tvarkymo darbai.

Per pirmąjį pasaulinį karą parkas buvo sunykęs, vėliau iš dalies atkurtas. Jo plotas siekia 10 ha. Stelmužė, kaip ir joje vis dar gyvuojantis ąžuolas, – labai sena gyvenvietė. Manoma, kad kadaise čia stovėjo pilis, vėliau iškilo dvaras, kurį maždaug nuo 1727 m. valdė baronai Folkerzambai, po 1795 m. perėmė caro statytinių Valujevų šeima.

Garsėja festivaliais

Pastaraisiais metais Zarasai garsėja ir kaip muzikos, menų festivalių vieta. Tam puikiai panaudojama Zaraso ežero Didžioji sala. 44 ha teritorijoje sukurtos net kelios erdvės, kuriose gali vykti renginiai. Aktyvaus sporto mėgėjus traukia 572 m ilgio vandenlenčių trasa, puikiai sutvarkyti paplūdimiai, įrengti jaukūs nameliai poilsiautojams. Ežere vyksta „Formulės 2“ lenktynės.

Elektroninės muzikos gerbėjus vienijantis tarptautinis festivalis „Galapagai“ Europos talentų mainų programoje net keletą metų iš eilės nominuotas geriausių nedidelių Europos festivalių kategorijoje.

Stilingumu garsėja Dūburio ežero saloje vykstantis baltiškos kultūros, amatų ir muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“.

R.Keršys svečiams iš Kauno rajono pristatė ir naujausią įgyvendintą projektą – šalia kempingo, Zaraso ežero pakrantėje, įrengtą nuotykių trasą. Miškingoje vietoje sukurtą 70 kliūčių ruožą jau spėjo pamėgti šeimos. Įspūdingiausia nuotykių trasos vieta – skrydis lynu pirmyn ir atgal į greta esančią Putinų salą. Dalis trasos pritaikyta neįgaliesiems.

„Mes, Zarasų rajono gyventojai, dėl aplinkkelio kaunamės jau 17 metų. Per tą laiką kelis kartus buvome pajutę, kad pergalė jau nebetoli, o Seimo pirmininko žodžiai viską nubraukė“, – sakė Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas.

Meras pažymėjo, jog Zarasus dalijančiu tarptautiniu keliu Kaunas-Daugpilis kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių, tarp kurių itin daug sunkiasvorių krovininių mašinų. Vietos žmonėms tenka kentėti dėl automobilių išmetamų teršalų, jų keliamo triukšmo ir vibracijos.

Kelis kartus buvome pajutę, kad pergalė jau nebetoli, o Seimo pirmininko žodžiai viską nubraukė.

„Maždaug 100 metrų šio kelio ruožas išklotas akmenimis, ta kelio dalis vertinama kaip kultūros paveldo objektas. Didžiuojamės, kad Zarasų centre yra toks objektas, tačiau nuolat girdėti, kaip tuo keliu darda sunkiasvoriai automobiliai, yra menkas malonumas“, – aiškino N. Gusevas.

Tuo metu Seimo pirmininkas V. Pranckietis aiškino, jog per susitikimus su zarasiškiais pats išgirsdavo abejonių dėl aplinkkelio įrengimo eigos ir būtinumo.

Lietuvoje, kai ir visame pasaulyje labai sparčiai populiarėja nauja pramoga ant vandens – vandenlenčių sportas. Per pastaruosius keletą metų visoje Lietuvoje atsidarė nemažai vandenlenčių pramoginių parkų, tačiau jie nedideli.

Zarasų rajono savivaldybė, turėdama idealią vietą tokiam parkui, nutarė investuoti kur kas daugiau ir atidaryti didžiulį vandenlenčių parką net iš šešių lynų stulpų, sujungtų ratu.

Pastaraisiais metais Zarasai tampa vis didesniu turistų traukos objektu – savivaldybė investuoja dideles lėšas į infrastruktūros gerinimą. Neseniai atsirado Zarasų apžvalgos ratas, tačiau daugiausiai pokyčių pastebės tie, kurie apsilankys Zaraso ežero saloje. Antra pagal dydį Lietuvoje sala yra tiesiog ideali vieta laisvalaikio renginiams ir ją Zarasų rajono savivaldybė puikiai išnaudoja.

Per pastaruosius metus Zaraso ežero saloje renginių skaičius auga lyg ant mielių – vasarą retai būna savaitgalis, kai saloje nevyksta joks renginys. Didžiulę salą dėl savo geografinės vietos ir puikios infrastruktūros pamėgo įvairių muzikos festivalių rengėjai, čia jau kelerius metus iš eilės vyksta ir didžiausias ralis Lietuvos – „300 ežerų“. Tačiau rajono valdžia netrypčioja vietoje ir sugalvojo kaip dar labiau padidinti šios vietos populiarumą – atidaryti čia didžiulį vandenlenčių ir vandens slidžių lynų parką.

Parką padėjo suprojektuoti didžiausias pasaulyje lynų pramogų parkų gamintojas – Vokietijos įmonė „Sesitec“, kuri yra pastačiusi daugybę tokio tipo pramogų parkų visame pasaulyje. Pirmiausia darbas prasidėjo prie braižymo lentos – kompanijos dizaineriai planavo, kaip geriausia suprojektuoti lynų atramas, kad susidarytų lygus ratas. Čia reikia laviruoti tarp dviejų aspektų – pakankamo lynų greičio ir įtempimo, kuris reikalingas patyrusiems vandenlentininkams ir ne itin stačių kampų tarp tvirtinimo stovų, nes kuo statesnis kampas, tuo sunkiau plaukti pradedančiam sportininkui.

Zaraso ežero sala ir naujoji jos infrastruktūra tiesiog idealiai tinka vandenlenčių parkui. Viena svarbiausių detalių – kuo saugesnėse vietose sustatytos lynų atramos. Jos turi būti saugios tiek tiems, kurie plaukios, tiek ir besiilsintiems ant kranto.

Lynų vandenlenčių parką kūrė patyrę žmonės, dauguma kurių patys yra vandenlenčių sportininkai. Tai didžiulis privalumas, nes būtent sportininkai geriausiai žino kokio lynų parko jiems reikia ir koks sprendimas yra geriausias toje ar kitoje vietoje.

Parke naudojama inovatyvi sensorių sistema, kurios pagalba nustatoma, kur bet kuriuo metu yra prisikabinę žmonės. Tai leidžia optimaliau išnaudoti lynų parko pajėgumus.

Vandenlentės yra vienas sparčiausiai populiarėjančių aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų pasaulyje, tad Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas įsitikinęs, kad investicija atsipirks. „Vos paskelbus, kad mūsų rajone atsiras šis lynų vandenlenčių parkas savivaldybę užplūdo užklausimai kada ir kur jis veiks. Gavome nemažai paklausimų net iš užsienio – aktyviai šiuo parku domisi latviai, estai. Neabejoju, kad kai kitais metais atšils orai, į Zarasus vien dėl šio parko pritrauksime nemažai turistų iš kitų šalių“, - sako N. Gusevas.

Tokio tipo lynų parkai tapo labai dideliu paskatinimu domėtis unikaliu vandenlenčių ir vandens slidžių sportu. Mat anksčiau jis buvo itin brangus, nes sportininką reikėdavo tempti pasitelkus katerį ar motorinę valtį. Įsteigus tokius parkus sportuoti ant vandens pasidarė keleriopai pigiau. Tai ir paskatino žmones masiškai pamėgti šias pramogas.

Apsilankęs šiame parke tris kartus vandenlenčių pasaulio čempionas britas Nick Davies mano, kad šioje vietoje galima rengti tarptautines vandenlenčių sporto varžybas. Sala tam puikiai pritaikyta, o šio sporto entuziastai ir profesionalai labai mėgsta naujas, dar neatrastas ir neišbandytas vietas.

„Kadangi bent artimiausius metus ar dvejus būsime vieninteliai regione, tikime, kad ši investicija rajonui puikiai pasiteisins. Tikimės, kad dėl šio parko gerokai padidės mūsų rajone esančių apgyvendinimo įstaigų apkrovimas, o tai taip pat yra papildomos pajamos į mūsų rajono biudžetą,“ – sako N. Gusevas.

Utenos rajono apylinkės teismas neblaiviam vairavusiam Zarasų rajono merui Nikolajui Gusevui metams atėmė teisę vairuoti ir paskyrė 290 eurų baudą.

Teismo nutarimas jau yra įsiteisėjęs, N.Gusevas sakė jį vykdantis - rajono vadovą vežioja vairuotojas, asmeniniame gyvenime gelbsti vairuotojo pažymėjimą turinti sutuoktinė.

Meras tikisi artimiausiu metu nepadaryti administracinių teisės pažeidimų ir vairuotojo pažymėjimą atgauti anksčiau - po penkių mėnesių. Baudą politikas sako jau sumokėjęs.

„Aš gailiuosi, kad taip atsitiko, tai yra gyvenimiška pamoka“, - BNS pirmadienį sakė N.Gusevas.

Zarasų rajono meras socialdemokratas 44 metų N. Gusevas neblaivus prie vairo įkliuvo gegužės 30 dieną, 7.30 val., Utenoje, J.Basanavičiaus gatvėje. Nustatytas neblaivumas patikrinimo metu buvo 0,63 promilės.

„Situacija banali – iš vakaro renginys, ryte gerai jaučiausi, vežiau tėvus į kapines Ukmergėje. Pūčiau, parodė 0,63 promiles, neneigiau, toks gyvenimas“, – BNS sakė Zarasų rajono meras. 

N.Gusevas sakė esąs su sporto žmogus, su alkoholiu „nedraugaujantis“.

Viešoje biografijoje skelbiama, kad nuo 2011 metų N.Gusevas yra LSDP Zarasų rajono skyriaus pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus visuomeninis patarėjas, sporto klubo ,,Zarasai“ narys, Lietuvos schotokan karate federacijos klubų tarybos pirmininkas, Lietuvos shotokan karate federacijos DAN Kolegijos narys.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vairavimas neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Zarasų rajono meras socialdemokratas Nikolajus Gusevas dar gegužės pabaigoje buvo sučiuptas neblaivus vairuojantis automobilį, tačiau šis mero nusižengimas į policijos suvestines tuomet nepateko, rašo portalas 15min.lt.

„Užfiksuotas įvykis gegužės 30 dieną, 7.30 val., Utenoje, Basanavičiaus gatvėje. Nustatytas neblaivumas patikrinimo metu buvo 0,63 promilės“, – 15min.lt teigė Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Laura Palevičienė.

Kokią bausmę N.Gusevui skirti už šį pažeidimą, artimiausiu metu spręs teismas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vairavimas neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.