Kadenciją baigiantys Klaipėdos politikai tobulina tarybos reglamentą, pagal kurį visai netrukus dirbs jau naujoji taryba.

Vienas patobulinimų – numatyta tarybos mažumos valanda.

Tai yra ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš tarybos posėdžių pabaigoje tarybos mažuma arba opozicija turės teisę užduoti klausimų merui, vicemerui ar vicemerams, savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti atsakymus.

Tokių dalykų iki šiol nebuvo, aš tai siūliau ne vieną kartą. Šito labai trūko, nes būdavo kaip pupomis į sieną.

Tarybos mažumos valanda turėtų trukti ne trumpiau kaip vieną valandą.

Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turės opozicijos lyderis, po to – kiti tarybos mažumos atstovai.

Tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu taryba nenuspręstų kitaip, būtų sudaroma galimybė tarybos daugumos atstovams pateikti savo klausimų.

Nina Puteikienė. Vytauto Petriko nuotr.

„Tokių dalykų iki šiol nebuvo, aš tai siūliau ne vieną kartą. Šito labai trūko, nes būdavo kaip pupomis į sieną, valdančioji dauguma iki šiol turėjo teisę negirdėti ir neatsakinėti į tarybos mažumos klausimus. Tai yra naujas dalykas. Apskritai naujasis reglamentas yra modernesnis, demokratiškesnis, ir aš tuo džiaugiuosi“, – kalbėjo Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė, nusprendusi nebesiekti tarybos nario mandato kitai kadencijai.

Naujame tarybos reglamente buvo nubrauktas apmokėjimas politikams už pasiruošimą posėdžiams, bet klaipėdiečiai tarybos nariai nusprendė šį punktą palikti.

„Juk būna ir po 40 tarybos posėdžio klausimų, kuriems reikia pasiruošti. Tarybos narys gaišta laiką, ir natūralu, kad už tai būtų sumokėta“, – mano N. Puteikienė.

Tarybos veiklos reglamentą kilo poreikis pakoreguoti priėmus naująjį Savivaldos įstatymą.

Neturi komandos

Ne vieną kadenciją miesto taryboje dirbusi politikė garsėjo aštriomis frazėmis ir užsispyrimu ginant savo įsitikinimus.

Žinoma moteris teigė, kad tai, kas vyksta pastaruoju metu, jai nėra priimtina.

"Aš darau pertrauką. Aš neturiu platformos, kuria galėčiau dalyvauti šiuose rinkimuose", – sakė N. Puteikienė.

Ji teigė, kad į politiką visada žiūrėjo ir žiūri per vertybių prizmę.

"Tai, ką matau prieš šį politinį sezoną Klaipėdoje, nemanau, kad patinka rinkėjams. Tai nepatinka ir tiems, kurie turi politinį stuburą. Pertrauką politikoje nusprendžiau daryti todėl, kad su ta politine platforma, kurioje ėjau į praėjusius rinkimus, nebeturiu nieko bendra. Man požiūriai prasilenkia", – kalbėjo tarybos narė.

N. Puteikienė pripažino, kad labai trumpai buvo ir Centro partijos nare.

"Centro partija galėjo sujungti geriausius dalykus tiek iš kairės, tiek iš dešinės. Centro partija jau pakeitė pavadinimą ir tapo kraštutinės dešinės partija, o tai neatitinka mano vertybinio identiteto", – tikino politikė.

Mane liūdina tai, kad dabartiniai politikai pažiūras keičia kaip kaklaraiščius.

Džiaugėsi darbais

Klaipėdietė pripažino, kad jai bus liūdna palikti miesto tarybą.

"Man gaila, kad nedalyvauju šiuose rinkimuose. Kaip politinio lauko dalyvė, aš jaučiuosi žinanti, ką daranti. Prieš aštuonerius metus į tarybą atėjau kaip kultūros žmogus, kuris anksčiau nesidomėjo įstatymų leidyba ar miesto valdymu. Dabar buvau visiškai įsitraukusi į šį procesą. Labai džiaugiuosi, kad paskutiniai ketveri metai miesto taryboje leido daug padaryti", – pripažino N. Puteikienė.

Ji įvardijo, kas labiausiai įsirėžė į atmintį. Vienas tokių projektų – parašų rinkimo akcija siekiant išsaugoti Girulių mišką.

Neteko mamos

N. Puteikienės pečius tik ką užgulė ir sunki našta – moteris neseniai anapilin išlydėjo mamą.

"Kai visi būrėsi į komandas, aš visą savo laiką skyriau artimiesiems. Mano mama išeidinėjo iš šio pasaulio, ir aš tiesiog negalėjau niekam kitam skirti laiko", – atviravo moteris.

Veiklos N. Puteikienei netruks ir be politinio gyvenimo.

"Mane liūdina tai, kad dabartiniai politikai pažiūras keičia kaip kaklaraiščius. O tai rinkėjo neįtikina, kad jis gali pasitikėti politika. Štai dėl to žmonės neina į rinkimus. Antras dalykas – tapęs politiku, tampi atvira krūtine, kuri bet kada bus apmėtyta bet kuo. Todėl jauni žmonės nenori eiti į politiką", – pripažino N. Puteikienė.

Neseniai viešai pareiškė, kad iš politikos traukiasi ir kita žinoma uostamiesčio politikė Alina Velykienė.

Liberalė pripažino, kad nori visą laiką skirti verslui ir labai konkrečioms žmonių problemoms spręsti.

Bylojo apie 100-metį

Praėjusių metų kovo pradžioje Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priminė klaipėdiečiams, kad Lietuvos laivynui – jau 100 metų.

Ta proga ant raudonų plytų sienos pakeliui į keleivių perkėlą dėmesio laukia senųjų laivyno nuotraukų paroda.

Tą puošmeną per visus lietuviškus televizijos kanalus pamatė ir visos Lietuvos žmonės.

Rodyti vaizdai džiugino – ant raudonų plytų sienos, juosusios buvusios įmonės "Laivitė" teritoriją, sukabintos didelio formato nuotraukos traukė akį.

Ši galerija turėjo tapti maloniu palydovu einantiesiems į perkėlą.

Arčiausiai Naujosios Uosto gatvės eksponuojamos nuotraukos, ko gero, sulaukė daugiausia dėmesio. Tikėtina, kad parodos rengėjai taip pat dėl jų labiausiai stengėsi.

Kiek arčiau perkėlos nuotraukų fone – nenuvalytos keverzonės. Vienur plyti tiesiog tagai – chuliganų parašai, kitur – kažkokie neapibrėžtos formos ir turinio piešiniai, o viena nuotrauka pakabinta taip, kad iš po jos kyšo didesnis už pačią fotografiją falas.

Akivaizdu, kad nuotraukos buvo sukabintos ant nenuvalytos sienos.

Kažkas kažkada ją aprašinėjo, apdergė, o parodos nuotraukas pakabinti pasamdyti darbininkai atliko tik tai, kas jiems buvo liepta, – pritvirtino skydus su fotografijomis.

Nesubrendusių asmenų noras ant sienų piešti lytinius organus turėtų būti paauglių psichiatrų tyrimo objektu.

Bet kalba ne apie juos.

Centrinėje Klaipėdos dalyje yra ir daugiau vietų, kur akį rėžia panašios keverzonės. Šaulių gatvė, kurioje vienas pagrindinių traukos centrų – Klaipėdos koncertų salė, taip pat yra išmarginta klaikiais grafičiais ir nesuprantamais užrašais.

Falo nepastebėjo

Dieve mano! Gėda žiūrėti!

"Tai tapo absoliučia Klaipėdos norma. Nuotraukos yra laikinas dalykas, bet mes net paminklą Kriminalinės policijos pareigūnų profesijai įamžinti statome prie aptrupėjusios, apirusios, apgriuvusios tvoros. Klaipėda tikrai nėra skurdus miestas, kad negalėtume susitvarkyti bent jau centro. Čia klesti tokia skurdo estetika, kurioje galėjome gyventi nebent pereinamuoju laikotarpiu iš Sovietų Sąjungos į Nepriklausomybę. Manau, čia yra kita bėda – miestas nepadeda įgyvendinti Memelio miesto projekto. Jei jis būtų įgyvendintas, tų tvorų nebūtų buvę, o istorinės nuotraukos, bylojančios apie Lietuvos laivyno 100-metį, būtų kitoje, kur kas labiau derančioje erdvėje. Yra kontrastas tarp nuotraukų turinio ir sienų, ant kurių jos kabo. Fotografijos rodo, kad prieš 100 metų Klaipėda buvo visiškai kitokia, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.

Muziejaus atstovė teigė, kad nuotraukos ten pakabintos todėl, kad mieste trūksta erdvių panašaus formato nuotraukoms eksponuoti.

"Prisipažinsiu, nemačiau, kas yra ant tos sienos, gal žiūrėjau į gražiąją praeities nuotrauką ir nepastebėjau terlionės greta jos. Be abejo, ir tas, kas kabina, turi adekvačiai įvertinti, ką daro", – kalbėjo N.Puteikienė.

Pamačiusi muziejaus parodos fragmentą, užfiksuotą nuotraukoje su falu, moteris sutriko: "Dieve mano! Gėda žiūrėti! Turime prisiimti ir dalį savo kaltės."

Nina Puteikienė. Vytauto Petriko nuotr.

Kas yra įvaizdis?

Uostamiestyje yra Klaipėdos įvaizdžio komisija, kuri sudaryta prie miesto savivaldybės administracijos.

Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiama, kad jos uždaviniai – padėti Klaipėdos savivaldybės administracijai spręsti miesto įvaizdžio formavimo klausimus.

Komisijos pirmininkas – miesto savivaldybės vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas.

Telefonu paklaustas, kaip vertina grafičius ir nepadorius piešinius miesto centre, jis buvo lakoniškas.

"Neigiamai. Komisija šioje situacijoje nieko negali. Komisija jų nereglamentuoja. Čia yra etikos ir policijos klausimai. Tai ne įvaizdžio klausimas. Įvaizdžio komisija čia niekuo dėta. Tai yra policijos klausimas", – paskubomis atsakė valdininkas.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis buvo kategoriškesnis.

"Kad tokie dalykai kenkia miesto įvaizdžiui – akivaizdu ir nediskutuotina. Tikrai per mažai vieno žmogaus, kuris fiksuoja nepadorius ir politiškai nekorektiškus užrašus viešose erdvėse", – tvirtino vicemeras.

Jis priminė, kad atsakomybė už statinių švarą tenka jų savininkams.

Adrenalinas: palikti parašą po vaizdo stebėjimo kamera – tikras iššūkis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skundų nesulaukė

Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Dovilė Ramanauskaitė mieste vienintelė pluša grafičių klausimu.

Ji pasakojo, kad žiemą, kai kokybiškai uždažyti grafičius sudėtinga, reaguojama tik į skundus. Pagrindinė kontrolė prasideda pavasarį.

Šią žiemą sulaukta vienintelio skundo, kad pietinėje uostamiesčio pusėje savadarbėmis petardomis apgadinti keturių namų fasadai. Namų administratoriams surašyti reikalavimai pašalinti pėdsakus.

"Vienais metais pagrindinį dėmesį telkiame į senamiestį, kitais – į pietinę pusę. Man ir po darbo krinta į akis grafičiai. Paprastai darbą planuojame taip – tam tikrą dieną apžiūrime numatytos gatvės pastatus. Tada tikslingai apžiūrime ir fiksuojame. Aišku, viso miesto apeiti neįmanoma, juo labiau kad aš tai darau viena", – pasakojo D.Ramanauskaitė.

Specialistė prisiminė, kad prieš kelerius metus plytų siena, atitverianti buvusios "Laivitės" teritoriją, buvo uždažyta, bet švari išliko vos porą savaičių. Paskui grafitininkai vėl čia įsisuko.

Valdininkai suprato, kad siena yra nemenkas galvos skausmas jos savininkams, nes masyvaus statinio dažymas yra pinigų metimas į balą.

Kad ir kaip būtų, nuo praėjusių metų kovo Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams niekas nesiskundė dėl nepadorių piešinių ir grafičių.

Išlaikyti miestą švarų – sunkiai valdomas procesas.

Fotografuoja kontrastus

Veikiausiai N.Puteikienė yra teisi – mes jau taip pripratome prie vizualinės taršos, kad ji mums nebebado akių.

Vis dėlto būdami savo miesto patriotai, jaučiamės nesmagiai, kai svečiai mūsų mieste fotografuoja ne gražiausius pastatus, įdomiausias skulptūras, o nepadorių piešinių ir miestą turinčių puošti dalykų kontrastą.

"Pirmiausia turėtume pripažinti, kad miestas tvarkosi. Labai viliuosi, kad vietų, dėl kurių klaipėdiečiams gėda, mažės. Bet visame pasaulyje yra grafičių. Gatvės menas dabar – ant bangos, visokie piešiniai ant sienų – labai populiarūs. Miestas yra gyvas organizmas. Jei šiandien siena švari, tai nereiškia, kad rytoj ant jos nerasime kokio grafičio. Ko gero, kasdien užauga po naują "menininką", norintį viešai pasireikšti. Išlaikyti miestą švarų – sunkiai valdomas procesas. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių", – įsitikinusi Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Pasirodo, gidai arba net turistai kartais praneša Turizmo informacijos centro darbuotojams apie Klaipėdos vardo nepuošiančius dalykus. Apie tai nedelsiant informuojama savivaldybė.

Būna, kartais turistai net užsuka į centrą su maišeliu plastmasinių šiukšlių klausdami, kur rasti plastiko konteinerį.

Įstatymas: kiekviena keverzonė turėtų būti pastato savininkų galvos skausmas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskubėjo nutrinti

Nors dažną dieną eina ar važiuoja dviračiu į perkėlą, N.Puteikienė tikino nepastebėjusi parodą bjaurojančių piešinių.

Pokalbio su dienraščio "Klaipėda" korespondente dieną muziejaus atstovė pasistengė, kad šalia istorinės fotografijos nupieštas falas būtų panaikintas. Tačiau kiti piešiniai liko.

Humoro nestokojanti moteris priminė, kad pagal sutartį turtą (sieną) teks grąžinti tokią pat, kokia ji buvo iki parodos nuotraukų eksponavimo.

"Jeigu slepiame gėdą, tai gal verta ją slėpti iki galo. Tai rodytų atsakingą požiūrį į miestą ir savo darbą. Veikiausiai, užsakovas užsakė, atvažiavo rangovas ir pakabino. Kiekvienas atliko savo darbą, bet iki galo nepasistengė, kad rezultatas būtų tinkamas", – dėl kuriozinės padėties Danės gatvėje pakeliui į perkėlą išvadą padarė R.Savickienė.

Diskutavo dvi valandas

Po daugiau nei dviejų valandų diskusijų 29 Klaipėdos tarybos nariai balsavo už, o du – prieš miesto bendrojo plano pakeitimo patvirtinimą.

Atidėti balsavimą ir į šį dokumentą įtraukti tam tikrus klaipėdiečių siūlytus pakeitimus prašė posėdžio pradžioje pasisakę du visuomenės nariai – teisininkas Arvydas Ektis ir Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė.

Klaipėdiečiams antrino ir tarybos narė Nina Puteikienė.

"Nepritarsiu planui, nes miesto centras lieka atiduotas uostui, nėra surastas konsensusas su uostu", – kalbėjo N.Puteikienė.

Pritrūko plano išaiškinimo gyventojams.

Tačiau politikai nusprendė balsavimo dėl Klaipėdos bendrojo plano neatidėti ir balsavo.

Prašė gerbti nuomonę

Tarybos narys Edmundas Kvederis, išklausęs miestiečių pasisakymus, pabrėžė, kad pritrūko plano išaiškinimo gyventojams.

Anot politiko, uosto klausimas gyventojams opus ir uosto įtaka miesto gyvenimui bus didelė, kol nebus kitų alternatyvų.

"Jei miestas nebus judantis ir verslus, dvasiškai čia žmonės irgi nesijaus gerai. Nemanau, kad bent vienas tarybos narys nori blogo miestui, mes turime judėti į priekį, per ilgai užsistovėjome", – teigė tarybos narys Aidas Kaveckis, pabrėžęs, kad kai kurie žmonės savo kalbomis dėl bendrojo plano klaidina visuomenę.

Edmundas Kvederis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tikime, kad tai, ką dabar darome, yra vienintelė gera išeitis Klaipėdai. Mes norime, kad miestui būtų geriau ir, patikėkite, jaučiame už tai atsakomybę", – tikino kitas tarybos narys Arvydas Cesiulis.

"Reikia suvokti vieną dalyką, kad nėra mieste priešų, bet miesto viziją suprantame skirtingai, kviečiu balsuoti už bendrąjį planą, bet prašau gerbti ir kitą nuomonę", – paprašė Klaipėdos meras ir tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

"Konstitucinis dokumentas"

Planui nepritarianti N.Puteikienė teigė nemananti, kad šitas planas padės augti miestui, jis esą yra ne miestiečių naudai, nes gyvenimo kokybė negerės, uosto transportas važiuos per miestą dar didesniu srautu, dėl to miestas neišvengs taršos ir triukšmo.

Gyventojai buvo nuraminti, kad bent jau giliavandenio – išorinio uosto idėja yra stabdoma neribotam laikui.

Todėl esą bent jau kol kas neturėtų būti nuogąstavimų dėl Girulių miško kirtimo.

Nors naujame miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė kirsti dalį Girulių miško, jei to reikėtų kokiam nors valstybiniam projektui.

Teigiama, kad tai buvo privalu įtraukti į miesto bendrąjį planą, nes valstybės planai turi aukštesnę galią nei savivaldybės.

Lyginant šį planą su 2007-ųjų planu, naujasis esą yra daug pažangesnis, atveria daug galimybių miesto spartesniam vystymui.

Kalbama apie įstrigusius projektus – vandenvietės teritorijos vystymą, kur yra numatyta sporto komplekso statyba, senelių namų statybą Melnragėje, Šv. Jono bažnyčios projektą, LEZ’o teritorijos platesnį panaudojimą.

Teigiama, kad yra labai daug projektų, kurie iš karto pajudės, patvirtinus šį planą.

"Sveikinu, priėmus šį konstitucinį miesto dokumentą ir tapus istorinės akimirkos liudininkais", – po balsavimo į tarybos narius kreipėsi meras V.Grubliauskas.

Asmenukė, kurioje N.Puteikienė romantiškai žvelgia į tolį, laikydama rankose pakalnutes, verčia manyti, kad politikė apimta egzaltacijos ar sentimentalios nuotaikos.

„Aš vis galvoju, kodėl meilė baigiasi kartu su seksu. Juk iš tiesų ji tada tik turėtų ir prasidėti. Ar ne?“ – kreipėsi į paskyros lankytojus moteris.

Netrukus po šiuo įrašu pasipylė komentarai. Kai kurios moterys ėmė interpretuoti amžina tema, kitos pareiškė, kad įrašas keistas ir nebūdingas N.Puteikienei.

Keli komentatoriai suvedė viską į asmeninį moters gyvenimą. Kažkas klausė, ar nuvylė sutuoktinis Naglis Puteikis.

Kažkas bandė apraminti pernelyg įsipostringavusį komentuotoją suabejojęs, ar moters vyras neužvažiuos jam į ausį. O šis atrėžė, kad autorius, ko gero, jau yra taip nubaustas ir klausė, ar labai skaudėjo.

N.Puteikienė daugeliui atsakė, vis labiau kaitindama jų kraują. Vienas komentuotojų leido sau plėtoti tam tikrų kūno vietų ir antivakserių temą itin vulgariai, už ką sulaukė N.Puteikienės grasinimo blokuoti jo komentarus.

Galiausiai pereita prie kalbos apie meilę gyvūnams ir kiek ji gali būti siejama su seksu. Per parą įrašas sulaukė beveik 100 komentarų ir kelių pasidalijimų.

„Kai įdedi politinį įrašą, niekas neatsiliepia. O dabar jau ir konservatoriai mane skalbia. Visiems atrašiau ir paaiškinau, kad tai yra komunikacinis žingsnis, plečiant tikslines grupes, nes, kaip žinia, žmonėms visada aktualios trys temos: seksas, pinigai, kraujas. Tai gerai, pajudame. Sekite mano paskyrą, bus tęsinys, – aiškino N.Puteikienė. – Aš tą postą parašiau grįžusi iš fantastiško spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Michelangelo da Caravaggio“. Ten meilė, mirtis, seksas yra vienoje vietoje. Stebėdami gyvenimą matome besiskiriančias poras. Ilgai kartu gyvenant nebėra tokio santykio su žmogumi, kai rankos virpa. Tikriausiai žmonės to ieško. Galvojau apie tai.“

Paklausta, kaip reaguoja į komentatorių kišimąsi į jos asmeninį gyvenimą, moteris atviravo – jei įkėlė kvailą įrašą, ne ką protingesnių komentarų ir gali tikėtis.

Politikė įsitikinusi, kad tikra meilė nėra vien seksas, ir atviravo apie savo brolį, kuris ketverius metus slaugė be sąmonės buvusią savo žmoną iki paskutinio jos atodūsio. Moteris svarstė, koks ypatingas dviejų žmonių ryšys yra tikroji meilė.

N.Puteikienė prisipažino asmenuke norėjusi pateikti aliuziją į Larso von Triero filmo „Melancholija“ afišą, kurioje – mergina su pakalnutėmis.

Patiesė ir išgriovė

"Rangovai dar rudenį tiesė šį šaligatvį, tačiau jau dabar viskas lupama lauk. Niekaip nesuprantu, kodėl taip švaistomos lėšos? Aš pašiurpau. Darbininkai čia ilgai plušėjo, stovėjo jų technika, buvo atgabentas vagonėlis. Vos baigė darbus, šaligatvis tikrai buvo naujas ir puikus. Bet pasidžiaugti nė nespėjome. Viską išrausė vos po kelių mėnesių. O derinti tokių darbų nereikia? Apie būsimus projektus savivaldybė su požeminių komunikacijų šeimininkais nesikalba?" – klausimus bėrė Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė.

Tai, kaip tvarkomasi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, šiuo atveju galėtų būti pavyzdys.

Prieš tiesiant bet kokią dangą, asfaltą gatvėje, dviračių ar pėsčiųjų taką, šio rajono tarnautojai siunčia raštus visų požeminių komunikacijų valdytojams, klausdami, ar šie turi numatę planinių darbų.

Klausiama ne tik vandentiekininkų, šilumininkų, elektros tinklų, bet ir telekomunikacijų bendrovių, ar jos ateityje konkrečioje vietoje yra numačiusios tiesti kokius nors tinklus. Ir tik paraginę šias bendroves atlikti visus būtinus remonto darbus, kloja ištisines dangas.

"Man tikrai užvirė kraujas. Tik rudenį baigė darbus, ir viską vėl sugriovė. O kas už tai mokės ir kiek tai kainuos?" – retoriškai klausė N.Puteikienė.

Skęsta kiemai

Atsakymų į šiuos klausimus žurnalistai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato specialistę Aušrą Lukauskienę.

Ši atsakė, kad darbus šiuo metu Vytauto gatvėje vykdo įmonė "Klaipėdos vanduo".

Šios įmonės komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė paaiškino, kodėl bendrovei teko imtis planinių darbų.

Šaligatvis tikrai buvo naujas ir puikus. Bet pasidžiaugti nė nespėjome.

"Minimoje vietoje yra atliekama paviršinių nuotekų tinklų statyba. Liepų g. 25, 23, 21 namų kiemuose iki šiol nebuvo įrengti lietaus nuotekų tinklai, todėl per didesnes liūtis šie kiemai skęsdavo. Tai yra sudėtinė bendro projekto dalis – paviršinių nuotekų tinklų statyba vykdoma Taikos prospekto 4, 8A namų adresais, Liepų g. 21, 23, 25 bei Klaipėdos g. 26 ir 30, Kadagių g. 11 adresais. Bendra visų šių darbų vertė – 47,9 tūkst. eurų be PVM. Po atliktų darbų, kuriuos planuojama baigti iki šių metų pabaigos, šaligatvio danga bus atstatyta, šių darbų kaina nėra išskirta", – išaiškino G.Butkienė.

Ar miesto specialistai, prieš tiesiant dangas, derina gatvių ir šaligatvių tiesimo darbus su vandentiekininkais? G.Butkienė patarė to klausti savivaldybėje.

"Vykdant sutartį, dėl esamų požeminių komunikacijų išsidėstymo teko koreguoti planuojamų įrengti paviršinių nuotekų tinklų trasą, todėl ruožas, klojamas po šaligatviu, pailgėjo apie 30 metrų. Kitos galimybės pakloti tinklus su nuolydžiu nebuvo", – paaiškino G.Butkienė.

Kviečia koordinuoti veiksmus

Kaip paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Vedeikienė, prieš vykdant dangų remonto darbus požeminių komunikacijų priežiūrą vykdančios įmonės informuojamos apie planuojamus darbus ir kviečiamos koordinuoti veiksmus.

Tai yra ir tada, kai kyla poreikis remontuoti darbų zonoje esančius objektus (šulinius, dangčius ir pan.).

"Atsiradus būtinybei atlikti neplanuotus darbus, rangovas (šiuo atveju AB "Klaipėdos vanduo") turi išsiimti leidimą žemės kasimo darbams. Tokius leidimus išduoda savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius. Šio skyriaus specialistai yra atsakingi už dangų atstatymo darbų kontrolę. Rangovas dangas turi atstatyti savo lėšomis. Vytauto g. šaligatvių nurodytoje atkarpoje paprastasis remontas buvo vykdomas 2017 m. Garantija paprastojo remonto darbams yra 2 metai", – teigiama atsakyme.

Nina Puteikienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėda per metus šaligatvių remontui skiria įspūdingas sumas. Pavyzdžiui, uostamiesčio šiaurinės dalies šaligatviams iš biudžeto numatoma nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. eurų suma.

Tai skelbia viena viešųjų pirkimų sutarčių tokiems darbams.

Pagal sutartyse minimus įkainius, 500 kv. metrų ploto įrengimas naujomis trinkelėmis kainuoja apie 10,5 tūkst. eurų.

Papildomai tūkstančius eurų kainuoja kelio ardymas, medžių šaknų iškasimas, kelmų rovimas, mokama ir už šulinių dangčių pakėlimą ar nuleidimą į reikiamą lygį.

Atskirais įkainiais papildomai įvertinamas specialaus pagrindo trinkelėms įrengimas ir siūlių užtaisymas.

Kas atsakingas?

Irena Nachčiunova

Miesto tvarkymo skyriaus patarėja

Irena Nachčiunova / Redakcijos archyvo nuotr.

Papildomai noriu paminėti, kad nuo 2015 iki 2020 m. atlikti minimame kvartale šaligatvių remontai šiose gatvėse: S.Šimkaus g., Gintaro g., Ramiojoje g., S.Nėries g., Sodų g., Butkų Juzės g., Vytauto g., Kanto g., Šaulių g., J.Zauerveino g., Kalvos g., J.Zembrickio g., Medžiotojų g., Malūnininkų g., Viršutinėje g.

2021 m. planuojame vykdyti Karklų g. ir Parko g. šaligatvių paprastąjį remontą. Taip pat 2021 m. planuojame vykdyti Kaštonų g., Liepų g. ruožo, Žardininkų g., Šilutės pl., Naujojo Sodo g., Taikos prospekto ruožo šaligatvių paprastąjį remontą.

Atkreipiame dėmesį, kad sutartyse pagal galiojančią tvarką atsakingu asmeniu įrašomas skyriaus vadovas.

Prieš keletą metų miesto tarybos narė Nina Puteikienė parašė net kelis eilėraščius, kuriais, kaip teigė, siekė atkreipti valdininkų dėmesį į pėsčiųjų perėją Liepų gatvėje, ties K. Donelaičio aikšte.

Tuomet politikė reikalavo, jog perėja būtų pažymėta ant kelio dangos. Tiesa, dažai nuo akmeninio grindinio, kaip ir prognozavo specialistai, gana greitai nusitrynė.

Šiomis dienomis ties perėja vėl zuja darbininkai. Tiesa, ne tam, kad ant gatvės ir vėl atsirastų ženklinimas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė paaiškino, kad ties perėja nuleidžiami šaligatvio borteliai. Nuo šiol perėja taps patogesnė neįgaliesiems, žmonėms, stumiantiems vaikų vežimėlius ir pan.

„Tai yra įprasti einamieji priežiūros darbai“, – teigė N. Vedeikienė.

Anot savivaldybės darbuotojos, šie darbai yra susiję su netolimais planais tvarkyti Liepų gatvės grindinį, jame esančias įgriuvas.

Teigiama, kad perėjų, ties kuriomis dar reikia nuleisti šaligatvių bortus, visame mieste yra nemažai, tačiau šiuos darbus, atsižvelgiant į lėšas bei situaciją mieste, vis stengiamasi atlikti. Ypač tais atvejais, kai juos galima suderinti su šaligatvių ar gatvių tvarkymo darbais.

Po projektu nepatenkintų klaipėdiečių piketo, klausimų ir ilgų diskusijų politikai galiausiai davė palaiminimą Atgimimo aikštės sutvarkymui ir požeminės aikštelės statybai.

Tarybai savivaldybės administracija siūlė dvi alternatyvas: rekonstruoti antžeminę dalį nelendant po žeme. Šiuo variantu aikštės rekonstrukcija atsieitų apie 5 mln. eurų (ES lėšos – kiek daugiau nei 2,6 mln. eurų).

Antroji alternatyva – įrengti vieno aukšto požeminę aikštelę (nuo 157 iki 184 stovėjimo vietų, priklausomai nuo jų išdėstymo). Tačiau išlaidos padidėtų per 11 mln. eurų.

Pačios požeminės aikštelės statybos vertė – daugiau nei 10,6 mln. eurų, dar pusę milijono kainuotų archeologiniai tyrimai, 138,350 tūkst. eurų – inžinerinės paslaugos. Vienos stovėjimo vietos įrengimo kaina – nuo 60 iki 70 tūkst. eurų. Bendra projekto vertė – daugiau nei 16 mln. eurų.

Kaina į neregėtas aukštumas iššoko, nes aikštelė statoma faktiškai pelkėje – atlikus išsamius geologinius grunto tyrimus paaiškėjo, kad statybą apsunkina vandeningi nestabilūs gruntai.

Prieš prasidedant tarybos posėdžiui jos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti Atgimimo aikštės klausimą iš darbotvarkės ir nukelti jį tolesniam laiku. Vis dėlto politikai balsavimu pareiškė kitokią valią.

Prieš prasidedant tarybos posėdžiui jos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti Atgimimo aikštės klausimą iš darbotvarkės ir nukelti jį tolesniam laiku.

Tiek tarybos narių, tiek visuomenės ažiotažą keliantis klausimas liko darbotvarkėje.

Pristatydamas miesto valdžios poziciją Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis ragino politikus palaikyti projektą ir pritarti variantui su požemine aikštele. Esą nereikėtų pamiršti ir savivaldybės įsipareigojimo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui įrengti papildomas 116 naujų stovėjimo vietų.

Jo teigimu, darnaus judumo planams požeminė aikštelė neprieštarauja, priešingai – padės išspręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą miesto centre, kai į senamiestį po kiek daugiau nei dešimties metų nebegalės patekti taršios transporto priemonės.

G.Neniškio žodžiais, būtų liūdna jei nuo sovietmečio investicijų neturėjusios Atgimimo aikštės tvarkyba nepajudėtų iš mirties taško.

Tarybos nariai šiuo klausimu laikėsi dviejų pozicijų – vieni ragino nebevilkinti ir pritarti, kiti – atidėti projektą ir ieškoti kur kas pigesnių variantų.

Politikas Aidas Kaveckis siūlė administracijai paieškoti paties pigiausio sprendimo ir balsuoti už aikštės sutvarkymą su automobilių saugykla.

„Mūsų miestas, kad ir trečias, neturi būti uodega“, – išrėžė politikas.

„Ar 16 mln. eurų išlaidos – racionalus sprendimas? Jums neatrodo, kad efektyviau būtų investuoti į pietinę miesto dalį ir ten padidinti automobilių stovėjimo vietas?“ – klausė tarybos narys Viačeslavas Titovas.

Pastabų ir aštrios kritikos projektui tradiciškai pažėrė Nina Puteikienė.

Pasak G.Neniškio, realizavus projektą finansinė grąža garantuota. Jis patikino, kad bus ieškoma galimybių, kaip atpiginti ir maksimaliai sumažinti projekto sąmatą.

Atėjus balsavimo laikui V.Titovas dar sykį paprašė atidėti projekto svarstymą, tačiau jam pritarta nebuvo.

Balsuojant du kartus, didžioji dalis politikų pasisakė už tai, kad Atgimimo aikštė būtų rekonstruojama, po žeme įrengiant automobilių aikštelę.

Pasak Klaipėdos skyriaus pirmininko Alvido Šimkaus, skyrius įvertino jos, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderės aktyvią veiklą, konstruktyviai kritikuojant miestą valdančios koalicijos darbą, atstovaujant bendruomenių interesams, keliant aštrias uosto ir miesto priešpriešos, ekologijos ir taršos problemas.

Šiuo metu N. Puteikienė yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos „Puteikis Plius“ pirmininkė, ji dirba Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Lietuvos jūrų muziejuje.

R.Žemaitaitis nori Klaipėdos?

Prieš pustrečių metų vienmandatėje Pietų Žemaitijos apygardoje rinkimus į Seimą laimėjęs partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas, iš Šilutės kilęs Remigijus Žemaitaitis veikiausiai dalyvaus Klaipėdos mero rinkimuose.

Tokios kalbos pačiame uostamiestyje pasigirdo po Seimo nario viešnagės Jūros šventėje praeitą savaitę, kai politikas daug fotografavosi ir savo feisbuke viešino nuotraukas "iš savo vaikystės miesto".

Pats politikas patvirtino, jog tokio pasiūlymo sulaukė iš savo partijos skyriaus kolegų uostamiestyje.

"Toks yra pasiūlymas, jį išsakė Klaipėdos skyriaus nariai. Esu vietinis – šišioniškis, klaipėdiškis. Tad nieko keista. Ar jau apsisprendžiau? Dar per anksti apie tai kalbėti, bet kodėl ne? Nors aš matau kitą kandidatą, kuris galėtų pretenduoti į merus uostamiestyje. Jis jaunas, energingas, žinomas, tik net nežinau, ar pavyktų jį patį įtikinti kandidatuoti", – dėstė R.Žemaitaitis.

Dar per anksti apie tai kalbėti, bet kodėl ne?

Esą yra dar vienas partijos "Tvarka ir teisingumas" pretendentas į Klaipėdos merus. Jis vyresnio amžiaus, verslininkas, Klaipėdos mecenatas, tačiau jis prašė jo pavardės kol kas neskelbti.

Taigi vienintelis aiškus šios partijos kandidatas į merus – R.Žemaitaitis.

Tikisi dešimties mandatų

Regis, kol kas tik "Tvarka ir teisingumas" skubiai ruošiasi savivaldos rinkimams, partija jau 35 skyriuose sudarė pirmąjį rinkimų sąrašų dešimtuką.

Tiesa, per pastaruosius rinkimus "tvarkiečiai" Klaipėdos taryboje gavo vos 2 mandatus, tačiau, kaip paaiškėjo, abu dabartiniai tarybos nariai – tiek Aldona Staponkienė, tiek Artūras Razbadauskas, šiai partijai nepriklauso.

Tačiau R.Žemaitaitis mano, kad būsimieji savivaldos rinkimai Klaipėdoje jiems bus palankūs, ir tikisi gauti mažiausiai 8–10 mandatų.

Vis dėlto, net jei ir pavyktų įgyvendinti šį optimistinį variantą ir jei R.Žemaitaitis laimėtų mero postą Klaipėdoje, partija neturėtų daugumos, ir konstruktyviai dirbti būtų faktiškai neįmanoma.

Tačiau R.Žemaitaitis ir čia neturi abejonių: "Na, komandą galima suformuoti iš kelių politinių partijų."

Politikas neslėpė, kad dar du jo kolegos iš Seimo – Juozas Imbrasas sieks Vilniaus mero posto, o Kęstutis Bartkevičius – Mažeikių.

Liberalai spręs dilemą

Dar vienas Seimo narys, atvirai išsakęs siekius pretenduoti į Klaipėdos mero postą, – liberalas Simonas Gentvilas.

"Iškėliau skyriuje savo kandidatūrą, kad skyriaus nariai visuotiniame susirinkime pasirinktų vieną arba kitą kandidatą. Dviejų partijos kandidatų į merus nebus, čia ne konservatoriaus Žygimanto Pavilionio atvejis. Kodėl siekiu mero posto? Turiu kitokią nuomonę, nei dabar egzistuojanti. Manau, kad laikas rimtiems pokyčiams. Labai nepatinka uosto ir miesto susipriešinimas ir panašiai", – dėstė S.Gentvilas.

S.Gentvilas vertinti savo galimybių, prognozuoti, kaip apsispręs partija, nenorėjo, tačiau pridūrė, kad tam darbui turįs visą reikiamą patirtį – ir išsilavinimą, gautą užsienyje, ir tarybos nario, ir parlamentaro darbo patirtį, turėjo ir savo verslą, žino miesto problemas, čia gimęs ir užaugęs.

Partija nėra bendrovė, o demokratinis darinys.

"Partija nėra bendrovė, o demokratinis darinys, todėl ir nusprendžiau kandidatuoti. Nėra jokio konflikto, tai yra vidinė demokratija. Nepaisant šio mano sprendimo, manau, kad Vytautas Grubliauskas yra sėkmingas meras, daugeliu atvejų galiu jį pagirti, bet kai kada jam pritrūksta drąsos rimtiems pokyčiams", – teigė S.Gentvilas.

Dabartinis meras V.Grubliauskas į konkurenciją partijos viduje žiūri filosofiškai.

"Kuo didesnė konkurencija, tuo didesnis pasirinkimas žmonėms. Tik labai keista, kad vidiniai partijos dalykai iškeliami vos ne į nacionalinį lygmenį, bet, vertinant jaunatvišką polėkį ir ambicijas, manau, tai yra normalu. O kaip viskas bus, greitai išaiškės", – teigė meras.

Pavardės – gūdi paslaptis

Seime daugumą turintys "valstiečiai" būsimuose savivaldos ir merų rinkimuose neslepia savo ambicijų, nors šią kadenciją uostamiesčio taryboje neturi nė vieno mandato, nes pastaruosiuose rinkimuose partija net nebuvo registruota.

Klaipėdoje į Seimą išrinktas šios partijos atstovas Dainius Kepenis dar prieš pusmetį dienraštį tikino, jog rinkimams rimtai ruošiamasi.

"Turime jau ir kandidatą į merus, beje, ne vieną. Tačiau kol kas įvardyti nenorėčiau. Supraskite, vos paskelbę pavardę žmogaus į mero postą, norėdami jam padaryti gera, tik pakenktume. Ateis laikas, paviešinsime. Tai bus klaipėdiečiai, kurie žinomi ir nusipelnę miestui. Ar jie sutiko? Jie dar svarsto", – teigė D.Kepenis.

Parlamentaras paneigė, kad kandidatas į Klaipėdos merus galėtų būti kuris nors iš uostamiestyje išrinktų Seimo narių, jo partijos atstovų.

N.Puteikienė irgi kandidatuos

Prognozuojama, kad būsimuose savivaldos rinkimuose aktyviai dalyvaus nauji dariniai – visuomeniniai komitetai, kurie veikiausiai irgi kels savo kandidatus į merus, tačiau personalijos dar neįvardijamos.

Vienintelė aiški kandidatūra – visuomeninio komiteto "Puteikis plius" vadovė Nina Puteikienė.

Tačiau politikė jau ne kartą akcentavo, jog per pastaruosius metus pasikeitė tam tikros aplinkybės, Seimo narys klaipėdietis Naglis Puteikis, kurio vardu pavadintas komitetas, tapo Centro partijos pirmininku, todėl šio komiteto būsimuose rinkimuose neliks.

"Kandidatuosiu mero rinkimuose. Pati išsikelti negaliu, bet dirbu su atskiromis žmonių grupėmis, kurie oponuoja dabartinei miesto valdančiajai daugumai. Jie, tikiuosi, mane iškels kandidate į miesto merus arba galbūt iškels Centro partija", – svarstė N.Puteikienė.

Į avantiūrą nesileis

Per pastaruosius rinkimus socialdemokratai Klaipėdos taryboje laimėjo tris mandatus. Ne mažiau jie tikisi ir artėjančiuose rinkimuose.

Nors partiją krėtė skilimo skandalas, Klaipėdos socialdemokratai liko ištikimi senosioms tradicijoms ir neatskilo, liko su jaunuoju partijos pirmininku Gintautu Palucku.

Tiesa, tai dviem Seimo narės Irenos Šiaulienės padėjėjoms uostamiestyje kainavo darbą, tarp jų – ir skyriaus pirmininkei Lilijai Petraitienei.

Esą galutinį sprendimą partija dėl kandidato į Klaipėdos merus priims rudenį. Pati L.Petraitienė teigia nekandidatuosianti.

"Įveikti V.Grubliauską rinkimuose bus sudėtinga, o kad jis dalyvaus, nė neabejoju. Suprantu dabartinio mero kalibrą ir nematau prasmės su juo konkuruoti. Per daug gerai suvokiu situaciją, kad leisčiausi į tokią avantiūrą. Mūsų tikslas susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą ir gauti bent tris mandatus. Be to, jei meras neturi politinės daugumos palaikymo, jis bus tik popierinė figūra, koks gražus, protingas ir išmintingas būtų, jis taps tik juostelių karpytojas. Miestui reikia šviežio kraujo", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Ji mano, kad būsimuose mero rinkimuose paremtų rimtą, solidų kandidatą, galbūt net ne partijos kolegą.

Rusų aljansas neskuba

Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas" Klaipėdos taryboje turi 4 vietas ir veikiausiai sieks jas išlaikyti.

Pirmieji signalai, kad prasideda pasiruošimas rinkimams ir šioje partijoje, buvo permainos Klaipėdos savivaldybės administracijoje, kai partijos atstovą administracijos direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Michailovą netikėtai pakeitė buvęs karo jūrininkas Olegas Mariničius.

Šiuo žingsniu veikiausiai siekta suaktyvinti tam tikrą miesto bendruomenę ir taip pakelti partijos reitingus prieš rinkimus. Ar tai pavyko, dar nežinia.

"Mūsų partijos kandidato į merus įvardyti dar negaliu, dar svarstome. Tikrai žinau, kad tarp mūsų yra tokių, kurie galėtų miestui vadovauti. Aš pati ar kandidatuosiu? Kol kas nieko nežinau", – dienraščiui tvirtino klaipėdietė Seimo narė Irina Rozova.

Partijos atkakliai tyli

"Klaipėdos" žiniomis, praėjusių rinkimų konservatorių kandidatė į merus Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė veikiausiai šiuose rinkimuose nedalyvaus.

Šią kadenciją konservatoriai mieste turi 4 mandatus, ne mažiau jų tikisi ir būsimuose rinkimuose. Apie partijos kandidatą Klaipėdos mero rinkimuose kol kas nežinoma.

Merų rinkimuose tikino tikrai nedalyvausiąs buvęs miesto vadovas Rimantas Taraškevičius.

Yra laikas ateiti ir yra laikas išeiti.

"Yra laikas ateiti ir yra laikas išeiti. Tikrai neplanuoju kandidatuoti", – neslėpė buvęs meras.

Neatmetama galimybė, jog savivaldos rinkimuose, be politikos naujokų, dalyvaus ir tos partijos, kurios praeitą sykį liko užribyje – Darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga, Žemaičių partija, Tautininkų sąjunga, politinė partija "Drąsos kelias".

Per praėjusius rinkimus mandatų Klaipėdos taryboje siekė 11 politinių partijų ir 2 visuomeniniai komitetai, iš viso buvo iškeltas 421 kandidatas. Aštuonios politinės jėgos laimėjo rinkimus.

Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

Įdomiai atrodo Seimo nariai, siekiantys miestų merų posto, bet turbūt jie turi savo motyvus. Galimas dalykas, jie traktuoja, kad gali viską – jei jau tapo politikai, gali būti ir merai, ir parlamentarai, ir valstybinių įmonių direktoriai. Tai pasitikėjimo savimi, bet ne profesionalaus gebėjimo rodiklis. Rinkėjams tokius kandidatus reikėtų vertinti atsargiai, nes mero funkcijos reikalauja gana aiškių savybių. Natūralu, kad politinės partijos siekia laimėti merų ir savivaldos rinkimus, nes jie tai sėkmingai galės panaudoti ir būsimuose Seimo rinkimuose.