Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausybė, tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba.

Pasak Vyriausybės, tai aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų  sudaryti vaikams tinkamas ugdymosi namuose sąlygas. Tokie vaikai ir toliau mokytųsi nuotoliniu būdu, tačiau būdami mokyklose. Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikia kitos pagalbos, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Nuotolinio mokymosi mokykloje atveju reikės laikytis asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo ir kitų būtinų sąlygų.

Pasak Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą per pandemiją patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti.

Ministerija atliko bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus specialiųjų, suaugusiųjų, ligoninių, sanatorinių mokyklų paskirčių grupės įstaigas) mokinių apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją.

Maždaug pusei šių mokinių skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos dažniausiai gauna socialinę paramą.

Pusei šių mokinių reikia papildomų įvairių dalykų konsultacijų. Maždaug tiek pat vaikų turi problemų su kompiuterine įranga ir / ar interneto ryšiu. Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigalios nuo sausio 20 dienos.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir specialiosiose klasėse ugdomus mokinius; pirminiame profesiniam mokyme, vykdomame kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius; pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

„Nuo spalio 28 dienos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) studijos bus vykdomos nuotoliniu būdu. Išimties tvarka universitete bus organizuojami tik laboratoriniai darbai, kuriems būtinas tęstinumas ir eksperimentiniai darbai su specialia įranga. Veikla laboratorijose bus atliekama laikantis visų saugumo reikalavimų“, – pranešė universitetas.

Rektorius Alfonas Daniūnas priminė, kad universitetas jau nuo mokslo metų pradžios vykdo tik nuotolines teorines paskaitas, praktiniai darbai iki šiol buvo atliekami įprastu būdu, laikantis saugumo reikalavimų.

„Manome, kad nuotolinės studijos šiuo metu yra būtinas sprendimas. Tikimės visų atsakomybės ir susitelkimo, kad bendruomenė būtų saugi ir galėtų tęsti studijas ir mokslinę veiklą,“  – sako rektorius.

Universiteto studijų administravimo ir kitų padalinių veikla yra tęsiama mišriuoju būdu laikantis visų saugumo rekomendacijų.

Nuotoliniu būdu nuo pirmadienio dirba Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), jau antrą savaitę nuotolinius užsiėmimus, išskyrus kai kurias išimtis, organizuoja ir Kauno technologijų universitetas (KTU).

Iki lapkričio 8 dienos pereiti prie nuotolinių studijų siūloma ir aukštosioms mokykloms.

„Įvedama dviejų savaičių nekontaktinio mokymo forma, atostogos ir nuotolinis mokymo būdas“, – sakė pakeitimus Vyriausybės pasitarimui pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pakeitimai įsigalioja nuo pirmadienio, bendru sutarimu pritarė Ministrų kabinetas.

„Ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą, vidurinį, socialinių įgūdžių ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu, rekomenduojama aukštojo mokslo studijų programas vykdyti nuotoliniu būdu, jeigu švietimo teikėjo vadovai priima tokį sprendimą“, – siūlymą pristatė R. Tamašunienė.

Nutarimo pakeitimuose skelbiama, kad po moksleivių atostogų ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas, profesinis mokymas vyks įprasta tvarka, užtikrinant nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas sąlygas. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas.

Ar to užteks, ar reikės papildomų sprendimų – matysime po dviejų savaičių.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis spaudos konferencijoje patikslino, kad nuotolinis mokymas po atostogų negalios ir pradinukams.

„Keturias dienas bus įprasta veikla organizuojama ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir profesinio ugdymo įstaigose“, – žurnalistams po posėdžio sakė premjeras.

Nuo lapkričio 9 dienos ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas, neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos bus vykdomi švietimo įstaigose užtikrinant saugaus atstumo laikymosi ir kitas higienos sąlygas.

A. Veryga: nuotolinis mokymas galės būti tęsiamas

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad nuotolinio mokymo terminas sutampa su Vyriausybės paskelbtu dviejų savaičių karantinu penktadalyje šalies savivaldybių, tad, anot jo, kiekvienu individualiu atveju bus vertinama, ar nuotolinį ugdymą tęsti.

„Aišku, bet koks susibūrimų ribojimas turėtų situaciją gerinti. O ar to užteks, ar reikės papildomų sprendimų – matysime po dviejų savaičių. Taip, jeigu situacija išliks labai bloga, bent jau tame pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, matyt, (nuotolinis udgymas – BNS) gali prasitęsti. Bet kol kas tai – teorinis pasvarstymas“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pabrėžia, kad iš nuotolinio mokymo prie įprasto ugdymo grįš visos mokyklos, išksyrus raudonojoje zonoje esančių savivaldybių įstaigas, kai jose „ugdymas gali būti vykdomas tik nuotoliniu būdu“.

Netylant kalboms apie vieningos elektroninės mokymosi sistemos kūrimą Lietuvoje, švietimo bendruomenė diskutuoja, kokia ji turėtų būti.

Padėjo išankstinis pasirengimas

Vienas dažniausiai įvardijamų nuotolinio ugdymo iššūkių – mokymosi proceso organizavimas skirtingose platformose. Pamokų vedimas įvairiose aplinkose ne tik blaškė moksleivių dėmesį, bet ir apsunkino mokytojų darbą. Tik mokyklos, kurioms elektroninės mokymosi sistemos jau buvo pažįstamos ne vienerius metus, nuotolinio mokslo pradžioje išvengė streso.

„Šalyje prasidėjus nuotolinio mokymosi procesui, nebuvo jokios panikos – mes jau kelerius metus ruošėmės nuotolinio ugdymo galimybėms. Nuotolinis mokslas iššūkiu tapo tik tai daliai pedagogų, kurie netikėjo, kad mokymasis namuose kada nors gali tapti realybe“, – sako Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė akcentuoja, kad institucijai buvo svarbu kuo greičiau pasirinkti visuotinas platformas.

„Rinkomės nuotolinio ugdymo platformą, kurią naudosime pateikdami ugdytiniams mokomąją medžiagą, bendraudami, konsultuodami, testuodami ir vertindami. Taip pat aplinkas, kurios bus reikalingos elektroninių užduočių skyrimui ar generavimui bei grįžtamajam ryšiui gauti“, – pasakoja R. Filončikienė.

Vieningos multifunkcinės sistemos idėja

Anot švietimo ekspertų, norint sumažinti chaotišką mokymosi procesą šalyje, reikalinga vieninga elektroninė sistema. Ji turėtų susieti esamus rinkoje el. švietimo produktus ir atliepti visus mokyklos bendruomenės poreikius vykdant tiek fizinį, tiek nuotolinį ugdymą. Šioje sistemoje turėtų būti tarpusavyje integruotos lyderiaujančios virtualios mokymo aplinkos, el. dienynai, elektroninio ugdymo turinio pateikimo platformos bei kiti plačiai naudojami įrankiai, su kuriais mokytojai jau yra įpratę dirbti.

R. Filončikienė mano, kad jei tokia integruota sistema egzistuotų Lietuvoje, ją naudotų visos mokyklos. Gal ne kaip vienintelį mokymo įrankį, bet kaip pagrindinį.

Nuotolinis mokslas iššūkiu tapo tik tai daliai pedagogų, kurie netikėjo, kad mokymasis namuose kada nors gali tapti realybe.

Daugiau nei penkerius metus mokymosi sistemas administruojančios TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis teigia, kad įmonės pagrindinis tikslas – palengvinti darbą švietimo bendruomenei.

„TAMO grupė siekia vis papildyti mokymosi platformą naujomis funkcijomis ir integruoti lyderiaujančius el. švietimo sprendimus. Nuolat ieškome partnerysčių tiek su esamais mokomojo turinio, tiek kitų reikalingų elektroninių įrankių kūrėjais, kad užtikrintume kuo sklandesnį, patogesnį, laiką taupantį mokymosi procesą bei kurtume vieningą sprendimą mokyklai“, – sako E. Jasalinis.

Jo teigimu, dideliu žingsniu vieningumo link tapo partnerystė su ugdymo turinio leidėjais „TEV“, „Baltų lankų“ vadovėliai“, „Briedis“, „Didakta“. Tik prasidėjus nuotoliniam mokslui ir TAMO sistemose paskelbus leidyklų mokomąją medžiagą, jau per pirmąją savaitę ji peržiūrėta daugiau nei 0,5 mln. kartų.

Skeptiškai vertindamas vienos naujos mokymosi sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybę, V. Bacys siūlo patiems mokytojams leisti nuspręsti, kokią dalį tokios sistemos jie norėtų naudoti savo veikloje.

„Kai kurios Vakarų Europos šalys turi sukurtas vieningas elektronines švietimo sistemas, kuriose tarpusavyje sąveikauja įvairios platformos, o mokytojai turi teisę pasirinkti: naudoti visas jos galimybes ar tik mažą gabaliuką“, – pristato V. Bacys.

Jam pritaria E. Jasalinis teigdamas, kad tikslu turėtų tapti rinkoje esančių sprendimų integravimas bei panaudojimas, o ne visiškai naujų sistemų kūrimas.

Reikalinga abipusė komunikacija

Švietimo ekspertai taip pat akcentuoja bendravimo ir grįžtamojo ryšio svarbą pamokoms vykstant nuotoliniu būdu.

„Mokymasis turi daugybę komandinio žaidimo elementų, tad pamokoms vykstant elektroninėje erdvėje, svarbu išsaugoti grįžtamąjį ryšį, socialinę sąveiką: tarp moksleivių, tarp mokytojų, mokyklos bendruomenės“, – dar vieną elektroninei mokymosi platformai reikalingą funkcionalumą pristato V. Bacys.

Jam antrina ir R. Filončikienė sakydama, kad integravus bendravimo funkciją elektroninėje mokymosi platformoje, moksleiviai galėtų bendrauti tiek su klasės draugais, tiek su dėstančiais mokytojais toje pačioje aplinkoje.

Svarbus duomenų saugumas ir konfidencialumas

Ugdymui iš mokyklos suolo persikėlus prie ekranų, patyčios taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Prisidengę kai kurių bendravimo platformų suteikta galimybe išsaugoti savo anonimiškumą, moksleiviai įgavo laisvę tyčiotis iš klasės draugų neatskleidę savo tapatybės.

„Norėdami integruoti bendravimo funkciją savo sistemose, ieškojome patikimų partnerių, kuriems ne mažiau nei mums svarbūs saugumo ir autentifikavimo reikalavimai. Matėme, kaip mokytojams ir moksleiviams trūko tiesioginio kontakto – jau per pirmąjį mėnesį integruotą virtualių susitikimų platformą „Microsoft Teams“ išbandė daugiau nei keli tūkstančiai vartotojų“, – pristato E. Jasalinis.

Jis taip pat pabrėžia, kaip svarbu elektroninių mokymosi sistemų valdytojams užtikrinti ne tik duomenų saugumą, bet ir jautrios asmeninės informacijos konfidencialumą.

„Sistemų kūrėjai privalo imtis visų reikalingų priemonių bei užtikrinti jų sistemose esančios informacijos saugumą“, – kalba E. Jasalinis bei priduria, kad TAMO grupė atsakingai rūpinasi duomenų saugumu: kiekvienas vartotojas turi asmeninę paskyrą bei gali matyti tik savo duomenis, informaciją įmonė saugo aukščiausius saugumo reikalavimus bei TIER III standartus atitinkančiuose duomenų centruose, sistemingai daro atsargines duomenų kopijas, saugosi nuo programišių atakų.

„Projekcijos vykdomos, prioritetas yra išlaikyti kontaktinį mokymą pradinėse klasėse ir pagrindinėje mokykloje. Vyresni gali daugiau savimi pasirūpinti, yra labiau pažengę technologijose, gali likti vieni namuose“, – interviu naujienų portalui delfi.lt pirmadienį teigė premjeras.

„Išimdami iš mokyklos ir palikdami namuose (jaunesnius vaikus – BNS), mes tuo pačiu sukeliame problemas ir darbo rinkoje. Dėl to modeliuojame taip, kad pradinis ir pagrindinis mokslas maksimaliai būtų kontaktinis, o ne nuotolinis“, – pridūrė jis.

Dėl to modeliuojame taip, kad pradinis ir pagrindinis mokslas maksimaliai būtų kontaktinis, o ne nuotolinis.

Švelninant karantino sąlygas, Vyriausybė leido nuo gegužės 25 dienos į mokyklas grįžti pradinio ugdymo mokiniams.

Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams į ugdymo įstaigas leista grįžti nuo birželio 1-osios.

Vis dėlto, dauguma šalies mokyklų pasirinko tęsti nuotolinį arba taikė mišrų ugdymą.

Kovo 16-ąją Lietuvoje paskelbus karantiną mokyklos buvo uždarytos, mokymas organizuotas nuotoliniu būdu.

Karantinas atšauktas birželio 17 dieną.

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos teigimu, mokyklos pačios galėjo apsispręsti, kokiu būdu toliau dirbti – nuotoliniu, įprastu ar mišriu.

„Tik 10 procentų pradinį ugdymą teikiančių mokyklų bent dalį pamokų pasirinko organizuoti klasėse arba įstaigos teritorijoje“, – informuoja ministerija.

Kaip BNS informavo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai, nė viena šių miestų pradinė mokykla įprastinio ugdymo šiais mokslo metais atnaujinti neplanuoja.

Tik 10 procentų pradinį ugdymą teikiančių mokyklų bent dalį pamokų pasirinko organizuoti klasėse arba įstaigos teritorijoje.

Nuo kitos savaitės mokyklose gali būti atnaujintas ir pagrindinis bei vidurinis ugdymas, tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad į jas daugumoje savivaldybių moksleiviai taip pat negrįš.

„Absoliuti dauguma savivaldybių eina tuo keliu (ir toliau mokyti nuotoliniu būdu – BNS). Kam bandyti grįžti kelioms savaitėms? Geriau baigti taip, kaip yra, išlaikant status quo“, – BNS kalbėjo jis.

Švelninant karantino sąlygas, Vyriausybė leido nuo gegužės 25 dienos į mokyklas grįžti pradinio ugdymo mokiniams.

Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams į ugdymo įstaigas leista grįžti nuo birželio 1-osios.

Kovo 16-ąją Lietuvoje paskelbus karantiną mokyklos buvo uždarytos, mokymas organizuojamas nuotoliniu būdu.